Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-299-1115/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
2-299-1115/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02783-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Pareiškėjas
K. Z.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
A. S., O. V., L. Č., A. B.
Ieškovas
K. Z.
Advokatai
Petras Butkevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-299-1115/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02783-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,sekretoriaujant Irenai Adomovič,

dalyvaujant pareiškėjai K. Z., jos atstovui advokatui Petrui Butkevičiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui Rimgaudui Kvikliui, trečiajam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Z. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys A. S., O. V., L. Č., A. B., dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. Z. kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo A. S., kuriuo prašė: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugpjūčio 4 d. Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugpjūčio 4 d. Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą iki 2022 m. vasario 2 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento visas pareiškėjos K. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad užtvanka upelyje nėra naujas savavališkas hidrotechinis statinys. Užtvanka galimai pastatyta 1963 m. Ieškovė jos nepastatė ir nevykdė savavališkos statybos. Žemės sklypo dalį su užtvanka įsigijo tik 2004 m. ir ją rekonstravo. Dėl to Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įpareigojimas šią užtvanką nugriauti, anot ieškovės, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai palaikė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

5. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė K. Z. yra viena iš (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų. Žemės sklypo dalį ji įsigijo 2004 m. balandžio 16 d. Ji kartu su sutuoktiniu naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje yra ginčo statinys – užtvanka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) pateikė ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) surašytą 2021 m. rugpjūčio 4 d. savavališkos statybos aktą (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir Aktas) bei 2021 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir Privalomasis nurodymas) iki 2022 m. vasario 2 d. pašalinti savavališkos statybos – užtvankos upelyje (duomenys neskelbtini) padarinius. Ieškovė, nesutikdama su Departamento sprendimu, pateikė skundą dėl minėto Departamento nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

6. Ieškovė nurodo, kad Privalomajame nurodyme teigiama, jog ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra savavališkai naujai įrengtas hidrotechnikos statinys – užtvanka upelyje (duomenys neskelbtini) ir hidrotechninio statinio – užtvankos patvanka apie 2,00 m. Ieškovė pažymi, kad šios aplinkybės neteisingos, nes užtvanka upelyje nėra naujas savavališkas hidrotechninis statinys, šis statinys, tikėtina, buvo dar 1963 metais. Ieškovė nurodė, kad ji nevykdė savavališkos statybos, 2004 m. balandžio 16 d. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypo dalį jau su 1963 metais įrengta užtvanka ir ją rekonstravo. Todėl Departamento priimtas Privalomasis nurodymas iki 2022 m. vasario 2 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

7. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės skundu, nurodė, kad 2021 metais birželio 9 d. Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), surašė ir užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksavo, kad minėtame žemės sklype užfiksuotas hidrotechninis statinys – užtvanka upelyje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad užtvanka jau buvo pastatyta 2003 metais. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracija informavo Inspekciją, kad duomenų apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą statyti hidrotechninį statinį – užtvanką, esantį (duomenys neskelbtini), ir su minėtu statiniu susijusių dokumentų neturi. Pažymėjo, kad dėl galimai savavališkai pastatyto statinio – užtvankos tvindoma kelio pralaida ir daroma žala melioracijos statiniams. Taip pat Valstybinė miškų tarnyba informavo Inspekciją, kad neturi informacijos, jog įrenginiai, esantys minėtame žemės sklype, yra pastatyti teisėtai ar priskirti su mišku susijusiems įrenginiams. Atsakovė pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog duomenų apie minėtame sklype pastatytą ir įregistruotą hidrotechnikos statinį nėra. Taip pat nurodė, kad įvertinus viešai prieinamas žemės sklypo aerografines nuotraukas matyti, kad upelis (duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype iki 1995-1999 metų užtvenktas nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės prielaidos dėl užtvankos įrengimo 1963 metais.

8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

9. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

10. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir TPSVPĮ) 14 straipsnyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalis).

11. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje numatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio straipsnio 84 punkte numatyta, jog nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. To paties straipsnio 26 punkte numatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Minėto įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

12. Taigi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Analogiški reikalavimai buvo numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, galiojusio nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., 2 punkte. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą statinio rekonstrukcijos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas.

13. Minėto statinio – užtvankos galimos rekonstrukcijos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje buvo numatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

14. Ieškovė skunde nurodė, kad ji atliko minėto statinio rekonstrukciją.

15. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktą statinio rekonstravimo sąvoka išliko nepakitusi nuo atsakovės savavališkos statybos momento. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas rekonstruoti statinį; 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad neypatingojo statinio rekonstravimui yra rengiamas rekonstravimo projektas; 2 straipsnio 46 punktas numato, kad savavališka statyba, tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius projekto sprendinius. Taigi, tiek savavališkos statybos nustatymo metu, tiek ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovės atliktiems rekonstrukcijos darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba buvo pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

16. Tiek ieškovės atstovo paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais teismo posėdžio metu, dar 1963 metais ginčo statinys – užtvanka, buvo pastatyta. Liudytojų parodymais, ten buvo girdomi galvijai. Kitų įrodymų dėl fakto, kad minėta užtvanka buvo pastatyta, kaip ieškovė teigia 1963 metais, byloje nėra. Iš byloje pateiktų aerofoto nematyti, kad minėtame žemės sklype būtų įrengta užtvanka. Byloje nustatyta, kad minėta užtvanka nėra natūraliai susiformavusi, kad tai yra sukurta žmogaus. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas statinys daro žalą melioracijos statiniams ir kelia grėsmę, todėl jis turi būti pašalintas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pažeidimas dėl savavališkos statybos buvo padarytas 2002 metais (Savavališkos statybos aktas).

17. Ieškovė nurodė, kad ji nepastatė ginčo statinio, tačiau atliko rekonstrukcijos darbus. Taigi nors byloje iš esmės nėra nenuginčijamų įrodymų apie ginčo statinio – užtvankos atsiradimo laikotarpį bei subjektą, kuris tą užtvanką pastatė, tačiau teismas, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog minėta užtvanka buvo pastatyta dar iki ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo statinys. Tačiau teismas pažymi, kad nors nauja statyba ieškovės, tikėtina, nebuvo atlikta, tačiau iš esmės vertinant byloje surinktus įrodymus (nuotraukas, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kitus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu) teismas sprendžia, kad ieškovė atliko rekonstrukcijos darbus. Teismas pažymi, kad vadovaujantis įstatymų nuostatomis, galiojusiomis rekonstrukcijos atlikimo metu, taip pat vadovaujantis ir dabar galiojančiomis įstatymo nuostatomis, rekonstrukcijos darbams atlikti reikia leidimo. Nesant leidimo, atlikti rekonstrukcijos darbai laikytini savavališka statyba. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad jokių leidimų, susijusių su ginčo statiniu, nebuvo išduota. Priešingų duomenų byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, kad nesant byloje neginčijamų įrodymų dėl ginčo statinio faktinio statytojo, vadovaudamasis TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovė yra žemės dalies, kuriame yra ginčo objektas, savininkė ir naudotoja, taip pat į tai, kad ieškovė pati nurodė atlikusi rekonstrukcijos darbus, sprendžia, kad būtent ieškovė yra atsakingas už ginčo statinio pašalinimą, asmuo. Taigi, vadovaujantis tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčo statinys – užtvanka upelyje (duomenys neskelbtini), esanti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), turi būti pašalinta ieškovės.

Dėl procesinės baigties

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

20. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 29,13 Eur, todėl atmetus K. Z. ieškinį, ši suma priteistina iš jos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,

nusprendė:

ieškovės K. Z. ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,13 Eur (dvidešimt devynis eurus 13 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė