Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2022-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-60-586/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
II-60-586/2022
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00206-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Pareiškėjas
M. Ž.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Raimondas Simonavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-60-586/2022Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00206-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant pareiškėjui M. Ž.,pareiškėjo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1982-2021 (ROIK: 21147960906).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1982-2021 (ROIK: 21147960906) M. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. spalio 17 d., 17.52 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, Kalniškės g., vairuodamas transporto priemonę, lenkiant dviratininkus nesilaikė šoninio saugaus atstumo. Kai pagal Kelių eismo taisykles rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 126 ir 136.5 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas M. Ž. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą motyvuoja tuo, kad jokių KET pažeidimų nepadarė, atliko dviratininkų lenkimą taip, kaip numatyta KET. Dviratininkai nebuvo automobilio užkliudyti, jiems nebuvo kilusi jokia grėsmė. Dviratininkų lenkimą atliko saugiu atstumu, tai yra ne mažiau vieno metro, nes lenkimo metu automobilio greitis buvo apie 10 km/val. Dviratininkai važiavo pažeisdami KET, tai yra nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės, kai tai privaloma dėvėti (pažeistas KET 56 punktas), taip pat nesilaikė arčiau dešiniojo kelio krašto bei važiavo dviem eilėmis, kai KET tai draudžia (pažeistas KET 57 punktas). Dviratininkai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą jis ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, įvertino atstumą nuo jo vairuojamo automobilio iki dviratininkų, palikdamas saugų atstumą, kaip to reikalauja KET 126 punktas ir tik po to, įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, pradėjo lenkimo manevrą. Kadangi saugus lenkimas vyko važiuojant labai mažu greičiu, jokios grėsmės dviratininkams kilę nebuvo, jiems nereikėjo keisti važiavimo krypties ar važiavimo greičio. Iš vaizdo įrašo yra matyti, kad lenkiant vienas iš dviratininkų tyčia kumščiu smogė į lenkiamo automobilio dureles, tuo padarydamas nedidelę deformaciją. Jis savo veiksmais nepažeidė KET 9, 126 ir 136.5 punktų reikalavimų, todėl jam negali kilti atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Policijos pareigūnai neatliko įvykio tyrimo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog M. Ž. vykdydamas lenkimą nesilaikė šoninio atstumo, nes byloje nėra duomenų, kad tarpas paliktas tarp dviratininko ir lenkiamo automobilio mažesnis nei 1 metras. Duomenys, kurių pagrindu pradėta teisena privalėjo būti pagrįsta tiksliais matavimais, atstumais, o ne spėjimais ir prielaidomis. KET 9 punktas apibrėžia bendrąsias vairuotojų pareigas, todėl jo nurodymas kartu su kitomis normomis, detalizuojančiomis konkretų atvejį, yra perteklinis. Skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Pareiškėjo vertinimu, nėra įrodyta, kad M. Ž. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Atsižvelgiant į visa tai administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su M. Ž. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintą, prašo palikti 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Nurodo, kad iš tyrimo metu surinktų duomenų: pareigūnų „BODY“ kameros vaizdo įrašų, paties M. Ž. pateikto vaizdo įrašo ir pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad M. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjas M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad automobiliu važiavo su draugu, pasuko nuo Gargždų link Maciuičių, po ko pamatė, kad keliu važiuoja dviratininkai. Dviratininkai važiavo pažeisdami Kelių eismo taisykles, tai yra važiavo ne vienas paskui kitą, o vienas šalia kito. Vienas dviratininkas važiavo viduryje kelio ir tai trukdė eismui, jis pats neturėjo kur dėtis – ištisinė linija, iš priekio automobiliai. Tas dviratininkas jam neleido pravažiuoti. Tada jis panaudojo garsinį signalą, o dviratininkas parodė negražų gestą. Tada draugui pasakė, kad nufilmuotų kaip tie dviratininkai važiuoja. Draugas išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Jie važiavo filmuodami, ištisinė linija nesibaigė, iš priekio parvažiavo automobilis, kelyje buvo įkalnė, jis neturėjo kur trauktis. Pravažiavus automobiliui, baigėsi ištisinė linija, po ko jis važiuodamas saugiu greičiu ir saugiu atstumu privažiavo šalia dviratininko. Tada dviratininkas piktybiškai su kumščiu trenkė į jo automobilio galines dureles. Jis liko nesupratęs, kodėl dviratininkas taip pasielgė. Pavažiavęs į priekį, jis sustojo ir pradaręs langą drausmino tą dviratininką, sakydamas, kad sustotų, nes apgadino automobilį, taip pat, kad pakalbės, apžiūrės automobilį ir iškvies policiją. Tačiau dviratininkas nereagavo ir nuvažiavo. Jam teko kviestis policiją ir visą kelią iš paskos važiuoti paskui dviratininką, kol privažiuos policija. Šioje situacijoje važiuodamas nekeitė krypties, greitis buvo saugus, apvažiavimas saugus, todėl nesupranta kodėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jam lenkiant dviratininkus, jie važiavo nekeisdami važiavimo krypties. Automobilis gana senas, todėl dėl padarytos žalos niekur nesikreipė, tai jam neaktualu. Savo kaltės neįžvelgia. Atliko pilietinę pareigą kreipdamasis į policiją, nes dviratininkai tokiu būdu važiuodami galėjo nukentėti nuo kito asmens. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Raimondas Simonavičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad akcentuoja, kad KET numatytas saugus atstumas yra rekomenduotinas. KET 9 punkte numatyta bendroji atsakomybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. veiksmais nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams (dviratininkams, kitiems vairuotojams), dėl jo veiksmų kiti eismo dalyviai nekeitė važiavimo krypties, važiavimo greičio, nebuvo padaryti sužalojimai, žala kitų asmenų turtui, aplinkai, taip pat nebuvo sudaryta kliūčių eismo saugumui. M. Ž. lenkė dviratininkus taip, kaip numatyta KET: nelenkė dviratininkų, kol buvo ištisinė linija, pasižiūrėjo, kad nebūtų iš priekio kitos transporto priemonės, taip pat, kad nebūtų kitų transporto priemonių, važiuojančių iš paskos ir pradėjusių lenkti. M. Ž. tik įvertinęs visa tai pradėjo lenkimo manevrą. Nesuprantama kodėl inkriminuojamas KET 9 punktas. Nesuprantama kaip policijos pareigūnai priėjo prie išvados, kad M. Ž. nesilaikė saugaus atstumo ir kuo pagrindžiamas tas saugaus atstumo nesilaikymas. Tai būtų suprantama, jeigu dviratininkas lenkimo momentu būtų turėjęs staigiai pasukti į dešinę pusę, dviratininkas būtų priverstas staigiai sustoti, tačiau šuo atveju tokių duomenų byloje nėra, todėl KET 136.5 punktas nepažeistas. Taip pat inkriminuotas KET 126 punktas, kuris nurodo rekomenduojamus atstumus, kurių reikia laikytis, o M. Ž. saugų atstumą iš šono išlaikė. Todėl nesuprantama kokiu tikslu M. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Šioje byloje pareigūnai neatliko jokio aplinkybių tyrimo. Tiesiog faktiškai ir statistiškai pareigūnai atvyko į įvykio vietą, išklausė įvykio dalyvių versijas, paėmė paaiškinimus ir surašė protokolą, tačiau nesiaiškino ar kiti eismo dalyviai matė ir girdėjo apie įvykį, nesikreipė į kitus eismo dalyvius, galbūt kokios vaizdo kameros nufilmavo įvykį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, kad M. Ž. lenkdamas nesilaikė saugaus šoninio atstumo. Protokole nurodytos rekomendacijos ir lieka rekomendacijomis, nenustatyta kokiu atstumu M. Ž. lenkė. Dviratininkas smūgiavo į pravažiuojančio automobilio dureles ir akivaizdu, kad dviratininkas galėjo privažiuoti ir arčiau automobilio, be to, smūgiavo per ištiestą ranką, nesmūgiavo sulenkta ranka. Natūralu, kad tas atstumas buvo pakankamas, juolab, kad patys dviratininkai lenkimo metu nebuvo užkliudyti. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, M. Ž. parodymus, nusižengimo esmę, mano, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, nes nėra jo sudėties. Todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir priteisti M. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį Institucijai pranešta tinkamai (b. l. 23), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. Ž. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2021 m. spalio 17 d., 17.52 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, Kalniškės g., vairuodamas transporto priemonę, lenkiant dviratininkus nesilaikė šoninio saugaus atstumo. Kai pagal Kelių eismo taisykles rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126 ir 136.5 punktų reikalavimus.

M. Ž. ginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodo, kad lenkdamas dviratininkus nepažeidė KET reikalavimų.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tai yra šis administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Pasekmės, pažeidėjo tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jų nustatymas nėra privalomas.

Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. Ž. pažeidė KET 9, 126 ir 136.5 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punkte, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

KET 136.5 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad M. Ž. pranešė telefonu apie tai, jog dviratininkai galimai kliudė jo automobilį. Važiuoja link Agluonėnų kaimo, Poškų g. Pranešėjas važiuoja paskui dviratininkus. Du dviratininkai važiuoja važiuojamąja dalimi, nesilaiko taisyklių, neleidžia lenkti automobilio. Važiuoja nuo Maciuičių link Šiūparių.

Iš „BODY“ kameros vaizdo-garso įrašo nustatyta, kad pareigūnui sustabdžius dviratininkus, vienas jų (R. R.) nurodo, kad važiavo šalikele ir automobilio vairuotojas specialiai pradėjo stumti jį nuo kelio, važiavo nedideliu atstumu nuo jo. Paklausus ar jis apgadino vairuotojo automobilį, nurodo, kad neapgadino automobilio, niekur neatsitrenkė, automobilio nelietė. Vėliau patikslina, kad saugodamasis ranka stūmėsi nuo automobilio.

Su M. Ž. važiavusio keleivio M. M. darytame vaizdo-garso įraše užfiksuotas dviejų dviratininkų lenkimas automobiliu. M. Ž. lenkdamas dviratininkus susigretina su vienu iš jų ir kurį laiką važiuoja greta jo, tokiu pačiu greičiu kaip ir jis. Įraše matyti, kad lenkimo metu M. Ž. automobilis artėja link dviratininko, atstumas tarp jų nedidelis. Dviratininkui dingus iš filmavimo lauko girdimas dunktelėjimas.

Klaipėdos AVPK tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad apžiūrint M. Ž. automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo nesimatė.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. spalio 1 d. pareiškime R. R., be kita ko, nurodė, kad 2021 m. spalio 1 d., apie 17.30 val., jam važiuojant dviračiu keliu Kalniškės kaimas – Šiūpariai, juos labai arti aplenkė automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vėliau tas pats automobilis pasivijęs juos ir susilyginęs su juo pradėjo jį stumti į kelkraštį, dėl ko jis su rankos delnu atsirėmė į automobilį, kad nepargriūtų, bet vairuotojas toliau jį stūmė, dėl ko jis užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio ir pradėjo stabdyti, taip pat ir vairuotojas, kuriam sustojus jis jį apvažiavo per kelkraštį. Atsiremdamas į automobilį jo apgadinti nenorėjo, tiesiog norėjo neapvirsti ir nepakliūti po automobilio ratais. Jam buvo kilusi reali grėsmė būti sužalotam. Su dviračiu į automobilį atsirėmęs nebuvo, jo kitaip neapgadino.

Nagrinėjamu atveju tikslus atstumas nuo lenkiančio automobilio iki dviratininko byloje nenustatytas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dviratininkas galėjo ranka paliesti automobilį, yra akivaizdu, kad KET 126 punkte nurodytas rekomenduojamas saugus šoninis atstumas lenkimo manevro metu nebuvo išlaikytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 126 punkte pateikti ne vien tik rekomenduojami šoniniai atstumai, kuriuos turi palikti motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, bet tuo pačiu yra formuojama ir imperatyvi taisyklė, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o šiuo konkrečiu atveju iš surinktų byloje duomenų akivaizdžiai matyti, kad saugus atstumas nebuvo išlaikytas. M. Ž. prieš lenkdamas dviratininkus turėjo įsitikinti, kad išlaikys saugų atstumą, tačiau to nepadarė ir jo lenkimas buvo nesaugus, dėl ko pažeisti ir KET 136.5 punkto reikalavimai.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai yra padaromas administracinis nusižengimas, susijęs su kelių eismo saugumu, formuojant kaltinimą paprastai nurodomas KET 9 punktas, kuriame įtvirtintos bendro pobūdžio su eismo saugumu susijusios eismo dalyvių pareigos, kurių privalo laikytis visi eismo dalyviai, o siekiant nustatyti dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeidimo kaltą asmenį, formuojant kaltinimą būtina nurodyti ir konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo padaryti KET pažeidimai, susiję su kelių eismo saugumu, tuo pačiu buvo pažeista ir bendroji eismo dalyvio pareiga vairuoti saugiai, todėl KET 9 punkto inkriminavimas M. Ž. nėra perteklinis.

Pareiškėjo ir jo atstovo nurodomos aplinkybės, kad M. Ž. laikėsi kitų KET reikalavimų (nekirto ištisinės linijos, įsitikino, kad priešinga krypties eismo juosta nevažiuoja kitos transporto priemonės ir kad nėra kitų transporto priemonių pradėjusių jį lenkti) nėra administracinio nusižengimo, už kurį M. Ž. traukiamas atsakomybėn, sudėties požymiai, todėl jos neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Pareiškėjo atstovo nurodomos aplinkybės, kad kiti eismo dalyviai nebuvo priversti keisti krypties ar greičio, taip pat neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Vairuotojas, dėl kurio veiksmų kiti eismo dalyviai būtų priversti keisti kryptį ar greitį, atsako pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo atveju nebuvo padaryti sužalojimai, žala kitų asmenų turtui, aplinkai. Kaip minėta šiuo atveju M. Ž. yra nubaustas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, ir padariniai nėra būtinieji įstatymo numatyti šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jų nustatymas nėra privalomas. Šiuo atveju tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško M. Ž. elgesio pasekmių. Jei vairuotojas nesaugiai lenkdamas dar ir sukelia eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad M. Ž. vairuodamas transporto priemonę, lenkiant dviratininkus nesilaikė šoninio saugaus atstumo, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126 ir 136.5 punktų reikalavimus. Jo padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1982-2021 (ROIK: 21147960906) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paskirta administracinė nuobauda – nėra aiškiai per griežta, t. y. administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o M. Ž., skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1982-2021 (ROIK: 21147960906) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius