Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 19.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnų m. centre, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurią iki 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 00.45 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, supakuotą į sulankstytą baltą popieriaus lapą laikė su savimi, iki tol, kol šią psichotropinę medžiagą apžiūros metu surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis D. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, neginčijo nusikalstamos veikos padarymo fakto ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis įsigijo psichotropines medžiagas. Nurodė, kad policijoje buvo registruotas pareiškimas, kad jis buvo sumuštas prieš dvi savaites, tad po kažkurio laiko turėjo problemų su miegu, atsikeldavo naktimis, todėl ir nusipirko tas psichotropines medžiagas, nes manė, kad jos jam padės su miegu. Žino, kad tai nepateisina nusikalstamos veikos, bet buvo tokia priežastis. Paaiškino, kad psichotropines medžiagas įsigijo Kuršėnuose, kai buvo nuvykęs pirkti batų. Laukdamas autobuso pamatė asmenį, kuris buvo su kepure, mažesnio nei jis ūgio, tad jis priėjo prie jo ir paklausė ar jis žino kur galima gauti parūkyti. Jis atsakė, kad gal ir būtų, pasiėmė savo telefoną ir kažkam parašė. Jis jam padavė 10 Eur kupiūrą, nes tiek jo paprašė, tada liepė jam palaukti 5 minutes ir nuėjo viena gatve, o grįžo kita bei padavė jam folijos gabaliuką, kurį jis paėmė ir neklausė daugiau jokių klausimų. Po to jis laukė autobuso, sėdo į autobusą, parvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pėsčiomis grįžo namo. Policijos pareigūnai psichotropinę medžiagą rado butų komplekse (duomenys neskelbtini), pas draugą L. B. bute. Taip pat su jais buvo N. S. ir N. R., jo klasiokas. Ten jis atsirado, nes jis su N. R. susitiko, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), kai paskambino L. B. ir pakvietė pas save, tad jie nuėjo, truputį išgėrė, leido per garsiai muziką ir tada išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Atidarius duris ten buvo du pareigūnai, kurie informavo, kad juos iškvietė dėl garsios muzikos, nes jie ją tikrai leido garsiai. Iš pradžių pareigūnai apžiūrėjo patalpą, turbūt nepamatė, kad buvo ant grindų, po to liepė prasipūsti ir susirašė jų duomenis. Tada pareigūnas pradėjo stumdyti baldus, liepė pereiti jiems visiems į vieną kraštą, visi susėdo, jis atsisėdo ant fotelio, tuomet atstūmė pirmą sofą, tada prožektoriumi apsižiūrėjo kas yra ant stalo ir pastūmė fotelį ant kurio sėdėjo jis, o patraukus tą fotelį buvo lankstinukas, kuris jam iškrito iš kelnių. Tada klausė kieno, jis prisipažino, kad jo, tada jį nuvedė į automobilį ir išvežė. Nusipirkti jam patarė draugai, kurie sakė, kad jam pavyks lengviau užmigti, tad jis jų ir paklausė. Anksčiau jis yra bandęs psichotropinių medžiagų gal porą kartų, bet bent prieš metus. Mano, kad jis neturi polinkio narkotinėms medžiagoms. To žmogaus jis tiesiog paklausė, gal žino kur dūmą gauti, nes taip šnekama gatvėse, tad jis atsakė, kad gal ir žino, sakė palaukti ir pastovėti ant kampo, davė jam 10 Eur ir jis grįžo po 5 minučių. Tas asmuo jo klausė kiek jam reikia, tad jis jo paklausė už kokią mažiausią sumą galima nusipirkti mažiausią kiekį, jis sakė 1 g kažkur, tai jam padavė 10 Eur, nes tiek prašė ir jis nuėjo. Jis turėjo konkretų tikslą gauti marichuanos, o ne kitų narkotikų. Savo veiksmų jis nepateisina, pripažįsta esąs kaltas, mano, kad nebuvo protingas sprendimas priimtas iš jo pusės. Jis gailisi dėl to ką padarė, pažada, kad tai buvo paskutinis kartas.

Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl to, kad disponavo psichotropinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir davė parodymus, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

D. S. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų, dviejų laiptinių, stovi galu į vakarų ir rytų puses. Nuo vakarų pusės pirma laiptinė. Atidarius laiptinės duris, lipama laiptais į antrą aukštą, buto durys rytų sienoje. Atidarius duris einama į rytų pusę, ten yra koridorius. Jame pasukama į pietų pusę, ten yra kambarys. Kambaryje stovi dvi sofos – lovos, palei sofą – lovą ant žemės matosi popieriaus lapelis, kurio viduje galimai augalinės kilmės medžiaga marihuana, fotelis, kambario viduryje stovi stalas, ant kurio sudėti alkoholiniai gėrimai, kiti daiktai. Palei rytų sieną stovi sekcija, kurioje sudėti įvairūs daiktai. Priede prie įvykio vietos apžiūros protokolo – foto lentelėje Nr. 1, padarytos daugiabučio namo, laiptinės, buto vidaus ir rasto popieriaus lapelio su jame esančia augalinės kilmės medžiaga foto nuotraukos.

Iš 2022 m. spalio 4 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados matyti, kad žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, rasto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurios masė yra 0,025 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,4 procentai).

Iš 2022 m. spalio 24 d. nutarimo perduoti saugoti daiktus matyti, kad vokas, kuriame yra tirti pateikto objekto pakuotės, supakuota į popierinį paketą Nr. IBPS - V- 2624519-22(1), atiduoti saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, perduodant Aptarnavimo skyriaus vyresniajai specialistei V. G..

D. S. teismui perduotas kaltinant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinką savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kilti.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Nagrinėjamoje byloje ištirtų ir anksčiau išvardintų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 19.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnų m. centre, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurią iki 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 00.45 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, supakuotą į sulankstytą baltą popieriaus lapą, iki tol, kol šią psichotropinę medžiagą apžiūros metu surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Aplinkybę, kad pas kaltinamąjį buvo rasta būtent psichotropinė medžiaga ir atitinkamai kaltinime nurodytas jos kiekis, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, kurios masė 0,383 g, rasto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurios masė yra 0,025 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,4 procentai).

Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis šią medžiagą buvo įsigijęs savo asmeniniam vartojimui ir neturėjo tikslo jos platinti. Kaltinamasis D. S. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad neteisėtai įgijo ir laiko pas save psichotropinę medžiagą (?-9-tetrahidrokanabinolį) ir siekė tai daryti.

Pažymėtina, jog nors kaltinamojo gynėjas kelia abejonę, kad kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės konstatuotos netinkamai, kadangi kaltinamasis galimai įgijo ne psichotropinę medžiagą (?-9-tetrahidrokanabinolį), o kanapes ir nežinojo įgijęs psichotropinę medžiagą (?-9-tetrahidrokanabinolį), tačiau šie kaltinamojo gynėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 00.45 val. pas D. S. buvo rastos ne kanapės (antžeminės dalys), o žalios ir rudos spalvų augalinės medžiagos mišinys – psichotropinė medžiaga (?-9-tetrahidrokanabinolis). Pastebėtina, jog psichoaktyvus tetrahidrokanabinolis yra veiklioji psichotropinė kanabinoidų (kanapių) dalis, todėl pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kai mišinių ar tirpalų sudėtyje esančių kanapių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų, kanapių tinktūrų grynojo kiekio įvertinti neįmanoma, nustatomas grynas tetrahidrokanabinolio kiekis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jog pas kaltinamąjį D. S. buvo rasta žalios ir rudos spalvų augalinės medžiagos mišinys, kurio sudėtyje esančių kanapių grynojo kiekio įvertinti nebuvo įmanoma, kaltinamajam pagrįstai inkrimuotas psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio įgijimas ir laikymas.

Nagrinėjamoje byloje, kaltinamojo gynėjas prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 24 d.) numatytas ir kaltinamojo D. S. įgytas bei laikytas psichotropinės medžiagos (?-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis atitinka minėtų rekomendacijų 94¹ punkte įtvirtintą nedidelį kiekį. Tuo tarpu prokuroras palaikantis kaltinimą byloje, su tokia kaltinamojo gynėjo pozicija nesutiko ir paaiškino, kad kaltinamojo D. S. nusikalstamos veikos metu galiojusių minėtų rekomendacijų (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.) 94¹ punkte įtvirtintas psichotropinės medžiagos (?-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis viršijo nedidelį kiekį, todėl prokuroras nurodė, kad kaltinamasis D. S. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina tai, jog BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Vis tik, BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tuo tarpu baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus numatytas išimtis (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1, 2 dalyje, dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, konkrečiai – į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintas rekomendacijas. Šiuo atveju neginčytina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu minėto teisės akto redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., buvo numatyta, jog tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,02 g, tačiau 2022 m. lapkričio 24 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1725 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ pakeitimo buvo pakeistas minėtų rekomendacijų 94¹ punktas, ir numatyta, jog tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,5 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio). Taigi, kaltinamojo turėtas psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis (0,025 g) pagal bylos nagrinėjimo metu (nuo 2022 m. lapkričio 24 d.) galiojantį teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintų rekomendacijų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 24 d.), 94¹ punktą neviršija nedidelio kiekio, tai yra toks teisinis reguliavimas lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, o kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės atitinka objektyviuosius baudžiamojo nusižengimo (lengvesnės nusikalstamos veikos), numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl kaltinamojo D. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes tai yra lengvinantis kaltinamojo D. S. teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas, todėl jis turi grįžtamąją galią ir yra taikytinas šioje byloje.

Teismas įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius. Visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo D. S. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai, nes akivaizdu, kad kaltinamasis įgijo ir laikė ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, neturėdamas tikslo psichotropinės medžiagos parduoti ar kitaip platinti, iki tol, kol šią psichotropinę medžiagą apžiūros metu surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas taip pat prašė nutraukti baudžiamąją bylą dėl mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu gali būti pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

BK 37 straipsnis leidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik nusikaltimą padariusį asmenį. Kaltinamajam D. S. inkriminuojama BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo padarius baudžiamąjį nusižengimą teismas nesvarsto.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas Š. S. prašymas kaltinamąjį D. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog Š. S. yra kaltinamojo brolis, jie nuolat ir nuoširdžiai bendrauja ir gali atsakingai pareikšti, kad brolis D. S. dėl įvykio labai išgyvena ir gailisi dėl padarytos veikos. Kadangi nuolat bendrauja, gali jam pastoviai talkinti adaptuotis po šio įvykio bei toliau daryti teigiamą poveikį. Mano, kad dėl savo asmeninių savybių galės daryti broliui teigiamą įtaką.

Š. S., kaip galimas laiduotojas, apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis su broliu D. S. nuo pat vaikystės gyvena vienuose namuose, abu toje pačioje mokykloje lanko (duomenys neskelbtini), todėl realiai visuomet būna kartu. Jie su broliu visuomet pasikalba, aiškinasi ar kažkas yra blogai, kaip jaučiasi ir jei pastebi, kad yra kažkas netaip, bando tai išspręsti ir dažniausiai randa kompromisus. Mano, kad jis savo brolį galėtų įtakoti daugeliu būdu, kadangi kaip nurodyta jo darbo aprašyme, jis tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, taip pat yra (duomenys neskelbtini), tad su vaikais jau dirba apie dvejus-trejus metus, važinėja į vasaros stovyklas. Jo paskirtis stovyklų metu yra auklėti vaikus, prižiūrėti tvarką ir įskiepyti vertybes, kurios yra reikalingos Šauliui, t. y. dorovė, garbė ir atsakomybė. Per savo patirtį Šaulių sąjungoje jis yra sukaupęs patirtį, kaip reikia bendrauti ir kaip įdiegti vertybes, tad jis gali pasižadėti teismui, jog tai bandys įdiegti savo broliui, kad jis galėtų būti doras pilietis, kadangi apie tai namie jie nedaug bendravo. Anksčiau jis nepastebėjo brolio polinkio į narkotines medžiagas. Kai brolis buvo nubaustas, jis tikrai rodo norą keistis, todėl mano, kad jis pasimokė iš savo klaidos, nes jis nėra matęs savo brolio tiek graudžiančio save dėl to ką padarė, jis turi norą pasitaisyti. Jų draugai yra skirtingi. Jis įsitikinęs, kad apsaugos brolį nuo neigiamo poveikio. Pats brolio poelgį vertina neigiamai, bet mano, kad visko pasitaiko atsitiktinai, galbūt ir dėl draugų įtakos ar panašiai. Jis žino, kad brolis įsigijo narkotines medžiagas Kuršėnuose. Supranta, kad jo atsakomybė būtų brolį pakeisti į gerą, tad to ir siektų. Jis nėra įsigilinęs kas būtų, jeigu brolis nusikalstų pakartotinai, bet jis gali užtikrinti, kad panašūs brolio poelgiai nesikartos. Jie su broliu kalbėjo, kad brolis po (duomenys neskelbtini) eis į karo tarnybą, stos į šauktinius.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes kaltinamasis D. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jauno asmens neapgalvoto elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą dėl alkoholio vartojimo nesulaukus atitinkamo amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo Š. S. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Š. S. yra kaltinamojo brolis dvynys, neteistas, administracine tvarka nebaustas, iš jo bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami abipuse pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu. Jų, kaip brolių dvynių, abipusis ryšys yra stiprus. Š. S. tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, charakterizuojamas teigiamai, turi patirties įskiepyjant jaunimui vertybes, kurios yra reikalingos Šauliui, t. y. dorovė, garbė ir atsakomybė. Kaltinamajam yra svarbi brolio nuomonė, todėl šių aplinkybių visetas leidžia teismui konstatuoti, kad Š. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turinti akivaizdžią bei realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, teismo vertinimu, yra ir teisinis pagrindas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: psichotropinė medžiaga – ?-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,025 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,4 procentai), saugoma Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), bei vokas, kuriame yra tirti pateikto objekto pakuotės, supakuotos į popierinį paketą Nr. IBPS - V- 2624519-22(1), saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Dovydą laida jį pagal laidavimą Š. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsisteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: psichotropinę medžiagą – ?-9-tetrahidrokanabinolį, kurio masė yra 0,025 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,4 procentai), saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), bei voką, kuriame yra tirti pateikto objekto pakuotės, supakuotas į popierinį paketą Nr. IBPS - V- 2624519-22(1), saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti D. S., kad jeigu jis per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Š. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka