Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai sužalojo šeimos narį – sutuoktinę S. G., o būtent:

jis, 2016-05-14, apie 18.30 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu savo sutuoktinei S. G. į pilvo sritį, padarydamas šiai pilvo priekinės sienos kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su pilvaplėvės, skersinės ir dvylikapirštės žarnų pažeidimu - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sužalojo savo šeimos narį S. G..

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2016-05-14 (duomenys neskelbtini), visą dieną vienas rinko sraiges, kurias vėliau pardavė nuvykęs į Vievį. Namo grįžo apie 18 val. Už uždirbtus pinigus jis nupirko 0,5 litro talpos butelį brendžio, kurį namuose norėjo išgerti. Namuose buvo jo žmona S. G., kuri jam pasakė, kad jis kartu su savo buteliu dingtų iš namų. Į ką jis atsakė, jog niekur neis ir pradėjo gerti brendį. Sutuoktinė taip pat reiškė priekaištus, kad jis neremontuoja stogo, nors stogui remontuoti jie neturi pinigų. A. G. sėdėjo virtuvėje ir po truputį gėrė brendį. S. išėjo į daržą, o kai netrukus grįžo, vėl ėmė ant jo šaukti, vyti iš namų. Jis išgėrė visą butelį brendžio ir labai apgirto. Kai S. atėjusi į virtuvę ant jo šaukė, jis sėdėjo prie stalo. Kadangi labai susinervino, A. G. griebė šalia jo ant stalo gulėjusį peilį, pakilo nuo stalo ir ėjo link S.. Jai bešaukiant ir varant jį iš namų, jis priėjo prie jos ir, stovėdamas priešais ją, vieną kartą smogė dešinėje rankoje laikytu peiliu jai į kūną, galėjo pataikyti į pilvą. A. G. negali pasakyti, ko siekė paimdamas į rankas peilį ir juo smogdamas savo sutuoktinei. Jis nieko negalvojo tuo metu, jam trūko kantrybė ir buvo susinervinęs. Jam trūko kantrybė, kad sutuoktinė jį, kaip įprasta, varo iš namų S. G. sugriebė už įsmeigto peilio ir išbėgo į lauką. Jis išbėgo iš paskos, tačiau pasakyti, kas įvyko toliau, negali, nes neprisimena. Jis pamena tik tai, jog po to, supratęs, ką padarė, sugalvojo susprogdinti namus kartu su savimi. Jis užėjo į virtuvę, atsuko dujų baliono čiaupą ir ant dujinės padėjo laikraščių, kuriuos padegė, o pats nuėjo į savo kambarį laukti sprogimo ir užmigo. Iš namo jį ištraukė policijos pareigūnai. Savo poelgį A. G. vertina blogai, dėl padaryto labai gailisi. Viskas įvyko dėl išgerto alkoholio, kurį vartoja retai. Likusius pinigus nuo parduotų sraigių buvo atidavęs žmonai. Dėl to, ką padarė, jis nuoširdžiai gailisi.

Iš esmės analogiškus parodymus A. G. davė apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 44-45, 52-55, 75-76).

A. G. savo parodymus patvirtino ir patikslino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 57-61).

Nukentėjusioji S. G. parodė, kad 2016-05-14, apie 19.10 val., ji grįžo namo iš lauko, kur pririšo karvę. Namuose buvo neblaivus jos vyras A. G.. Ji nuėjo į kambarį pasižiūrėti, kiek valandų, ir praeinant jis peiliu dūrė jai į pilvo sritį. S. G. sugriebė už peilio ir išbėgo į lauką. Peilį ji ištraukė iš pilvo. Ji nepamena, ar šį peilį ji išmetė prie namo durų ar kažkur pakeliui, skubėdama pas seserį. Dėl kokios priežasties jis jai dūrė, S. G. negali pasakyti, tuo metu konflikto nebuvo. Nors jie kartais konfliktuodavo tarpusavyje, tačiau smurto prieš ją vyras iki šiol niekada nevartojo. Peilis buvo skirtas mėsai, duonai pjaustyti, žalia rankena. Išbėgusi į lauką, ji nuėjo pagalbos pas savo seserį V. L., gyvenančią maždaug už 400 metrų Pakalniškių k. Taip pat S. G. parodė, kad jai turtinė, materialinė žala nepadaryta, gydymas jai nekainavo, civilinio ieškinio ji nereikš, prašo jos vyro nenubausti laisvės atėmimo bausme. Su vyru gyvena gerai, jis yra ramstis gyvenime, pats vairuoja traktorių, žemės ūkio techniką, automobilį, be jo ji prapultų. Jis padėjo užauginti anūkus, nes dukters vyras pasikorė. Mano, kad ji jį išprovokavo.

Liudytoja V. L. parodė, kad 2016-05-14, apie 18.30 val., pas ją iš savo namų atbėgo jos sesuo S. G.. Ji buvo susiėmusi už pilvo, šaukė ir prašė iškviesti medikus. S. paaiškino, kad ją sužalojo vyras peiliu į pilvą, liepė kviesti greitąją pagalbą. Vėliau ją medikai išvežė į ligoninę. Ji patarė policijos pareigūnams nuvažiuoti iki jų namų, nes įtarė, kad A. G. gali ką nors sau blogo pasidaryti.

Liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-05-14, apie 18.49 val., patruliuojant Elektrėnų sav. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. K. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) peiliu į pilvą sužalotas 70 metų vyras, asmuo sąmoningas. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko V. L., kuri paaiškino, kad jos namuose yra sužalota moteris. Pareigūnai užėję į gyvenamą patalpą pastebėjo ant lovos gulinčią moterį. Tai buvo S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo rankomis susiėmusi už pilvo srities. S. G. jiems paaiškino, kad nuėjus perrišti karvės, ją netikėtai užpuolė asmuo, kurio negalėjo nurodyti, ir peiliu dūrė į pilvo sritį. Atvykus GMP brigadai, medikai konstatavo durtinę žaizdą pilvo srityje ir skubiai išgabeno nukentėjusiąją į ligoninę. Vėliau bendraujant su V. L. paaiškėjo, kad nusikalstamą veiką galimai galėjo įvykdyti S. G. vyras, kuris šiuo metu yra neblaivus. Po to policijos pareigūnai nuvyko į namą, esantį tame pačiame kaime Semeliškių g. 7, kurį jiems nurodė V. L.. Taip pat V. L. juos informavo, kad S. G. sutuoktinis, kaip vėliau paaiškėjo A. G., gali bandyti nusižudyti. Nuvykus nurodytu adresu, matėsi pro namo duris besiveržiantys tiršti gelsvos spalvos dūmai. Įtardami, kad viduje gali būti A. G., pareigūnai bandė patekti į patalpą, tačiau dėl besiveržiančių aitrių dūmų, to padaryti nepavyko. Ugnies židinio pro atidarytas duris nebuvo matyti, todėl apibėgę namą pro langą pareigūnai pastebėjo dūmų pilname kambaryje sėdintį senyvo amžiaus vyrą. Išdaužus stiklą matėsi, kad vyras yra sąmoningas, tačiau paprašytas prieiti prie lango to padaryti negalėjo, todėl išlaužus medinio lango rėmą Elektrėnų policijos komisariato policijos pareigūnas A. K. pateko į kambarį ir, atvedęs prie lango, perdavė kitiems pareigūnams minėtą vyriškį, o jie šį ištraukė į lauką ir nutempė toliau nuo namo. Tas vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. G., buvo akivaizdžiai neblaivus (Elektrėnų policijos komisariato patalpose vėliau jam buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas). Sužalojimų ar apdegimų ant jo nebuvo pastebėta. Atvykę PGT darbuotojai užgesino ugnies židinį ir informavo policijos pareigūnus, kad degė virtuvės patalpos grindys, o šalia ugnies židinio buvo atsuktas buitinis dujų balionas. Atvykę medikai apžiūrėjo vyrą, apsinuodijimo požymių nepastebėjo, todėl minėtas senyvo amžiaus vyriškis – A. G. buvo pristatytas į Elektrėnų policijos komisariatą. Sulaikytasis A. G. buvo labai girtas, be to, jis galėjo būti apsvaigęs ir nuo dūmų, todėl apie įvykio aplinkybes nieko aiškaus, suprantamo nepasakė (t. 1, b. l. 56-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2122/2016(01) nurodyta, kad S. G. padaryta pilvo priekinės sienos kiauryminė durtinė-pjautinė žaizdą su pilvaplėvės, skersinės ir dvylikapirštės žarnų pažeidimu, paveikus duriančiu-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai - peiliu iki apžiūros VšĮ Elektrėnų ligoninėje (2016-05-14). Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 95-96).

Alkotesteriu A. G. nustatytas (2016-05-14 21.11 val.) 1,97 promilių girtumas (t. 2, b. l. 84).

Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nustatyta, kad S. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 89).

Įvykio vietos apžiūrų metu kraujo ir kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš namo paimti bei apžiūrėti ir nufotografuoti trys virtuviniai peiliai. Apžiūrėjus patalpas bei gyvenamojo namo prieigas lauke, jokio įrankio (peilio), panašaus į tą, kurį apibūdino S. G., nerasta (t. 1, b. l. 24, 15-28).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą neabejotinai nustatyta, kad A. G. tyčia sudavė vieną smūgį peiliu sutuoktinei S. G., padarydamas jai sunkų sveikatos sužalojimą. Kaltinamasis tai padarė konflikto su sutuoktine metu, savo veiksmų pasekmėms buvo visiškai abejingas todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal pasekmes – sunkus sužalojimas. Kaltinamasis sužalojo savo žmoną, santuokoje išgyvenę virš 20 metų, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (sunkiai sužalojo šeimos narį).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Niekada nevartojęs fizinio smurto, apsvaigęs nuo alkoholio (1,97 promilės), konflikto metu nesusivaldė, paėmęs peilį nuo stalo dūrė žmonai į pilvą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikaltimo priežastimi įvardijo alkoholio pavartojimą tą vakarą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Susitaikė su nukentėjusiąja, suremontavo gaisro apgadintas patalpas. Po įvykio labai pergyveno, kėsinosi nusižudyti, bet buvo išgelbėtas atvykusių policijos pareigūnų, kurie kaltinamąjį ištraukė iš degančių patalpų. Nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir sutarties sudarymas su Ligonių kasa dėl gydymo išlaidų atlyginimo.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, BK 11 straipsnio 6 dalis), padarytas tyčinis nusikaltimas panaudojant įrankį – peilį, atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, senyvo amžiaus žmogus (72 metų), sulaukęs tokio garbaus amžiaus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Teismas mano, kad skirti laisvės atėmimo bausmę netikslinga.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisė į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, Konstitucinio Teismo aiškinamas taip pat kaip reiškiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo baigiamojo akto priėmimas (2008 m. vasario 20 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, kaip minėta, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nukentėjusiosios ir kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo, jų santykius ir tarpusavio pagalbą po nusikaltimo, kad nukentėjusioji prašo kaltinamajam neatimti laisvės, nes jai be jo bus sunku gyventi, jis tvarko namų ūkį, turi traktorių ir žemės ūkio techniką, pats ją vairuoja, nukentėjusioji 69 metų amžiaus ir jai vienai bus labai sunku gyventi, vyras rūpinasi šeima: be pensijos, ūkio darbų, renka grybus, sraiges ir tokiu būdu išlaiko šeimą. Nukentėjusiajai dėl sveikatos sutrikdymo neliko liekamųjų reiškinių.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad A. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, nebus pažeisti ir nukentėjusiosios interesai – pastaroji kaltinamajam pretenzijų neturi, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, pastaroji prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, atsitiktinis gyvenimo epizodas, todėl laisvės apribojimo bausmė atitinka teisingumo skiriant bausmę principą. Taikyti BK 75 straipsnį (bausmės vykdymo atidėjimas) ir BK 62 straipsnį (švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas) negalima, nes nenustatyta visų būtinų pagrindų ir sąlygų taikant šias įstatymo nuostatas. Tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti laisvės apribojimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 1657,46 euro ieškinį dėl S. G. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 51). Ieškinys pagrįstas byloje pateiktais dokumentais, todėl, atsižvelgus į Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalį, 6.280 straipsnį, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 30 straipsnio 1 punktą, 31 straipsnio 1 ir 33 punktus, tenkintinas ir priteistina iš A. G. 1657,46 euro, kadangi jo veiksmų pasėkoje atsirado S. G. sužalojimai, kurie buvo gydyti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307-308 straipsniais, 310 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, 48 straipsnį, nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Per laisvės apribojimo laiką uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios bausmės vykdymo institucijoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. birželio 13 d. (30 dienų), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (60 dienų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. G. 1657,46 euro Vilniaus teritorinei ligonių kasai (t. 1, b. l. 51).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2016-12-23 dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.