- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- e2YT-904-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07897-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., G. P., L. L.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., L. L., R. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y., kad R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. M. yra R. L. sūnus. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja M. M. turi sūnų M. M., jo biologinis tėvas yra R. L.. M. M. gimimo įraše duomenų apie tėvą įrašyta nėra. M. M. ir R. L. susipažino 2016 metais, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pradėjo kartu gyventi nuomojame name (duomenys neskelbtini). M. M. 2017 m. sausio mėnesį tapo nėščia, apie nėštumą buvo žinoma R. L.. R. L. 2017 m. kovo mėnesio pradžioje išvyko dirbti į Daniją pagalbiniu darbininku statybose. R. L. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), palaidotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. M. gyvena kartu su sūnumi M. M., jį prižiūri ir pilnai išlaiko. R. L. seserys R. R., G. P. ir brolis L. L. pripažįsta, kad M. M. yra jų brolio R. L. sūnus. R. R. padeda M. M. apsirūpinti rūbais. Juridinio fakto nustatymu pareiškėja M. M. siekia nustatyti ir įtvirtinti, kad sūnaus M. M. biologinis tėvas yra R. L., t.y. kad sūnus žinotų savo kilmę ir ši kilmė būtų dokumentaliai įforminta. R. L. neturėjo nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruoto turto, turtinių teisių, todėl juridinio fakto nustatymas nesiejamas su palikimo priėmimo tikslu. Pareiškėja pareiškime paaiškino, kad prieš išvykstant R. L. dirbti į užsienį, nebuvo kreiptasi į notarą dėl tėvystės pripažinimo, kadangi R. L. ketino grįžti į Lietuvą 2017 metų birželio mėnesį. Tėvystės nustatymui R. L. biologiniai mėginiai paimti nebuvo. Kitų būdų nustatyti ir įrodyti R. L. tėvystę M. M. nėra. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja įrodinės turimais duomenimis ir liudytojų parodymais.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad M. M. ir R. L. 2016 m. pradėjo draugauti, apsigyveno kartu nuomojamame bute. Po kelių mėnesių M. M. tapo nėščia. R. L. 2017 m. kovą išvyko dirbti į Daniją statybose, bet įvyko nelaimė ir jis (duomenys neskelbtini) mirė. R. L. prieš išvykdamas žinojo apie M. M. nėštumą, savo tėvystės neginčijo. Gimus sūnui, jam suteikta motinos M. M. pavardė, nes M. M. ir R. L. nebuvo susituokę, nebuvo iš anksto notarine forma patvirtintas tėvystės pripažinimas. M. M. ir R. L. neslėpė, kad laukiasi vaiko, apie tai žinojo daug draugų. M. M. apie tai sakė savo globėjai Z. K., savo biologiniams tėvams. M. M. ir R. L. gyveno kartu, kol M. M. pastojo. Paskui jie nusprendė, kad R. L. važiuos dirbti į Daniją. Jiems buvo liepta išsikraustyti iš nuomojamo buto ir apie 2 savaites iki R. L. išvykimo į Daniją jie gyveno atskirai. R. L. gyveno pas M. M. biologinius tėvus, o ji – pas savo globėją, nes buvo nėščia ir pas biologinius tėvus nebuvo tinkamų sąlygų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime (b. l. 28) ir bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl tėvystės nustatymo. Paaiškino, kad jos brolis R. L. ir pareiškėja M. M. draugavo, gyveno kartu. R. L. jai pasisakė, kad M. M. laukėsi jo L. vaiko. R. L. važiavo į užsienį užsidirbti pinigų vaikui, kad būtų geresnės sąlygos. Ji M. M. priima kaip brolio vaiką, palaiko ryšius.
Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime (b. l. 23) nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir mano, kad R. L. yra M. M. tėvas. Civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. R. bylą nagrinėjant teisme prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja prašo nustatyti vaiko tėvystės faktą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.
CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. M. gimė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime jo motina nurodyta M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įraše Nr. 151 nurodyta, kad R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Šioje byloje rašytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių prašomą nustatyti juridinį faktą, pareiškėja nepateikė. R. L. biologiniai mėginiai atlikti DNR ekspertizei tėvystei nustatyti nebuvo paimti. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys gali būti nustatomi remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Šiuo atveju pareiškėjos M. M. ir teisme apklaustų suinteresuoto asmens R. R. ir liudytojos R. G. nurodytos aplinkybės sutapo. Tiek R. R., tiek R. G. žinojo apie artimą R. L. ir pareiškėjos bendravimą, gyvenimą kartu, nėštumą, vaiko M. M. tėvu laiko R. L.. Pasak suinteresuoto asmens R. R. ir liudytojos R. G., M. M. ir R. L. aplinkiniams sakė, kad kartu laukiasi vaiko, planavo tolesnį bendrą gyvenimą, R. L. neabejojo esąs vaiko tėvas ir išvyko į užsienį būtent dėl to, kad galėtų tinkamai pasirūpinti būsimu savo vaiku. Abejoti tokiais R. R. ir R. G. parodymais nėra pagrindo. Kad tarp M. M. ir R. L. buvo artimi ir šilti ryšiai, patvirtina ir pareiškėjos teismui pateiktos jų bendros nuotraukos (b. l. 9-11). Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo abejoti, jog būtent R. L. yra M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Teismas pripažįsta, kad šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra tėvas ir sūnus.
Minėto juridinio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. M. yra R. L. sūnus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas įgyvendinant vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.