- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-9973-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06329-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- N. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 2.6.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui N. P. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. P. 1609,70 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio pašto voko nustatyta, kad atsakovui pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas minėtu adresu 2019-09-28, atsakovas iki 2019-10-29 neatsiėmė pašte jam skirtų procesinių dokumentų. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui N. P. įteikti 2019-09-26 viešo paskelbimo būdu civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2018-07-02 (duomenys neskelbtini)., eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal 2018-07-02 eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo N. P. kaltės (e. b. l. 11). Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas E. P. (e. b. l. 12-13). Draudimo sutartis sudaryta buvo dviem mėnesiams (nuo 2018-06-22 iki 2018-08-21).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas" atlygino N. P. padarytą žalą, išmokėdama 3219,39 Eur dydžio išmoką už transporto priemonės Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus (e. b. l. 26).
Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog draudėjas E. P. ir AB „Lietuvos draudimas“, 2018-06-21 sudarydami transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, šios sutarties 1.5.2.11 punkte susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo, bei transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių vairavimo stažas nevmažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Bylos duomenimis nustatyta, jog N. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-07-25 buvo suteikta teisė vairuoti „AM, BĮ, B“ kategorijų transporto priemones ir buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (e. b. l. 40). Eismo įvykio metu N. P. amžius buvo 20 metų, vairavimo stažas - 1 metai 11 mėnesių ir 9 dienos. Eismo įvykio metu transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas N. P. neturėjo nei 25 metų amžiaus, nei 2 metų vairavimo stažo.
Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas, tai yra atsakovas, būtų informavęs draudiką apie padidėjusią draudimo riziką, t.y apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.3 punkto reikalavimus. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs draudimo išmokos sumą, pareiškęs pretenzijas dėl draudimo išmokos dydžio paskaičiavimo, nėra.
Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atlyginimo riziką, be to, tai fiduciarinė sutartis, kuri yra grindžiama sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 6 straipsnio 3 dalį prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.1010 straipsnio 1 dalis numato bendrąją draudėjo pareigą pranešti draudikui apie rizikos padidėjimą, o 2 dalis nustato draudiko teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį, įskaitant sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas nebuvo informuotas apie padidėjusią riziką nei jai padidėjus, nei per tris dienas po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie padidėjusią riziką, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų VI dalies ,,Draudimo sąlygų padidėjimas ar sumažėjimas“ 38 punkte ar draudimo sutarties 1.5.3 punkte, be to atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, t. y. pažeidė draudimo sutarties 1.5.2.11 punktą, todėl jam kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 56 punkto nuostatas, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos ir jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad ieškovė turi išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, ieškovės reikalavimas pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 1609,70 Eur žalos atlyginimas.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1609,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 36 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1609,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis eurus 70 centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1609,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 36 Eur (trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini), naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė ir trečiasis asmuo per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali apskųsti sprendimą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.