Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2117-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
1-2117-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18419-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2117-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18419-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamajai R. Ž.,kaltinamosios gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent:

ji 2021 m. birželio 7 d. apie 20.18 val. Vilniuje, A. Šabaniausko gatvėje, ties pastatu Nr. 32, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 3,6 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo šių metų birželio 7 d. 19–20 val. Tą dieną sužinojo, kad jos gyvenimo partneris pusę metų gyvena dvigubą gyvenimą (buvo su juo pragyvenę 5 metus). Iš tos nevilties, važiuodama namo iš darbo, užvažiavo nusipirkti alkoholio. Išėjus iš parduotuvės Gerosios Vilties žiede, gurkštelėjo to alkoholio – trauktinės „Dainava“, pažymėjo, jog neveikė galva. Alkoholį vartojo prieš sėsdama už vairo. Atvažiavusi iki Santariškių, prie šalutinio keliuko link savo namų, antrą kartą gurkštelėjo, nurodė, jog stresas valdė jos mąstyseną. Buvo žmonių, pėsčiųjų, mano, jog kažkas pamatė, kad ji išgėrė spalvoto raudono gėrimo, iškvietė pareigūnus. Nurodė, jog išgėrė pusę pusės litro butelio. Kaltinamoji sustojo netoli savo namų, ką prašė pareigūnai, viską padarė. Įpūtė 3 su trupučiu promilės. Mano, kad buvo nustatytas toks didelis alkoholio kiekis, nes neseniai buvo gurkštelėjus iš butelio, anot jos, būdama taip stipriai apsvaigusi, nebūtų sugebėjus reaguoti į pareigūnų nurodymus. Jai gėda, gailisi ir tragiškai jaučiasi, nemiega naktimis. Padarė išvadas, jai tai bus pamoka. Transporto priemonę vairuoja nuo 21 m., apie 30 metų. Tai pirmas toks atvejis gyvenime. Vairavo jos darbovietei UAB „L“ priklausantį automobilį. Automobiliui vasarą pasibaigė techninė apžiūra, dėl rūdžių ji nebuvo pratęsta, tai jis nebedalyvauja eisme. Jos darbas susijęs su vairavimu, iki biuro reikia visą miestą pervažiuoti, iki terminalo – apie 15–20 km, apgadinus krovinį reikia važiuoti į sandėlį, esant automobilio gedimams, reikia pasiimti mechaniką, įrankius, iki autoserviso nuvažiuoti, tikina, jog be automobilio jos darbas sustotų. Pabrėžė, jog licencija verstis tokia veikla būtų panaikinta, jeigu būtų nuteista. Pažymėjo, jog nors jos įmonė nėra didelė, ji prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto didinimo, plečiasi labai lėtai, bet stabiliai, mėgina patys verstis. Įmonei ji vadovauja nuo 2010 m. Yra Transporto inovacijų asociacijos narė ir steigėja. Prašo teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jeigu teismas sutrumpins šį laiką, tai yra viena iš darbo priemonių, be kurių negali dirbti. Pridūrė, jog sumokėta už automobilio saugojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei jos gynėjui ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 8 d. įtariamąja apklausta R. Ž. pripažino kaltę ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybės centruose negydyta, į įskaitą neįrašyta, psichinių sutrikimų neturi. 2021 m. birželio 7 d. vakare galimai apie 19.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, važiavo namo iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi turi asmeninių rūpesčių, užvažiavo į parduotuvę „Iki“, esančią Gerosios Vilties žiede, nusipirko alkoholio – 0,5 l talpos „Dainavos“ trauktinės. Trauktinę išėjusi iš parduotuvės gėrė įmonei UAB „L“ nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viena, paskui ji atsisėdo už vairo ir nuvažiavo link namų. Sėsdamasi už vairo nejautė jokių neblaivumo požymių. Juos pradėjo jausti netoli Santariškių žiedo. Ją policijos pareigūnai sustabdė įjungę šviesinius signalus, Šabaniausko gatvėje, prie namo Nr. 12. Sustabdžius policijos pareigūnams, ji jiems pateikė vairuotojo pažymėjimą, jie jai pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Į policijos pareigūnų alkotesterį pūtė du kartus, kiek tiksliai įpūtė, nurodyti negali, žinojo tik kad daug. Policijos pareigūnai ją informavo, kad jie gavo pranešimą, jog ji kliudė bortelį ir galimai yra neblaivi. Kai buvo nustatytas jos neblaivumas, policijos pareigūnai ją sulaikė. Dėl savo poelgio labai gailisi, nuoširdžiai pripažįsta, kad padarė klaidą, pati nesuvokia, kodėl taip pasielgė (b. l. 51–53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 7 d. liudytoju apklaustas I. M. parodė, kad 2021 m. birželio 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiu patruliu M. M. apie 20.07 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. Šabaniausko g., važiuoja automobilis „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja yra galimai neblaivi. Minėtas automobilis „Chrysler“ buvo pastebėtas ir sustabdytas A. Šabaniausko g. prie namo, pažymėto Nr. 32. Priėjus prie minėto automobilio „Chrysler“ paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo ir jį vairavo R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini). R. Ž. atrodė apsvaigusi, nerišliai kalbėjo. Alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152 R. Ž. apie 20.18 val. buvo nustatytas 3,6 promilių neblaivumas, o apie 20.41 val. buvo nustatytas 3,7 promilių neblaivumas. Apie 20.18 val. R. Ž. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam įvykio aiškinimuisi (b. l. 37–38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 14 d. liudytoja apklausta G. P. parodė, kad ji yra įmonės UAB „L“ įgaliota atstovė. Nori parodyti, kad automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei UAB „L“, automobiliu naudojasi visi įmonės darbuotojai. Kad R. Ž. 2021 m. birželio 7 d. apie 20.18 val. vairuos minėtą automobilį neblaivi, ji negalėjo žinoti ir apie tai net nebūtų pagalvojusi. R. Ž. niekada darbe nėra pasirodžiusi neblaivi, ji nėra pastebėjusi, kad ji piktnaudžiautų alkoholiu (b. l. 40–41).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. birželio 7 d. 20.03 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog pranešėjas pastebėjo kelyje pavojingai manevruojantį automobilį „Chrysler“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (raudonos spalvos), kliudė šaligatvius. Galimai neblaivi. Filmuota „Body1713“ (b. l. 6–8).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2021 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiu patruliu I. M. apie 20.07 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. Šabaniausko g., važiuoja automobilis „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja yra galimai neblaivi. Minėtas automobilis „Chrysler“ buvo pastebėtas ir sustabdytas A. Šabaniausko g. prie namo, pažymėto Nr. 32. Priėjus prie minėto automobilio „Chrysler“ paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo ir jį vairavo R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini). R. Ž. atrodė apsvaigusi, nerišliai kalbėjo, alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152 R. Ž. apie 20.18 val. buvo nustatytas 3,6 promilių neblaivumas, o apie 20.41 val. buvo nustatytas 3,7 promilių neblaivumas. Apie 20.18 val. R. Ž. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam įvykio aiškinimuisi. Automobilis „Chrysler“ buvo nugabentas adresu Eišiškių pl. 127. Vilnius. Filmuota „Body 1713“ (b. l. 9).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Chrysler Voyager 2.8 CRD SE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra UAB „L“ (b. l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. birželio mėn. duomenimis automobilio Chrysler Voyager 2.8 CRD SE, M1-AF, 2008 m., vienatūris, 5 durų, 2 776 cm³ variklio darbinis tūris, 110 kW / 149 AG variklio galia, kaina su PVM 2 690 Eur (b. l. 17).

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2021 m. birželio 23 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2210630 matyti, kad automobilio „Chrysler Grand Voyager Touring“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM 1 000 Eur (b. l. 120–162).

Iš 2021 m. birželio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. birželio 7 d. 20.50 val. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis nustatė šiuos R. Ž. neblaivumo požymius – neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, įvertinus bendrą būklę, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkusi ir atsimerkusi). Alkotesterio (Alcotest 7510 Nr. ARJK0152, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja iki 2021 m. liepos 22 d.) pagalba 20.19 val. nustatytas 3,6 promilių neblaivumas, 20.41 val. – 3,7 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 13–16).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. Ž. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamosios duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų I. M. ir G. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog R. Ž. 2021 m. birželio 7 d. apie 20.18 val. Vilniuje, A. Šabaniausko gatvėje, ties pastatu 32, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 3,6 promilių neblaivumas.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta R. Ž. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas laiduotojos N. V. prašymas dėl kaltinamosios R. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad praeityje kaltinamoji neteista, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, dviejose darbovietėse charakterizuojama teigiamai. N. V. sutinka už R. Ž. laiduoti, bei prisiima atsakomybę už jos elgesį. Ji pati turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena santuokoje, darbe charakterizuojama teigiamai, neteista, bei nebausta administracine tvarka. Kaltinamoji pasitiki ja (laiduotoja) bei gerbia, dėl ko yra tikra, kad galės jai (kaltinamajai) daryti teigiamą įtaką. Prašo neskirti užstato, nes šiuo metu jokių santaupų neturi.

Taip pat pateiktas R. Ž. prašymas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad praeityje nėra teista, jokių ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu daugiau nepradėta, nuo pat pirmosios apklausos savo kaltę pripažino pilnai, ką prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jos veiksmais padaryta nebuvo. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2010 m. dirba direktore UAB „C“, nuo 2012 m. taip pat direktorės pareigose dirba UAB „L“. Tiek vienoje, tiek kitoje darbovietėje yra charakterizuojama išskirtinai tik teigiamai. Taip pat yra (duomenys neskelbtini) steigėja. Praeityje niekada nebuvo teista bei bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, todėl šis įvykis ją sukrėtė. Pripažinusi, ką padarė, suprato, kad šio nusikaltimo priežastimi buvo neatsakingas požiūris į vairavimą esant neblaiviai. Niekaip negali pateisinti savo neteisėtų veiksmų, dėl ko jaučia gėdą, tiek prieš bendradarbius, tiek ir prieš šeimos narius bei ją pažįstančius asmenis. Įvykdytas nusikaltimas privertė ją susimąstyti bei padaryti išvadas dėl savo ateities prioritetų bei siekiamų tikslų, dėl ko, nors alkoholį anksčiau vartojo ypač retai, priėmė sprendimą alkoholio daugiau nebevartoti visai. Tam tikslui pradėjo domėtis alkoholio poveikiu bei būdais atsikratyti šios ydos, dėl ko 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į UAB „Svarbus žingsnis“ bei išklausė paskaitą apie alkoholio daromą žalą sveikatai. Teigia, kad pasimokė iš šios klaidos bei niekada daugiau taip neatsakingai nesielgs, todėl vadovaudamasi tuo bei esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, prašo jos atveju taikyti laidavimo institutą. Laiduotoja sutinka būti jos artimiausia giminaitė, t. y. sesuo N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), su kuria palaiko itin glaudžius, pasitikėjimu pagrįstus artimus santykius. N. V., kaip vyresnioji sesuo, visada buvo jai autoritetas, kurio negalėtų nuvilti. Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, net nuo (duomenys neskelbtini) dirba vyriausiosios finansininkės pareigose UAB „M“, kurioje charakterizuojama teigiamai. Ji nėra bausta administracine tvarka, neteista. Sesuo palaiko su ja emociškai artimus bei pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, būtent prieš ją jaučia didžiausią gėdą dėl savo neatsakingo poelgio, ji smerkia ją dėl padaryto nusikaltimo, pravedė šia tema ne vieną pokalbį, todėl neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir yra pagrindas manyti, kad ateityje darys jai teigiamą įtaką. Taip pat prašo svarstyti galimybę netaikyti užstato, kadangi sesuo neturi santaupų. Sprendžiant klausimą dėl jai taikytino uždraudimo naudotis specialia teise termino, prašo įvertinti tai, kad, kaip ir nurodyta jos charakteristikoje, užima direktorės pareigas dviejose įmonėse. Būdama įmones atstovaujančiu asmeniu, pagal darbo pobūdį privalo operatyviai reaguoti bei spręsti su krovinių vežimu susijusiąs problemas bei esant poreikiui nedelsiant vykti į krovinio pakrovimo – iškrovimo vietas, muitinę, Valstybinę mokesčių inspekciją. Taip pat būtent ji yra atsakinga už naujų klientų paiešką, bei įmonės sklandžią veiklą. Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, negalės užtikrinti įmonių sklandžios veiklos, dėl ko tiek įmonės, tiek ir ji patirs didelius nuostolius bei neišvengiamą reputacijos sumažėjimą, dėl ko įmones gali tekti likviduoti. Taigi atsižvelgdama į nurodytą bei į tai, kad tokiu būdu nusikalto pirmąjį kartą, dėl padaryto gailisi, yra charakterizuojama teigiamai, prašo sutrumpinti jos atžvilgiu taikytiną teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimą iki 6 mėnesių. Taikant jos atžvilgiu konfiskuotino turto vertės išieškojimą, teismo prašo vadovautis jos pateikta UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ ataskaita Nr. 2210630, kuri, priešingai nei byloje esančio VšĮ „Emprekis“ išvada, atlikta ne masiniu būdu, o ekspertui individualiai apžiūrėjus automobilį bei nustačius jo tikrąją techninę būklę, bei išieškoti iš jos 1 000 Eur automobilio rinkos vertės sumą.

Teisiamojo posėdžio metu pati kaltinamoji nurodė, kad vyriausioji sesuo yra artimiausias asmuo jos šeimoje, palaiko pakankamai glaudžius santykius, turi bendrų įsipareigojimų, per savaitę susitinka du kartus, kasdien skambinasi. Tėvų jau nebeturi. Sesuo jos poelgį vertina blogai. Buvo keli griežti pokalbiai, dar yra viena sesuo, tai visos trys tuo klausimu daug kalbėjo. Pati suvokia, ką padarė, blogai jaučiasi nuvylusi artimuosius ir bendradarbius. Mano, kad rado išeitį. Vyresnioji sesuo jai yra autoritetas. Jeigu būtų taikomas laidavimas su užstatu, santaupų neturi, nes viską sudeda į verslą, bet, jei skirtų užstatą, kreiptųsi į banką ir nurodytą sumą sumokėtų.

N. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena nuo sesers 10–15 km atstumu, susitinka, santykiai glaudūs, dažnai būna kartu, tariasi dėl daugelio dalykų, viena kitą iš pusės žodžio supranta, paslapčių neturi. Šis įvykis sukrėtė ją, nesitikėjo sesers tokio poelgio, bet ji pasiguodė, buvo stiprių pasikalbėjimų, ji labai gailisi, suvokia, ką padarė, pirmą kartą tai padarė. N. V. gali ja pasitikėti, ji pergyvena, jai gėda prieš artimuosius ir bendradarbius, pergyvena dėl darbo ateities. Kaltinamoji padarė visas reikiamas išvadas. Kaltinamoji paskambino jai po įvykio, jai atrodo, kad ji buvo pirmas asmuo, kuriam ji paskambino. Pažymėjo, jog stengiasi kaltinamajai patarti, ji iki šiol reaguodavo į jos patarimus. Patikino, jog jeigu teismas nuspręstų taikyti laidavimą su užstatu, apsisprendimas laiduoti nesikeistų, tačiau nedaug uždirba, labai paskirstytos išlaidos, papildomos išlaidos sudarytų problemų, bet jeigu tai neišvengiama, tai ieškotų sprendimo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria pateiktam N. V. prašymui, nes šioje byloje yra visos numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos N. V. atsakomybei. R. Ž. anksčiau nebuvo teista, prisipažino, gailisi, žala nebuvo padaryta, įvertinus kaltinamosios asmenybę, ji laikysis (įstatymų) ir nedarys naujų nusikaltimų. N. V. yra teigiama asmenybė, gali daryti jai teigiamą įtaką, ji verta teismo pasitikėjimo. N. V. prašo skirti laidavimą be užstato, nurodo, kad neturinti santaupų, tačiau įvertinus tai, kad jos mėnesio pajamos yra didesnės nei minimalus atlyginimas ir yra artimas vidutiniam darbo užmokesčiui, manytina, kad laiduotoja turinti realią galimybę sumokėti užstatą. Negauta duomenų, kad laiduotoja patirtų dideles išlaidas, taigi prašymas neskirti užstato laikytinas nepagrįstu, tačiau atsižvelgus į N. V. pajamas ir į R. Ž. asmenybę, galėtų būti skiriamas 1 000 Eur dydžio užstatas. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, įvertinus kaltinamosios ir laiduotojos asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, laidavimą galima nustatyti 1 metams su 1 000 Eur užstatu.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jos iškvėptame ore nustatyta 3,6 promilių. R. Ž. anksčiau nebuvo teista (b. l. 71), taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta (b. l. 71), penkerių metų laikotarpiu 9 kartus bausta administracine tvarka, 8 kartus už KET pažeidimus, daugiausiai už greičio viršijimą, baudos sumokėtos (b. l. 66–69). Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja pakankamai teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad R. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, N. V., kuri prašė perduoti R. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jai artimas žmogus – vyresnioji sesuo, su kuria kaltinamoji palaiko artimus ryšius, neteista, administracine tvarka nebausta, yra kaltinamajai autoritetas, nuolat bendrauja. Teismo vertinimu, N. V. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad jas sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai R. Ž. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji R. Ž. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jos sesers atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu nekeistų jos apsisprendimo laiduoti už R. Ž. Teismas, įvertinęs kaltinamosios padarytos veikos aplinkybes, jos bei laiduotojos asmenybes, tai, kad laiduoja turi stabilias pajamas, nurodytomis aplinkybėms sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Šioje byloje nustatyta, kad R. Ž. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (3,6 promilių – sunkus girtumo laipsnis, daugiau nei dvigubai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), tokiu būdu pažeisdama KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį ji vartojo tą pačią dieną, prieš pat sėsdama už vairo, vartojo stiprų alkoholį – trauktinę, jo išgėrė pusę butelio, taip pat pati kaltinamoji nurodė, jog alkoholio išgėrė ir vairuodama. Be to, vairavo darbo dieną, vakare, sulaikyta buvo gyvenamojoje vietoje, jos neatsargų vairavimą pastebėjo pašaliniai asmenys ir pranešė pareigūnams. Taip pat skiriant ir nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą įvertintina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio normose už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taip pat nuo vienų metų. Atsižvelgiant į tai, R. Ž. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas, nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 1 metai, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 8 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Šiuo atveju automobilis „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto R. Ž. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Iš bylos duomenų matyti, kad minimo automobilio valdytojas-savininkas yra UAB „L“, t. y. kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė su trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis, laikytina, kad nėra nustatytų priežasčių, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, todėl iš kaltinamosios R. Ž. valstybės naudai išieškotina transporto priemonės „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM (pagal naujausią teismų praktiką – LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020) atitinkanti pinigų suma (pagal UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2021 m. birželio 23 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2210630 (b. l. 120–162)) – 1 000 Eur (BK 72 str. 5 d.).

Kaltinamajai R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojos N. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, jį įmokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo (įmonės kodas 302942160) AB „Swedbank“ depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant kaltinamojo vardą, pavardę ir bylos numerį.

Baudžiamąją bylą R. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš R. Ž. konfiskuotino turto (automobilio „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. Ž. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. Ž. ir N. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė