Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. rugpjūčio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais; 2017 m. sausio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdamas kartu su A. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių I kaimas, Kaišiadorių rajonas, dėl savanaudiškų paskatų, suprasdamas apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ketinimus įvykdyti nusikalstamą veiką – apgaule įgyti svetimą turtą, padėjo jiems tai įgyvendinti, o būtent 2019 m. rugpjūčio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims patalpinus internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt skelbimą apie tariamai parduodamą kompiuterį „MSI Ge60 2pe Apache Pro“, pagal kurį nukentėjusiajam M. B. paskambinus ir susitarus dėl skelbime nurodyto kompiuterio pirkimo sąlygų bei telefonu sutarus už tariamai parduodamą kompiuterį pervesti 255 Eur į nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri priklauso D. R., 2019-08-07 M. B. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 255 Eur į aukščiau nurodytą sąskaitą, jis 2019-08-07, 16 val. 13 min. iš bankomato H153/HB, priklausančio AB „Swedbank“ bankui, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos išgrynino 200 Eur ir tą pačią dieną 18 val. 13 min. išgrynino 20 Eur, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kalinčių Pravieniškių pataisos namuose, nurodymu perdavė A. S., o sau kaip atlygį pasiliko 50 Eur, tokiu būdu jis, veikdamas kartu su A. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo apgaule įgyti svetimą – nukentėjusiojo M. B. turtą, taip padarydami nukentėjusiajam M. B. 255 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) 2020-07-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas D. R. atžvilgiu išskirtas iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-33734-19, kadangi tyrimo metu nustatyta, jog A. S. pasislėpė, paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis (1 t., b. l. 1, 180, 184).

D. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad skelbimo apie parduodamą kompiuterį jis neįdėjo, tik padėjo išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, iš kurių 50 eurų kaip atlygis buvo sumokėtas jam. 2019 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, A. S. pasiūlė jam užsidirbti pinigų, paprašė jo banko sąskaitos. A. S. draugas, gyvenantis tame pačiame mieste. A. S. paaiškino, kad į sąskaitą kažkoks žmogus perves pinigus, tačiau už ką ir kokią sumą, neminėjo. Už tokią paslaugą jam pasiūlė kaip atlygį 50 eurų. D. R. parodė įtaręs, kad taip vykdoma kažkokia nusikalstama veika, tačiau susigundė pagalvojęs, kad tai – lengvai gaunami pinigai. Savo banko sąskaitos, esančios „Swedbank“ banke numerį davė A. S.. Po keleto dienų į telefoną gavo iš banko SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad į jo sąskaitą yra pervesti 255 eurai. Prieš tai A. S. buvo prašęs apie gautą SMS žinutę jį informuoti. Tik gavęs SMS, paskambino A. S. ir pasakė, kad į jo sąskaitą ką tik pervesti 255 eurai. A. S. liepė nueiti iki bankomato (duomenys neskelbtini) ir nuimti 205 eurus, o 50 eurų pasilikti sau. Prie bankomato jis ėjo vienas. Iš bankomato nuėmė 200 eurų, po to dar 20 eurų. Tokiomis kupiūromis ėmė dėl to, kad bankomatas neduoda 5 eurų. Nuėmęs pinigus parašė žinutę A. S. ir šis SMS žinute jam atsiuntė sąskaitos numerį ir vyro duomenis, kurių neatsimena, į kurio sąskaitą reikia pervesti likusius 205 eurus. Tą pačią dieną nuėjo į parduotuvę „Maximą“ ir terminale savo vardu pervedė 205 eurus į nurodytą vyriškio sąskaitą. Sau kaip atlygį pasiliko 50 eurų. Apie tai, ar A. S. gavo pinigų, jis nežino. Dėl tokio poelgio labai gailisi, patirtą žalą pažada atlyginti dalimis. Telefono numerio, kuriuo naudojosi tuo metu nebeturi, nes buvo pametęs telefoną, tik atsimena paskutinius numerio skaičius 108. Jis neatsimena, kokiu telefono numeriu naudojosi A. S.. Nežino, kas įdėjo skelbimą apie tariamai parduodamą kompiuterį. Parodė, išvis nežinojęs, kokiu būdu bus gaunami nukentėjusiojo pinigai, tik įtarė apie daromą kažkokį nusikaltimą (2 t., b. l. 37–39).

Įtariamasis D. R. papildomai parodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus ir parodė supratęs, jog taip vykdoma nusikalstama veika, bus išvilioti pinigai ir sutiko dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Visų smulkių aplinkybių neatsimena ir negali papasakoti, nes praėjo daug laiko. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Turtinę žalą atlygins artimiausiu metu (2 tomas, b. l. 55–56).

2020-08-08 nutarimu M. B. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 78).

Iš 2019-11-28 Apžiūros protokolo matyti, kad pateikta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė daryta laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-10-11. Telefono numeris priklauso asmeniui, patalpinusiam skelbimą dėl parduodamo kompiuterio „Msi Ge60 2pe Apache Pro“ internetiniame portale „www.skelbiu.lt“. Išklotinėje pateikto telefono numeris pagal celių veikimo zoną visą laiką veikė Pravieniškių I kaime, Kaišiadorių rajone, į kurio veikimo zoną įeina ir Pravieniškių pataisos namai. Išklotinės tikrinimo metu nustatyta, kad iš minėto telefono numerio buvo patalpintas skelbimas svetainėje „www.skelbiu.lt“. SMS žinutės iš minėto numerio išsiųstos 2019-08-07 13:18:25 val., 13:19:09 val., 13:19:52 val., 13:20:59 val. Tą pačią dieną, kuomet patalpintas skelbimas į minėtą numerį skambino nukentėjusysis M. B. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128–129).

Iš 2019-12-04 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas AB „Swedbank“ pateiktas D. R. priklausančios banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2019-08-07 M. B. pervedė 255 Eur į D. R. sąskaitą; 2019-08-07 16:13 val. D. R. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgrynina 200 eurų ir 18:13 val. išgrynina 20 eurų (1 t., b.l. 136-140).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tada, kai apgaulės būdu yra užvaldomas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. R. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta kitais aukščiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. R. kaltė sukčiavimu įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, veikdamas kartu su A. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Pravieniškių pataisos namuose, suprasdamas apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ketinimus apgaule įgyti svetimą turtą, padėjo jiems apgaule įgyti svetimą – nukentėjusiojo M. B. turtą, padarydami nukentėjusiajam M. B. 255 Eur turtinę žalą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikaltimą.

Šioje byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. R., žinodamas kokiems tikslams bus naudojama jo banko sąskaita, leido ja pasinaudoti, dalį į jo sąskaitą pervestų nukentėjusiajam priklausančių pinigų išgrynino, o dalį pasiliko sau kaip atlygį. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. pakankamai gerai suvokė daromų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, sąmoningai nukreipdamas savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis savo veiksmais padėjo kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl jo veiksmus yra pagrindas kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

2020-09-08 kaltinamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 60–63).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – vieną kartą teistas, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas 8 kartus už įvairius teisės pažeidimus, iš kurių 2019 metais – 5 kartus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant didesnį už šios bausmės vidurkį. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyviosios priežiūros. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam teigiamą įtaką darys bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis). Taip pat teigiamą įtaką darys skirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2020-02-25 nutarimu D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos (2 t., b. l. 41–43).

Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti jam 255,00 Eur turtinės žalos (1 t., b.l. 81). 2019-10-11 nutarimu M. B. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 82). Iš 2020-09-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus telefonu su nukentėjusiuoju M. B., šis patvirtino, kad 2020-09-07 į jo sąskaitą buvo pervesta 255 eurų turtinei žalai atlyginti, pretenzijų dėl turtinės žalos nebeturi. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas bylą dalyje dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Nukentėjusysis M. B. 2020-09-08 pranešimu informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 64). Nukentėjusiojo skundų ar prieštaravimų negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 15 mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bylos dalį dėl nukentėjusiojo M. B. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

2020 m. vasario 25 d. nutarimu D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti D. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.