Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3406-1035/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
e1-3406-1035/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39712-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3406-1035/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39712-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) areštu 40 parų;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 89 parų arešto bausmę,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2020 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankos delnu sudavė vieną kartą savo motinai G. B. į kairiąją ausį, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. B. parodė, kad jis kartu su motina G. B. negyvena jau apie dvejus metus, nes gyvena su moterimi. Su motina bendrauja. 2020 m. spalio 4 d. naktį atėjo pas savo motiną. Buvo stipriai išgėręs. Galimai atėjo pas motiną pernakvoti. Tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas. Jis motinos pradėjo klausinėti, ar jis turi brolį dvynį, nes jo tėvas turi brolį dvynį, todėl jis pagalvojo, kad galimai gali turėti brolį. Į jo klausimą motina atsakė, kad jis yra miręs. Jis jos pradėjo klausinėti, kur jis mirė, kada jis mirė, kur palaidotas. Motina jam į tai nieko neatsakė. Jie pradėjo ginčytis ir rankos delnu sudavė per skruostą. Daugiau smūgių nesudavė, išėjo iš namų. Labai gailisi, pažada motinos atsiprašyti (b. l. 35). Papildomai apklaustas J. B. parodė, kad visiškai pripažįsta, kad sudavė motinai vieną kartą į veido sritį. Labai gailisi, motinos atsiprašė (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Apklausta liudytoja G. B. parodė, kad 2020 m. spalio 4 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), į jos užrakintus namus atėjo neblaivus sūnus J. B. ir pradėjo konfliktuoti – klausė, kur jo brolis, nors kito sūnaus, išskyrus jį, neturi. Grasino jai, pradėjo ja kumščiu mušti į galvos sritį, t. y. į kairės pusės žandą, ausį ir į dešinės pusės skruosto sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuomet labai išsigandusi dėl savo sveikatos ir gyvybės pabėgo iš savo namų į lauką ir nuėjo pas šalimai gyvenančią kaimynę, kad ši iškviestų policiją, o sūnus ją sekė iš paskos (b. l. 6).

Apklausta liudytoja G. B. papildomai parodė, kad jos sūnus minėtą dieną atėjo pas ją girtas ir pradėjo su ją konfliktuoti. Pradėjo klausinėti, ar jis turi brolį. Ji jam į tai nieko neatsakė, todėl jis jai rankos delnu sudavė vieną kartą į veido kairę pusę, pataikė į ausį. Tuo jis sukėlė fizinį skausmą, jai tuo metu skaudėjo, skaudėjo ir po įvykio kelias dienas. Ji kitų sužalojimų nepatyrė, mėlynių neliko, į gydymo įstaigas nesikreipė, į teismo medicinos institutą taip pat nesikreipė. Po įvykio sūnus išėjo iš namų. Sūnus pas ją ateina retai, būna blaivus ir nekonfliktuoja (b. l. 18).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 4 d. 03.43 val. užregistruotas įvykis, kad namo (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus, kuris pradėjo muštis. GMP atsisako. Pranešėja iš namų pabėgo pas kaimynę, ar sūnus namuose nežino (b. l. 3).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 9–12).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su motina G. B. metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, t. y. rankos delnu sudavė vieną kartą į kairiąją ausį ir taip sukėlė nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą.

Įtariamajam. J. B. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. B. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 65–67, 69). G. B. 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 71).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis (b. l. 53), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 52), teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 48–50), nebaustas administracine tvarka (b. l. 51), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) metams, skiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. B., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš