- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- II-18-935/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus specialistei Renatai Dulko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2016 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį ir nubaustas 57 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2016 m. spalio 24 d. d. nutarimu A. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 17 d. 09.12 val. Pylimo g. 51, Vilniuje, vairuodamas automobilį FX 35, v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – sankryžoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos.
Minėtu nutarimu A. J. buvo paskirta 57 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skunde A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės nutarimą.
A. J. skunde nurodo, kad jam priklausantį automobilį nurodytoje vietoje pastatė ne jis. Pareigūnai nenustatinėjo, kas paliko automobilį neleistinoje vietoje. Be to, pareigūnai dėl pažeidimo nesurašė jokio pranešimo, o iš karto surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vėliau nutarimą. A. J. skunde pažymi, kad nebuvo išmatuotas atstumas tarp sankryžos ir palikto automobilio, nenubraižyta schema. A. J. atkreipia dėmesį, kad jam kaip asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn nebuvo išaiškintos teisės, t. y., pareigūnai neįformavo apie galimybę pasinaudoti advokato ar teisininko paslaugomis, nagrinėjant bylą buvo sudarytos kliūtys dalyvauti teisininkui, susipažinti su bylos medžiaga.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė atsiliepime nurodė, kad A. J. nubaustas teisėtai ir teisingai, todėl jo skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
A. J. skundas tenkinamas.
A. J. tvirtino, jog byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad jam priklausantis automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vis tik teismui nekyla jokių abejonių, jog 2016 m. gegužės 17 d. 09.12 val. Pylimo g. 51, Vilniuje, automobilis FX 35, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog minėtas automobilis stovi arčiau nei penki metrai iki sankryžos, automobilis stovi beveik kelių sankryžoje. Taigi pažeidimo padarymo faktas abejonių nekelia. Vis tik teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo neginčytinai įrodyta, jog pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarė būtent A. J..
Pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį atsako tas, kas sustojo ar stovėjo vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti. Taigi atsakomybė pagal minėtą normą kyla asmeniui, kuris atliko šioje normoje nurodytus neteisėtus veiksmus, o ne automobilio savininkui. Vien tai, kad A. J. priklausantis automobilis buvo pastatytas toje vietoje, kurioje jis negalėjo būti statomas, nepatvirtina, kad pažeidimą padarė būtent A. J..
A. J. nurodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. 09.12 val. Pylimo g. 51 automobilį pastatė ne jis, minėtu automobiliu be jo naudojasi jo žmona, tėvas, taip pat automobiliu yra leidžiama naudotis kietiems asmenims, pažeidimo padarymo dieną automobiliu galėjo naudotis D. A. ir S. A.. Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji naudojasi sutuoktiniui priklausančiu automobiliu, tačiau ji negalėjo nurodyti, ar pažeidimo padarymo dieną automobiliu iš tikrųjų naudojosi būtent ji. Ši liudytoja nurodė, kad A. J. priklausančiu automobiliu naudojasi pastarojo tėvas, juo galėjo naudoti ir D. A. ar S. A., jos brolis R. Z.. Pastebėtina, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos pateikta informacija patvirtina, jog D. A. pažeidimo padarymo dieną buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką. Byloje nebuvo paneigta versija, kad A. J. priklausančiu automobiliu pažeidimo padarymo dieną galėjo naudotis ir A. J. žmonos brolis R. Z., kuris šiuo metu gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir jo valstybinės sienos kirtimai nėra fiksuojami. Taigi teismas atsižvelgęs į byloje surinktą ir ištirtą medžiagą konstatuoja, kad automobiliu Infinity FX 35 pažeidimo padarymo dieną galėjo naudotis ne tik A. J., bet ir kiti asmenys. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog yra išnaudotos visos protingumo ir ekonomiškumo principu pagrįstos galimybes, siekiant paneigti ar patvirtinti A. J. kaltę padarius pažeidimą. Šiuo atveju kyla apgrįstų abejonių dėl to, kad būtent A. J. iš tikrųjų pastatė automobilį neleistinoje vietoje, t. y. padarė pažeidimą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog A. J. neneigė, kad gavo pranešimą dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pat jis buvo informuotas apie galimybę pranešti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Faktas, kad minėtas pranešimas A. J. buvo įteiktas patvirtina ir pašto korespondencijos išrašas. Vis tik aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti tik tai, kad A. J. nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė visų priemonių tam, jog administracinį teisės pažeidimą tiriantis pareigūnas per nustatytą terminą būtų informuotas apie pažeidimą galimai padariusį asmenį, t. y. asmenį, kuris naudojasi A. J. priklausančiu automobiliu. Tuo pačiu konstatuotina, jog tokie A. J. veiksmai negali būti vertinami, kaip savaime užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.
Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad A. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Taigi nesant objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. J. nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 640-642 straipsniais,
nutarė:
A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2016 m. spalio 24 d. nutarimą ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.