Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. I3-390-505/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
I3-390-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00488-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. Š., E. J., J. G., L. M., M. H., R. J., R. G., R. M., R. V., V. A.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-390-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00488-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjų A. Š., E. J., J. G., L. M., M. H., R. J., R. J., R. G., R. M., R. V., V. A. atstovei advokatei N. G.,

atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V., A. Š., J. G., L. M., E. J., R. G., M. H., R. J., R. J., V. A., R. M. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnija, T. P., A. P., L. P., G. P., L. J., B. J., E. Č., A. Č., M. Č., M. Č., K. Š., G. K., L. N., R. N., N. P., J. P., A. J., K. J., dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. V., A. Š., J. G., L. M., E. J., R. G., M. H., R. J., R. J., V. A., R. M. (toliau – ir Pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2020 m. sausio 10 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdžio protokolo Nr. 22 dalį, kuria nutarta pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui Užliedžių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), 20 metrų atkarpoje, įpareigoti seniūniją pastatyti kelio ženklus, Kelio ženklų pastatymo schemas suderinti su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus specialistais.

Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundžiamas aktas yra nepagrįstas, kadangi yra neinformatyvus ir nemotyvuotas nei kelių ir gatvių priežiūros, nei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo ar organizavimo reikalavimais, o taip pat kelio ženklai Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ bus įrengiami nesant tam teisinio pagrindo ir nesilaikant kelio ženklų įrengimo tvarkos, pažeidžiant įstatymų nuostatas, be to, minėti kelio ženklai nepagrįstai draus šalia pareiškėjų gyvenamojo namo statyti nuosavas transporto priemones ir suvaržys jų nuosavybės teises, o taip pat vairuotojai, kurie transporto priemones šiuo metu tvarkingai stato (duomenys neskelbtini) atkarpoje ties susikirtimu su (duomenys neskelbtini), bus priversti juos statyti (duomenys neskelbtini), todėl bus apribotas matomumas tiek išsukant iš (duomenys neskelbtini), tiek važiuojant pačia (duomenys neskelbtini), o tai sukels pavojų eismo saugumui minimų kelių sankirtoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje nuo (duomenys neskelbtini) namo yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, todėl tėvai, iš svetur atvežę vaikus pažaisti šioje aikštelėje, bus priversti palikti automobilius (duomenys neskelbtini) arba šalia mūsų namo ((duomenys neskelbtini) pusėje) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o tai lems automobilių stovėjimo vietų trūkumą.

Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 100 punkte nustatyta, kad draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti: neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Taisyklių 131 punktas nustato, kad „Ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ naudojamas tame kelio ruože, kuriame stovinčios transporto priemonės kliudo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui, tačiau galima leisti transporto priemonėms sustoti keleiviams įlipti (išlipti) arba kroviniams pakrauti (iškrauti). Ženklas įrengiamas toje kelio pusėje, kurioje reikia uždrausti stovėjimą. Ženklą rekomenduojama naudoti kartu su horizontaliojo ženklinimo geltona brūkšnine linija 1.9“. Pagal Taisyklių 131.2 punktą, ženklo Nr. 333 nereikia įrengti tose vietose, kuriose stovėti draudžia Kelių eismo taisyklės. Teigė, kad 2020 m. sausio 10 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdžio protokolas Nr. 22 nebuvo grindžiamas tuo, kad ginčo kelio ruože tvarkingai pagal kelio ženklą Nr. 830 sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui (Taisyklių 131 punktas), nebuvo pateikta jokių įrodymų, t. y. kelių saugumo patikrinimo ar audito atlikimą patvirtinančių dokumentų ar kt., patvirtinančių priešingas aplinkybes. Pažymėjo, jog skundžiamas aktas motyvuojamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai netvarkingai stato automobilius, kurie užstoja gatvės važiuojamąją dalį, taip sukeldami pavojų (duomenys neskelbtini) einantiems pėstiesiems ir važiuojantiems automobiliams. Pareiškėjų ir jų atstovės nuomone, ši priežastis nėra susijusi su tvarkingai pagal kelio ženklą Nr. 830 sustojusių (stovinčių) transporto priemonių trukdymu eismui ar grėsmės kėlimu eismo saugumui. Akcentavo, kad ši gatvės atkarpa, kurioje planuojamas įrengti stovėjimą draudžiantis ženklas Nr. 333, yra platesnė nei toliau besidriekianti (duomenys neskelbtini) (akligatvis), todėl tvarkingai pagal kelio ženklą Nr. 830 stovinčios transporto priemonės nesusiaurina įprastos gatvės važiuojamosios dalies bei nekliudo ir nekelia pavojaus kitoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms ar praeinantiems pėstiesiems. Minėjo, kad nėra aišku, kodėl, užuot skyrus nuobaudas netvarkingai statomų automobilių valdytojams, šiuo atveju apribojamos tvarkingai pagal kelio ženklą Nr. 830 transporto priemones statančių (duomenys neskelbtini) namo gyventojų teisės. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnijos 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. UŽSD-39 yra pateikiama akivaizdžiai klaidinanti informacija, t. y. rekomenduojama įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) namo gyventojams priklausančiame žemės sklype, nors ši aikštelė jau yra įrengta ir naudojama, taigi tai daro šias rekomendacijas nelogiškas.

Pareiškėjų ir jų atstovės įsitikinimu, 2020 m. sausio 10 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdžio protokole Nr. 22 nurodyti abstraktūs argumentai, nepateiktas teisinis pagrindimas dėl draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įrengimo, motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, nėra aišku, ar draudžiamasis kelio ženklas Nr. 333 planuojamas įrengti (duomenys neskelbtini) namo, ar kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, t. y. skundžiamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl naikintinas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. posėdyje buvo apsvarstytas klausimas dėl kelio ženklų Užliedžių seniūnijoje, kurio metu Užliedžių seniūnas informavo, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai netvarkingai stato automobilius, kurie užstoja gatvės važiuojamąją dalį, sukeldami pavojų (duomenys neskelbtini) einantiems pėstiesiems ir važiuojantiems automobiliams, taip pat toks automobilių statymo būdas ypač pavojingas žiemą, kai prie (duomenys neskelbtini) namo esanti (duomenys neskelbtini) įkalnė būna slidi. Atsižvelgdama į minėtame posėdyje pateiktą informaciją ir paaiškinimus, įvertinusi nurodytas galimas eismo saugumo grėsmes ir siekdama užtikrinti eismo saugumą nurodytoje teritorijoje, Saugaus eismo komisija pagal savo kompetenciją nutarė pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui (duomenys neskelbtini), 20 metrų atkarpoje, įpareigoti seniūniją pastatyti kelio ženklus, Kelio ženklų pastatymo schemas suderinti su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir kelių ir transporto skyriaus specialistais.

Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai papildomai kreipėsi pateikdami 2020 m. gegužės 25 d. skundą, kurį yra pasirašę dešimt iš vienuolikos Pareiškėjų bei kiti minimo gyvenamojo namo gyventojai ir kuriuo prašė pašalinti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 806 „Galiojimo zona į priekį 20 m“, kuris buvo įrengtas remiantis skundžiamu Saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. protokolu Nr. 22. Atsakant 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. SD-1642 dėl kelio ženklo buvo informuojama, kad 2020 m. birželio 4 d. įvyko Saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame pakartotinai buvo svarstomas klausimas dėl įrengto kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį 20 m“ (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Komisija šiame posėdyje nutarė nepritarti pirmiau minėto kelio ženklo panaikinimui. Pakartotinio svarstymo metu komisijoje taip pat buvo įvertintas (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo statybos techninis projektas, kurio žemės sklypo plane numatyta, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklype suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos, skirtos būtent šio gyvenamojo namo butų savininkų automobiliams statyti. Taip pat buvo pateiktas 2020 m. birželio 26 d. raštas Nr. SD-1702 dėl kelio ženklo, kuriuo gyventojams paaiškinta, jog automobilių stovėjimo vietas reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2011 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kurio 107 punkte nurodyta, jog automobilių stovėjimo vietos įrengiamos atitinkamo statinio žemės sklypo ribose. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo patvirtintame statybos projekto sklypo plane aiškiai nurodytos ir pažymėtos suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovo nuomone, nors Pareiškėjai nurodo, kad draudžiamojo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įrengimas suvaržys jų nuosavybės teises, tačiau šio argumento nedetalizuoja ir aiškiai nenurodo, kokios jų nuosavybės teisės suvaržomos, jei kelio ženklai įrengiami už jų naudojamo žemės sklypo ribos. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kurioje draudžiama statyti automobilius, nepriklauso Pareiškėjams nuosavybės teise ir yra viešojo naudojimo gatvė, automobilių stovėjimo vietos yra suprojektuotos pareiškėjų žemės sklypo ribose, bet ne už jų. Mano, kad Pareiškėjų argumentai, jog Saugaus eismo komisijos sprendimas dėl kelio ženklo įrengimo yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus situacijos ir aplinkybių, neužtikrinant saugaus eismo sąlygų, taip pat pažeidžiant įstatymų nuostatas ir pan., vertintini kritiškai ir nelaikytini svariais, be to, Pareiškėjai nenurodė, kaip šių draudžiančių stovėti kelio ženklų įrengimas pažeidžia saugaus eismo reikalavimus, kokių teisės aktų nuostatoms prieštarauja Saugaus eismo komisijos sprendimas, nepateikė argumentų ir motyvų, kodėl nurodytoje vietoje negali būti stovėjimą draudžiančio kelio ženklo. Priešingai, Pareiškėjai siekia, jog jie galėtų savo automobilius statyti už jų valdomo žemės sklypo ribos, t. y. viešojo naudojimo gatvėje, nors automobilių stovėjimo vietos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) namo žemės sklypo ribose. Prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyrius 2019 m. gruodžio 3 d. gavo (duomenys neskelbtini) gyventojų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymą „Dėl (duomenys neskelbtini) namo automobilių parkavimo“ su prie jo pridėtomis automobilių statymą iliustruojančiomis fotonuotraukomis. Minėtu kreipimusi gyventojai atkreipė dėmesį į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų automobilių statymą ir prašė imtis priemonių, jog netvarkingai sustatyti automobiliai nekeltų pavojaus (duomenys neskelbtini) gatve einantiems pėstiesiems ir važiuojantiems automobiliams, taip pat nurodė, jog prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje statomi automobiliai užstoja gatvės važiuojamąją dalį, prasilenkti dviem automobiliams vietos nėra, taip pat nelieka vietos pėsčiajam eiti gatvės pakraščiu, jei tuo pat metu važiuoja automobilis. Kreipimesi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai nurodė, jog toks automobilių statymas bus ypač pavojingas žiemą, kai prie (duomenys neskelbtini) namo esanti (duomenys neskelbtini) gatvės įkalnė taps slidi. Atsižvelgdami į tai, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai paprašė įvertinti eismo saugumą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve) įrengti sustoti draudžiantį kelio ženklą 20 metrų atkarpoje, taip pat įrengti sustoti draudžiantį kelio ženklą vaikų žaidimų aikštelės pusėje.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriuje 2019 m. gruodžio 4 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos Užliedžių seniūnijos 2019 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. UŽSD-452 „Dėl kelio ženklų“, kuriuo pateiktas Užliedžių seniūnijos seniūnaičių sueigos 2019 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. T5-89 išrašas. 2019 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. T5-89 išrašas patvirtina, kad Užliedžių seniūnaičiai svarstė (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymą „Dėl (duomenys neskelbtini) namo automobilių parkavimo“ ir vienbalsiai pritarė prašymui (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve) įrengti sustoti draudžiantį ženklą 20 metrų atkarpoje, taip pat kelio ženklą sustoti draudžiama vaikų žaidimų aikštelės pusėje, pritarus Kelių ir transporto skyriaus Saugaus eismo komisijai.

Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija, atsižvelgdama į gautus nurodytus dokumentus, 2020 m. sausio 10 d. posėdyje apsvarstė klausimą dėl kelio ženklų Užliedžių seniūnijoje. Užliedžių seniūnas informavo, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai netvarkingai stato automobilius, kurie užstoja gatvės važiuojamąją dalį, sukeldami pavojų (duomenys neskelbtini) gatve einantiems pėstiesiems ir važiuojantiems automobiliams, taip pat toks automobilių statymo būdas ypač pavojingas žiemą, kai prie (duomenys neskelbtini) namo esanti (duomenys neskelbtini) gatvės įkalnė tampa slidi. Atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymą ir kartu su juo pateiktas fotonuotraukas, Užliedžių seniūnijos seniūnaičių 2019 m. gruodžio 2 d. sueigos protokolą, taip pat į Užliedžių seniūno Saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. posėdyje pateiktą informaciją ir paaiškinimus, įvertinusi nurodytas galimas eismo saugumo grėsmes ir siekdama užtikrinti eismo saugumą nurodytoje teritorijoje, Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija nutarė pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve), 20 metrų atkarpoje, įpareigoti seniūniją pastatyti kelio ženklus, Kelio ženklų pastatymo schemas suderinti su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir Kelių ir transporto skyriaus specialistais.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai (dešimt iš vienuolikos pareiškėjų ir kiti minimo gyvenamojo namo gyventojai) 2020 m. gegužės 25 d. pateikė skundą Kauno rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė pašalinti kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 806 „Galiojimo zona į priekį 20 m“.

Kauno rajono savivaldybės administracija, atsakydama į 2020 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) gyventojų skundą, 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. SD-1642 „Dėl kelio ženklo“ informavo, kad 2020 m. birželio 4 d. įvyko Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame pakartotinai buvo svarstomas klausimas dėl įrengto kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį 20 m“ (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir buvo nutarta nepritarti minėto kelio ženklo panaikinimui, taip pat buvo įvertintas (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo statybos techninis projektas, kurio žemės sklypo plane numatyta, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklype suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos, skirtos būtent šio gyvenamojo namo butų savininkų automobiliams statyti.

Taip pat Kauno rajono savivaldybės administracija 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. SD-1702 „Dėl kelio ženklo“ pateikė papildomą paaiškinimą 2020 m. gegužės 25 d. skundą pasirašiusiems gyventojams, tarp jų ir pareiškėjams, kuriuo paaiškino, jog automobilių stovėjimo vietas reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2011 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ir šio reglamento 107 punkte nurodyta, jog automobilių stovėjimo vietos įrengiamos atitinkamo statinio žemės sklypo ribose. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo patvirtintame statybos projekto sklypo plane aiškiai nurodytos ir pažymėtos suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos.

Byloje ginčas kilęs dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 22 dalies, kuria nutarta pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve), 20 metrų atkarpoje, įpareigoti seniūniją pastatyti kelio ženklus, Kelio ženklų pastatymo schemas suderinti su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus specialistais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai skunde ir jų atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė panaikinti 2020 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 22 ginčijamą dalį, kadangi ji nepagrįsta, neinformatyvi bei nemotyvuota nei kelių ir gatvių priežiūra, nei saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ar organizavimu, o taip pat kelio ženklai Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įrengiami nesant tam teisinio pagrindo ir nesilaikant kelio ženklų įrengimo tvarkos, pažeidžiant įstatymų nuostatas. Minėti kelio ženklai nepagrįstai draudžia šalia pareiškėjų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statyti nuosavas transporto priemones ir suvaržo pareiškėjų nuosavybės teises, nes automobiliai yra statomi daugiabučio namo žemės sklypo ribose, esančiose už tvoros. Taip pat vairuotojai, kurie transporto priemones šiuo metu tvarkingai stato (duomenys neskelbtini) atkarpoje ties susikirtimu su (duomenys neskelbtini) bus priversti juos statyti (duomenys neskelbtini) (kuri yra pagrindinė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu), dėl ko bus apribotas matomumas tiek išsukant iš (duomenys neskelbtini), tiek važiuojant pačia (duomenys neskelbtini), o tai sukels pavojų eismo saugumui minimų kelių sankirtoje. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) name gyvena 16 šeimų, turinčių panašų skaičių automobilių, todėl pastatyti ženklai ribos pareiškėjų galimybę naudotis papildoma automobilių stovėjimo vieta.

Atsakovė gi atsiliepime į skundą teigė priešingai, kad saugaus eismo komisija prieš priimdama sprendimą pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve), 20 metrų atkarpoje, vertino, analizavo, svarstė visą jai pateiktą medžiagą ir informaciją, t. y. (duomenys neskelbtini) gyventojų kreipimąsi su fotonuotraukomis, Užliedžių seniūnijos seniūnaičių sueigos protokolą bei jame išreikštą vienbalsį pritarimą dėl kelio ženklų įrengimo, išklausė Užliedžių seniūnijos seniūno nuomonę bei paaiškinimus, taigi Saugaus eismo komisijos sprendimas pritarti draudžiamųjų kelio ženklų pastatymui yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog Kauno rajono savivaldybės administracija privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas komisijos protokolas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos), tarp jų ir tokie, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimas pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve), 20 metrų atkarpoje, neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš šio sprendimo (2020 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 22) turinio matyti, kad sprendimas pagrįstas Užliedžių seniūnijos seniūno I. Š. informacija, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai netvarkingai stato automobilius, kurie užstoja gatvės važiuojamąją dalį, taip sukeldami pavojų (duomenys neskelbtini) gatve einantiems pėstiesiems ir važiuojantiems automobiliams. Taip pat toks automobilių parkavimo būdas ypač pavojingas žiemą, kai prie (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) gatvės įkalnė būna slidi. Atsižvelgiant į šią situaciją norima įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve) draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ 20 metrų atkarpoje.

Saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.), kuri susijusi su techninių eismo reguliavimo priemonių – kelio ženklų, šviesoforų, atitvarų, kelių ženklinimo ir kitos techninių priemonių eismui reguliuoti įgyvendinimu (Kelių įstatymo 2 str. 19 d.). Savivaldybės administracijos direktoriui užtikrinant eismo saugumą, suteikta teisė spręsti eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 punkte apibrėžta eismo saugumo sąvoka, pagal kurią eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės <...> užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindama juose eismo saugumo priemones. Vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų yra asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str. 3 p.).

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalį, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus.

Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos (toliau- ir Komisija) nuostatai, patvirtinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ĮS-2329, nustato Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos teisinį veiklos pagrindą, komisijos sudarymą, darbo organizavimą, funkcijas, teises ir pareigas (1 p.); Komisija nagrinėja saugaus eismo klausimus Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, siekdama gerinti saugaus eismo sąlygas (2 p.). Komisijos posėdžiams medžiagą rengia ir klausimus teikia Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyrius (12 p.). Komisija posėdyje priima sprendimus paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko (posėdžio pirmininko) balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu (18 p.).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 27 punkte apibrėžta kelio ženklo sąvoka – Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2012 05 01) 100 punkte nurodyta, kad draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti. Neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Šių Taisyklių 131 punktas nustato, jog ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ naudojamas tame kelio ruože, kuriame stovinčios transporto priemonės kliudo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui, tačiau galima leisti transporto priemonėms sustoti keleiviams įlipti (išlipti) arba kroviniams pakrauti (iškrauti). Ženklas įrengiamas toje kelio pusėje, kurioje reikia uždrausti stovėjimą. Ženklą rekomenduojama naudoti kartu su horizontaliojo ženklinimo geltona brūkšnine linija 1.9.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui turinį, nurodytą 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. 22, vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu sprendžia, jog atsakovė (Komisija) sprendime nenurodė jokio faktinio ir teisinio sprendimo priėmimo pagrindo, nenurodė jokių objektyvių motyvų, nes kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, tiek pareiškėjų pateikto žemės sklypo plano išrašo, inžinerinių statinių (kelių/gatvių) ((duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylų, atsakovės pateikto žemės sklypo plano, ginčo teritorija, kurioje atsakovė pastatė kelio ženklus Nr. 333 ir 806 galimai nėra (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojo kelio dalis. Ši aplinkybė yra svarbi ir esminė, leidžianti teigti, kad atsakovė galimai šioje vietoje iš viso neturėjo teisinio pagrindo įrengti kelio ženklų Nr. 333 ir 806, nes ne važiuojamoje kelio dalyje statomi automobiliai nekelia jokio pavojaus eismo saugumui, taip pat ir pėstiesiems. Byloje kyla ginčas kaip (duomenys neskelbtini) gatvės ribojasi su pareiškėjų privačia namų valda, t. y. pareiškėjų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir ar automobiliai statomi dalyje jų žemės sklypo. Dėl šių priežasčių laikytina, kad Komisija, nagrinėdama saugaus eismo klausimą Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, siekdama gerinti saugaus eismo sąlygas, o šiuo nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 3 d. gautą (duomenys neskelbtini) gyventojų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymą „Dėl (duomenys neskelbtini) namo automobilių parkavimo“, nesurinko medžiagos objektyviam sprendimui priimti, jog draudžiamieji ženklai būtini saugiam eismui užtikrinti, o rėmėsi tik Užliedžių seniūnijos seniūno I. Š. informacija. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui turinį, nurodytą 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. 22, konstatuoja, jog jis neatitinka asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimo ir derinimo užtikrinant saugų eismą principo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriame nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl savivaldybės administracijos (Komisijos) 2020 m. sausio 10 d. sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (skunde, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo sprendimo motyvus išdėstė atsilepime į skundą teismui, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas ginčijamo Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 22 dalį, kuria nutarta pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve), 20 metrų atkarpoje, įpareigoti seniūniją pastatyti kelio ženklus, Kelio ženklų pastatymo schemas suderinti su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus specialistais panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija, nes jų nenurodžius asmuo (pareiškėjai), kuriems adresuotas aktas, iš esmės negalėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl ir teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal suformuotą teismų praktiką, individualaus administracinio akto, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius, motyvai negali būti nurodomi po jo priėmimo, kadangi tai reikštų, kad individualus administracinis aktas nebuvo motyvuotas. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai dėl Komisijos sprendimo dėl draudžiamųjų ženklų įrengimo pagrįstumo, nurodyti bylą nagrinėjant teisme, iš esmės nevertintini, jie nebuvo nurodyti priimant sprendimą ir nesudaro pagrindo spręsti, kad sprendimas buvo motyvuotas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Nagrinėjamu atveju ginčo protokole buvo apsiribota tik nurodymu, jog (duomenys neskelbtini) gyventojai netvarkingai stato automobilius kurie užstoja gatvės važiuojamąją dalį, taip sukeldami pavojų (duomenys neskelbtini) gatve einantiems pėstiesiems ir važiuojantiems automobiliams, todėl jis pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų R. V., A. Š., J. G., L. M., E. J., R. G., M. H., R. J., R. J., V. A., R. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 22 dalį, kuria nutarta pritarti draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pastatymui (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje (susikertant su (duomenys neskelbtini) gatve), 20 metrų atkarpoje, įpareigoti seniūniją pastatyti kelio ženklus, Kelio ženklų pastatymo schemas suderinti su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus specialistais.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė