Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-01-18 · Byla Nr. ATP-61-106/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-18
Bylos Nr.
ATP-61-106/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Valentinienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. ATP-61-106/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04630-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2011-10-07 20.04 val. Klaipėdoje, Smiltelės Laukininkų g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iki priekyje važiavusio bei pristojusio automobilio ir atsitrenkė į jo galinę dalį, pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į dar vieną automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Šiais savo veiksmais V. S. įvykdė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-04 nutarimu V. S. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos tesimo sprendimą ir priimti naują sprendimą paskiriant administracinę nuobaudą - 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, mano, kad teismas nepilnai ištyrė įvykio aplinkybes, neįvertino visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų t. y. neįvertino foto lentelėje pavaizduotose nuotraukose padarytų automobilių apgadinimų ir pan. Asmeniu patrauktam administracinėn atsakomybėn paskyrė per švelnią įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. V. S. žinojo, kad už veiką, už kurios padarymą pripažintas kaltu, gali būti baudžiamas didele pinigine bauda bei specialiosios teisės atėmimu, turėjo numatyti galimas ateityje kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. S. yra anksčiau baustas administracine tvarka, tai asmenį charakterizuoja kaip linkusį nepaisyti visuotinai privalomų elgesio taisyklių (2004 m. liepos 9 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus). Būtina atsižvelgti ne tik į įvykdyto teisės pažeidimo sunkumą, pasekmes, bet ir į jo įvykdymo aplinkybes. Kelių policijos biuras siekia, kad įstatymo saugomos vertybės būtų apsaugotos tinkamai, o pažeidus minėtas elgesio taisykles, valstybė taikytų pažeidimui adekvačias poveikio į priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik netinkamas nuobaudos paskyrimas V. S..

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

V. S. buvo paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Tokį savo sprendimą motyvavo, kad V. S. charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones būtina jo darbinių funkcijų vykdymui ir šeimos narių poreikių tenkinimui, taip pat į tai, kad V. S. savanoriškai testuotas ir mokytas (išklausė 4 valandų kursą ) pagal programą „Alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai“, pažeidimas padarytas vakare, kai keliamas mažesnis pavojus.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ATPK 30¹ str. gali būti taikomas ir švelnesnė nei įstatymo numatyta nuobauda skiriama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nurodytų aplinkybių nepakanka tam, jog V. S. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Iš bylos duomenų matyti, jog V. S. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį būdamas sunkiai girtas, taigi padaryta teisei priešinga pavojinga veika sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, šis pažeidimas vertinamas kaip šiurkštus ir pavojingas (ATPK 27 straipsnis). Apylinkės teismo motyvą, jog už vairavimą neblaiviam V. S. nebaustas, paneigia byloje esanti pažyma, iš kurios matyti, V. S. daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kaip matosi iš pažymos, skirtos už tai baudos nesumokėtos (b. l. 26-27). Akivaizdu, jog V. S. išvadų iš ankstesnio elgesio nepadarė, vėl neblaivus sėdo prie automobilio vairo, ir tai leidžia manyti, kad švelnios nuobaudos jam poveikio nedaro.

Nors apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad atėmus teisę vairuoti V. S. gali netekti darbo bei pragyvenimo šaltinio, tačiau formuodamas teismų praktiką analogiškose bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Taigi ta aplinkybė, jog V. S. darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemones vairavimu ir be vairuotojo pažymėjimo jis negalėtų atlikti savo tiesioginių pareigų ir kitos nutarime nurodytos aplinkybės (teisės savanoriškai testuotas ir mokytas (išklausė 4 valandų) pagal programą „Alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai“, charakterizuojamas teigiamai), atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad V. S. prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė turi būti įvertinta, parenkant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir V. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, be jau paskirtos 4000 Lt baudos, skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nutarimą pakeisti ir skirti V. S. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rasa Valentinienė