Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), taksi automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,93 promilių neblaivumas), tyčia sudavė nemažiau dviejų smūgių peiliu nukentėjusiajam I. A. (I. A.) į kairį petį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam durtines pjautines žaizdas kairiame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 3358/2019(01)). Tokiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 22 d. įtariamuoju apklaustas M. S. nurodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Parodė, kad į Lietuvą atvyko 2019 m. rugpjūčio mėnesį, nes planavo įsidarbinti. Apsistojo (duomenys neskelbtini), hostelyje, kurio pavadinimo nežino. 2019 m. rugsėjo 21 d. nuo 17.00 val. iki 20.00 val. būdamas hostelyje išgėrė 50 g. viskio. Vakare, kai sutemo, tikslaus laiko pasakyti negali, kartu su pažįstamu D. ((duomenys neskelbtini) pilietis, pavardės nežino, virš 30 metų, gyvena tame pačiame hostelyje) norėdami pasivaikščioti išėjo į lauką. Paėję apie 5-10 m kitoje gatvės pusėje sutiko jam nepažįstamą I. (tai D. pažįstamas). I. kažką pasakė D., po ko D. pasiūlė su jais važiuoti į kažkokią kavinę. I. buvo atvažiavęs su taksi. Tada (duomenys neskelbtini) atsisėdę į taksi (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kurios valstybinio numerio neįsidėmėjo, išvažiavo link centro. Automobilyje jis sėdėjo galinėje sėdynėje už keleivio. I. sėdėjo priekinėje sėdynėje, šalia vairuotojo, o jis (M. S.) sėdėjo I. už nugaros. D. sėdėjo taip pat galinėje sėdynėje, šalia jo, tik už vairuotojo. Kai važiavo, kalbėjo su I., kurio klausė, kur jie važiuoja, dėl ko I. supyko ir žodis po žodžio jie susipyko. Kai automobilis sustojo, nematė, kurioje vietoje, nes buvo tamsu. I. išlipęs iš automobilio bei atidaręs iš jo pusės dureles pradėjo spardyti jį kojomis į įvairias kūno vietas. Tuomet jis bandė atsimušti, t. y. atsigulęs ant galinės sėdinės, atmušinėjo kojomis jo smūgius, prašydamas jo sustoti, nes bijojo dėl savo sveikatos, kadangi jam prieš tris mėnesius buvo padaryta operacija pilvo srityje. Kiek kartų I. spyrė jam kojomis, pasakyti negali, nemažai. Po to I. nustojo jį mušti ir atsisėdo į automobilio priekinę keleivio vietą. Atsisėdęs pradėjo nurodinėti taksi vairuotojai, kad ji vežtų juos. Tačiau vairuotoja prašė atsiskaityti už kelionę, nes nenorėjo jų vežti, kadangi išsigando. Jis (M. S.) pasakė I., kad nesikabinėtų prie taksi vairuotojos, ir prašė jo išlipti iš automobilio. Pamatęs, kad geruoju tai nesibaigs, I. buvo agresyvus, išsigandęs ir bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, jis (M. S.) ištraukė iš kišenės nedidelį sulankstomą peilį su rudos spalvos rankena bei, laikydamas peilį kairėje rankoje už geležtės, kad giliai nesužalotų I., peiliu dūrė kažkiek I. į kairįjį petį. Kiek kartų dūrė peiliu I., pasakyti negali, neatsimena. Tuo metu vairuotoja pradėjo rėkti. Tada jie išlipo iš automobilio. I., išlipęs iš automobilio, ėjo gatve. Su D. eidami pro apšviestą gatvę pamatė, kad I. kraujavo, ant žemės buvo kraujo dėmės. Tuomet su D. pasodino I. ant kelkraščio bortelio ir suteikė jam pagalbą, o būtent: kad sustabdytų kraujavimą, nuėmę diržą perrišo I. petį, bei laikė jį iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo. Papildė, kad greitąją medicinos pagalbą iškvietė jis, t. y. paprašė praeivių, kad iškviestų, nes nežinojo numerio. Po kiek laiko atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. I. išvežė greitosios medicinos pagalbos brigada, o jį sulaikė. I. policijos pareigūnams minėjo, kad prieš jį naudojo elektrošoką, tačiau to nebuvo. Kai I. jį (M. S.) spardė kojomis, o jis (M. S.) rankomis dengėsi, jam (M. S.) sužalojo dešinę ranką, dėl ko buvo pristatytas į ligoninę, ligoninės pavadinimo nežino (vežė areštinės pareigūnai), kur jam diagnozuotas dešinės rankos sumušimas. Dėl įvykdyto labai gailisi. Neturėjo tikslo sužaloti I., tai įvyko spontaniškai, kadangi išsigando dėl savo gyvybės, nes I. buvo stambesnis už jį (b. l. 119–121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 20 d. įtariamuoju apklaustas M. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmoje apklausoje, apie 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykį iki įsėdo su D. ir I. į taksi automobilį. Parodė, kad tarp jo ir I. įvyko žodinis konfliktas. Nežino, kodėl taip pasielgė, gal dėl to, kad buvo išgėręs, jis ištraukė iš kišenės nedidelį sulankstomą peilį su rudos spalvos rankena bei laikydamas peilį kairėje rankoje už geležtės, kad giliai nesužalotų I., peiliu dūrė kažkiek I. į kairįjį petį. Kiek kartų dūrė peiliu I., pasakyti negali, neatsimena. Tuo metu vairuotoja pradėjo rėkti, sustabdė automobilį, paprašė jų išlipti. Tada jie išlipo iš automobilio. I. išlipęs iš automobilio ėjo gatve. Su D. eidami pro apšviestą gatve pamatė, kad I. kraujavo, ant žemės buvo kraujo dėmes. Tuomet su D. pasodino I. ant kelkraščio bortelio ir suteikė jam pagalbą, o būtent: kad sustabdytų kraujavimą, nuėmę diržą perrišo I. petį, bei laikė jį iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo. Papildė, kad greitąją medicinos pagalbą iškvietė jis, t. y. paprašė praeivių, kad iškviestų, nes nežinojo numerio. Po kiek laiko atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. I. išvežė greitosios medicinos pagalbos brigada, o jį sulaikė. Dėl įvykdyto labai gailisi. Neturėjo tikslo sužaloti I., tai įvyko spontaniškai. Nukentėjusiojo I. jis atsiprašė, šis jam atleido. Šiuo meta gyvena (duomenys neskelbtini), jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu nesinaudoja (b. l. 133–136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 22 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis I. A. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą atvažiavo dirbti. 2019 m. rugsėjo 21 d. jis nuvažiavo adresu: (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs jis pamatė, kad vienas vaikinas yra sudaužytas. Vaikino vardas E. Jo pavardės jis nežino. Jis iškvietė medikus, kurie nuvežė E. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. E. jis buvo palydėjęs į ligoninę su greitąja. Ligoninėje jis iškvietė taksi ir nuvažiavo vėl pas savo pažįstamą, vardu D. A.. Atvažiavęs pas savo pažįstamą adresu: (duomenys neskelbtini), jis pasiūlė D. nuvažiuoti pas save į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Šis sutiko. Taksi automobilis buvo tas pats, kuriuo jis atvažiavo iš ligoninės. Tuo metu į taksi automobilį atėjo M. S., su kuriuo jis susipažino pirmą kartą. M. atėjo kartu su D. Ir jie visi drauge nuvažiavo pas jį (I. A.) į namus. Važiuojant taksi automobiliu, paaiškėjo, kad M. S. yra prisidėjęs prie konflikto su E. Dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Taksi automobilyje jis (I. A.) sėdėjo priekinėje sėdynėje, jam už nugaros sėdėjo M. S., o šiam iš kairės sėdėjo jo pažįstamas D. Konflikto metu M. S. pradėjo jam (I. A.) reikšti pretenzijas. Jo pažįstamas D. pradėjo jį (M. S.) raminti. Konflikto metu jis (I. A.) pajuto stiprų skausmą savo kairiajame petyje. Viskas įvyko taksi automobilyje. Jis paprašė taksi vairuotojos sustoti. Ir tuo momentu pats išlipo iš automobilio. Išlipęs iš taksi automobilio, jis pamatė, kad jam bėga kraujas. Tuo momentu taksi vairuotoja pradėjo skambinti į policiją. Taksi buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties šviesoforu. Tuo metu, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo. M. S. išlipo iš automobilio ir nubėgo link jo (I. A.). Paskui jį nubėgo jo pažįstamas D. Ir kaip tik tada atvažiavo policija. Jam (I. A.) buvo iškviesti medikai, kurie jį pristatė į ligoninę. Ligoninėje jam buvo diagnozuota kairio žasto 7 durtinės pjautinės žaizdos iki centimetro pločio. Tokiais veiksmais M. S. sutrikdė jo sveikatą, nes tik jis konfliktavo ir jį (I. A.) mušė su ranka taksi automobilyje. Jis patvirtina, kad jo pažįstamas D. A. yra neprisidėjęs prie konflikto. Jis, priešingai, bandė sutramdyti M. S. Paties peilio pas M. rankose jis (I. A.) nematė, nes automobilyje sėdėjo nugara į jį atsisukęs (b. 1. 35–38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 22 d. liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad jis atvyko į Lietuvą užsidirbti pinigų. Prieš porą mėnesių jis susipažino su I. A. Nuo to laiko jis nuolat palaiko su juo ryšį. I. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Prieš savaitę jis susipažino su M. S. Jis taip pat gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 21 d. tarp M. ir dar vieno (duomenys neskelbtini) piliečio, vardu E., įvyko konfliktas. Jo pavardės jis nežino. Dėl to E. buvo pristatytas į ligoninę. Dėl minėto konflikto I. A. ir pradėjo aiškintis aplinkybes. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.00 val. I. A. atvažiavo taksi automobiliu pas juos adresu: (duomenys neskelbtini). I. A. pakvietė jį į svečius pas save į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Jo namo numerio jis nežino. Tik vizualiai žino, kur jis yra. Išgirdęs pasiūlymą, M. taip pat nusprendė važiuoti kartu su jais. Jie abu su M. įsėdo į taksi automobilį. Taksi automobilio vairuotoja buvo mergina. Važiuojant taksi automobiliu tarp I. ir M. įvyko konfliktas kaip tik dėl to paties E. Taksi automobilyje jis (D. A.) sėdėjo ant galinės sėdinės už vairuotojo. Jam iš dešinės sėdėjo M. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo I. Jie kaip tik važiavo link I. namų. Taksi automobilis sustojo prie šviesoforo. Tuomet jis pamatė, kaip M. suduoda smūgius I. į jo kairį petį. Pas M. jokio peilio rankose jis nematė, nes buvo automobilyje tamsu. I. nuo patirtų smūgių sušuko: ,,tu ką mane muši elektrošoku“. Tuomet I. išlipo iš automobilio. Ir tik tada jis (D. A.) pamatė, kad I. bėga kraujas iš peties. Kraujavimas buvo labai stiprus. M. pradėjo šaukti ant vairuotojos, kad ji važiuotų. Nuo sankryžos automobilis pavažiavo praktiškai 50 m. Jis (D. A.) sušuko, kad vairuotoja sustabdytų automobilį. Vairuotoja sustojo. Jis (D. A.) iš karto išlipo ir nubėgo pas I. Pribėgęs pamatė, kad I. sau ant rankos deda diržą, norėdamas sustabdyti kraujavimą. Pribėgęs jis (D. A.) jam padėjo uždėti diržą ir jį užtraukti. Tuo metu pribėgo M., norėdamas tęsti konfliktą. Jis (D. A.) užstojo I. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Jį (D. A.) ir M. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kiek kartų M. sudavė I., jis (D. A.) neskaičiavo (b. l. 43–46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 26 d. liudytoja apklausta A. K. parodė, kad ji dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikia pavežėjo paslaugas. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 20.34 val. ji gavo iškvietimą paimti klientą iš Lazdynų ligoninės. Prie Lazdynų ligoninės ji atvyko maždaug per 5 minutes, kur į jos taksi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsėdo klientas, vyras, kuris buvo vienas. Vyras kalbėjo rusiškai, paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Pakeliui jis kalbėjo telefonu ir pakeitė maršrutą, paprašė jį nuvežti adresu: (duomenys neskelbtini). Vyras išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini), kažkur nuėjo ir grįžo su dviem vyrais. Vyras, kuris kvietė taksi, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, šalia jos, o kiti du vyrai atsisėdo į galines keleivių sėdynes. Tarpusavyje vyrai bendravo rusų kalba. Kadangi supranta rusų kalbą, moka, tai girdėjo ir suprato, kad vyrai tarpusavyje ginčijosi. Tas vyras, kuris vėliau užpuolė ir sužeidė nukentėjusįjį, sėdėjo už nukentėjusiojo, gale. Užpuolikas prašė vežti juos į ligoninę, paimti draugo, tačiau nukentėjęs vyras, ir ji taip pat, aiškino jam, kad žmogaus iš ligoninės šiaip sau nepaleis. Vyras, kuris vėliau užpuolė priekyje sėdėjusį vyriškį, buvo labai agresyvus, daug keikėsi necenzūriniais žodžiais, ginčijosi su savo pažįstamais ar draugais. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, automobiliui stovint, nukentėjęs vyras išlipo iš automobilio ir bandė ištraukti vyrą, kuris sėdėjo už jo, tačiau jam nepavyko. Nukentėjęs vyras įsėdo atgal į automobilį. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, vyrai tarpusavyje visą laiką pešėsi. Ji vienu metu atsisuko ir pamatė, kad gale sėdėjęs vyras, kuris sėdėjo už nukentėjusiojo, rankoje laiko peilį, ji spėjo pamatyti blizgančią peilio geležtę, rankenos nematė, o vyras, kuris sėdėjo už jos, laikė vyro ranką su peiliu. Vyrai prašė, kad ji sustotų, ji pasakė, kad nuveš juos į (duomenys neskelbtini), kur jie prašė juos nuvežti, ten išleis ir tegu aiškinasi. Jai vairuojant automobilį vyrai nuolat pešėsi. Smūgių ji nematė, tačiau, kai automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, nukentėjęs vyras išlipo iš stovinčio automobilio ir ji pamatė, kad ant šaligatvio iš jo kairės rankos laša kraujas. Tada du vyrai, sėdintys gale, pareikalavo važiuoti toliau. Nukentėjęs vyras liko stovėti gatvėje. Ji pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pavažiavus apie 100 m ji paprašė jų, kad du vyrai, kurie sėdėjo gale, išliptų iš automobilio. Vyrai išlipo. Ji matė, kad du vyrai išlipę nuėjo link nukentėjusiojo. Ji apsisuko ir pravažiuodama matė, kad vyrai trise sėdėjo ant kelkraščio bortelio. Prie jų jau buvo daug pašalinių žmonių. Prie „Lidl“ parduotuvės ji pamatė policijos pareigūnų automobilį, papasakojo, kas įvyko, nurodė, kur yra nukentėjęs asmuo. Ji nematė, kiek smūgių sudavė įtariamasis asmuo nukentėjusiajam, matė peilį rankoje pas tą vyrą, kuris sėdėjo už nukentėjusiojo, o vėliau matė, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas iš rankos. Be to, automobilyje vyrai tarpusavyje konfliktavo, pešėsi (b. 1. 49–51).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.08 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad 3-4 vyrai prie prekybos centro ,,Lidl“ ((duomenys neskelbtini)) mušasi, vienas kraujuota ranka. Sujungta su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir VPK). Greitoji medicinos pagalba informuota (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Rinktinės ,,Vytis“ antrosios kuopos vyriausiojo patrulio J. V. (J. V.) 2019 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. apie 21.10 val. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) muštynės. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi taksi vairuotoja A. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri paaiškino, kad vežė tris vyrus, automobilyje jie pradėjo konfliktuoti, po to muštis ir muštynių metu vienas iš vyrų galimai buvo sužalotas peiliu. Nurodytus tris vyrus pastebėjo ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Vienam iš vyriškių stipriai kraujavo ranka. Kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo (duomenys neskelbtini) pilietis I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Vyras sunkiai kalbėjo, keletą kartų alpo, iš karto negalėjo rišliai paaiškinti, kas jam nutiko, kas jį sužalojo. Prie I. A. stovėjo ir laikė užspaudęs žaizdą (duomenys neskelbtini) pilietis D. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šalia jų stovėjo (duomenys neskelbtini) pilietis M. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Visų trijų vyrų rankos buvo kruvinos. D. A. paaiškino, kad važiuojant taksi automobiliu I. A. ir M. S. susimušė. Kaip buvo sužalotas I. A., jis nematė. Tuo metu I. A. pasakė, kad jį peiliu sužalojo M. S.. Tuo metu, kai pareigūnai suteikinėjo pagalbą I. A. ir bendravo su juo bei D. A., M. S. buvo pritūpęs prie šalia stovinčio pareigūnų tarnybinio automobilio. Kai jis atsistojo ir nuėjo, toje vietoje, po automobiliu buvo rastas sulankstomas peilis. M. S. buvo sulaikytas ir su V1754 pagalba pristatytas į VPK OVS. Kartu su juo į VPK OVS buvo pristatytas tolesniam aiškinimuisi D. A. Iš įvykio vietos Greitosios medicinos pagalbos 0822 brigada sužalotą I. A. išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 99).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės antros kuopos ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. 2019 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba V9029 pristatyti asmenį į Vilniaus apskrities VPK OVS. Nuvykę minėtu adresu, iš V9029 perėmė sulaikytąjį M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir įvykio liudytoją D. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 100).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.11 val., matuojant du kartus, abu kartus M. S. nustatytas 0,93 promilių neblaivumas (b. l. 101–102).

Iš 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi ant kelio važiuojamosios dalies, pirmoje juostoje, nuo sankryžoje esančio šviesoforo iki automobilio yra apie 12 m. Automobilis yra apklijuotas lipdukais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilis yra raudonos spalvos, apžiūrint automobilio saloną ant priekinio stiklo yra įtvirtintas vaizdo registratorius „Anytek“. Automobilio priekinėje salono dalyje ant daiktadėžės, kuri yra tarp priekinių sėdynių, yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo pėdsaką, kuri buvo paimta ant vienos nuoplovos ir supakuota į voką Nr. 1. Automobilio galinėje salono dalyje ant galinės sėdynės, ant dešinėje pusėje priekinės sėdynės galinės dalies, ant dešinės pusės galinių durelių, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus, buvo paimta viena nuoplova, nuo šių pėdsakų ir supakuota į voką Nr. 2. Taip pat automobilio priekinėje salono dalyje dešinėje pusėje ant žemės guli durų raktas su geltonu pakabuku ir degtinės butelis 0,5 1 ,,Leader“, kurie buvo supakuoti į vokus Nr. 3 ir Nr. 4. Šalia automobilio, gatvėje ant šaligatvio yra apie 2,4 x 2,3 m dydžio ir ant kelio važiuojamosios dalies apie 0,4 x 0,5 m dydžio raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus, buvo paimtos dvi nuoplovos iš šių vietų ir supakuotos į vokus Nr. 7 ir Nr. 8. Ant kelio važiuojamosios dalies nuo sankryžoje esančio šviesoforo 8,3 m atstumu ir iki šaligatvio bortelio 3 m atstumu yra lenktinis peilis, o ant jo geležtės ir rankenos yra matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Nuo peilio rankenos buvo paimta viena nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 5, peilis buvo supakuotas į voką Nr. 6. Ant kelio važiuojamosios dalies, šalia šaligatvio bortelių matomos dvi popierinės servetėlės su galimais kraujo pėdsakais. Jos buvo supakuotos į vokus Nr. 9 ir Nr. 10. Sankryžoje ant stulpo yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau pėdsakų, turinčių įtakos tolimesnei tyrimo eigai, neaptikta. Pridedamos nuotraukos (b. l. 12–30).

Iš 2019 m. spalio 3 d. apžiūros protokolo išvados matyti, kad buvo apžiūrėtas pramoninės gamybos, lenktinis, buitinės paskirties peilis, ginklams nepriskiriamas. Pridedama nuotrauka (b. l. 85–88).

Iš 2019 m. spalio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi aštuoni vaizdo įrašai, pateikti liudytojos A. K. 2019 m. rugsėjo 22 d. Vaizdo įrašai yra paimti iš vaizdo registratoriaus, įrengto taksi automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pateikti aštuoni vaizdo įrašai. Automobilio vaizdo registratorius nukreiptas į automobilio priekį, filmuoja kelią prieš automobilį, fiksuoja eismą automobilio priekyje. Automobilio salonas nėra filmuojamas. Fiksuojamas garso įrašas pokalbių, vykstančių salone. Asmenų, bendraujančių salone, vaizdo registratorius nefilmuoja, galima girdėti tik asmenų, sėdinčių automobilyje, pokalbį. Vaizdo įraše Nr. 8. pavadinimu 21020108.MOV užfiksuotas automobilyje sėdinčių asmenų pokalbis. Pokalbis vyksta rusų kalba. Moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra taksi vairuotoja A. K., prašo vyrus nusiraminti, nesipykti, ramina vyrus. Vyrai, girdisi du vyriški balsai, tarpusavyje pykstasi, vartoja necenzūrinius žodžius. 2.30 vaizdo įrašo minutė – girdisi vyriškas balsas, kuris išvertus iš rusų kalbos, sako: „Ot kale, ar tu matei ką jis darė? Jis ranką man suplėšė“. Po to moteris, taksi vairuotoja, prašo vyrus išlipti iš automobilio, vyrai išlipa ir taksi automobilis išvažiuoja (b. l. 93–95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3358/2019(01) nurodyta, kad remiantis I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1) pjautinių žaizdų plaštakose, kurios galėjo būti padarytos savigynos metu, nėra; 2) sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Dėl nepakankamai išsamaus makromorfologinio sužalojimų aprašymo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra galimybės tiksliau atsakyti į šį klausimą; 3) sužalojimai buvo padaryti jėga, viršijančia audinių atsparumą; 4) dėl nepakankamai išsamaus makromorfologinio sužalojimų aprašymo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra galimybės atsakyti, kokia kūno sužalojimų padarymo seka; 5) sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo ranka. Visumoje, sužalojimai nėra būdingi griuvimui bei kritimui; 6) sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Dėl nepakankamai išsamaus makromorfologinio sužalojimų aprašymo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra galimybės tiksliau atsakyti, kokie sužalojimai buvo padaryti konkretaus trauminio poveikio metu bei, kurie iš trauminių poveikių, galėjo būti padaryti suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krintant, nugriuvus, nukritus ir pan.; 7) sužalojimai padaryti aštraus, duriančių-pjaunančių savybių turinčio daikto (-ų) ar įrankio (-ių) poveikiu; 8) sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 9) I. A. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos kairiame žaste. Sužalojimai padaryti aštraus, duriančių-pjaunančių savybių turinčio daikto (-ų) ar įrankio (-ių) poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2019 m. rugsėjo 21 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 79–80).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiojo I. A., liudytojų D. A. ir A. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, policijos įvykių registro išrašas, specialisto išvada, įvykio vietos, vaizdo įrašų, peilio apžiūrų protokolai, alkotesterio kvito rodmenys), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), taksi automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,93 promilių neblaivumas), tyčia sudavė nemažiau dviejų smūgių peiliu nukentėjusiajam I. A. į kairį petį, tokiu būdu padarydamas jam durtines pjautines žaizdas kairiame žaste, t. y. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį I. A.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 139–143), nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 145).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. M. S. pirmosios apklausos metu dėl padarytos nusikalstomos veikos prisipažino tik iš dalies nurodydamas, kad jis sužalojo nukentėjusįjį I. A. neva gindamasis nuo jo smurto ir baimės dėl savo sveikatos, ir tik antrosios apklausos metu M. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo daryti išvadą, kad M. S. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, M. S. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Tai rodo jo agresyvus elgesys sužalojant nukentėjusįjį, taip pat, kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. S. buvo abejingas atsiradusiems padariniams, neteikė pagalbos nukentėjusiajam, iš karto po įvykio neatsiprašė, nesusitaikė su nukentėjusiuoju, netgi norėjo tęsti konfliktą, o ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ne iš karto. Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. S. – nedirba, Lietuvoje administracine tvarka nebaustas, neteistas (b. l. 138), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam M. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei per nustatytą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju I. A..

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val. (b. l. 110–111). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (pasų) (b. l. 123–125), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina ir M. S. grąžintini paimti pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. rugsėjo 4 d., ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasas (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 32–33), t. y. 1) keturios nuoplovos su galimais kraujo pėdsakais ir nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, taip pat degtinės butelis, peilis, dvi popierinės servetėlės su galimais kraujo pėdsakais, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikintini; 2) striukė ir durų raktas – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui grąžintini nukentėjusiajam I. A.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei per nustatytą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju I. A. (I. A.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. (M. S.) paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei per nustatytą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju I. A. (I. A.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti M. S. (M. S.) dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val., šias dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

M. S. (M. S.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (paso) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti ir M. S. (M. S.) grąžinti paimtus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. rugsėjo 4 d., ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje – 1) keturias nuoplovas su galimais kraujo pėdsakais ir nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, taip pat degtinės butelį, peilį, dvi popierines servetėles su galimais kraujo pėdsakais, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikinti; 2) striukę ir durų raktą – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui grąžinti nukentėjusiajam I. A. (I. A.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.