Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1986-06-27 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, dirbo UAB „Ardovitė“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2006-01-18 Kauno rajono apylinkės eismo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. – 5 MGL bauda, baudą sumokėjęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2007 m. liepos mėnesio naktį iš 9 į 10 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) Janiūnų seniūnijos Širvintų rajone E. S. namuose, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė E. S. ne mažiau 12 smūgių į galvą, ne mažiau 1 smūgio į kaklą, ne mažiau 5 smūgių į krūtinės ląstą ir ne mažiau 18 smūgių į kitas kūno vietas (krūtinėje, nugaroje, klubuose, dilbių ir plaštakų išorinėse ir kojų priekiniuose paviršiuose), taip padarydamas nukentėjusiajam daugybinius kūno sužalojimus – plačiai susiliejusias kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje (abejuose smilkiniuose, kaktos ir pakaušio dviejose pusėse bei viršugalvio kairėje pusėje) ir veido (abiejų akių, abiejų skruostų ir žandų, viršutinės lūpos ir ausų) minkštuose audiniuose su daugybinėmis paviršutinėmis muštinėmis žaizdomis nosyje, skruostuose ir odos nubrozdinimais veide (kaktos, nosies, skruostų, smakro srityse) ir pakaušyje bei viršugalvio užpakalinėje dalyje; daugybinius atvirus veido kaulų (nosikaulių, skruostikaulių ir viršutinių žandikaulių bei dvigubas apatinio žandikaulio) lūžius ir nedidelius pakraujavimus po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais; poliežuvio kaulo abiejų didžiųjų ir skydinės kremzlės kairiojo viršutinio ragų lūžius su nedidelėmis kraujosruvomis aplinkiniuose kaklo audiniuose; daugybinius kairės pusės šonkaulių (nuo V iki XII, IX – trigubas, X – dvigubas) lūžius pažastinėse linijose su šios srities poodinėmis kraujosruvomis ir su pasieninės krūtinplėvės, kairio inksto ir blužnies plyšimais, su kraujosruvomis aplinkiniuos minkštuosiuose audiniuose ir nedideliu kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes; kairiojo plaučio suglebimą ir jo viršūnės pabrinkimą, netolygią vidaus organų pilnakraujystę, netolygų privaskulinį ir periceliulinį galvos smegenų žievės ir kamieno pabrinkimą su židininėmis privaskulinėmis mikrokraujosruvomis, taškines kraujosruvas plaučių paviršiuose bei pavienes nedideles poodines kraujosruvas krūtinės kairėje ir nugaroje ties stuburu bei klubuose ir daugybines poodines kraujosruvas su smulkiais odos nubrozdinimais kairiajame žaste, dilbiuose, plaštakose, dešiniajame kelyje, blauzdose ir dešinėje pėdoje; dešinės praktikaulinės srities ir kairio peties odos nubrozdinimus, kas sukėlė ūmų kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimą, nuo kurio nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia suduodamas E. S. ne mažiau 36 smūgių jį nužudė, t.y. šiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr.IX-1495 redakcija).

Kaltinamasis P. P. dėl jam pateikto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir teismui paaiškino, jog 2007-07-09 paskambinus jo žmonos motinai M. S. pasakė, kad jos vyras smurtauja ir gąsdina. Kaltinamasis paprašė V. S. nuvežti jį su žmona pas uošvienę. Nuvažiavus į Darkiškių kaimą apie 23 val. supykęs sudavė A. S. 3 smūgius į veidą, 1 smūgį su koja į galvą, pamatė jam bėgant kraują iš nosies. E. S. turėjo peilį, sakė daugiau taip nedarys. Ar matė V. S. mušimą, nežino. Žino, jog padaryti 39 smūgiai, jų neneigia, bet kai kuriuos smūgius E. S. galėjo pasidaryti krisdamas. Pamatė pas nukentėjusį peilį, jis stojosi ir sukosi į kaltinamąjį. Kad nukentėjęs jam nieko nepadarytų su peiliu nukentėjusiajam dar trenkė. Smūgiavo ne daugiau 5 minučių. Suduodamas smūgius negalvojo nužudyti, tik mušė ir viskas. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji M. S. teismui paaiškino, jog nužudytas yra jos vyras. Jis girtuokliaudavo ir smurtaudavo, grasindavo jai. 2007-07-09 paskambino vaikams. Atvažiavo P., S. ir dukra M. P. kalbėjosi su vyru, kuris sėdėjo virtuvėje. P. prie jos vyrui nieko nedarė ir nebuvo girtas. Dukra M. buvo išgėrusi. Vyro ranka buvo aprišta, nes buvo trūkęs raumuo, kai dirbo ant stogo – krito, toje darbo savaitėje kai viskas įvyko. Ji pačio įvykio su Petniūnu nematė. Po dviejų dienų Karolina dukra namuose vyrą rado negyvą. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjęs J. S. teisme parodė, jog nužudytasis jo tėvas. Kaltinamąjį pažįsta, santykiai normalūs. Tėvas su motina išgėrę bardavosi, tėvas mušdavo motiną. 2007-07-11 paskambino M. K., kad kita sesuo Karolina grįžusi namo rado negyvą tėvą. Civilinio ieškinio nereiškė.

Nukentėjęs T. S. teisme parodė, kad nužudytasis jo tėvas, su kaltinamuoju santykiai normalūs. Tėvas su motina girtuokliaudavo ir mušdavosi. Tėvas buvo konfliktiška asmenybė, apie jį mirtį sužinojo iš sesers Karolinos.

Nukentėjusioji K. S. teisme parodė, jog nužudytasis jos tėvas. Tėvai dažnai bardavosi. 2007-07-09 MRT paskambino mama, buvo neblaivi. Su ja kalbėjosi sesuo. Kitą rytą atsibudusi rado mamą atvežtą, o nuvažiavusi į kaimą rado negyvą tėvą. Prieš įvykį nematė, kad P. gertų. Tėvas blaivus būdavo ramus, išgėręs triukšmaudavo, yra nukentėjusi nuo tėvo elgesio. Civilinio ieškinio nereiškė.

Nukentėjęs J. S. parodė, kad nužudytasis jo tėvas. Įvykio nematė. Kaltinamasis sesers M. vyras. Tėvas su motina blogai elgėsi. P. nereikėjo kištis. Civilinio ieškinio nereiškė.

Liudytoja M. K. teisme parodė, kad 2007-07-09 važiavo paimti mamos, nes ji paskambino, kad ją muša vyras. Ją ir P. į kaimą nuvežė S.. Name buvo išlaužtos durys, motina skundėsi, kad ją muša. Padėjo motinai krautis daiktus. Ką darė P., nematė. Po to visi išvažiavo palikę tėvą namuose. P. girtas nebuvo.

Liudytojas V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2007-07-09 buvo pas draugą P. P. sode. M. paskambino motina, kuri sakė, kad tėvas mušasi. M. paprašius nuvežė į kaimą pas jos motiną Mirką. Ji skundėsi, kad vyras ją muša. Paulius nuėjo į kambarį, kur buvo vyras – Edikas sėdėjo ant lovos. Matė, kaip Paulius mušė Ediką. Matė kelis analogiškus smūgius iš kito kambario, kuriame sėdėjo. Paulius sakė Edikui, kad šis daugiau nemuš mamos ir negrasins Karolinai. M. ramino Paulių, sakė, kad gana. Kiek laiko Paulius buvo virtuvėje su Ediku nežino, gal pusvalandį. Paulius iš virtuvės grįžo su M. Išeinant matė Ediką. Jis sėdėjo ant kitos lovos. Jo žandas, kairė veido pusė buvo ištinusi, iš nosies bėgo kraujas. Būnant name girdėjo kaip Edikas kvietėsi žmoną Mirką kai virtuvėje su juo buvo Paulius. Po to liudytojas su Pauliumi, M. ir Mirka išvažiavo, o Edikas liko namuose.

Kolegijos nuomone, P. P. nusikalstama veika dėl E. S. nužudymo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. nepagrįstai ir neteisingai, todėl perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr.IX-1495 redakcija) kaip tyčinis nužudymas be sunkinančių aplinkybių. Kad P. P. tyčia nužudė E. S. pilnai ir neabejotinai įrodyta kaltinamojo P. P. parodymais apie šio nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, o taip pat kitų byloje surinktų bei teismo patikrintų faktinių duomenų visuma; nukentėjusiųjų parodymais, liudytojo V. S. parodymais (1 t. 158-160 b.l.) įvykio vietos apžiūros metu nustatytais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada Nr.M2022/07(01) išvadomis apie E. S. padarytus sužalojimus, mirties priežastis, jam padarytų kūno sužalojimų skaičių bei jų pobūdį (1 t. 39-54 b.l.) eksperto M.J. P. paaiškinimais teisme, kitais byloje surinktais dokumentais.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai) kaip padarytas itin žiauriai, kada gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tokiu atveju neturi reikšmės kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė sužalojimų sukeltą skausmą (LAT Senato 2004-06-18 nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 7 p.). Be to, šio LAT Senato nutarimo tame pat punkte numatyta, jog nužudymas padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų gali būti laikomos itin žiauriu jei nustatoma, kad kaltinamasis vartodamas tokį smurtą suvokė, jog tuo sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias. Tiriant E. S. lavoną nustatyta, jog iš visų sužalojimų tik šonkaulių lūžiai su blužnies bei inksto plyšimais kvalifikuotini kaip sunkūs sveikatos sutrikdymas, o galvos sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, visi kiti sužalojimai galvoje, veide ir kūne – mėlynės, nubrozdinimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kolegijos nuomone iš E. S. kūne nustatytų sužalojimų bendro skaičiaus jų didesnė dalis yra nubrozdinimai ir mėlynės kurie negali būti laikomi sukėlę nukentėjusiajam dideles kančias, juo labiau, kad kaip nurodoma eksperto išvadoje rankų ir kojų sužalojimai bei atskiros nedidelės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai krūtinėje, nugaroje, klubuose, kakle, realios įtakos mirčiai neturėjo (išvados 5 p.).

Atsižvelgiama ir į tai, kad E. S. kraujyje rasta 2,14 promilės, o šlapime 3,27 promilės etilo alkoholio, kas įvertinta kaip apsinuodijimas alkoholiu (1 t. 46 b.l.). Eksperto M. P. vertinimu alkoholis šiuo atveju galėjo būti skausmo anestezatoriumi.

Kolegijos nuomone, P. P. E. S. nužudė netiesiogine tyčia, nenorėdamas jį nužudyti, o tik sumušti už uošvienės atžvilgiu panaudotą smurtą, t.y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmo – stiprių smūgių sudavimo į veidą ir krūtinės sritį gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, t.y. kūno sužalojimai arba netgi mirtis ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 3 d.).

P. P. E. S. tyčia nužudė dėl buitinių paskatų. P. P. paaiškinimai teisme, kad jis mušė E. S. ne tik dėl to, kad šis skriaudė uošvienę M. S., bet ir todėl, kad matė pastarojo rankoje peilį. Kad S. S. rankoje galėjo laikyti peilį liudija tai, kad apžiūrint įvykio vietą šalia lovos ant kurios gulėjo E. S. lavonas buvo rastas peilis. Tačiau E. P. paaiškinimas, jog jis mušęs E. S. bijodamas, kad šis nepanaudotų peilio yra atmetamas, kaip nepagrįstas bandymas sušvelninti savo kaltės laipsnį. E. S. P. P. mušamas galėjo griebtis peilio, bet būdamas smarkiai girtas nekėlė realios grėsmės P. P. ir šis nebuvo būtinosios ginties būklėje, o atvirkščiai E. S. turėjo teisę į būtinąją gintį.

Kaip objektyviai nustatyta teismo medicinos išvada E. S. buvo suduota nemažiau 12 smūgių į galvą, nemažiau 1 smūgio į kaklą ir nemažiau 5 smūgių į krūtinės ląstą. Tai, kad P. P. savo parodymuose nurodė mažesnį suduotų E. S. smūgių skaičių, kolegija vertina kaip A. P. gynybinę poziciją, norą sumažinti savo kaltės laipsnį bei sušvelninti atsakomybę ir atmeta juos kaip nepagrįstus prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad E. S. sužalojimai padaryti maždaug vienu metu ir tam pakako žmogaus rankų bei kojų smūgių jėgos (išvados 15 p.). Griuvinėdamas E. S. galėjo nubrozdinti kaktą, nosį, smakrą, dešinę alkūnę, kelius, pasidaryti kraujosruvas rankose ir kojose. Ginantis prisidengiant nuo smūgių galėjo būti padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai rankų plaštakose ir dilbiuose (išvadų 7-8 p.p.). Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina P. P. parodymus, kad jis mušė E. S. su kumščiais ir koja, o pastarasis nuo smūgių gindavosi, taigi sužalojimai – nubrozdinimai E. S. gauti galimai griuvinėjant inkriminuoti visumoje pagrįstai ir teisingai. Vienok nužudytojo E. S. žmona nukentėjusioji M. S. parodė, jog E. S. įvykio dieną buvo susižeidęs ranką trūko raumenys. Ir tikrai ant E. S. dešinės rankos alkūnės apžiūrint įvykio vietą, rastas užmautas elastinis bintas (1 t. 5, 21 b.l.). Ši aplinkybė užfiksuota ir tiriant E. S. lavoną (1 t. 41 b.l.), kad ant E. S. dešinės alkūnės sąnario, dilbio alkūniniame paviršiuje ties alkūne rastas 0,5x0,6 cm nubrozdinimas ir 3x3 cm kraujosruva bei 3 cm skersmens kraujosruva ties alkūne.

Kadangi kyla abejonių ar anksčiau nurodyti sužalojimai; nubrozdinimas ir dvi kraujosruvos buvo padaryti P. P., o ne atsiradę E. S. kūne dėl kitų priežasčių, šie trauminiai poveikiai išjungiami iš pradiniame kaltinime nurodytų 21 smūgių skaičiaus į kitas kūno vietas, konstatuojant ir tai nurodant kaltinime, jog P. P. E. S. sudavė 18 smūgių. Atsižvelgiama ir į tai, kad pagal eksperto išvadą trauminių poveikių E. S. galėjo būti padaryta ir daugiau, nes dalis sužalojimų ypač kraujosruvos veide ir kitose galvos dalyse plačiai susiliejančio pobūdžio (išvados 12 p. 1 t. 48 b.l.).

Teismas, skirdamas P. P. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, netiesiogine tyčia nužudė žmogų dėl buitinių paskatų. P. P. anksčiau teistas (2 t. 100-107 b.l.) bauda sumokėjo, baustas administracine tvarka, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centre neregistruotas.

Motyvuojamoji dalis

P. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Neabejotinų įrodymų, jog jis galėjo būti vartojęs alkoholį, nėra. P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi bei padėjo išaiškinti veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusieji P. P. dėl padarytos veikos pretenzijų nereiškia, civilinių ieškinių nepareiškė ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

Už Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą P. P. skirtina šio straipsnio 2003-04-10 įstatymo Nr.IX-1495 redakcija) sankcijoje numatyta bausmė, kadangi ji numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų, o Lietuvos Respublikos BK 2007-06-28 įstatymo (Nr.X-1233 Žin., 2007, Nr.81-3309) įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija numatė laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Atsižvelgiant į tai, jog P. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes P. P. skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – 5 metais laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nei faktinių nei teisinių pagrindų, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė, nėra (Lietuvos Respublikos BK 62 str.).

Į bausmės laiką įskaitytina P. P. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-07-13 iki 2008-07-04.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 plastmasiniai buteliai, 1 stiklinis butelis, cigarečių pakelis, 6 nuorūkos, marškinėliai, kelnės, puskojinės, guminis batas sunaikintini. E. S. piniginė, lovos užtiesalas, medžioklinis paveikslas saugomi Širvintų rajono PK (1 t. 190-191 b.l.) grąžintini M. P..

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr.IX-1495 redakcija) ir nuteisti jį už E. S. nužudymą 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti P. P. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-07-13 iki 2007-07-04.

Bausmės atlikimo pradžia 2008-07-04.

Kardomoji priemonė – suėmimas P. P. paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 4 plastmasiniai buteliai, 1 stiklinis butelis, cigarečių pakelis, šešios nuorūkos, marškinėliai, kelnės, puskojinės, guminis batas, sunaikintini. Piniginę, lovos užtiesalą, medžiaginį paveikslą grąžinti nukentėjusiajai M. S.. Daiktai saugomi Širvintų PK.

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtojo nuteistojo nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.