Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas – 2 paros. Bausmės pradžia nustatyta 2011 m. rugpjūčio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 31 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), sulaužęs negyvenamojo namo lauko durų įleidžiamą spyną, įsibrovė į patalpą – A. G. priklausantį negyvenamąjį namą ir pagrobė ten buvusį E. Č. priklausantį dujų balioną su dujomis 140 Lt vertės su reduktoriumi 20 Lt vertės, iš viso 160 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas V. Ž., kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos griežtumo.

Radviliškio rajono apylinkės teismas, skirdamas V. Ž. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Ž. teistas septynis kartus, daugeliu atvejų už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad tokie asmenys pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnį laikomi recidyvistais. Radviliškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo asmenybės bruožus, tai, kad V. Ž. teistas septynis kartus, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, tuoj po anksčiau paskirtos arešto bausmės atlikimo, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistąjį V. Ž. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo padaryta veika nebuvo atsitiktinė, kad nuteistasis iš ankstesniųjų teistumų išvadų nepadarė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi nepilnametę dukterį, negali būti pripažįstama išimtine, įgalinančia teismą dėl šios priežasties skirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – šešeri metai. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į V. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmę, artimą laisvės atėmimo bausmės minimumui. Ši bausmė savo dydžiu ir rūšimi nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio atmesti.