Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-316-899/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
II-316-899/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00230-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Pažeidėjas
A. M.
Nukentėjusysis
R. S., S. S.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė, Žilvinas Kazlauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-316-899/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00230-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., jo atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui,

nukentėjusiajai R. S.,nukentėjusiajam S. S., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotam atstovui Donatui Miliui (per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas L. N. 2022 m. rugpjūčio 29 d. A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini) laikomas palaidas šuo užpuolė S. S. katiną, kuris bėgdamas nuo užpuolimo patyrė įvairias fizines traumas. Konstatuota, kad tokiais veiksmais A. M. pažeidė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-919 (3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių su vėlesniais pakeitimais (2019 m. birželio 6 d. Nr. A-772) 4.3 punkto ir 38 punkto reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda.

2022 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. M. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės teisenos A. M. atžvilgiu nutraukimo. Skunde paaiškino, kad minėtas nutarimas neteisėtas, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo byla A. M. atžvilgiu nutrauktina. Nutarime daug netikslumų bei akivaizdžių teisės normų pažeidimų, ko pasekoje buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka. Šie teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M., jo atstovas, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas pagal susitarimą, liudytojas. Visas bylos nagrinėjimo procesas vyko laikantis ANK XXXV skyriaus nuostatų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą kyla administracinė atsakomybė tik tuo atveju, kai atsiranda žala asmens sveikatai ar turtui. Nutarime nurodyta, kad ne asmuo, o katinas, t. y. gyvūnas, patyrė traumas, todėl gyvūno sveikatą tapatinti su asmens sveikata negalima. Apie tai, kad buvo padaryta žala turtui, nutarime nenurodyta. Šie išdėstyti pažeidimai turėjo įtakos neteisingai pripažinti A. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą ir tokių pažeidimų egzistavimas suponuoja tai, kad byla nėra išnagrinėta tinkamai, nėra visapusiškai įvertinti ir išnagrinėti byloje esantys įrodymai, todėl priimtas neteisėtas sprendimas. A. M. gali būti pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje, tik tuo atveju, jei bylos medžiaga būtų neginčijamai įrodyta, kad dėl jo šuns netinkamos priežiūros buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Jokių duomenų apie asmens sveikatos sutrikdymą byloje nėra. Galima daryti prielaidą, jog buvo padaryta žala nukentėjusiojo S. S. turtui (katinas patyrė traumas ir buvo gydomas). Siekiant nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį, būtina nustatyti subjektyviuosius nusižengimo požymius, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (katino traumų, jei katiną laikyti S. S. nuosavybe, kaip daiktinės teisės objektą). Administracinio nusižengimo byloje liudytojų parodymais, filmuota medžiaga neginčijamai įrodyta, kad A. M. šuo išbėgo iš teritorijos ir vaikėsi katiną trečiojo asmens teritorijoje. Katinas, bėgdamas nuo šuns, užbėgo ant mansardos stogo, ten patupėjo ir nušoko ant žemės. Toliau, vejamas šuns, užbėgo ant pastato stogo. Šuo katino nepavijo ir jokio kontakto su juo neturėjo. Tuo tarpu pribėgo S. S. ir pagaliu nuvijo A. M. šunį. Visti šie veiksmai fiksuoti vaizdo kameros. Kas vyko už pastato, vaizdo kameros neužfiksavo. Kas vyko vaizdo kameros nematomoje zonoje, patvirtina tik A. M. ir S. S. parodymai, kurie skiriasi. Abu asmenys yra suinteresuoti aplinkybes aiškinti pagal savo interesus. A. M. - administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o S. S. nukentėjęs, dėl kieno skundo pradėta administracinė teisena. A. M. nurodė, kad 2022 m, rugpjūčio 2 d. vakare su šeima buvo savo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Namų valdoje, kuri iš dviejų pusių aptverta tvora, iš vienos vandens griovys, laiko mišrūną šunį, vardu „(duomenys neskelbtini)“. Tos dienos vakarą paleido šunį į kiemą pasilakstyti. Apie 21-22 val. pamatė, kaip šuo peršoko griovį ir nubėgo į kaimyno S. S. neaptvertą namų valdą, bei pamatęs ten katiną, pradėjo jį vaikyti. A. M. nedelsiant pradėjo kviesti savo šunį bei nubėgo jo link, tačiau šuo toliau vaikėsi katiną kito kaimyno namų valdoje. Katinas, bėgdamas nuo šuns, įlipo į ten esančio statinio - terasos stulpą, po ko iššoko ir apibėgęs pastatą įšoko į kitą stulpą, kitoje pastato pusėje. Tuo momentu S. S. pagaliu nugynė jo šunį. Šuo katino nepavijo ir jokio fizinio kontakto su juo neturėjo. Kai S. S. nuvijo šunį, katinas iššoko iš stulpo ir katino šeimininkas stvėrė katiną ir kėlė ant krūtinės, tačiau įsiaudrinęs gyvūnas puolė šeimininką ir priekinėmis kojomis nagais drėskė jam į krūtinę (vėliau dėl padarytų įdrėskimų S. S. vakcinavosi dėl stabligės). Kai katinas puolė šeimininką, šis instinktyviai, sugriebęs už katino priekinių kojų bloškė jį ant žemės. Kas įvyko toliau, A. M. nebematė. S. S. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. vakare buvo savo sodyboje, kurioje laiko katiną, kuris prieš 3 metus priklydo pas juos ir jo šeima pradėjo katinu rūpintis ir rūpinasi iki šiol, laiko savo nuosavybe. Matė, kaip kaimyno šuo užpuolė katiną ir pradėjo jį vaikyti. Bijodamas, kad šuo gali sužaloti katiną, nubėgo prie gyvūnų ir pagaliu nuvijo kaimynų šunį. Bėgdamas nuo šuns katinas buvo užbėgęs ant pastato (mansardos) stogo, vėliau nušoko, tačiau šuo ir toliau vaikėsi katiną, kuris vėl stulpu užbėgo ant stogo. Kai S. S. nuvijo šunį, katinas buvo ant stogo. Tada, kaip nurodė S. S., jis gražiai paėmė katiną nuo stogo ir pastebėjo, kad kažkas su katino koja negerai. Katiną ėmė nuo stogo atsargiai. Apklausiamas bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad vakcinavosi nuo stabligės, nes kai ėmė katiną, šis jam įkando į ranką ir po kurio laiko ranka ėmė tinti, todėl jis ir vakcinavosi nuo stabligės. Paklaustas, kuriuo metu katinas galėjo susižaloti koją, nežinojo ir pasakyti tiksliai negalėjo. Siekiant nustatyti, kokiu būdu katinas patyrė priekinės kojos traumą, reikėtų nustatyti, ar katinas bėgdamas nuo šuns, stulpu užbėgdamas ant mansardos stogo patyrė traumą, ar traumą patyrė tada, kai šeimininkas jį paėmė ir jis šeimininką užpuolė kąsdamas į ranką, dėl ko šeimininko reakcija turėjo būti įprasta ir jis nesąmoningai galėjo blokšti katiną ant žemės. Daugiau tikėtina, kad katinas kojos traumą patyrė, kai užpuolė jį bandanti paimti šeimininką ir šis jį nubloškė ant žemės. Šį epizodą stebėjo tik A. M. ir S. S., kurie negali pasakyti, kuriuo momentu katinas patyrė traumą. Iš įvykių sekos galima daryti pagrįstą išvadą, kad katinas susižaloti koją galėjo tik tuo momentu, kai užpuolė savo šeimininką, įkąsdamas jam į ranką, ir šeimininkas, esant natūraliai gynybinei reakcijai, stvėrė jį už priekinių kojų ir nubloškė ant žemės. Kad iki to momento katino priekinės kojos buvo sveikos, patvirtina tai, jog bėgdamas nuo šuns, katinas lengvai užbėgo stulpu ant pastato stogo, nuo kurio, kaip nurodo S. S., jis katiną paėmė. Tuo momentu katinas puolė šeimininką. Jei katinas, pirmą kartą nušokęs nuo pastato, būtų susižeidęs priekinę koją, tai nebūtų galėjęs vėl stulpu užlipti ant stogo. Tiriant administracinį nusižengimą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių. Neabejoja, kad katinas patyrė traumą nuo šeimininko veiksmų (sugriebęs katiną už priekinių kojų, kuris jam įkando į ranką, bloškė jį ant žemės), todėl priežastinio ryšio tarp A. M. veiksmų (netinkamos gyvūno priežiūros) ir pasekmių (katino trauma) nėra. Taip pat pagal teisės doktriną, esant abejonėms, visos abejotinos aplinkybės aiškinamos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nenustačius priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių, teigti, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą negalima, nes nenustatyta asmens kaltė (ANK 2 str. 3 d.). Siekiant išsiaiškinti visas nenustatytas aplinkybes, tikslinga kviesti į bylos nagrinėjimą nepriklausomą veterinarijos gydytoją, kuris galėtų paaiškinti, ar katinas, bėgdamas nuo šuns, galėjo patirti kojos traumą, ar tuo metu, kai užpuolė šeimininką ir jį pastarasis sužalojo. Akivaizdu, kad A. M. neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su A. M. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-l 1743-2022 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (proceso dalyvių liudijimai, nukentėjusiojo pareiškimas, išrašai iš gyvūno ligos istorijos, vaizdinė medžiaga) A. M. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-919 (3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 ir 38 punktų pažeidimui konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad A. M. šuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 21 val. 20 min. atbėgęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini) numeriu, kiemą, užpuolė S. S. katę, kuri bėgdama nuo užpuolimo patyrė įvairias fizines traumas. Nesutiktina su A. M. skunde nurodyta aplinkybe, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, jog buvo padaryta žala turtui. Skundžiamo nutarimo grafoje „kitos aplinkybės“ nurodyta, kad A. M. padarytas administracinis nusižengimas yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padaryta turtine žala, kuri šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo priteista skundžiamame nutarime nurodytais motyvais. Administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis neginčijamai įrodyta A. M. kaltė dėl netinkamai prižiūrėto šuns, tai yra, kad A. M. neužtikrino, jog jam priklausantis šuo nepatektų į kitiems asmenims priklausančios nuosavybės objektus, o šio neužtikrinimo pasekmėje atsirado ir neigiamos pasekmės nukentėjusiajam. A. M. savo elgesiu iš dalies pripažino savo kaltę dėl netinkamos šuns priežiūros, tai yra davė nukentėjusiajam S. S. 100 eurų, tokiu būdu siekdamas atlyginti padarytą žalą. Be to, vaizdo įraše galima matyti, jog S. S. priklausanti katė, bėgiodama nuo ją užpuolusio šuns ir šokinėdama ant ir nuo infrastruktūros konstrukcijų, nėra susižalojusi kojos, tai yra iki šuns užpuolimo buvo sveika, ir tik po užpuolimo nukentėjusysis pastebėjo, kad su katės koja yra kažkas ne taip. Taigi, katės sveikatos sutrikimas yra priežastiniame ryšyje su šuns užpuolimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos ir skundžiamo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui neturėjo įtakos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka proceso šalims nedalyvaujant, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo procesinėmis teisėmis naudojosi be apribojimų, jo prašymu administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, naudojantis atstovo paslaugomis, o nutarime esantys netikslumai dėl vykusio proceso tvarkos niekaip negalėjo pakeisti skundžiamo nutarimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. palaikė pateiktą skundą. Paaiškino, kad nukentėjusieji yra jo kaimynai. Santykiai su jais iki įvykio buvo neutralūs. 2022-08-02 vakare žmona sugalvojo paleisti palakstyti šunį. Nuo griovio yra neatitverta teritorija, šuo pamatė kaimynų katiną ir nubėgo paskui jį, pas tą trečią kaimyną, kur pirtelė pastatyta. Katinas užšoko ant stulpo, paskui nušoko, užšoko ant kito stulpelio. Atėjo S. S., nuvijo šunį, šuo perplaukė tvenkinį ir parplaukė į namus. S. S. ėmė savo katiną, katinas įsiaudrinęs su nagais turbūt įdrėskė, o jis metė katiną ant žemės ir dar pasakė „P., ką darai“. Kitą dieną nuvažiavo pas juos atsiprašyti, nupirko katinui skanukų. Kalbėjosi su R. S., sakė, kad katinui lūžo koja, kad kreipėsi į veterinarą, kad sumokėjo 90 eurų, pats padavė 100 eurų, sakė „žiūrėsim, kas bus toliau, bandysim prisidėti, draugiškai, kad nebūtų pykčių“. Žmona su R. S. bendravo žinutėmis. R. S. sakė, kad reikia narvo - suorganizavo narvą, sakė, kad už operaciją sumokėjo 540 eurų. Parašė, kad draugiškai gali pusę kainos sumokėti. Jiems atrašė, kad jie grąžins pinigus ir kreipsis į teismą. Pasakė, kad gerai ir gavo šaukimą į teismą. Gyvūnų laikymo taisykles pažeidė, nes žmona paleido šunį. Kai jis dirbo prie pirtelės, matė, kad S. S. katinas dar su kažkokiu kitu katinu miauksėjo. Tai gal šuo girdėjo tuos kniaukimus ir bėgo. Dar žmonai sakė „nepaleisk“, bet ji jau buvo paleidusi. Bandė šunį kviesti, bet jis lėkė ir nulėkė. Ta teritorija, kurioje šuo gainiojosi katiną, yra S. S. ir dar kito asmens. Šuo trumpai gainiojo, katinas užšoko ant stulpo, paskui ant kito. Viskas vyko gal kelias minutes. Kai S. S. atbėgo su pagaliu, jam dar sakė, kad duotų šuniui per kuprą, kad jis lėktų namo. Matė katiną ir šunį nepertraukiamai per 20 metrų nuo savęs. Kontakto tarp šuns ir katino nebuvo, jis gynėsi katiną gal apie 2 metrus. Matydavo ankščiau S. S. katiną, vaikščiodavo kaip sveikas katinas. Per tą vaikymą jam nepasirodė, kad katinas galėjo susižaloti. Vienintelis būdas susižaloti buvo tada, kai šeimininkas bandė jį paimti. S. S. nuvijo šunį, ėmė katiną nuo terasos, jis drėskė jam, o S. S. katiną ir numetė tarp lentų. Mano, kad katinas drėskė dėl to, kad buvo įsiaudrinęs. S. S. kėlė katiną už pažastų, katinas drėskė, jis metė tą katiną ant žemės. Jiems tik kitą dieną pasakė, kad katinui lūžusi koja ir išnarinta. Katinas S. S. drėskė tada, kai jis jį paėmė, o šuo neturėjo kontakto su katinu. Kai S. S. jį paėmė ir numetė, jis pats stebėjo S. S. 7 metrų atstumu. Mano, kad katinas galėjo patirti sužalojimus tada, kai S. S. jį numetė, o ne tada, kai šuo jį vijosi. Nežino, kodėl S. S. nenurodė to numetimo, matyt, nenori pripažinti, kad jis pats katinui padarė žalą. Tas pastatas, ant kurio užšoko katinas, priklauso kitam asmeniui, ne S. S.. Kai šuo vijosi, tai katinas užšoko ant 3 metrų terasos kolonos, tada jis atgal nušoko ir nubėgo už kampo prie kito stulpo. Tas stulpas apie 2,5 – 3 m. S. S. atėjo, nugynė šunį ir pasiėmė katiną. Greičiausiai nebūtų teisme, jeigu nebūtų paleidęs šuns. Matė gyvūnus ir už kameros ribų. Po to katino nuslydimo matė gyvūnus už kameros vaizdo ribų.

Nukentėjusysis S. S. teismo posėdyje parodė, kad 2022-08-02 su žmona buvo sklype. Vasarą ten gyvena. Rūkė prie namelio. Katinas tupėjo. Įėjo į namelį, atsigulė ir išgirdo lauke triukšmą. Žmona pasakė, kad šuo užpuolė katiną. Išbėgo, katiną rado kitoje pirtelės pusėje. Pasiėmė pagalį, nuvijo šunį. Katinas buvo pakibęs kolonos viršuje, šuo perplaukė per tvenkinį į namus. Imdamas katiną, pajuto, kad atsikišęs kaulas. Katiną pasiėmė per pažastis, pasidėjo ant žemės ir tada pasiėmė per nugarą ir nusinešė į namus. Pajuto, kad kažkas jam su ta koja negerai. Katinas buvo labai dideliame strese. Palindo po lova išsigandęs, kalbino jį, kad išlįstų, o kitą rytą važiavo pas veterinarą. Vaizdo medžiagoje matosi, kad katinas su nagais šoko ant kolonos, jis kabinosi ant stogo, bet stogas skardinis, jis nuslydo ir krito ant žemės. Krito ant priekinių kojų. Pajuto atsikišusį priekinės kojos kaulą. Paėmė jį už priekinių kojų, pasidėjo ant žemės ir paėmė per kūną nešti, tada jis jam įkando į pirštą. Jis įkando, kai jį nešė. Kaip gali savo mylimiausią gyvūną, kurį gelbėjo nuo šuns, mesti ant žemės. Kai kitą dieną į vakaro pusę atvyko kaimynai, su jais tiesiogiai nekontaktavo, žmona kontaktavo. Žmona pasakojo, kad kaimynai atvyko, atsiprašė, pripažino kaltę, atvežė katinui skanukų, jiems - šokolado, šampano ir, kai žmona parodė iš veterinaro čekiuką, tai jie padavė pinigus ir sakė, kad čia gydymo pradžiai, ir kiek reiks, tiek padengs gydymo išlaidas. Kai vežė į Kauną, net čekio už kurą neėmė. Jie sakė, kad padengs visas išlaidas, o paskui pradėjo kalbėti apie pusę sumos. Šiauliuose katinui peršvietė koją, tai matė tik lūžį, nematė net išnirimo. Veterinaras po apžiūros pasakė, kad Šiauliuose nėra tokio specialisto, davė sąrašą, tai važiavo pas tuos, kurie greičiausiai priėmė. Buvo lūžusi koja ir ta pati koja dar ir išnirusi. Kai katinas įkando į ranką, jam pačiam nesuveikė jokie gynybiniai refleksai. Kai atbėgo, gyvūnai jau buvo už kameros ribų.

Nukentėjusioji R. S. teismo posėdyje parodė, kad prieš patį įvykį buvo namuke, parėjo vyras, po kelių minučių išgirdo triukšmą, pamatė per langą, kad kaimyno šuo užpuolė katiną. Vyras išbėgo į lauką, pati matė, kaip katinas šoko ant kaimynų pirties stulpo, tada bandė ant stogo, bet nukrito, nes stogas skardinis ir jam nepavyko užsikabinti, o daugiau nebematė. Vyras jį parsinešė, matė pas vyrą kraują. Klausė, ar sudraskė katiną, sakė, kad nežino, bet kažkas su koja yra. Katinas palindo po lova, ištraukė jį, matė, kad kažkas jam negerai su ta koja, nes neprimynė. Ryte nuvežė pas veterinarą, nustatė lūžį, vakarop atvyko kaimynai, klausė kaip katinas, sakė, kad jų šuo durnas, nors dresavo, bet mokytojo klauso, o jų - ne. Bendravo, liepė pranešti, kas ir kaip, kada operuos ir panašiai, paliko pinigų, suorganizavo narvą ir, kai pranešė, kiek kainuos operacija, tai pasakė, kad duos tik pusę sumos, paskui pradėjo sakyti, kad šuo neįkando. Kaimyno žmona sakė, kad katinas nebuvo savo teritorijoje, o pats A. M. ką tik sakė, kad katinas buvo savo sklype, tai katinas ir buvo savo sklype. Katinas iki įvykio buvo sveikas. Matė, kaip katinas norėjo užšokti ant stogo, bet kadangi stogas skardinis, jis slydo. Dar bandė nagučiais kabintis, bet nepavyko ir jis nukrito ant grindinio. Nematė kaip, bet matė, kad nukrito. Matė, kad šuo vijosi, matė, kaip katinas užlipo, kaip šuo aplinkui lakstė. Matė, kaip šuo vejasi katiną. Momento, kai vyras paėmė katiną, nematė, nes jai užstojo kampas, tik matė, kai jis grįžo su kačiuku. Matė tą katino slydimą, kuris užfiksuotas vaizdo įraše. Jiems kaimynas nesakė, kad matė, kaip jos vyras tą katiną numetė. Viską matė per langą.

Liudytojas L. N. teismo posėdyje parodė, kad daugmaž žino, dėl ko yra pakviestas liudyti. Esmė ta, kad vieno asmens šuo išbėgo iš neaptvertos teritorijos. Pagal vaizdo medžiagą šuo vijosi katiną, kuris susilaužė koją. Pamena, kad buvo užklausta veterinaro, ar galėjo dėl kitų priežasčių susižaloti, tai atsakymas buvo gautas, kad priežastinis ryšys - dėl gyvūno elgesio. Veterinaras duoda nuomonę kaip specialistas, o toliau jis, kaip tyrėjas, surašo administracinio nusižengimo protokolą, o yra pareigūnai, kurie sprendžia, ar asmuo yra kaltas, ar ne. Nepamena detalių, kokias traumas patyrė katinas. Teiginys, jog šuo buvo laikomas neaptvertas, vijimosi faktas, galbūt tai, kad žmogus, paėmęs gyvūną, pamatė, kad kažkas ne taip, dar veterinaro išvada, tai ir buvo pagrindas surašyti administracinio nusižengimo protokolą. 2022-08-29 surašytas protokolas, o veterinaro pažyma gauta 2022-09-29. Buvo surašytas protokolas, tada skyriui kilo kažkokių klausimų, buvo duoti nurodymai atlikti papildomus veiksmus, tada gavo veterinaro pažymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokolas A. M. atžvilgiu buvo surašytas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini) laikomas palaidas šuo užpuolė S. S. katiną, kuris bėgdamas nuo užpuolimo patyrė įvairias fizines traumas. Konstatuota, kad tokiais veiksmais A. M. pažeidė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-919 (3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių su vėlesniais pakeitimais (2019 m. birželio 6 d. Nr. A-772) (toliau – Taisyklės) 4.3 punkto ir 38 punkto reikalavimus. Už šio nurodomo nusižengimo padarymą asmeniui buvo skirta 150 Eur bauda.

Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti ne tik į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, tačiau ir į kitus gyvūnų gerovę ir apsaugą, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus. Taisyklių 4.3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui. Pagal Taisyklių 38 punktą žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 ir joje nurodyta teismų praktika). Jei administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą teisme, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, nagrinėtinu atveju sprendžia, kad A. M. atžvilgiu surašant administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, buvo padaryta esminių pažeidimų, kliudančių nagrinėti bylą teisme, todėl byla turi būti grąžinta institucijai papildomoms aplinkybėms nustatyti bei protokolui patikslinti.

Visų pirma, pasisakytina dėl administracinio nusižengimo subjekto.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tenka gyvūnų laikytojams.

Tiek nusižengimo protokole, tiek nutarime, kurie surašyti A. M. atžvilgiu, nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini) laikomas palaidas šuo užpuolė S. S. katiną, kuris bėgdamas nuo užpuolimo patyrė įvairias fizines traumas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. vakare žmona sugalvojo paleisti palakstyti šunį. Nuo griovio yra neatitverta teritorija, šuo pamatė kaimynų katiną ir nubėgo paskui jį, pas tą trečią kaimyną, kur pirtelė pastatyta. Kai jis dirbo prie pirtelės, matė, kad S. S. katinas dar su kažkokiu kitu katinu miauksėjo. Tai gal šuo girdėjo tuos kniaukimus ir bėgo. Dar žmonai sakė „nepaleisk“, bet ji jau buvo paleidusi. Bandė šunį kviesti, bet jis lėkė ir nulėkė.

Tai, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. jo žmona paleido šunį palakstyti, po ko šuo pradėjo vytis kaimynų katiną, A. M. nurodė ir bylą nagrinėjant policijos įstaigoje (garso įrašas 812_0336, nuo 02.37 min.), taip patikslindamas savo poziciją.

Taigi, pagal nurodytas aplinkybes ne A. M., kaip tik nenorėjusio šuns išleisti nevaržomai lakstyti, o jo sutuoktinės veiksmai lėmė tai, kad galimai buvo pažeisti protokole įvardintų taisyklių reikalavimai. Tai paneigiančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vadinasi, pagal byloje esamus duomenis dėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. įvykio administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį galimai buvo patrauktas ne tas subjektas. Institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną, nepagrįstai ignoravo A. M. nurodomas aplinkybes dėl to, kas paleido šunį palakstyti, ko pasekoje šuo išbėgo iš namų valdos ir pateko į kito asmens teritoriją, kur vaikėsi kaimynų katiną, ir vien dėl šios priežasties priimtas nutarimas negali būti laikytinas pagrįstu.

Antra, ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. S. katinui buvo diagnozuoti sužalojimai – alkūnkaulio lūžis bei išnirimas. Tai patvirtina išrašai iš ligos istorijos.

Visgi, proceso dalyviai skirtingai aiškina šių nustatytų sužalojimų atsiradimą.

Teismo posėdyje A. M. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. vakare jo žmona sugalvojo paleisti palakstyti šunį. Nuo griovio yra neatitverta teritorija, šuo pamatė kaimynų katiną ir nubėgo paskui jį, pas tą trečią kaimyną, kur pirtelė pastatyta. Katinas užšoko ant stulpo, paskui nušoko, užšoko ant kito stulpelio. Atėjo S. S., nuvijo šunį, šuo perplaukė tvenkinį ir grįžo į namus. S. S. ėmė savo katiną, katinas įsiaudrinęs su nagais turbūt įdrėskė, o jis metė katiną ant žemės ir dar pasakė „P., ką darai“. Viskas vyko gal kelias minutes. Matė katiną ir šunį nepertraukiamai per 20 metrų nuo savęs. Kontakto tarp šuns ir katino nebuvo, šuo gynėsi katiną gal apie 2 metrus. Per tą vaikymą jam nepasirodė, kad katinas galėjo susižaloti. Vienintelis būdas susižaloti buvo tada, kai šeimininkas bandė jį paimti. S. S. nuvijo šunį, ėmė katiną nuo terasos, jis drėskė jam, o S. S. katiną ir numetė tarp lentų. Kai S. S. katiną paėmė ir numetė, jis pats stebėjo S. S. 7 metrų atstumu. Mano, kad katinas galėjo patirti sužalojimus tada, kai S. S. jį numetė, o ne tada, kai šuo jį vijosi. Nežino, kodėl S. S. nenurodė to numetimo, matyt, nenori pripažinti, kad jis pats katinui padarė žalą. Kai šuo vijosi, tai katinas užšoko ant 3 metrų terasos kolonos, tada jis atgal nušoko ir nubėgo už kampo prie kito stulpo. Tas stulpas apie 2,5 – 3 m aukščio. Po to katino nuslydimo matė gyvūnus už kameros vaizdo ribų.

Kiek kitokias aplinkybes parodė nukentėjusieji. Nukentėjusysis S. S. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. su žmona buvo sklype. Įėjo į namelį, atsigulė ir lauke išgirdo triukšmą. Žmona pasakė, kad šuo užpuolė katiną. Išbėgo, katiną rado kitoje pirtelės pusėje. Pasiėmė pagalį, nuvijo šunį. Katinas buvo pakibęs kolonos viršuje. Imdamas katiną, pajuto, kad atsikišęs kaulas. Katiną pasiėmė per pažastis, pasidėjo ant žemės ir tada pasiėmė per nugarą bei nusinešė į namus. Pajuto, kad kažkas jam su ta koja negerai. Katinas buvo labai dideliame strese. Palindo po lova išsigandęs, kalbino jį, kad išlįstų, o kitą rytą važiavo pas veterinarą. Vaizdo medžiagoje matosi, kad katinas nagais šoko ant kolonos, nagais kabinosi ant stogo, bet stogas skardinis, jis nuslydo ir krito ant žemės. Krito ant priekinių kojų. Kai paėmė katiną už priekinių kojų, pasidėjo ant žemės ir paėmė per kūną nešti, tada jis jam įkando į pirštą. Kai katinas įkando į ranką, jam pačiam nesuveikė jokie gynybiniai refleksai. Kai atbėgo, gyvūnai jau buvo už kameros ribų. Nukentėjusioji R. S. teismo posėdyje parodė, kad prieš patį įvykį buvo namuke, parėjo vyras, po kelių minučių išgirdo triukšmą, pamatė per langą, kad kaimyno šuo užpuolė katiną. Vyras išbėgo į lauką, pati matė, kaip katinas šoko ant kaimynų pirties stulpo, tada bandė ant stogo, bet nukrito, nes stogas skardinis ir jam nepavyko užsikabinti, o daugiau nebematė. Vyras jį parsinešė. Klausė, ar sudraskė katiną, sakė, kad nežino, bet kažkas su koja yra. Katinas palindo po lova, ištraukė jį, matė, kad kažkas jam negerai su ta koja, nes neprimynė. Ryte nuvežė pas veterinarą, nustatė lūžį. Katinas iki įvykio buvo sveikas. Matė, kaip katinas norėjo užšokti ant stogo, bet kadangi stogas skardinis, jis slydo. Dar bandė nagučiais kabintis, bet nepavyko ir jis nukrito ant grindinio. Nematė kaip, bet matė, kad nukrito. Matė, kad šuo vijosi, matė, kaip katinas užlipo, kaip šuo aplinkui lakstė. Matė, kaip šuo vejasi katiną. Momento, kai vyras paėmė katiną, nematė, nes jai užstojo kampas, tik matė, kai jis grįžo su kačiuku. Matė tą katino slydimą, kuris užfiksuotas vaizdo įraše. Iš esmės analogiškas aplinkybes S. S. ir R. S. parodė bylą nagrinėjant policijos įstaigoje.

Nors nukentėjusiųjų duoti parodymai ir sutampa tarpusavyje esminėse detalėse, teismo vertinimu, jie, taip pat ir kita bylos medžiaga – vaizdo kamerų užfiksuotos aplinkybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-29 raštas dėl informacijos pateikimo, susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašai, išrašai iš ligos istorijos bei kt. nepagrindžia, kad S. ir R. S. katinas susižalojo būtent dėl kaimynų šuns netinkamos priežiūros.

Pažymėtina, kad priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti dvejopas: būtinasis ir atsitiktinis priežastinis ryšys. Atsitiktinis priežastinis ryšys – tai nebūdingas, nedėsningas vidinis reiškinių ryšys, kai per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia mus dominančių padarinių, tačiau tam tikromis, retomis, o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis, prisidėjus kažkokiai papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingų padarinių. Būtinasis priežastinis ryšys yra būdingas, dėsningas vidinis reiškinių ryšys, t. y. toks, kai tam tikromis sąlygomis veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius. Viena iš būtinojo priežastinio ryšio savybių yra ta, kad jis yra iš anksto numatomas. Priežastinio ryšio numatymas yra išskirtinis būtinojo priežastinio ryšio bruožas, skiriantis jį nuo atsitiktinio ryšio. Tačiau baudžiamąją reikšmę turi tik būtinasis priežastinis ryšys. Tik išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį pagrindžia, jog tiriamoje veikoje yra objektyvių požymių. Tuo tarpu atsitiktinis priežastinis ryšys baudžiamuoju teisiniu požiūriu neužtraukia baudžiamosios (taip pat ir administracinės) atsakomybės, nes jis nėra dėsningas, todėl negali būti iš anksto numatomas.

Šiuo atveju nei vaizdo įrašuose, nei A. M., S. S., R. S. duotuose parodymuose nėra užfiksuota aplinkybė, kad šuo pavijo katiną ir kokiu nors būdu (dantimis, letenomis ar kt.) fiziškai jį paveikė (įkando, apdraskė ar kt.). Taip pat pagal bylos duomenis neginčijamai nėra nustatytas momentas, kada katinas patyrė fizinius sužalojimus, kurie įvardinti išraše iš ligos istorijos. Kaip minėta, patį įvykį asmenys apibūdina skirtingai. A. M. nurodė, kad katinas sužalojimus galėjo patirti dėl paties šeimininko veiksmų, kai, anot jo, įkando šeimininkui, ko pasekoje jis metė katiną ant žemės. Gi S. S. teigė, kad kai katinas įkando į ranką, jam pačiam nesuveikė jokie gynybiniai refleksai, t. y. po įkandimo jis nemetė katino ant žemės, o katinas nukentėjo užpuolimo metu. Nors tiek S. S., tiek R. S., duodami parodymus, akcentavo momentą, kad katinas, bėgdamas nuo šuns, šoko ant kolonos, nagais kabinosi ant stogo, bet kadangi stogas skardinis, jis nuslydo ir krito ant žemės, tačiau, ar būtent šiuo įvardintu momentu gyvūnas patyrė traumas, taip pat nėra aišku. Vaizdo įraše, pavadinimu 20220817121409916_d12c956daeca41918154fc791bd634c6_E28176619_16-9mp4, laikui rodant 00.59 (21:21:47), matoma, kaip katinas nušoka nuo pastato stogo ir bėga nuo šuns už pastato. Katino judėjimo sutrikimų dėl galimai atsiradusių traumų minėtame vaizdo įraše, taip pat ir kituose vaizdo įrašuose nematoma.

Policijos įstaigos atsiliepime į skundą nurodyta, kad vaizdo įraše galima matyti, jog S. S. priklausantis katinas, bėgiodamas nuo jį užpuolusio šuns ir šokinėdamas ant ir nuo infrastruktūros konstrukcijų, nėra susižalojęs kojos, tai yra iki šuns užpuolimo buvo sveikas, ir tik po užpuolimo nukentėjusysis S. S. pastebėjo, kad su katino koja yra kažkas ne taip. Visgi, kaip jau buvo minėta, nėra nustatytas momentas, kada katinas patyrė fizinius sužalojimus, kurie įvardinti išraše iš ligos istorijos, t. y. ar iki katino užpuolimo, ar užpuolimo metu, ar užpuolimui jau realiai pasibaigus, kai šuo privengė atbėgančio katino šeimininko ir pasitraukė į vandens telkinį, juolab, kad vaizdo kameros neapima visos teritorijos, kurioje judėjo gyvūnai. Dar gi, katino šeimininkų nurodomos aplinkybės, kad iš vaizdo medžiagos matosi, jog katinas šoko ant kolonos, nagais kabinosi ant stogo, bet stogas skardinis, jis nuslydo ir krito ant žemės, galėtų būti sietinos tik su atsitiktinio priežastinio ryšio egzistavimu, kuris pagal savo pobūdį neužtraukia administracinės atsakomybės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-09-29 rašte veterinarijos gydytojas Ž. J. pateikė atsakymus į jam pateiktus klausimus, nurodydamas: „1. Apie sužalojimo atsiradimo mechanizmą mes galime komentuoti tik tiek, kokią turimą informaciją iš gyvūno savininkų. Dėl tiriamo atvejo galėčiau manyti, kad traumos mechanizmas buvo netiesioginio poveikio rezultatas, kadangi lūžis buvo uždaras ir išorinių kūno pažeidimų nebuvo rasta. 2. Šuns elgesys gali turėti priežastinį ryšį dėl katino traumos atsiradimo. Tiriamu atveju mes galime žinoti tik savininkų suteiktą informaciją. 3. Galvočiau, kad šeimininkas, stipriai spausdamas gyvūną prie savęs, negalėjo taip sužaloti, t. y. sulaužyti ir išnarinti priekinę galūnę“.

Teismo vertinimu, minėto veterinarijos gydytojo pateikta pažyma, ją vertinant visų duomenų kontekste, tai pat nepatvirtina, kad tarp atliktos veikos (šuns paleidimo, ko pasekoje jis pateko į kito asmens teritoriją) ir kilusių padarinių (katino patirtų fizinių traumų) buvo būtent būtinasis priežastinis ryšis. Priešingai, gydytojas pažymėjo, kad traumos mechanizmas buvo tik netiesioginio poveikio rezultatas, o tai, kad, anot gydytojo, šuns elgesys gali turėti priežastinį ryšį dėl katino traumos atsiradimo, šiuo atveju pagal esamus duomenis neparodo būtinojo priežastinio ryšio egzistavimo kaip administracinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tuo pačiu pastebėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne tam tikros srities specialistų (šiuo atveju – veterinarijos gydytojų) kompetencija.

Aplinkybės, kad A. M. po kilusio incidento davė nukentėjusiajam S. S. 100 eurų ar rūpinosi kitais dalykais – surado narvą, atvežė katinui maisto ir kt., visiškai neturi jokios įtakos priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių klausimui spręsti, todėl negali būti lemiančios veikos kvalifikavimą būtent pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Taigi, įvertinus surinktų duomenų visumą, konstatuotina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatytas būtinasis priežastinis ryšis tarp veikos (šuns paleidimo, ko pasekoje jis pateko į kito asmens teritoriją) ir padarinių (katino patirtų fizinių traumų), todėl atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nekyla.

Tačiau, įvertinus aplinkybes, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini) buvo laikomas palaidas šuo, kuris išbėgo iš namų valdos teritorijos ir pateko į kito asmens teritoriją, darytina išvada, kad šiuo atveju turėtų būti spręstinas asmens, paleidusio šunį be atitinkamos priežiūros, administracinės atsakomybės klausimas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas), įvertinus tokių atliktų veiksmų atitiktį Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių reikalavimams.

Sutiktina su policijos atsiliepimo į skundą argumentu, kad skundžiamo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui neturėjo esminės įtakos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka proceso šalims nedalyvaujant, kai nagrinėjimas policijos įstaigoje iš tikrųjų vyko žodinio proceso tvarka, tačiau aukščiau išdėstyti argumentai dėl galimai netinkamo administracinio nusižengimo subjekto parinkimo bei būtinojo priežastinio ryšio nebuvimo tarp veikos ir kilusių padarinių, sudaro pagrindą panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai tirti iš naujo, sprendžiant tinkamo veikos kvalifikavimo (ANK 346 str. 1 d.) bei tinkamo administracinio nusižengimo subjekto parinkimo klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 4(duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 150 Eur dydžio bauda, ir grąžinti bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas