Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-422-1025/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-25
Bylos Nr.: e2-422-1025/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05869-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Atsakovas: UAB „Baltijos žiedas“
Ieškovas: UAB „Mano būstas Baltija“
Advokatai: Artūras Jaskelevičius, Aurimas Grudikis

Kategorijos

2.6.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-422-1025/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05869-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.3.8 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 25 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovės UAB „Baltijos žiedas“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos žiedas“ dėl darbų kainos sumažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „KORNAS”, R. U., UAB „Plienas”, T. M., K. D.,, D. S., Ž. S., O. T., S. T., L. A., S. F., R. S., K. S., D. Š., A. Š., S. S., M. C., S. M., A. Ž., E. S., R. B., A. L., R. N., S. R., A. R., R. S., L. S., M. L., I. L., S. R., A. K., T. P-K., L. A., L. K.-A., E. M., UAB „Transaida“, D. B., R. F.-G., M. G., L. L., I. L., UAB „ARG inžinerija“, V. P., S. P., UAB „JUBANA“, UAB „SANTARVĖS LAIKRAŠTIS“, D. J. B., UAB „Žemaitijos Spauda“, G. V., R. V., S. G., V. G., L. L., V. V., UAB „Adrijus“, T. B., U. M. B., R. M., E. K., D. K., V. M., G. P., I. P., D. P., M. T., E. M., T. G., G. G., L. G., P. P., R. K., A. K., V. R., R. S., A. K., L. J., D. Š., R. S., V. B., E. P., J. P., J. N., A. P., A. M., K. V., V. M., R. A., V. A., V. A., A. V., S. S., J. S., J. B., T. Š., V. Š., V. V., G. E., M. R., S. L., O. N., R. N., S. L., V. S., UAB „Vlastona“, G. S., D. S., E. R., M. J., S. J., A. J., T. V., V. U., S. S., A. S., V. S., UAB „Serfas“, V. K., G. A., A. A., Ž. E., F. V., A. D., E. K., UAB „Ridpus“, K. P., M. P., S. G., I. L., G. L., S. B., N. B., R. P. G., L. G., A. K., L. K., D. E., J. N., J. S., J. S., I. R., V. Š., M. P., A. P., A. Š., L. G., M. G., P. D., I. S., K. S., I. S., N. S., D. J., O. J., A. Ž., M. Ž., J. K., G. K., G. S., E. S., UAB „Pilies papėdėje“, L. M., A. V.,T. V., I. T., O. T., A. D.,T. Š., AB „Baltic research“, D. G., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 17 090,04 Eur nepagrįstai jai sumokėtos remonto darbų kainos, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu ieškinyje ir dublike nurodė aplinkybes, kad 2018-08-29 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. BZ018/0829-1 (toliau - Sutartis), jos pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo priešgaisrinės sistemos remonto darbus. Sutarties 3 punktas numatė, kad paslaugų valandos kaina, įvertinus visas su tuo susijusias sąnaudas, kai darbus vykdo ir paslaugas teikia montuotojas yra 24 Eur be PVM, o tokius darbus vykdant ar paslaugas teikiant inžinieriui - 36 Eur be PVM. 2019-05-01 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. BZ019/0501-1 atliktų priešgaisrinės sistemos remonto darbų rezultatas perduotas ieškovei 2019-05-01. Atsakovė už atliktus darbus ieškovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų 62 029,94 Eur su PVM sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Po atliktų darbų ir suteiktų paslaugų rezultato perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ieškovė gavo daugiabučio pastato bendraturčių žodinius pranešimus dėl atsakovės atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kainos trūkumų, t. y. atsakovė nepagrįstai padidino atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kainą. Nustatė, jog darbai buvo atliekami inžinieriaus kvalifikacijos neturinčių darbuotojų, t. y. montuotojų, kurių dalis neturėjo tam reikalingos kvalifikacijos, o atliktų darbų aktuose bei pateikiamose sąskaitose atliktų darbų valandas atsakovė įkainojo, taikydama inžinieriaus darbo valandos įkainį ir taip neteisėtai jį padidindama 12 Eur (be PVM) už vieną montuotojo darbo valandą. Ieškovė, įvertinusi visą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose esančių valandų kiekį, kuriuo grindžiama laikotarpiu 2018-09 – 2019-04 atliktų darbų kaina, apskaičiavo, kad iš viso darbus vykdė 1 177 val., ir nepagrįstai gavo 17 090,04 Eur (1177 val. x 12,00 Eur (skirtumas tarp inžinieriaus ir montuotojo darbo valandos pagal Sutartį kainos) x 1,21 (21 % PVM) = 17 090,04 Eur).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, tripliką, kuriais su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdama į ieškinio argumentus, nurodė, kad 2018-08-29 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. BZ018/0829-1 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis). Bendradarbiavimo sutarties dalykas nebuvo konkrečiai apibrėžtas ir buvo bendro pobūdžio. Atsakovė nežinodama, kokio pobūdžio darbams (paslaugoms) teikti bus teikiami užsakymai, Sutarties priede Nr. 3 pateikė atliekamų darbų valandinių įkainių lentelę, kurioje atliekamų darbų valandinis įkainis buvo diferencijuojamas ne tik pagal užsakomų atlikti darbų pobūdį, bet ir pagal atsakovės darbuotojų pareigybę. Montuotojais įdarbinti asmenys atsakingi už kabelių trasų tiesimą ir įrangos montavimą naujos statybos objektuose, o inžinieriai, būdami aukštesnės kvalifikacijos ir didesnę darbo patirtį turintys darbuotojai, atsakingi ir atlieka inžinerinius darbus - naujų sistemų ir įrenginių derinimą, konfigūravimą, paleidimą, esamų sistemų gedimų šalinimą, periodinių sistemų ir įrangos aptarnavimą ir pan. 2018 m. rugsėjo – 2019 m. balandžio mėnesiais atliko daugiabučio namo priešgaisrinės sistemos techninio aptarnavimo ir remonto darbus, o ne kabelių trasų tiesimą ir įrangos montavimą naujos statybos objektuose, todėl į daugiabutį namą buvo siunčiami atsakovės darbuotojai – inžinieriai. Darbdavys turi teisę nustatyti pareigas darbuotojams ir inžinieriumi gali būti vadinamas bet koks asmuo, kurio darbas susijęs su techninių (technologinių) klausimų sprendimu, net jeigu asmuo ir neturi inžinerijos studijų krypties (šakos) kvalifikacinio laipsnio. Bendradarbiavimo sutartyje nebuvo šalių susitarimo dėl inžinieriaus išsilavinimo turėjimo, kaip sąlygos, taikyti inžinieriaus valandinį darbo užmokestį egzistavimo. Ieškovė nepareiškė jokių nusiskundimų dėl atliktų darbų kokybės, todėl darbus atlikus tinkamai, pagrindo atliktų darbų kainos mažinimui nėra. Atlikusi darbus, ieškovei pateikė atliktų darbų aktus, ieškovė juos pasirašė ir pasirašydama patvirtino, jog pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi. Ieškovė 62029,94 Eur su PVM sumos nesumokėjo, nes ieškovė, kaip atlygį už mokesčių paskirstymą, surinkimą iš daugiabučio namo savininkų ir nemokumo rizikos prisiėmimą, iš atsakovės mokėtinų pinigų sumų išskaičiavo 9 304,49 Eur. Ieškovė nepagrįstai patirtos žalos dydį prašo priteisti kartu su 2 966,04 Eur PVM, kadangi tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Atsakovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pati ruošia ir apmoko darbuotojus pagal jos pačios patvirtintą mokymo programą, todėl asmuo, kandidatuojantis į montuotojo ar inžinieriaus pareigas bendrovėje turi baigti atsakovės parengta atitinkamą mokymo programą.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog atsakovė atliktus darbus priskyrė inžineriniams, tačiau tuos darbus atliko ne inžinerinį išsilavinimą turintys asmenys. Dėl sutartinio susitarimo dėl 15 procentų mokesčio, nurodo, kad šis susitarimas neturi esmės ginčui, kadangi ieškinio suma apskaičiuota ir yra susijusi su nepagrįstai taikytu darbuotojų atlikto darbo įkainiais, o sutartyje buvo aiškiai išskirti įkainių dydžiai inžinieriams ir montuotojams. Pretenzijoje, rašytoje atsakovei, daugiabučio gyventojai skundėsi dėl darbų trūkumų, tačiau ieškinyje ginčas yra dėl netinkamai pritaikytų įkainių. Atsakovės darbuotojai neturi inžinieriaus kvalifikacijos. S. N., T. R., E. N. buvo ne inžinieriai, o montuotojai, atlikę didžiąją dalį darbų. Nesutinka, kad Sutartyje nėra nurodyta kvalifikacinių reikalavimų darbuotojams, kadangi vien skirtingi įkainiai nurodyti Priede Nr. 3, įrodo priešingai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsiliepime ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad inžinieriaus ir montuotojo sąvokos nurodytos sutartyje apibrėžia darbų pobūdį, kadangi tarp šalių buvo sudaryta bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartis, kuria remiantis buvo sudarinėjami papildomi susitarimai konkretiems darbams atlikti. Po kiekvieno darbų etapo atlikimo buvo pasirašomi darbų perdavimo aktai, kuriuose buvo nurodomi ne tik atlikti darbai, bet ir detalūs jų įkainiai, darbai buvo priimti ir apmokėti. Atsakovė pati priima darbuotojus į darbą ir juos apmoko, todėl ji turi teisę nuspręsti, kurie darbuotojai yra montuotojai, o kurie inžinieriai. V. Č. buvo atsakingas už vykdomus darbus objekte, už darbuotojų apmokymą. Ieškovė darbų metu, užsakydama darbus, nurodydavo žodžiu, kokių darbuotojų nori ir kviesdavo dirbti tuos asmenis, dėl kurių kvalifikacijos yra kilę klausimų. Sutartyje pareigybės įkainiai buvo išskirti pagal pareiginius nuostatus, tačiau atsakovė turi teisę nuspręsti, kokie darbuotojai atvyks į objektą, kadangi atsakovė atsako už atliktų darbų kokybę.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas ieškovę 2010-2018 m. ir nuo 2018 m. rudens iki 2019 m., dirbo byloje kilusio ginčo laikotarpiu, šiuo metu pas ieškovę nebedirba. Yra statybos inžinierius, atestuotas techninės priežiūros darbų rangovas. Pas ieškovę ginčo laikotarpiu dirbo techninės priežiūros inžinieriumi, prižiūrėjo namų techninę būklę, bendradarbiavo su rangovais, kontroliuodavo darbų pirkimus, darbų kokybę ir kiekius. Ieškovė administruoja apie 300 daugiabučių Klaipėdos mieste. Priešgaisrinės priežiūros darbams ieškovė rinkdavosi rangovus, priklausomai nuo siūlomos kainos. Atsakovė pasiūlė pigiausią kainą, todėl buvo pasirinkta atlikti priešgaisrinės sistemos remonto darbus, kadangi sistemos tinkamai neveikė. Prieš tai priešgaisrinės sistemos patikros darbus ginčo objektuose atliko pati ieškovė. Ieškovė priešgaisrinės sistemų remonto darbams samdė atsakovę ir kituose objektuose. Su atsakove sudaryta rangos sutartis buvo bendro pobūdžio, darbai buvo priimami ir perduodami kiekvieną mėnesį, vykdomi atskirais etapais. Galutinės sąmatos sudarant rangos sutartį nustatyti buvo neįmanoma, nes nebuvo aišku, kas ir kur pažeista. Atsakovė pati parinkdavo specialistus atliekamiems darbams atlikti, ieškovė tik pranešdavo apie aptiktą gedimą. Priėmus pirmąjį darbų atlikimo priėmimo perdavimo aktą, liudytojas pasiteiravo, kodėl visur yra nurodyta, kad darbus atliko inžinieriai, jam buvo paaiškinta, kad buvo atlikti testavimo darbai, kuriuos turi atlikti specialistas, o ne pagalbiniai darbuotojai, kadangi šiems darbams atlikti reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Niekada nereikalavo atsakovės pateikti darbuotojų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, niekada nebuvo kilusių abejonių dėl atsiųstų darbuotojų kompetencijos, atliktų darbų kokybės. Bendravo su (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojais, trečiaisiais asmenimis, nė vienas iš jų jam nėra išreiškęs nusiskundimų dėl atliktų darbų kokybės. Gyventojai buvo nepratę prie naujos įdiegtos sistemos, ką nors sugadindavo, todėl atsakovė turėjo atvykti sutvarkyti. Tretieji asmenys kėlė klausimą dėl sąskaitos dydžio, kadangi norėjo sužinoti, kokie darbai buvo atlikti ir kiek konkretūs darbai kainavo. Tai buvo senos sistemos atstatymas, o ne naujos įdiegimas, reikėjo senosios sistemos klaidas atrasti, jas ištaisyti, todėl yra reikalingas specialistas inžinierius. Ginčo objekte sistema buvo visiškai neveikianti, todėl ją reikėjo perdaryti, o tą atlikti reikia turėti specifinių žinių. Gaisrinio vandentiekio skydų valymo darbus gali atlikti tik inžinierius, nes tai yra visa sistema ir bet kas šių darbų atlikti negali; gaisro vamzdžių virinimo darbus taip pat gali atlikti tik inžinierius, nes techninis siūlių plotis ir storis reikalauja aukštos kvalifikacijos. 2018-09-28 aktas nudegusių laidų izoliavimas – reikia inžinerinių žinių. Einamojo mėnesio pradžioje nebuvo aišku, kokie darbai bus atlikti, nes nebuvo aišku, kas bus atrandama, ką reikės tvarkyti, atlikti darbai paaiškėdavo mėnesio gale, kai reikėdavo priimti mėnesio atliktus darbus. Kai kuriuos nežymius darbus teoriškai galėjo atlikti ir montuotojai, tačiau tai labai nedidelė dalis visų darbų, todėl taupant laiką, siekiant darbų tęstinumo juos atlikdavo tie patys inžinieriai.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „Baltijos žiedas“ ginčo laikotarpiu 2018-2019 m. technikos vadovu. Kilus gaisrui priešgaisrinė sistema buvo visiškai neveikianti – nebuvo nei kopėčių, nei vandens sistemų. Atsakovė apmokydavo savo darbuotojus, nes jokia kita švietimo įstaiga tokių specialistų nerengia. Atsakovė, priimdama į darbą darbuotojus, vertina jų loginį mąstymą, jie atlieka testus, nereikalauja jokių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, sertifikatas gali būti kaip privalumas, patys juos apmokydavo. Darbuotoją laiko tinkamu siųsti į objektus, kai jis gali atlikti pavestas užduotis be priežiūros – klausimais, praktinės užduotys savo sukurtuose virtualiuose objektuose. Liudytojas nuspręsdavo, kada darbuotojas jau gali tapti inžinieriumi. Montuotojai dirba tik pagal projektus ir montuoja naujas sistemas, t. y. jiems duodamas projektas, kabina laidus, bet jų nepajunginėja, jie dar nesugeba surasti gedimo. Inžinieriai ieško, atranda klaidas ir jas šalina, inžinierius gali dirbti ir montuotojo darbus. Šiuo atveju buvo sistemos gedimas, todėl buvo siunčiami inžinieriai, o montuotojai negalėjo atlikti darbų, kadangi atsakovė nepateikė jokios projektinės dokumentacijos, nes jos tiesiog neturėjo. Jis pats buvo objekte, pats rinko darbuotojus, pasakydavo, kur dirbti. G. K. buvo atsakingas už projekto įvykdymą, todėl su juo derindavo veiksmus, kadangi jis galėdavo suorganizuoti patekimus į patalpas, buvo patenkintas jų darbu ir prašė, kad darbuotojai dažnai nesikeistų, kadangi jie jau žinojo objekto tvarką ir gyventojus. Sutartis buvo bendradarbiavimo sutartis, pasirašyta ne konkrečiam objektui, ir tiesiog su šiuo projektu pradėjo dirbti, pagal šią sutartį vyko ir kitą objektą. Prieš paskelbdama konkursą ieškovė nurodė kelis objektus, nenurodė, kokio pobūdžio darbai turės būti atlikti. Tik pateikus komercinį pasiūlymą liudytojui buvo fiziškai parodyti objektai, tačiau taip pat nebuvo aišku, kokio pobūdžio darbai turės būti atlikti, buvo supažindintas tik su esamomis sistemomis. Todėl nurodė tiek inžinierių, tiek montuotojų valandinius įkainius, kadangi nežinojo, į kokį objektą paskirs. Buvo nurodytas objektas, į kurį būtų pakakę siųsti montuotojus. Tik laimėjus konkursą paaiškėjo, į kokį objektą vyks atsakovė, vėliau turėjo vykti į kitą objektą. Naujo slėgio rėlių montavimas – gali atlikti tik inžinierius, kadangi bendra sistema yra veikianti. Skydo surinkimo darbai taip pat yra inžinieriaus darbas, kadangi tai yra objektas su jau veikiančia sistema, o ne naujas objektas, kuriame reikia pajungti naują sistemą, kuri montavimo metu yra neveikianti. Nepateikė darbuotojų kvalifikacijos dokumentų prie sutarties Priedas Nr. 3, kadangi niekas neprašė nei pasirašant sutartį, nei darbų eigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

UAB „Vėtrungės būstas“ 2018 m. vasario 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-467 pagrindu buvo paskirta daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda bendrojo naudojimo objektų administratore. Iš juridinio asmenų registro išrašo nustatyta, jog po 2019 m. birželio 28 d. baigtos UAB „Vėtrungės būstas“, UAB „Danės būstas“ ir UAB „Jūros būstas“ reorganizacijos, kurios pagrindu UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Jūros būstas“. UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Jūros būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano būstas Baltija“ pavadinimu.

Iš Bendradarbiavimo sutarties Nr. BV018/0829-1 (toliau - sutartis), pasirašytos 2018-08-29, nustatyta, kad ieškovė „Vėtrungės būstas“ (po reorganizacijos UAB „Mano būstas Baltija“), kaip užsakovė, susitarė su atsakove, kaip vykdytoja, šia sutartimi ir/ar papildomu susitarimu, suderintu su vykdytoju, papildomo užsakymo susitarime nustatytomis sąlygomis vykdytoja (atsakovė) įsipareigojo atlikti darbus ir darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas numatytas sutartyje ir/ar papildomame susitarime, suderintame su vykdytoju (atsakove), papildomo užsakymo susitarime nustatyta tvarka (1.1 punktas). Šalių santykiai ir sąlygos, neaptarti šioje sutartyje, suderinami papildomu susitarimu su vykdytoja (atsakove), kurie yra neatskiriama sutarties dalis (1.2 punktas). Papildomo užsakymas susitarimas pateiktas Priede Nr. 2 (1.3 punktas). Papildomo užsakymo susitarimo tvarka pateikta Priede Nr. 3 (1.4 punktas). Sutarties 2.1.4 punkte numatyta, kad vykdytoja (atsakovė) privalo užtikrinti, kad vykdytojo darbuotojai turėtų visus dokumentus, reikalingus atitinkamų darbų atlikimui ir paslaugų teikimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. 3.1.1 punkte numatyta, kad užsakovė (ieškovė) už atliktus darbu bei darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas, numatytas papildomame susitarime, pagal papildomame susitarime nustatytas kainas. 3.1.2 punkte ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus bei darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas, numatytas užsakovės (ieškovės) paraiškoje, suderintoje su vykdytoju, pagal šalių suderintus įkainius. 3.1.3 ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus bei darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas, numatytas papildomame užsakymo susitarime (Priedas Nr. 3), pagal papildomame susitarime nustatytas kainas. 7.2 punkte šalys susitarė, kad kiekvienos iš šalių pranešimai, paraiškos, pavedimai bei kita informacija, pateikta kitai šaliai, turi teisinę galią tik tuomet, kai ji yra rašytinė ir patvirtinta įmonės vadovo arba įgaliotų asmenų parašu, išskyrus atvejus, kai šioje sutartyje ar papildomame susitarime numatyta kitaip. Kiekvienos iš šalių pranešimai, paraiškos, pavedimai ir kitą informacija kitai šaliai perduota faksu, elektroniniu paštu ar telegramomis, laikoma rašytine (7.3 punktas). Šalis, gavusi kitos šalies informaciją, susijusią su sutarties vykdymu, turi atsakyti šaliai nedelsiant, bet ne vėliau nei per 15 d. (7.4 punktas). Šalys susitarė, kad šios sutarties ir/ar papildomo susitarimo pakeitimai bei papildymai galioja tik abiem šalims pasirašius susitarimą dėl tokių pakeitimų ir/ar papildymų (9.2 punktas).

Sutarties Priede Nr. 3 „Papildomas susitarimas dėl įkainių taikymo“ yra nurodyti atliktų darbų įkainiai, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos. Priede yra išskirti inžinieriaus kvalifikaciją turintys darbuotojai, darbų vadovai, darbų koordinatoriai bei montuotojai. Priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos – skiriasi ir darbo įkainis. Papildomai šalys nurodė, kad „darbai, kurie yra atliekami pagal abipusį suderintą su užsakovu komercinį pasiūlymą, minimi įkainiai negalioja“.

2018-08-29 Susitarime prie Ilgalaikės sutarties Nr. BZ018/0829-1 dėl mokesčių surinkimo ir nemokumo rizikos prisiėmimo numatyta, kad užsakovas (ieškovė) įsipareigoja paskirstyti, surinkti ir pervesti atsakovei mokesčius, gautus iš daugiabučių namų savininkų už atsakovės atliktus rangos darbus/suteiktas paslaugas, nurodytus/nurodytas konkrečiame priede prie sutarties, taip pat prisiimti riziką dėl nemokumo, o atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Atsakovė įsipareigojo paskirstyti, surinkti ir pervesti atsakovei mokesčius, gautus iš komercinės paskirties pastatų savininkų už atsakovės suteiktas paslaugas, taip pat prisiimti visą riziką dėl minėtų asmenų nemokumo, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.

Į bylą yra pateiktas ginčo objekto Gaisrinės automatikos įrenginio techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas, pradėtas vesti 2011 m., iš kurio matyti kokie buvo atlikti darbai objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir darbuotojai, atlikę darbus.

Iš Atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto Nr. BZ019/0501-1, pasirašyto 2019-05-01, nustatyta, kad atsakovė ir ieškovė pasirašė šį aktą, kuriuo patvirtino, kad atsakovė perdavė ieškovei, o ieškovė priėmė iš atsakovės atliktus darbus: 1) Priešgaisrinė signalizacija, (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2) Gaisrinis vandentiekis, (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Ieškovė į bylą pateikė 2019-03-28 PVM sąskaitą – faktūrą BZ Nr. 0002790, kurią jai išrašė atsakovė už atliktus Gaisrinio vandentiekio darbus pagal užsakymą GS019/0206-1, kurių kaina 13 607,67 Eur be PVM (16 465,28 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina Aktas Nr. 1.1, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie atliktus darbus pagal užsakymą GS019/0206-1, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2019-03-28 Priėmimo perdavimo aktas Nr. GS019/0206-1, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. GS019/0206-1, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi. 2019-02-27 PVM sąskaitoje – faktūroje BZ Nr. 0002755, kurią ieškovei išrašė atsakovė už Priešgaisrinės sistemos atliktus darbus sausio mėn. pagal užsakymą Nr. PS019/0102-1, kurių vertė 8 954,00 Eur be PVM (10 834,34 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2019-02-27 Aktas Nr. 1.1 Nr. PS019/0102-2, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie 2019 m. sausio mėn. atliktus darbus pagal užsakymą PS019/0102-1, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2019-02-27 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS019/0102-2, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. PS019/0102-2, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi.

Iš 2019-01-17 PVM sąskaitos – faktūros BZ Nr. 0002719 matyti, kad atsakovė atliko Priešgaisrinės sistemos darbus gruodžio mėn. pagal užsakymą Nr. PS018/1203-2, kurių kaina – 6 676,00 Eur be PVM (8 077,96 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2019-01-17 Aktas Nr. 1.1 Nr. PS018/1203-2, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie 2018 m. gruodžio mėn. atliktus darbus pagal užsakymą PS018/1203-2, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2019-01-17 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS018/1203-2, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. PS018/1203-2, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi. Iš 2018-12-04 PVM sąskaitos – faktūros BZ Nr. 0002649 matyti, kad atsakovė atliko Priešgaisrinės sistemos darbus (įskaitant įrangą) spalio-lapkričio mėnesiais pagal užsakymą Nr. PS018/1024-1 už 6 199,11 Eur be PVM (7 500,92 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2018-12-04 Aktas Nr. 1.1 PS018/1204-1, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie 2018 m. spalio-lapkričio mėn. atliktus darbus pagal užsakymą PS018/1024-1, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2018-12-04 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS018/1024-1, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. PS018/1024-1, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi.

Iš 2019-04-29 PVM sąskaitos – faktūros BZ Nr. 0002824 matyti, kad atsakovė atliko Priešgaisrinės sistemos darbus vasario-kovo mėnesiais pagal užsakymą Nr. PS019/0201-1 už 5 277,60 Eur be PVM (6 385,90 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2019-04-29 Aktas Nr. 1.1 PS01/0201-1, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie 2019 m. vasario-kovo mėn. atliktus darbus pagal užsakymą PS019/0201-1, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2019-04-29 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS019/0201-1, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. PS019/0201-1, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi.

Iš 2018-09-28 PVM sąskaitos – faktūros BZ Nr. 0002562 matyti, kad atsakovė atliko Priešgaisrinės sistemos tikrinimą rugsėjo mėn. pagal užsakymą PS018-0905-1 už 4 602,52 Eur be PVM (5 569,05 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2018-09-28 Aktas Nr. 1.1 PS018/0905-1, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie 2018 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus pagal užsakymą PS018/0905-1, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2018-09-28 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS018/0905-1, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. PS018/0905-1, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi.

Iš 2018-10-29 PVM sąskaitos – faktūros BZ Nr. 0002594 matyti, kad atsakovė suteikė Priešgaisrinės signalizacijos įrangą pagal užsakymą Nr. PS018/0927-1 už 4 250,01 Eur be PVM (5 142,51 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2018-10-29 Aktas Nr. 1.1 PS018/0927-1, kuriame detalizuota suteikta įranga; Pažyma apie 2018 m. spalio mėn. atliktus darbus pagal užsakymą PS018/0927-1, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, tačiau ieškovės atstovas šios Pažymos nepasirašė; bei 2018-09-29 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS018/0927-1, kurį pasirašė tik atsakovės atstovė.

Iš 2019-01-21 PVM sąskaitos – faktūros BZ Nr. 0002721 matyti, kad atsakovė suteikė Papildomą priešgaisrinę įrangą pagal pasiūlymą PS019/0118-1 už 1 085,50 Eur be PVM (1 313,46 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2019-01-21 Aktas Nr. 1.1 PS019/0118-1, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie 2018 m. sausio mėn. atliktus darbus pagal užsakymą PS019/0118-1, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2019-01-21 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS019/0118-1, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. PS019/0118-1, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi.

Iš 2019-04-30 PVM sąskaitos – faktūros BZ Nr. 0002833 matyti, kad atsakovė atliko Priešgaisrinės sistemos darbus (duomenys neskelbtini) patalpose pagal užsakymą PS019/0201-2 už 612,00 Eur be PVM (740,52 Eur su PVM). Šių darbų atlikimą patvirtina 2019-04-30 Aktas Nr. 1.1 PS019/0201-2, kuriame detalizuoti atlikti darbai; Pažyma apie 2019 m. atliktus darbus pagal užsakymą PS019/0201-2, kurioje nurodyta, kad atsakovės atstovas darbus perdavė, o ieškovės atstovas techninės priežiūros inžinierius priėmė; bei 2019-04-30 Priėmimo perdavimo aktas Nr. PS019/0201-2, juo ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės perduodamų medžiagų ir darbų pagal Aktą Nr. PS019/0201-2, jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų vykdymo neturi.

Iš į bylą pateiktų Registravimo lapų užsakymų vykdymui matyti atlikti darbai objekte, kas juos atliko, laikas, kuriuo metu darbai pradėti vykdyti ir kada baigti.

2020-04-07 ieškovės parengtoje Pretenzijoje dėl atliktų remonto darbų kainos ir kitų trūkumų Nr. MBL-RS-20-1989, pateiktoje elektroniniu paštu atsakovei, nurodyta kad po darbų ir paslaugų rezultato perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ieškovė gavo gyvenamojo daugiabučio (duomenys neskelbtini) bendraturčių pretenzijas dėl atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kainos ir kitų atliktų darbų ir suteiktų paslaugų trūkumų.

2020-04-17 atsakovė pateikė atsakymą Nr. RS20-04-17/01 į ieškovės pareikštą pretenziją, joje nurodydama, kad nesutinka su joje nurodytais reikalavimais bei motyvais.

Ieškovė pateikė duomenis iš internetinio verslo socialinio tinklo linkedin.com apie atsakovės darbuotojus T. R. ir S. N., atlikusius darbus ginčo objekte, iš kurio matyti, kad T. R. yra atsakovės darbuotojas, einantis Pagalbinio darbuotojo pareigas, nuo 2018 m. gegužės iki dabar, o S. N. studijavo Siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, įgijęs grafikos dizainerio patirties. Taip pat ieškovė pateikė duomenis iš VšĮ „Nauja kvalifikacija“ Atestuotų (sertifikuotų) darbuotojų registro apie atsakovės darbuotoją E. N., kuriame nurodyta, kad darbuotojo veiklos sritis – elektros įrenginių eksploatavimas, energetikos darbuotojo kategorija – elektrotechnikos darbuotojas, vykdantis darbus elektros įrenginiuose.

Iš atsakovės į bylą pateiktų Registravimo lapų užsakymo vykdymui, matyti, kad ieškovė dar kartą 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. kreipėsi į atsakovę dėl darbų atlikimo, o darbus atliko E. N.. Pateiktos ir užsakytų darbų atlikimą patvirtinančios PVM sąskaitos – faktūros ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai.

Atsakovė pateikė E. N., S. N., T. R. ir A. S. išsilavinimą patvirtinančius dokumentus bei darbo sutartis.

Iš pateiktų kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų nustatyta, jog A. S. 2018 m. rugsėjo 3-28, E. N. 2018 m. lapkričio 5-30 d, S. N. ir T. R. 2017 m. liepos mėn. 3-31 d. tobulino kvalifikaciją išklausydami UAB „Baltijos Žiedas“ 37 val. „Inžinierių dirbančių su priešgaisrinės ir automatikos įrenginiais“ neformalią mokymo programą.

2018-08-21 Profesinio mokymo diplomas patvirtina, jog A. S. įgijo automobilių elektromechanikos kvalifikaciją. 2019-07-26 UTC Fire &Security Certificate of Attendance pažymėjimas patvirtina, jog A. S. baigė mokymo kursus ir įsisavino žinias apie ARITECH 2X (2010-platforma) gaisro aptikimo sistemas, tai suteikia jam teisę šias sistemas profesionaliai taikyti, įrengti bei tinkamai aptarnauti aukštesnio apsaugos lygio reikalaujančiose objektuose.

2017-06-29 Profesinio mokymo diplomas patvirtina, jog S. N. įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus kvalifikaciją, elektromechanikos kvalifikaciją.

2017-06-26 Profesinio mokymo diplomas patvirtina, jog T. R. įgijo automobilių elektromechanikos kvalifikaciją. 2018-05-09 UTC Fire &Security Certificate of Attendance pažymėjimas patvirtina, jog T. R. baigė mokymo kursus ir įsisavino žinias apie ARITECH 2X (2010-platforma) gaisro aptikimo sistemas, tai suteikia jam teisę šias sistemas profesionaliai taikyti, įrengti bei tinkamai aptarnauti aukštesnio apsaugos lygio reikalaujančiose objektuose.

2019-07-26 Profesinio mokymo diplomas patvirtina, jog E. N. įgijo automobilių elektromechanikos kvalifikaciją. 2019-07-26 UTC Fire &Security Certificate of Attendance pažymėjimas patvirtina, jog E. N. baigė mokymo kursus ir įsiavimo žinias apie ARITECH 2X (2010-platforma) gaisro aptikimo sistemas, tai suteikia jam teisę šias sistemas profesionaliai taikyti, įrengti bei tinkamai aptarnauti aukštesnio apsaugos lygio reikalaujančiose objektuose. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas patvirtina, jog E. N. 2019 m. sausio 22-24 d. tobulino kvalifikaciją, išklausydamas „Energetikos darbuotojų, eksploatuojančių elektros energetikos įrenginius“. 2019-02-05 išduotas energetikos darbuotojo pažymėjimas, kuris galioja iki 2020-02-05.

Dėl darbų kainos sumažinimo.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kainos sumažinimo, ieškovė teigia, kad atsakovė, atlikdama priešgaisrinės sistemos remonto darbus ginčo objekte – (duomenys neskelbtini), pagal Bendradarbiavimo sutartį, darbuotojams, dirbusiems objekte, nepagrįstai taikė inžinieriams nustatytą valandinį atlygį, kadangi inžinieriai, dirbę objekte, neturėjo tinkamos kvalifikacijos, o kai kuriuos darbus galėjo atlikti ir montuotojai, kuriems yra taikomas žemesnis valandinis tarifas, ir tokiu būdu atsakovė nepagrįstai permokėjo 17 090,04 Eur atsakovei už atliktus darbus.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, nurodo, jog tarp šalių buvo sudaryta bendro pobūdžio Bendradarbiavimo sutartis, kadangi ieškovė administruoja per 300 daugiabučių, o pasirašant Bendradarbiavimo sutartį nebuvo nurodytas konkretus objektas, kuriame bus atliekami darbai, nebuvo konkretizuoti ir kokio pobūdžio darbai bus atliekami, kas lėmė tą aplinkybę, jog Bendradarbiavimo sutartyje buvo nurodytas įkainis tiek inžinieriaus pareigas einantiems darbuotojams, tiek ir montuotojams.

Teismas nurodo, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2018-08-29 tarp šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. BZ018/0829-1, ja atsakovė įsipareigojo atlikti darbus bei suteikti paslaugas ieškovei, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas numatytas sutartyje ir/ar papildomame susitarime, suderintame su atsakove, papildomo užsakymo susitarime nustatyta tvarka (1.1 punktas). Ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus bei darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas, numatytas papildomame užsakymo susitarime (Priedas Nr. 3) – pagal papildomame susitarime nustatytas kainas. Priede Nr. 3 „Papildomas susitarimas dėl įkainių taikymo“ numato visiems atliekamiems darbams/iškvietimams taikomus valandinius įkainius: „Skubaus gedimo remonto darbai“ – 60 Eur be PVM (žm./val.) inžinieriaus, darbų vadovo, darbų koordinatoriaus pirma valanda objekte (50 Eur sekančios valandos objekte); 45 Eur be PVM (žm./val.) montuotojo pirma valanda objekte (30 Eur sekančios valandos objekte); „Renovacijos, remonto iki kiti papildomi darbai (2 darbuotojai visą darbo dieną 8 val., 5 d.d.)“ – 30 Eur be PVM (žm./val.) inžinieriaus valanda objekte; 20 Eur be PVM (žm./val.) montuotojo valanda objekte. Papildomai nurodytas tarifas ne darbo valandomis (1,5); švenčių dienomis (2); transporto išlaidos (10 Eur be PVM); priskaičiuojama nemokumo rizika nurodytiems įkainiams (20 proc.). Taigi įvertinus tai, kad atsakovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti darbus ir suteikti paslaugas ieškovei (užsakovei), o ieškovė, kaip užsakovė, įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir darbų rezultatą ir/ar suteiktas paslaugas, o atlikti darbai yra perduoti darbų priėmimo – perdavimo aktais, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010 ir kt.).

Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

Visų pirma, pabrėžtina tai, jog ieškovės parengta ir tarp šalių 2018-08-29 sudaryta Bendradarbiavimo sutartis yra bendro pobūdžio, t. y. joje šalys tik susitarė, jog atsakovė atliks darbus bei suteiks paslaugas, o atsakovė su ieškove atsiskaitys, tačiau nenurodyta nei kokio pobūdžio darbai ir paslaugos bus suteiktos, nei kokiame objekte, tai šalys paliko spręsti darbų eigoje, nurodydamos, kad šalių santykiai ir sąlygos, kurie neaptarti ginčo sutartyje, bus suderinami papildomu susitarimu su vykdytoju (atsakove). Papildomo užsakymo susitarimas numatomas Priede Nr. 2 (Sutarties 1.3 punktas), o papildomo užsakymo susitarimo tvarka pateikta Priede Nr.3 (Sutarties 1.4 punktas). Priede Nr. 2 numatyta papildomo susitarimo pateikimo tvarka, t. y. užsakovas (ieškovė), norėdama pateikti papildomą susitarimą ar užsakymą, tai gali padaryti skambindama telefonu ir pateikti bendrą informaciją apie užsakymą arba siųsti užsakymo informaciją arba jau užpildytą ir pasirašytą papildomą susitarimą (formos šablonas Priede Nr.1) elektroniniu paštu. Liudytojas V. Č., kuris dirbo pas atsakovę technikos vadovu, teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš ieškovei paskelbiant konkursą teikti paslaugas buvo nurodyti keli objektai ir tik žinojo, jog vienas iš jų buvo daugiabutis (duomenys neskelbtini). Pateikus komercinį pasiūlymą liudytojui asmeniškai buvo fiziškai parodyti objektai, tačiau taip pat nebuvo aišku, kokio pobūdžio darbai turės būti atlikti, kadangi buvo supažindintas tik su esamomis sistemomis. Dėl šių priežasčių – nežinant konkretaus objekto, kuriame teks dirbti, bei konkretaus darbų pobūdžio, pasirašant Bendradarbiavimo sutartį, atsakovė prie Sutarties jos Priede Nr. 3 pateikė tiek inžinierių, tiek montuotojų valandinius įkainius, o patys įkainiai taip pat susiskirstyti pagal darbų pobūdį („Skubaus gedimo remonto darbai“ ir „Renovacijos, remonto ir kiti papildomi darbai“). Be to atsakovė pagal tą pačią Bendradarbiavimo sutartį atliko rangos darbus ir kituose objektuose taikant Priede Nr. 3 nustatytus valandinius darbuotojų įkainius. Ieškovė ir jos atstovas šių liudytojų nurodytų aplinkybių nepaneigė. Taip pat į bylą yra pateiktas ir 2018-08-29 Susitarimas prie Ilgalaikės sutarties Nr. BZ018/0829-1 (ginčo sutarties) dėl mokesčių surinkimo ir nemokumo rizikos prisiėmimo, kurioje nurodyta, kad ginčo sutarties pagrindu rangovas (atsakovė) vykdo darbus/teikia paslaugas, nurodytus sutartyje ar atskiruose prieduose prie sutarties; darbai vykdomi/paslaugos teikiamos daugiabučiuose namuose, kurių bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdo užsakovas (ieškovė) arba darbai vykdomi/paslaugos teikiamos komerciniuose pastatuose, kuriuose užsakovas (ieškovė) teikia ūkio valdymo paslaugas. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovė ginčo sutartimi įsipareigojo atlikti rangos darbus/teikti paslaugas daugiabučiuose namuose/komercinėse patalpose, kurias administruoja ieškovė, nenurodant konkrečių objektų. Taigi įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad Bendradarbiavimo sutarties dalykas nebuvo konkrečiai apibrėžtas, t. y. sutartis nebuvo parengta būtent (duomenys neskelbtini) objektui, todėl atsakovė turėjo pagrindą sutarties Priede Nr. 3 nurodyti tiek jos teikiamų paslaugų pobūdį, tiek ir už konkrečias paslaugas taikomą darbuotojų (inžinierių ir montuotojų) valandinį įkainį.

Taip pat ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovės darbuotojai, ėję inžinierių pareigas ir atlikę darbus ginčo objekte, neturėjo tinkamos kvalifikacijos, tačiau jų darbo įkainis buvo apskaičiuotas vadovaujantis inžinieriams taikomu valandiniu tarifu. Vėliau atsakovei į bylą pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ginčo objekte dirbusių inžinierių kvalifikaciją, ieškovė teigia, kad kai kuriuos darbus objekte galėjo atliktu montuotojai, kadangi jie nereikalauja specifinių žinių.

Visų pirma, darbo teisiniuose santykiuose darbdavys turi diskrecijos teisę nustatyti pareigybės pavadinimą ir nustatyti jai taikomus reikalavimus. Šalys pasirašė bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartį, kurioje pagrįstai buvo numatyti atsakovės įmonėje dirbusių inžinierių bei montuotojų valandinis darbo tarifas, papildomai išskiriant ir teikiamų paslaugų pobūdį. Kaip nurodė atsakovė ir liudytojas V. Č., ji pati ruošia ir apmoko darbuotojus pagal jos pačios patvirtintą mokymo programą, todėl asmuo, kandidatuojantis į montuotojo ar inžinieriaus pareigas bendrovėje turi baigti atsakovės parengtą mokymo programą. Priimtam darbuotojui, praėjusiam mokymų kursus ir išlaikius atsakovės parengtus testus, suteikiama montuotojo arba inžinieriaus pareigybė, priklausomai, kuriuos mokymus darbuotojas yra praėjęs. Liudytojas V. Č. nurodė, kad ši programa sukurta, kadangi šalyje nėra centralizuotos švietimo įstaigos, kurioje būtų paruošiami priešgaisrinių sistemų priežiūros specialistai. Atsakovės direktoriaus 2017-12-20 įsakymas „Dėl atestavimo pagal įmonės neformalią mokymo programą“ patvirtina, jog atsakovė įsakė V. Č. nuo 2017-11-20 organizuoti darbuotojų atestavimą pagal įmonėje patvirtintą „Inžinierių dirbančių su priešgaisrinės ir automatikos įrenginiais“ neformalią mokymo programą. Programa patvirtinta atsakovės 2017-11-20 įsakymu Nr. 017/1120-3. Pagal darbuotojų pareiginius nuostatus montuotojo pareigybės tikslas yra pagal patvirtintą techninį projektą tiesti kabelių trasas, montuoti įrangą naujos statybos objektuose ir turi išmanyti darbų saugos taisykles tiesiant kebelius, montuojant naujai diegiamą įrangą. Inžinierius įmonėje derina, konfigūruoja, paleidžia naujas sistemas ir įrenginius; pašalina esamų sistemų gedimus; atlieka periodinius aptarnavimus; numato ir savarankiškai parenka tinkamus techninius inžinerinius sprendimus, geba rasti neatitiktis techniniame projekte ir kitoje dokumentacijoje, atlikti kitus darbus pagal vadovybės nurodymus. Jam keliami šie kvalifikaciniai reikalavimai (turi išmanyti): darbų saugos taisykles derinanti, konfigūruojant, techniškai aptarnaujant, eksploatuojant ir remontuojant esamas sistemas ir įrangą; automatinių gaisro gesinimo sistemų sandarą ir veikimą, jų derinimą ir tikrinimą; personalinių kompiuterių eksploataciją ir įrangos įdiegimą; mokėti naudoti pavyzdines gedimų paieškos matavimo ir prietaisų metodus ir priemones. Tuo tarpu montuotojo pareigybės tikslas yra pagal patvirtintą techninį projektą tiesti kabelių trasas, montuoti įrangą naujos statybos objektuose ir turi išmanyti darbų saugos taisykles tiesiant kebelius, montuojant naujai diegiamą įrangą.

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir žodinių bylos šalių ir liudytojų paaiškinimų, nustatyta, kad ginčo objekte – (duomenys neskelbtini), rūsyje užsiliepsnojus šiukšlėms ir nesuveikus pastate įrengtai gaisro atpažinimo sistemai, buvo imtasi priemonių remontuoti pastate esančią priešgaisrinę sistemą, joje ieškant gedimų ir juos pašalinant. Tai patvirtino ir liudytojai šioje byloje, nurodę, kad tai buvo senos sistemos atstatymas, o ne naujos įdiegimas, reikėjo senosios sistemos klaidas atrasti, jas ištaisyti, todėl buvo reikalingas specialistas inžinierius, ypač įvertinus tai, kad ginčo objekte sistema buvo visiškai neveikianti. Sistemą reikėjo pertvarkyti, o tam atlikti reikia turėti specifinių žinių. Byloje ginčo nėra, kad pastate jau buvo įrengta priešgaisrinė sistema. Taigi konstatuotina, kad ginčo objektas nėra naujos statybos objektas, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad ginčo objektas – mišrios paskirties, pradėtas statyti 2005 m. ir baigtas 2009 m., kuriame turėjo būti atliktas jau esamos priešgaisrinės sistemos remontas. Atsižvelgus į tai ir įvertinus atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – pareiginius nuostatus, taikomus inžinieriams ir montuotojams, darytina išvada, kad darbus ginčo objekte galėjo atlikti tik inžinieriai, kadangi pastate turėjo būti atliktas jau esamos priešgaisrinės sistemos remontas, o ne diegiama nauja sistema. Papildomai liudytojas V. Č. paaiškino, jog atvykus į ginčo objektą, jokia projektinė priešgaisrinės sistemos dokumentacija nebuvo pateikta nors jos ir prašė, todėl atsakovės darbuotojai, dirbę objekte, pasinaudodami gedimus fiksuojančia įranga, turėjo ieškoti priešgaisrinėje sistemoje esančių gedimų. Dėl šios priežasties įvertinus ir tai, jog montuotojo pareigas atsakovės įmonėje einantis darbuotojas, geba dirbti remdamasis projektine dokumentacija, o tokia dokumentacija atsakovei pateikta nebuvo, darytina išvada, kad montuotojai ginčo objekte inžinierių atliktų darbų nebūtų galėję įvykdyti dėl trūkstamos kvalifikacijos.

Dėl ginčo objekte dirbusių darbuotojų inžinierių – T. R., S. N., E. N., S. S., kurių kvalifikacija anot ieškovės buvo nepakankama eiti inžinierių pareigas, teismas nurodo, kad atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad šie asmenys, prieš pradėdami darbą ginčo objekte baigė atsakovės vykdomą mokymo programą, kurios pagrindu atsakovė suteikė darbuotojams tinkamą kvalifikaciją ir paskyrė eiti inžinieriaus pareigas. Iš 2017-05-15 darbo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir E. N., nustatyta, jog E. N. buvo priimtas pagalbiniu darbuotoju, o darbo sutarties 1.2 punktas buvo pakeistas ir E. N. nuo 2018-12-03 dirba inžinieriumi; iš 2018-04-20 darbo sutarties sudarytos atsakovės su T. R. nustatyta, jog T. R. buvo priimtas pagalbiniu darbuotoju, darbo sutarties 1.2 punktas pakeistas ir T. R. nuo 2018-08-01 dirba inžinieriumi; iš 2018-06-13 darbo sutarties sudarytos atsakovės su S. N. nustatyta, jog S. N. buvo priimtas pagalbiniu darbuotoju, darbo sutarties 1.2 punktas pakeistas ir S. N. nuo 2018-07-05 dirba montuotoju, darbo sutarties 1.2 punktas pakeistas ir S. N. nuo 2018-08-01 dirba inžinieriumi; iš 2018-09-28 darbo sutarties sudarytos atsakovės su A. S. nustatyta, jog A. S. buvo priimtas inžinieriaus pareigoms. Taigi įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šie darbuotojai, dirbę ginčo objekte, dirbo pas ieškovę inžinieriais ir turėjo tinkamą kvalifikaciją eiti inžinieriaus pareigas. Ieškovė papildomai teigia, kad atsakovė nebuvo pateikusi dokumentų prie ginčo Bendradarbiavimo sutarties apie minėtų atsakovės inžinierių kvalifikaciją, t. y. darbo sutarčių, kvalifikacijos atestatų, todėl ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su atsakovės siunčiamų darbuotojų kvalifikacija. Teismas tokius ieškovės argumentus vertina kritiškai, kadangi iš byloje esančių liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų matyti, kad šalys nuolat aktyviai bendradarbiavo visos ginčo sutarties vykdymo laikotarpiu - kiekvieną mėnesį buvo pasirašomi darbų priėmimo – perdavimo aktai apie atiliktus darbus, ieškovė aktyviai bendradarbiavo su atsakove pildydama ir pateikdama užsakymus ginčo objekte vykdomiems priešgaisrinės sistemos remonto darbams, jokių nusiskundimų dėl atsakovės siunčiamų darbuotojų į ginčo objektą nebuvo, pati ieškovė neprašė atsakovės pateikti tokius duomenis apie darbuotojus ginčo Sutarties vykdymo metu, todėl vien faktas, kad atsakovė nepateikė darbo sutarčių ir kitų kvalifikacijos buvimą esančių įrodymų sutarties vykdymo laikotarpiu savanoriškai be ieškovės prašymo, nereiškia, jog atsakovės darbuotojai tokios kvalifikacijos neturėjo, ypač įvertinus tai, kad tokie įrodymai į bylą yra pateikti.

Ieškovė taip pat teigia, kad kai kuriuos darbus galėjo atlikti montuotojai, tačiau juos atliko inžinieriai, o toks darbas buvo nepagrįstai apmokamas aukštesniu tarifu. Abu liudytojai patvirtino, kad buvo darbų, kuriuos galimai galėjo atlikti montuotojai, tačiau jų dalis buvo minimali - vos keli procentai visų atliktų darbų, tačiau taupant laiką, siekiant darbų tęstinumo juos atlikdavo tie patys inžinieriai, kadangi jie gali atlikti tiek inžinieriaus, tiek ir montuotojo darbą. Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovės darbuotojų atliktus darbus galėjo atlikti kiti darbuotojai, todėl ieškovės argumentai vertinti kaip deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis), kadangi kaip jau konstatuota anksčiau, remiantis atsakovės pareiginiais nuostatais, vykdant objekte priešgaisrinės sistemos remonto darbus, tokius darbus atlikti galėjo tik inžinieriaus kvalifikaciją turintys darbuotojai, kurią suteikia atsakovė.

Papildomai teismas atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė į bylą pateikė visus atliktų rangos darbų priėmimo – perdavimo aktus, pretenzijų atsakovei dėl kainų ir darbuotojų nustatyto darbo valandinių įkainių nė karto nekėlė, priešingai – visas pateiktas sąskaitas, teiktas kiekvieną mėnesį nuosekliai apmokėjo, tai patvirtina ir į bylą pateiki bankinių pavedimų išrašai. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, taip išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Tai, jog šalys intensyviai bendradarbiavo sutarties vykdymo laikotrapiu, paliudijo ir tuometis projektų vadovas liudytojas G. K., kuris nurodė, kad ginčo pastato bendraturčiai patys nežinodami, kaip elgtis su sutvarkyta priešgaisrine įranga, ją sugadindavo, todėl atsakovė visada atvykdavo gedimus pašalinti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę ir teismą dėl šalių sutartų darbų įkainių taikymo už atsakovės atliktus darbus daugiau nei po metų nuo atliktų darbų pabaigos, o šalių bendradarbiavimas net ir užbaigus darbus ginčo objekte tęsėsi toliau – ieškovė buvo užsakiusi darbų pagal šalių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį ir buvo taikomi tie patys įkainiai (ginčo Sutarties Priedas Nr. 3), o tai rodo, jog ieškovė jokių pretenzijų tiek dėl darbuotojų valandinio įkainio, tiek dėl darbuotojų kvalifikacijos ir jų gebėjimų tinkamai atlikti darbus, neteikė, priešingai užsakė atlikti kitus darbus ir juos apmokėjo pagal šalių sutartus įkainius. Taigi įvertinus tai, kad šalys intensyviai bendradarbiavo viso ginčo sutarties vykdymo laikotarpiu, tai jog jog ginčo sutartyje nebuvo galima numatyti viso darbų kiekio ir visų darbams atlikti būtinų išlaidų bei tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl darbų kainos sumažinimo tik deklaratyviai teigdama, jog buvo gyventojų skundų dėl atliktų darbų kainos, nėra pagrindo mažinti atliktų darbų kainos ginčo objekte CK 6.653 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi atsakovė ginčo sutartyje nurodė konkretų darbuotojų darbo valandinį įkainį, jį nuosekliai taikė nuolat bendradarbiaudama su atsakove, atsakovė už atliktus darbus apmokėjo.

Be to ieškovė nors ir pateikė 2020-04-07 pretenziją dėl atliktų remonto darbų kainos ir kitų trūkumų, grįsdama, jog iš dalies ginčo pastato bendraturčių gavo nusiskundimų dėl atsakovės atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kainos, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ginčo pastato bendraturčiai tokias pretenzijas teikė. Ginčo pastato bendraturčiai taip pat į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, jie buvo informuoti apie vykstantį bylos procesą, turėjo galimybę pateiki atsiliepimus detalizuojant, kokio turinio pretenzijas reiškė atsakovei, išreikšti palaikymą ieškovės pozicijai, tačiau nė vienas iš ginčo pastato būtų ir komercinių patalpų bendraturčių to nepadarė, vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo ir parodymų nepateikė, todėl daryti išvadą, kad tretieji asmenys – ginčo objekto bendraturčiai iš tiesų turėjo pretenzijų dėl atsakovės atliktų darbų kainos ir/ar kokybės, byloje nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartis, kuria remiantis priešgaisrinės sistemos remonto ir naujos sistemos diegimo darbai galėjo būti atlikti įvairiuose ieškovės administruojamuose pastatuose, todėl atsakovė ginčo sutarties Priede Nr. 3 turėjo pagrindą nustatyti jos teikiamų paslaugų pobūdžio įkainius, tiek ir diferencijuoti atsakovei dirbančių asmenų – inžinierių ir montuotojų, valandinio darbo tarifus/įkainius. Taip pat įvertinus tai, kad ginčo objekte buvo atliekamas jau įdiegtos, senos priešgaisrinės sistemos remontas bei tai, kad pagal atsakovės pateiktus pareiginius nuostatus, tokius darbus gali atlikti tik inžinieriai, atsakovė pagrįstai ginčo objekte atliekamiems darbams taikė inžinieriaus darbus atliekančio darbuotojo valandinį darbo tarifą, todėl šioje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti atsakovės atliktų darbų kainą per didelę ir tuo pagrindu ją sumažinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovės ieškinį atmetus yra pagrindas spręsti klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovė pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė 2 967,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kiti procesiniai dokumentai ir dalyvavimas teismo posėdžiuose. Atsakovė pateikė už suteiktas teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei patirtas išlaidas pagrindžiančius atliktų bankinių pavedimų išrašus.

Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo advokato padėjėjo atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovo darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų nuostatas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 967,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano būstas Baltija“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 2 967,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Baltijos žiedas“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė