Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-481-198/2013

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-160-228/2013 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės K. M. priešieškinį ieškovui N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo; institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-28 atsakovė K. M. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnametės dukters G. gyvenamąją vietą kartu su atsakove ir įpareigoti ieškovą N. M. netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, jog dėl teismo nutartimi termino šalims susitaikyti nustatymo šalių dukra negali būti naudojama kaip įrankis daryti atsakovei spaudimą, nes ieškovas N. M. nusprendė, jog dukra gyvens pas senelius, nors Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, jog vaikas dar nėra apsisprendęs, su kuriuo iš tėvų norėtų likti gyventi ir savo gyvenamosios vietos keisti nenorėtų, be to ieškovas informuoja nepilnametę dukrą apie visus procesinius veiksmus, todėl laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti nepranešus ieškovui. Atsakovė taip pat nurodė, jog 2013-03-27 grįžusi į namus, rado užrakintą antrą aukštą, visus jos daiktus suneštus į pirmą aukštą.

2013-04-05 ieškovas N. M. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnametės dukters Gabijos gyvenamąją vietą kartu su ieškovu bei priteisti iš atsakovės K. M. laikiną materialinį išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį nepilnametei dukrai Gabijai už laikotarpį nuo 2013-03-27 iki teismo sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 145 straipsnyje išvardintos laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, į kurį patenka ir laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas ( 11 punktas). Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 13 punktu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Pagal šią įstatymo normą teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į tai, kad vaikui turi būti užtikrintas pastovus ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų) ir kol bus išnagrinėta byla teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 1 d., 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu.

Civilinėje byloje šalys (ieškiniu ir priešieškiniu) yra pareiškusios reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl nepilnametės dukros G. M., gimusios 2002-04-19, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo. Ginčo dėl skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - šalių dukters G. M. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu N. M. nėra. Ieškovas skundžia 2013-04-18 nutarties dalį dėl priteisto laikino išlaikymo dukrai dydžio bei nutartį dalyje, kuria nuspręsta įpareigoti ieškovą N. M. netrukdyti atsakovei K. M. naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmu aukštu, atstatyti virtuvę ir kitas pirmojo aukšto patalpas į buvusią iki 2013 m. kovo 26 d. padėtį (sustatant buvusius baldus, kriauklę, pajungiant vandentiekį ir kanalizaciją ir kt.). Apelianto (ieškovo) teigimu 250 Lt dydžio laikinas išlaikymas iš atsakovės K. M. neužtikrins net minimalių kasdienių vaiko poreikių, todėl turi būti padidintas iki 400 Lt. Nurodo, kad priteisiant laikiną išlaikymą pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų - užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą ne tik iš atsakovės, bet iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Taigi, nepilnametę dukrą išlaikyti privalo ne tik atsakovė, bet ir ieškovas. Todėl, jei ieškovas skirs dukrai analogiško dydžio išlaikymą koks skundžiama nutartimi priteistas iš atsakovės (vaiko motinos), tai 500 Lt kas mėnesį užtikrins minimalius kasdienius šalių dukros poreikius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnametės šalių dukros interesus ir juos apsaugo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertins, kokios išlaidos yra būtinos nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį, bei šalių turtinę padėtį. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant šios laikinosios apsaugos priemonės (laikino išlaikymo) taikymo klausimą dalyje dėl laikino išlaikymo dydžio.

Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismo nutartis dalyje dėl įpareigojimo N. M. netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu, esančiu Tauragnų g. 6, Medenių k., Utenos r. sav., pažeidė jo, kaip turto savininko teisę ginti nuosavybę nuo pažeidimo, kad teismas be jokio pagrindo įpareigojo ieškovą leisti naudotis atsakovei ieškovui asmeninės nuosavybes teise priklausančiu turtu, kuris yra reikalingas naudotis ieškovui ir jo nepilnametei dukrai, kad ieškovas nepagrįstai įpareigotas prijungti vandentiekį ir kanalizaciją. Ieškovas nesutikimą su minėtos laikinosios priemonės taikymu grindžia jo, kaip savininko teisių pažeidimu. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors šalys dabar gyvena atskirai, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo šeimos gyvenamoji patalpa, ginčas dėl turto teisinio režimo ir padalijimo bei naudojimosi juo neišspręstas ir šiuo metu šalys turi vienodas galimybes ir teises gyvenamuoju namu naudotis. Todėl darytina išvada, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinų apribojimų nustatymas (CPK 145 str.1 d.11 p. ) ieškovo nuosavybės teisės nepažeidžia. Skundžiama laikinoji apsaugos priemonė taikyta tikslu užtikrinti atsakovei K. M. ir kartu su ja gyvenančiai nepilnametei globotinei M. M. (b.l.11) normalias gyvenimo sąlygas, galimybę naudotis gyvenamajame name esančiais baldais.

Darytina išvada, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams, nėra pažeisti šalių nepilnametės dukros prioritetiniai interesai, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalies, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d.; LR CPK 144 str. – 148 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.