Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjai D. G., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovės atstovei Birutei Kliorikaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagrįsdama savo reikalavimus, D. G. nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (toliau – NŽT) nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos 2012-06-11 skundą dėl NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-27 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 panaikinimo. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 str. 6 d., 20 dienų skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas. Minėtas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes apie 2012-03-27 įsakymą pareiškėja sužinojo tik 2012-05-22, kai jis jai buvo įteiktas. Nors įsakymas buvo skelbiamas internete ir skelbimų lentoje, apie tai jai nebuvo žinoma, nes NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius apie įsakymo priėmimą pareiškėjos neinformavo, nepranešė, kad bus svarstomas toks klausimas, todėl ji objektyviai negalėjo žinoti apie jo paskelbimą 2012-03-27.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar pareiškėja D. G. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM padavė praleidusi įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą ir jei šis terminas buvo praleistas, ar yra pagrindas jį atnaujinti.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2012-06-12 Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos buvo gautas D. G. 2012-06-11 skundas dėl NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-27 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 panaikinimo, kuriame taip pat prašoma atnaujinti skundo padavimo terminą, nes apie skundžiamą įsakymą pareiškėjai tapo žinoma tik 2012-05-22, apie tai, kad minėtas įsakymas 2012-03-27 buvo paskelbtas interneto svetainėje D. G. nežinojo ir negalėjo žinoti (b. l. 45–47).

Nagrinėdama pareiškėjos skundą, Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad D. G. yra praleidusi Žemės reformos įstatymo 18 str. 6 d. nustatytą 20 dienų terminą skundui pateikti, o jos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl 2012-08-06 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1434 netenkino pareiškėjos prašymo, - atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 43–44).

Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, D. G. pateikė skundą teismui, kuriame prašo jį panaikinti ir atnaujinti terminą skundui dėl NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-27 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 panaikinimo paduoti (b. l. 33–35).

Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas (18 str. 6 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o 2 d. sakoma, kad paduodant skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 23 str. reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutas yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (2010-05-11 nutartis a. b. Nr. A143–722/2010). Nurodytas teisės normų aiškinimas šiuo atveju reikšmingas tuo, kad paduodant skundą išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai turi būti taikoma tokia pati skundų padavimo tvarka kaip ir administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2012-03-16 nutartis a. b. Nr. AS858-187/2012).

Iš ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-08-06 sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1434 matyti, kad pareiškėja pripažinta praleidusi 20 dienų skundo padavimo terminą, nes skundą NŽT padavė 2012-06-12, nors ginčijamas 2012-03-27 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 tą pačią dieną buvo paskelbtas interneto svetainėje ir seniūnijos skelbimo lentoje, todėl pareiškėja turėjo galimybę dar 2012-03-27 susipažinti su pretendentų sąrašu. Taigi ginčo dėl to, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-27 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 pareiškėjai nebuvo įteiktas byloje nėra, atsakovė neneigia ir D. G. nurodytų aplinkybių, kad ginčijamas įsakymas jai buvo įteiktas tik 2012-05-22. Atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie tai, kad pretendentų, pageidaujančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus, sąrašas bus patvirtintas 2012-03-27 ir skelbiamas interneto svetainėje bei seniūnijos skelbimų lentoje. Atsakovės argumentai, kad pareiškėja būdama apdairi ir rūpestinga galėjo laiku paduoti skundą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui yra nepagrįsti. Anksčiau aptarta teismų praktika tvirtina, kad skundo padavimo terminas šiuo atveju turėjo būti skaičiuojamas ne nuo įsakymo paskelbimo interneto svetainėje ar seniūnijos skelbimų lentoje dienos, o nuo tos dienos, kai pareiškėjai realiai tapo žinomas 2012-03-27 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 turinys ir esmė. Kaip minėta, atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-27 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 pareiškėjai buvo įteiktas 2012-05-22. Vadinasi, būtent tada D. G. tapo žinomas įsakymo turinys ir esmė, o susižinojusi apie savo teisių pažeidimą ji įgijo galimybę ir teisę jas ginti. Bylos duomenys tvirtina, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM vadovui buvo paduotas 2012-06-12. Atsižvelgus į tai, kad skundo padavimo termino eigos pradžia yra 2012-05-23, darytina išvada, kad pareiškėja D. G. nėra praleidusi Žemės reformos įstatymo 18 str. 6 d. nustatyto 20 darbo dienų termino skundui dėl NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-27 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 panaikinimo paduoti. Teismo vertinimu, atsakovė nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai pripažino, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, todėl neturėdama teisinio pagrindo jo neišnagrinėjo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai teismui formuluojamu reikalavimu prašoma atnaujinti įstatyme nustatytus terminus, tačiau teismas konstatuoja, kad šie terminai nėra praleisti, teismas savo sprendimu pareiškėjo skundą tenkintina (2009-10-19 nutartis a. b. Nr. A63-1125-09).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos D. G. skundas tenkintinas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-08-06 sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1434 „Dėl skundo nagrinėjimo“ naikintinas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM įpareigotina iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2012-06-11 skundą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pateikė Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, pagal kurią valstybės naudai priteistina 815,40 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal ABTĮ gali būti atlyginamos tik realiai proceso šalies, t. y. pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens (ABTĮ 48 str. 2 d.), patirtos išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu.

Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-05-24 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1808-12 D. G. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 15–16). Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja D. G. patyrė išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, ir prašo šių išlaidų atlyginimo, nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu asmeniui, kurio naudai buvo priimtas sprendimas, buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama teisinė pagalba, toks asmuo neturi teisės prašyti atlyginti teismo išlaidas valstybės naudai, kadangi toks asmuo realiai jokių išlaidų nepatyrė (bylos Nr. AS261-539/2008, AS261-456/2008, AS525-398/2009, AS525-8/2010). ABTĮ nenumatytas išlaidų atlyginimo už valstybės garantuotos teisinės pagalbos suteikimą pagrindas, o vadovaujantis ABTĮ 1 str. 6 d. ir 44 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 96 str. ir 99 str. nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei administracinėse bylose netaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-01 nutartis a. b. Nr. A261-210/2010). Įvertinusi tai ir atsižvelgusi į sisteminį Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. ir 48 str. 2 d. nuostatų aiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinio pagrindo valstybės naudai priteisti jos turėtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos D. G. teikimo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos D. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012-08-06 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1434 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM iš esmės išnagrinėti pareiškėjos D. G. 2012-06-11 skundą.

Prašymo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.