Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-367-616/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
1-367-616/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00201-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis
I. D.
Nukentėjusysis
K. D., K.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-367-616/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00201-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.6.2; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.6.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui L. B.,dalyvaujant kaltinamajai I. D.,dalyvaujant kaltinamosios gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui,dalyvaujant nukentėjusiajam K. D.,dalyvaujant nukentėjusiojo gynėjui Sauliui Alysui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kosmetologe, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. D. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 22:30 val., Šiaulių mieste, name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), suduodama savo vyrui nukentėjusiajam K. D. vieną smūgį rankos delnu į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji I. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino iš dalies, nurodydama, kad sudavė nukentėjusiajam K. D. vieną smūgį. Kaltinamoji I. D. paaiškino, kad nukentėjusysis K. D. yra jos sutuoktinis. 2012 m. rugpjūčio 11 d. buvo K. D. brolio vaiko krikštynos, kur jie dalyvavo kaip svečiai. Šventės vakare pamatė, kad jos vyras yra stipriai išgėręs, todėl paprašė jo važiuoti visiems kartu namo. Jis ją pasikvietė į vonios kambarį pasikalbėti, ten klausė priežasties, kodėl ji nori važiuoti namo. Šventė buvo prasidėjusi apie pietus, t. y. apie 13 val., ir buvo pakankamai laiko šventei, o jos su dukra jau buvo pavargusios, be to, vaikas buvo prieš tai sirgęs. K. D. nesutiko važiuoti namo, norėjo dar pabūti šventėje, sakė, kad ji jo nesupranta ir tempia jį visada iš švenčių. Kadangi su K. D. yra 6 m. laiko santuokoje, tai žino jo būdą. Pamatė, kad jis pradeda karščiuotis, aiškino, kad jiems neišeina kartu gyventi, pradėjo mosuoti rankomis. Ji suprato, kad tai gali baigtis blogai, nes pradėjo kelti balso toną ir ji gražiai pasakė, kad jos su dukra vyksta namo, o jis tegu lieka šventėje. Ji sukosi eiti iš vonios kambario ir K. D. ją išstūmė iš už nugaros suėmęs už rankų. Kai jis ją išstūmė iš vonios kambario, ji galėjo išėjusi tuoj pat kviesti policijos pareigūnus, bet nenorėjo gadinti šventės. Prie vonios kambario durų stovėjo dukra, kuri nubėgo į šalį, nors sakė, jog klausėsi, ką jie kalba vonios kambaryje. Ji jau sunerimusi sekiojo juos, žiūrėjo, ką jos tėvai daro, nes, kai K. D. būna išgėręs, jis būna ūmus ir neprognozuojamas ir tai ne pirmas kartas. Prie vonios kambario daugiau nieko nebuvo, išskyrus vaiką, nes vieni svečiai buvo virtuvėje, kiti svečių kambaryje, dar kiti – lauke. K. D. nuėjo kelis žingsnius, o jai suspaudė širdį, kodėl ji ir vaikas turi kentėti. Iš nuoskaudos ir neturėdama jokių tikslų, motyvų padaryti K. D. kažką blogo ar jį sužaloti, ar sukelti jam fizinį skausmą, priėjo prie K. D., jis tuo metu jau buvo atsisėdęs, ir pliaukštelėjo jam per skruostą, kad atsitokėtų ir suprastų, kodėl jis taip elgiasi su artimiausiais šeimos nariais. Kas tuo metu dar buvo kambaryje – ji nežino. Tuomet jis ją puolė ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą, suduodamas jai kumščiu į galvą, apatinį žandikaulį ir spirdamas gal keliu į pilvo sritį. Pilve ji pajautė skausmą, todėl susigniaužė ir nematė, kas K. D. nuo jos atitraukė. Dar kartą įsitikino, su kokiu žmogumi ji gyvena, todėl nusprendė nutraukti santuoką. Prieš du metus jos vyras yra jai grasinęs, kai buvo išgėręs ir esant šalia vaikui. Jis teigė, jog ją nužudys, o vaikas liks našlaitis. K. D. ją yra ir smaugęs, tik jai reikėjo eiti į darbą, todėl nekvietė policijos. Tai tęsiasi ne pirmus metus. Toje šventėje ji buvo svetima, nieko nebuvo iš jos pažįstamų ir, kas matė konflikto pradžią, už ją čia neliudys. Sutrenkė K. D., bet ne su tikslu sukelti skausmą, o kad jis atsikvošėtų, ką jis daro ir kaip elgiasi, nes jis ją suėmė už rankos išstumdamas iš vonios kambario, kad pasakė, jog važiuoja su vaiku namo, o jis gali pasilikti šventėje. Tai pasakė ramiu tonu nepakėlusi net balso, nepriliesdama jo nei pirštu. Ji jam pliaukštelėjo, nes pasidarė skaudu, jog eilinį kartą jis prieš ją naudoja fizinę jėgą. Dabar galvojant apie įvykį be emocijų, ji nebūtų ėjusi prie vyro – tai nebuvo teisingas jos sprendimas, žinant jo būdą, nebūtų jam pliaukštelėjus. Bet nepateisina to, kad K. D. ją stūmė, nuo to jai liko mėlynės nuo jo sugriebimo, buvo atlikta ekspertizė. Šiuo metu vyksta jos ir K. D. skyrybos, yra pareikštas civilinis ieškinys, pareiškimai paduoti vasario mėnesio pabaigoje. Jos ir vyro santuokinis gyvenimas jau yra įtemptas du su puse metų, jai buvo net sutrikusi sveikata. Ji padarė viską, kad išsaugotų šeimą. Dvylika dienų iki krikštynų ji prašė vyro skirtis gražiuoju, nes jiems neišeina kartu gyventi, lyg nujausdama nelaimę. O praėjus šventei, jie su vyru net atostogavo atskirai. O būti kartu jau yra išbandyti visi būdai. Bet K. D. jos prašė pabandyti dar pagyventi kartu iki vaiko gimtadienio. 2010 m. buvo kreipusis į policiją, tačiau paskui jos atsiprašė, todėl nevyko ikiteisminis tyrimas, nes norėjo išsaugoti šeimą. Kambaryje, kai sudavė vyrui, dukros nebuvo, ji nematė paties veiksmo, o matė tik konflikto pradžią. Dukra nubėgo į koridoriaus galą, kur stovėjo kiti svečiai. Tada sudavimo tikslas buvo, kad jos nestumdytų už nieką, kai ji tik gražiai prašė važiuoti namo. Išvykti iš šventės jai apribota nebuvo. Jos elgesys buvo K. D. veiksmų atsakas. Ji nepateisina smurto, pati yra dirbusi mokykloje, pirmoji jos specialybė yra socialinė pedagogė. Be to, jei būtų viena išvykusi iš šventės, tai būtų namuose kilęs konfliktas, kodėl jį vieną paliko, o dabar jis įvyko, kur žmonių buvo, o ne ji viena. Sudavė vyrui smūgį ne dėl to, kad norėtų jam pakenkti. Nemano, kad K. D. sukėlė skausmą, kadangi nestipriai sudavė, pliaukštelėdama ji neužsimojo, nes žino, koks yra jo būdas. Neprisimena, ar nuo pliaukštelėjimo buvo garsas. Taip daugiau nesielgtų ne dėl sukelto skausmo, o todėl kad ji niekam neduotų – tai buvo pirmas kartas. Sudavimo motyvas buvo, kad vyras atsikvošėtų į tai, ką jis daro. Nemano, kad pliaukštelėjimas jį pažemino. Jis kreipėsi į policiją tik po poros dienų po jos kreipimosi ir iš pradžių byla buvo nutraukta. Mano, tai yra K. D. kerštas jai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jai atrodo, kad ji jiems sakė, jog ir ji sudavė K. D.. Ji jam sudavė vieną kartą, nors jis sako, kad tris kartus. Vyras teikė melagingus parodymus, kad konfliktą pirmoji pradėjo ji, nors ji prieš vyrą net balso tono nekelia. Nemano, kad ji jam padarė tokią žalą, kad ją reikėtų materialiai atlyginti. Ji dirba pusę etato ir gauna 500 Lt atlyginimą per mėnesį, nuo 2012 m. rugpjūčio 11 d. augina dukrą viena, o K. D. jai neduoda nei lito ir net neklausia, ar vaikui ko nors reikia. Jau du metus iki įvykio K. D. nedavė šeimai jokio išlaikymo, jis kūrė sau verslą. Už vaiką jokių išmokų negauna, išgyventi padeda tėvai. Su vyru bendrauja per advokatus, nes jam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos. K. D. iš vonios kambario ją išstūmė vieną kartą, paskui stumtelėjo antrą kartą ir ėjo link kambario. Kai jis ją išstūmė, ji ėjo porą žingsnių paskui jį. Niekada iki šio įvykio nėra vyrui pliaukštelėjus. Įvykio metu buvo išgėrusi nedaug brendžio, nes yra negerianti, t. y. buvo išgėrusi 2-3 taureles brendžio laike nuo 16 val. iki 23 val. Jos veiksmams įtakos išgertas brendis nedarė. Dabar taip nedarytų, gailisi dėl savo elgesio. Pas Donatą ir V. D. ji su dukra, be vyro, nuvyko atsiprašyti už įvykį, nes negražiai viskas įvyko.

Nukentėjusysis K. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog I. D. yra jo sutuoktinė, su ja dabar nebendrauja arba bendrauja per advokatus nuo rugpjūčio 11 d., t. y. nuo įvykio. 2012-08-11 adresu (duomenys neskelbtini) buvo su žmona jo brolio vaiko krikštynose kaip svečiai. Apie 12 val. prasidėjo šventė, o konfliktas gal 22.30 val. Iki pokalbio tarp vonios ir koridoriaus sukonfliktavę nebuvo, nebuvo net jokių piktumų. I. D. jį pasikvietė ir prašė vykti namo. Jis tai daryti atsisakė ir sakė, jog jie pabūtų iki 24 val. Atėjęs į kambarį jis atsisėdo ir kalbėjo su J. K. apie 2-3 min., kai žmona prie jo priėjusi sudavė jam kelis smūgius. Smūgių skaičiaus neskaičiavo, bet sudavė jam ne vieną kartą – ji jam pradėjo trankyti per veidą. Tuomet jis šoko būsenoje atliko neteisėtus veiksmus, už kuriuos jau yra nuteistas. I. D. jam sudavė 3-4 smūgius, tiksliai nežino. Smūgių skaičiaus pasakyti negali, tačiau jų buvo daugiau nei vienas. Policijoje nenurodė, kiek smūgių buvo suduota, o tik pasakė, kad trenkė. Apie smūgių skaičių jo net neklausinėjo. Be to, jis kreipėsi į policiją dėl I. D. išneštų daiktų. I. D. jam trenkė abiem rankomis, nors, kai rašė skundą, nurodė, kad buvo suduotas smūgis ranka. I. D. jam trenkė delnais ne vieną kartą. Jis nesitikėjo to, kas įvyko, nes įėjo žmona, jis tuo metu bendravo su J. K., ir sudavė smūgius. Jam pirmą kartą žmona sudavė, todėl buvo šokas ir negali tiksliai nurodyti jos suduotų smūgių skaičiaus. Vonios kambaryje vyko bendravimas su I. D., jokio smurto nebuvo. Kai jis ėjo į kambarį, ji buvo prie vonios kambario koridoriuje, o dukra žaidė ir lakstė su J. K. vaikais. Kai jam I. D. sudavė, mano, kad dukra taip pat buvo kambaryje. I. D. šventės metu vartojo brendį, tačiau, kiek ji jo išgėrė – pasakyti negali. Kai I. D. jam sudavė, kambaryje buvo J. K., su ja bendravo, todėl nežino, kas dar buvo kambaryje. Nuo jo J. K. buvo apie 1-1,5 metro atstumu. Kas sėdėjo kitoje stalo pusėje – jis nežino, o šalia jų nebuvo nieko. Nebuvo to, kad jis būtų neleidęs išvykti I. D. su dukra. I. D. jo prašė vykti kartu namo, bet jis jai sakė, kad ji su dukra važiuotų namo, o jis grįš šventėje pabuvęs iki 24 val. Ji turėjo galimybę išeiti iš namo, turėjo finansines galimybes grįžti namo. Skyryboms jis pirmasis pradėjo rinkti dokumentus. I. D. norėjo jį sukompromituoti ir padaryti jį nusikaltėliu. I. D. sako, kad jis yra ūmaus būdo, tačiau vis tiek atėjo prie jo ir trenkė. Žmona jam pirmą kartą trenkė, tačiau su ja nesitaikys. Ji jam sukėlė fizinį skausmą. Jis dirba tarptautinėje pervežimų įmonėje, todėl po įvykio jam nebuvo laiko kreiptis į ekspertizę. Dėl suduotų smūgių jam buvo viename skruoste patinimas. Po įvykio praėjus trims dienoms jis kreipėsi į policiją su pareiškimu. Prašo atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos. Jam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie I. D., o ji iš jų namo vežė daiktus. Todėl jis kvietė policijos pareigūnus ir kartu su jais ėjo į namą. Ji jau buvo visus daiktus išvežusi ir juos pardavinėja. Su I. D. kartu negyvena nuo rugpjūčio mėnesio. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, gėda, pažeminimas ir visa tai sudaro 2000 Lt. Atsižvelgiant į I. D. pajamas, mano, kad jo pareikštas moralinės žalos dydis nėra per didelis. Byloje, kur jis buvo pripažintas kaltu, nesitaikė, I. D. prieštaravo laidavimui. Iš jo buvo priteista 1500 Lt civilinis ieškinys, nors ji reikalavo 6000 Lt. Priimto nuosprendžio neskundė. Mano, kad jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra protingas. Nežino, kiek alkoholio išgėrė per šventę, tačiau girtas nebuvo. Kai I. D. išvyko namo, jis blogai jautėsi kitų žmonių akivaizdoje. Iki šiol jaučia pažeminimą, gėdą ne tik prieš J. K., bet ir daugiau žmonių matė smūgius, suduotus jam.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamajai I. D. nėra giminaitė. I. D. yra jos pažįstama. Pirmą kartą įvykio dieną buvo tuose namuose, o tą dieną buvo pakviesta į krikštynas, nes bendrauja su K. D. broliu ir jo šeima. K. D. sėdėjo, o jo žmona, įėjusi į kambarį, jam sudavė. K. D. ir I. D. pažinojo ir iki krikštynų. K. D. sėdėjo kambaryje, kur vyko šventė, o, kur I. D. tuo metu buvo, ji nežino, tačiau atėjo iš prieškambario ir sudavė K. D. per veidą. Tuo metu K. D. sėdėjo ant kėdės ir žiūrėjo tiesiai, buvo susimastęs. Priėjusi I. D. nieko nesakė. Jis sėdėjo prie pat durų. Ji buvo už poros metrų nuo durų ar kėdės, kur sėdėjo K. D., matomumo jai niekas netrukdė. I. D. vyrui sudavė rankos delnu ne mažiau poros kartų. Atrodo, buvo suduota viena ranka, nors tiksliai neprisimena, ar viena, ar abiem rankomis – to neįsidėmėjo. Gal ir galėjo ji suduoti tris kartus. Po smūgių K. D. pašoko, atsistojo ir išbėgo ar išėjo iš kambario, nes ji tuo metu pasilenkė pasiimti vaiko nuo žemės, o, pakėlus akis, K. D. ir I. D. nebebuvo. I. D. nepasakė nieko, o tik sudavė K. D.. Gal buvo suduoti du, o gal trys smūgiai. Buvo suduoti daugiau nei vienas smūgis. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Su I. D. yra neutralūs santykiai, pykčio ar antipatijos jai nejaučia. Po įvykio ji buvo atvažiavusi pas ją su dukra. Prieš suduodant smūgiams K. D. sėdėjo ramiai, buvo susimastęs, atrodė pavargęs, valėsi prakaitą, nes jis daug šoko. Buvo netikėtas I. D. toks elgesys. Negali pasakyti, ar girdėjo garsą nuo smūgio sudavimo. I. D. buvo supykusi, tai turėjo būti stiprus smūgis. Mano, kad žmogus tokį smūgį, suduotą ranka, pajausti gali. Vėliau papasakojo, kodėl ji sudavė vyrui. Sakė, kad vonios kambaryje ją K. D. pastūmė, o ji, supykusi, jam sudavė ranka per veidą. Negali įvardinti, kas dar buvo kambaryje tuo metu, kai I. D. sudavė K. D., kadangi šventėje dalyvavusių žmonių ji nepažinojo, neprisimena jų vardų. Kambaryje buvo viena mergina, kuri šalia jos stovėjo, o, ar kambaryje buvo daugiau žmonių, nepamena. Ji stovėjo apie pusantro metro nuo stalo. K. D. sėdėjo dešinėje pusėje, žiūrint iš tos pusės, kai įeini pro duris.

Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra nukentėjusiojo K. D. brolis. I. D. pažįsta – ji yra jo brolio žmona, su ja nėra piktuoju. 2012-08-11 buvo jo dukros krikštynos, kuriose dalyvavo ir jo brolis su žmona bei keletas draugų. Šventėje buvo išgėrę alkoholio, o jis, eidamas į lauką parūkyti, pamatė, kad brolis su žmona sukonfliktavo, I. D. sudavė vyrui per veidą. Jis nesikišo ir išėjo parūkyti. Po kelių minučių į lauką parūkyti išėjo ir K. D., o I. D. išvažiavo namo. Nežino, kiek smūgių I. D. sudavė vyrui, tačiau vienas smūgis tikrai buvo. Eidamas rūkyti matė, kad jie sukonfliktavo ir I. D. trenkė K. D.. Tuo metu jis buvo kitame kambaryje – dideliame hole, o, eidamas pro šalį, matė smūgį. Nežino, kuria ranka I. D. trenkė, nežino, kodėl ji taip darė, gal susipyko. Nors brolis su žmona ir sukonfliktavo per šventę, tačiau jis nepuolė aiškintis. Jis išėjo, kilo lyg kažkoks triukšmas, o po kiek laiko atvažiavo taksi automobilis, jo žmona palydėjo I. D. su dukra į tą automobilį ir jos išvažiavo, o K. D. liko šventėje. Brolis sakė, kad žmona jo prašė važiuoti namo, o jis norėjo dar pasilikti šventėje. Jis atėjęs į kambarį atsisėdo, o I. D., grįždama nuo tualeto, jį užsipuolė. Po įvykio I. D. buvo atvykusi atsiprašyti už tai, kas įvyko. Tada buvo atvykę svečiai, jis turėjo išvažiuoti, todėl su ja trumpai pakalbėjo. Ji sakė: „atsiprašau, kad taip negražiai išėjo, aš atsiprašau už tą konfliktą“. Vėliau žmona jam sakė, kad I. D. daugiau nieko nepasakė dėl įvykio, pabuvo ir išvažiavo. Anksčiau tokių konfliktų brolio šeimoje nebūdavo, todėl tą kartą I. D. savo elgesiu nustebino. Kad I. D. suduoda K. D., jis matė praeidamas – viena ranka vieną smūgį. Matė vieną smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Kai I. D. sudavė K. D., jis sėdėjo ant kėdės, tik įėjus į kambarį prie durų dešinėje pusėje, o ji priėjo ir, stovėdama, sudavė. Garso negirdėjo, nes vyko šventė, grojo muzika. Tai nebuvo draugiškas paglostymas, o buvo šeimos konfliktas. I. D. smūgis nebuvo stiprus – tiesiog moteriškas smūgis. Mano, kad ji galėjo sukelti fizinį skausmą K. D..

Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog yra D. D. žmona, su I. D. yra ne giminės, su ja nėra nei piktuoju, nei nepiktuoju, jai piktumo nelaiko. Įvykio metu kambaryje ji nebuvo. Po įvykio kalbėjo su vyru ir jo broliu K. D.. Kalbėjo apie tai, kodėl taip nutiko, kai viskas buvo gerai. Kiek žino, I. D. ir K. D. susistumdė. Jie bendravo šeimomis su Kęstučio ir I. D. šeima. Jei I. D. būtų norėjusi, būtų galėjusi iš šventės išvykti. Nėra girdėjusi, kad kada nors jai vyras nebūtų leidęs išvykti iš šventės. I. D. nėra sakiusi, kad iš šventės ji bijo viena be vyro išvažiuoti. Po įvykio I. D. buvo atvykusi atsiprašyti, tačiau neprisimena, ką tiksliai ji sakė, neprisimena, ar atsiprašė už save, ar ir už vyrą. Ji buvo atvykusi su vaiku.

K. D. 2012-08-14 pareiškime užfiksuota, jog 2012-08-11, apie 22.30 val., jo žmona I. D. sudavė į veidą, tuo sukeldama jam skausmą (3 b. l.).

Iš K. D. skundo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, matyti, jog K. D. nurodo, jog I. D. trenkė jam į veidą ( 8 b.l.)

Iš 2012 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, matyti išdėstytas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-201-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl K. D. veiksmų I. D. atžvilgiu (12-13 b. l.).

2012 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos, esančios Biržų g. 27, Šiauliuose, apžiūra, dalyvaujant nukentėjusiajam K. D. (14-18 b. l.).

Iš 2012-11-06 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, jog K. D. pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00201-12 (22 b. l.).

Iš 2013-02-05d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog K. D. atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą ( 98- 101 b.l.)

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad I. D. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.30 val., vieną kartą rankos delnu suduodama nukentėjusiajam K. D. per veidą, sukėlė jam fizinį skausmą. Tai patvirtina pačios kaltinamosios nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu ,tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Šiuos kaltinamosios paaiškinimus, patvirtina liudytojų J. K., D. D., parodymai, paties nukentėjusiojo K. D. parodymai, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjęs nurodo, jog jam sudavė 2-3 kartus, abiem rankom davė per veidą, liudytoja J. K. taip pat nurodo, jog buvo suduota ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam K. D. į veidą, tačiau teismas konstatuoja , jog įrodytas ir neginčijamai patvirtintas tik vieno smūgio sudavimas. Nukentėjęs K. D. savo 2012-08-14d. pareiškime nurodo, jog „...žmona smogė į veidą ...“ ( 3 b.l.) , skunde ( 7 b.l.), kuris vertintinas bendrame įrodymų kontekste, nurodo, jog „...netikėtai pirma trenkė man į veidą.“ Pirminiuose duomenyse nėra jokių nurodymų, jog buvo trenkta keletą kartų. Liudytojos J. K. parodymai vertintini, kadangi ikiteisminio tyrimo metu , apklausiant liudytoja ( 24 b.l.) ji kategoriškai nurodė, jog buvo suduoti du smūgiai, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog suduota ne mažiau poros kartų, , o nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje K. D. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. dėl I. D. sumušimo, liudytoja nurodė, jog I. D. „...sudavė jam per veidą ir išbėgo“ ( 99 b.l.). Nuosprendis K. D. atžvilgiu įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti duomenys teismo vertintini bendrame įrodymų kontekste. Kadangi nukentėjusiojo, liudytojų parodymai nėra vienodi, todėl ginčytinos aplinkybės aiškintinos kaltinamosios naudai ir teismas konstatuoja, jog buvo suduotas vienas smūgis.

Nustačius, jog buvo suduotas vienas smūgis, tikslintinas kaltinimas, nurodant, jog I. D., suduodama vieną smūgį rankos delnu K. D. į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Šis kaltinimo patikslinimas, kaltinimo esmės nekeičia, fizinio skausmo sukėlimas lieka dėl vieno smūgio į veidą, kas iš esmės kvalifikacijos nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad I. D. sudavė savo vyrui K. D. vieną kartą rankos delnu į veidą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad taip kaltinamoji I. D. pasielgė ne be priežasties, o todėl, kad su K. D. jau įvyko konfliktinis pokalbis vonioje dėl išvykimo iš pobūvio, po ko nukentėjęs ją išstūmė iš vonios, ir kaltinamoji , nuėjusi paskui nukentėjusįjį K. D. į kambarį, sudavė delnu į veidą nukentėjusiajam , kaip pati nurodo, jog „vyras atsikvošėtų į tai, ką jis daro“, o tai patvirtina, kad jos motyvas buvo ne fizinio skausmo sukėlimas. Ir nors tai nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamosios elgesio, tačiau rodo jos atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Teismas vertina padarytos realios kaltinamosios I. D. veikos pavojingumą ir matyti, jog niekas iš liudytojų nematė akivaizdžių nukentėjusiojo K. D. sužalojimo požymių , kaip nurodė liudytojas D. D. „...tai buvo moteriškas pliaukštelėjimas per veidą“, nustatyta, jog suduota rankos delnu, I.D. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškė kilusio konflikto metu su K. D., baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajam kokius nors liekamuosius reiškinius. Taip pat nustatyta, jog K. D. kreipėsi į policiją praėjus 3 dienoms po įvykio, taip pat po to, kai 2012-08-11d. į policiją kreipėsi I. D. dėl jai padarytų sužalojimų, kas leidžia teismui pagrįstai abejoti ar šis įvykis būtų viešinamas, jei dėl sumušimo nebūtų I. D. kreipusis į policiją. Tarp I. D. ir nukentėjusiojo K. D. šiuo metu vyksta skyrybų procesas, sutuoktiniai draugiškai nebendrauja, šeimoje įtampa ir konfliktinė situacija. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad I. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, nors jos veiksmai ir elgesys netinkamas, tačiau padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui ir jos padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam I. D..

Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad, nors I. D. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Dėl veikos mažareikšmiškumo, kuomet buvo sukeltas fizinis skausmas, pasisakęs ir Šiaulių apygardos teismas 2013-04-17d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-300/2013. Ir nors šiuo atveju padaryta veika savo aplinkybėmis nėra analogiška aplinkybėms, nustatytoms minėtame Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje, tačiau teismas atsižvelgia į taikomą praktiką veikos pavojingumo nustatymo ir pasekmių atžvilgiu.

Kaltinamajai I. D. kardomosios priemonės nepaskirtos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

K. D. pateikė civilinį ieškinį , kuriame prašoma priteisti iš I. D. 2000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas ( 94-95 b.l.). Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas ( nutartis Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-309-2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str. 5 - 7 d.., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

n usprendžia:

I. D. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

K. D. pareikštą civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė