Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmas iš tėvų (duomenys neskelbtini) mirė tėvas P. G.. Jis (duomenys neskelbtini) buvo surašęs testamentą, kuriuo jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), visus žemės sklypus ir visą kitą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną paliko sūnui B. G.. Po P. G. mirties į notarą niekas nesikreipė, niekas palikimo nepriėmė, o B. G. (duomenys neskelbtini) mirė.

(duomenys neskelbtini) mirė mama V. G.. Ji (duomenys neskelbtini) buvo surašiusi testamentą, kuriuo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko vaikams B. G. ir jam, A. G.. Po motinos mirties jis kreipėsi į notarę R.Šabanskienę, kuri išdavė liudijimą, kad palikimą priėmė jis, testamentinis įpėdinis, sūnus A. G..

Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), V. G. nusipirko du butus (duomenys neskelbtini). Tuo laiku gatvės neturėjo pavadinimo. Tad sutartyje nurodyti tik pastatų unikalūs numeriai. Kažkuriais metais sodyba, pastatai ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) buvo parduoti ir motinos mirties dieną liko tik gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Nusipirkę namą (duomenys neskelbtini), tėvai persikėlė čia gyventi ir gyveno iki kiekvieno mirties.

Kadangi į notarę dėl paveldėjimo jis kreipėsi tik po motinos mirties, tai motinos dalį paveldėti jam nekyla problemų, tačiau dėl tėvo turto dalies tenka kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Prašytų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sutuoktinė V. G.. Nors mama laiku nesikreipė į notarę, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo (LR CK 5.51 str.). Du butai ir ūkio pastatai buvo nusipirkti motinos, todėl, mano, jai ir nekilo mintis kreiptis į notarą dėl paveldėjimo.

Savo prašymą grindžia tuo, kad: mirus motinai pas ją rado visus dokumentus: mirties įrašus, testamentus, nuosavybę patvirtinančius ir kt. Tai yra motinos žinioje buvo visi dokumentai. Šiam teiginiui pagrįsti prideda inventorizacijos bylos viršelio kopiją, buto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, testamentų kopijas;

po P. G. mirties (duomenys neskelbtini), visus tuos metus iki savo mirties (duomenys neskelbtini), motina gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), tuo namu rūpinosi, jį prižiūrėjo.

V. G. visą laiką mokėjo mokestį už sunaudotą elektrą. Po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), V. G. sumokėjo už elektrą balandžio 1 d., gegužės 18 d., t. y. trijų mėnesių palikimo priėmimo laikotarpiu.

Kodėl tėvai nedeklaravo gyvenamosios vietos pagal savo faktinę gyvenamąją vietą gali paaiškinti nebent tuo, kad jie buvo nedidelio išsilavinimo, registracijos nesureikšmino, jiems ji buvo neaktuali. Pardavus namus (duomenys neskelbtini), mama buvo (duomenys neskelbtini) neregistruota, ir tik tada, kai buvo pradėti tvarkyti neįgalumo dokumentai, kai reikėjo, kad gyvenamoji vieta sutaptų su deklaravimo vieta, tada ir prisiregistravo (duomenys neskelbtini).

P. G. visą turtą paliko sūnui B. G.. Bet B. (duomenys neskelbtini) mirė taip ir nepriėmęs palikimo. Vaikų jis neturėjo.

Juridinio fakto nustatymas jam reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. l d., LR civilinio proceso kodekso 444 str.2 d.8 p., prašo :

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmėjo sutuoktinė V. G., a.k(duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. G. tėvas P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Mirties vieta – (duomenys neskelbtini) ( b. l. 3 ). Pareiškėjo motina V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 4 ). P. G. ir V. G. santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini) ( Sutuoktuvių liudijimas, b. l. 5 ).

Pareiškime nurodoma ir iš bylos duomenų matyti, kad P. G. ir V. G. turėjo du sūnus – B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ( pareiškėją ).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo 2024-02-08 matyti, kad P. G., g. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nėra registruoto nekilnojamojo turto ( b. l. 13 ).

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2024-02-08 matyti, kad palikėjos V. G. nuosavybės teise įregistruota pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ( b.l.16-18 ). Tai pat V. G. nuosavybe yra registruota butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Butai įregistruoti (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ( b. l. 19-21 ).

Iš nurodyto laikytina nustatytu, kad minėtas turtas buvo įgytas V. G. ir P. G. gyvenant santuokoje, ir pagal CK 3.87 str. nuostata, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

P. G. (duomenys neskelbtini) surašytu testamentu ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), jam priklausantį namą (duomenys neskelbtini), kitą turtą paliko sūnui B. G., g. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6 ). B. G. mirė (duomenys neskelbtini) ( Medicininis mirties liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11 ).

Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo 2024-02-08, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mirus P. G., jo palikimo priėmimo faktų nebuvo įregistruota ( b. l. 24-25 ).

Pagal CK 5.13 str. nuostatą, palikėję pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais ( jeigu jų yra ). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą turtą.

Pareiškėjas nurodo, kad savo faktiniais veiksmais iškart po palikėjo mirties, nepraleidusi įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino, P. G. sutuoktinė V. G. priėmė jo palikimą, t. y. toliau rūpinosi visu jų užgyventu santuokos metu turtu.

Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, 2024-03-05, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad gyvenamąją vietą nuo 2023-02-21 iki 2023-08-14 ( iki mirties ), V. G. buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini) ( b. l. 27 ).

Tuo tarpu P. G. savo gyvenamąją vietą nuo 1978-09-15 iki (duomenys neskelbtini) ( iki mirties ) buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini) ( b. l. 28 ).

Kaip nurodo pareiškėjas, kažkuriais metais žemės sklypas ir pastatai (duomenys neskelbtini) buvo parduoti, ir abu tėvai persikėlė gyventi į nusipirktą namą (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties.

Byloje pateiki rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo motina po tėvo P. G. mirties (duomenys neskelbtini), nepraleisdama trijų mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), priėmė savo sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi visu jų užgyventu santuokos metu turtu – liko gyventi jiems abiem priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius bei naudojosi visais palikėjos daiktais, rūpinosi visu turtu. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikta Ignitis informacija, kad už suvartotą elektros energiją objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo mokėta 2009-04-01 ( 4,93 Eur), 2009-05-18 (12,22 Eur ), iš ko matyti, kad palikėjam priklausančiu turtu buvo rūpinamasi iš karto po jo mirties.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 7,93 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmėjo sutuoktinė V. G., a.k(duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.