Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. ir nukentėjusiosios Z. G. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams atimta speciali teisė vairuoti kelių transporto priemones bei paskirti įpareigojimai: 1) tęsti darbą ar mokslą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 6 d.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai civilinei ieškovei Z. G. priteista subsidiariai iš kaltinamojo D. M. ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Į šios neturtinės žalos atlyginimą įskaičiuoti 1948,34 Eur, kuriuos gera valia sumokėjo D. M., ir konstatuota, kad galutinai priteista civilinei ieškovei Z. G. 3051,66 Eur neturtinės žalos atlyginimo subsidiariai iš kaltinamojo D. M. ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo. Likusi ieškinio dalis dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo atmesta.

Z. G. iš D. M. priteista 1000 Eur advokato teisinėms paslaugoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d. apie 13 val. 24 min., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, kad “....eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...”; KET 14 punkto reikalavimus, kad „...draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytų privalomuoju kasdieniniu poilsiu...“; KET 133 punkto reikalavimus, kad „...vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, KET 134 punkto reikalavimus, kad „...jeigu atsirado kliūtis arba iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, ko pasėkoje išvažiavo į priešingą eismo pusę ir partrenkė nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės važiavusį P. L., kuriam eismo įvykio metu padarė politraumą: daugybinius abipusius šonkaulių lūžimus, dvigubų krūtinkaulio lūžį, širdplėvės ir kairio širdies prieširdžio plyšimus, plaučių sumušimus, kraujosruvas užpakaliniame tarpuplautyje, kepenų ir plonųjų žarnų pasaitų plyšimus, gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulių sąnarių abipus išsiskyrimus, kairių blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimus abiejose kojose, rankose, veide, kaktoje, plėštinės žaizdos veide ir kairėje plaštakoje, pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje. Nuo patirtų sužalojimų P. L. mirė eismo įvykio vietoje. D. M. šiais veiksmais pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.Nuteistasis D. M. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 281 straipsnio 5 dalį, tai yra, kad jis sukėlė eismo įvykį nebūdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad su teismo nuosprendžiu ir jam paskirta bausme nesutinka, nes mano, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, jo veika netinkamai kvalifikuota. Nuosprendyje klaidingai, iškraipant jo parodymus, nurodoma, kad jis pripažino buvęs apsvaigęs nuo iš vakaro pavartotų kanapių. Tokių nuosprendyje nurodytų klaidingų aplinkybių, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas teigia niekada nenurodęs. Priešingai, jis visą laiką teigė, kad nei tą vakarą su draugais surūkęs suktinę (2-3 dūmus) nesijautė apsvaigęs, o atsikėlęs kitą rytą buvo žvalus, namuose padėjo tėvams dirbti lauko darbus, po to važiavo į krepšinio treniruotę, kur kartu su draugais žaidė krepšinį. Apklausti liudytojai M. L. ir A. K. taip pat neparodė, kad apeliantas tą dieną žaisdamas su jais krepšinį būtų elgęsis neįprastai. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi byloje apklaustos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos V. K. parodymais, tačiau ši liudytoja, kuri pagal specialybę nėra gydytoja narkologė, o tik šeimos gydytoja, padarė savo subjektyvias išvadas, kaip pati parodė, remdamasi tik toksikologijos laboratorijos išvada, tai yra, tik pagal gautus specialisto duomenis, kad D. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų. Tačiau objektyviai patikrinusi apelianto būseną tuojau po įvykio liudytoja V. K. nenustatė, kad jis būtų apsvaigęs ar būtų pakitusi jo psichika, kas matyti iš 2014 m. balandžio 27 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 29. Byloje yra 2014 m. gegužės 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų, kurią surašė ekspertė Valytė Dusevičiūtė. Tačiau ši specialistė nei išvadoje, nei apklausta ikiteisminiame tyrime ir teisme taip pat neparodė ir nepateikė jokių duomenų, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog įvykio metu apeliantas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek ir iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aiškiai matyti, kad prokuratūra, o vėliau ir teismas, šioje byloje pareikšto kaltinimo pagrįstumą įrodinėjo visiškai ignoruodami visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tarsi jos ir neegzistuotų. Nors nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, tačiau akivaizdu, kad teismas rėmėsi tik 2014 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad apelianto šlapime rasta tetrachidrokanabinolio karbolio rūgšties. Teismas, nuosprendyje nepasisakė ir nevertino, kad nei pats kaltinamasis, nei apklausti liudytojai I. M., M. L. ir A. K. taip pat neparodė, kad įvykio dieną apeliantas būtų buvęs apsvaigęs ir jo būklė būtų paveikta kokių nors pašalinių (narkotinių) medžiagų. Nuosprendyje liko nevertintas ir 2014 m .balandžio 27 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 29, kuriame užfiksuotas bendras asmens įvertinimas ir objektyvūs duomenys.Apeliantas skunde nurodo, kad jo gynėjas, siekdamas, kad byla teisme būtų išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, pateikė teismui prašymą iškviesti ir apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorių ekspertą Romą Raudį ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertą psichiatrą Valdą Banaitį, taip pat paskirti byloje komisijinę ekspertizę visiems aukščiau nurodytiems neaiškumams ir abejonėms pašalinti, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė. Apeliantas pažymi, kad įstatymų leidėjas reikalauja nustatyti vairuotojo apsvaigimą įstatymo nustatyta tvarka, o tokia aplinkybė, kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra nustatyta. Byloje tik nustatytas faktas, kad apeliantas įvykio išvakarėse vartojo narkotinę medžiagą kanapes, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis 2014 m. balandžio 27 d. sukėlė eismo įvykį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės gali turėti esminės įtakos priimant byloje procesinį sprendimą, sprendžiant klausimą dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo. Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendyje yra nurodoma, jog jis yra pervedęs nukentėjusiajai Z. G. 2527,34 eurus. Teismas iš šios sumos išskaičiavo ieškovės Z. G. prašomą 579 eurų sumą turtinei žalai atlyginti ir nuosprendyje nurodė, jog laikytina, kad apeliantas atlygino jos prašomą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos – 1948,34 eurų. Tačiau nuosprendyje nėra įtraukta apelianto papildomai pervesta 1200 eurų suma. Apelianto teigimu, jis nukentėjusiai Z. G. iš viso yra pervedęs 3727,34 eurų.Nukentėjusioji Z. G. taip pat skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir prašo pakeisti jo dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir priteisti 58020,88 Eur neturtinės žalos iš nuteistojo D. M. ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo subsidiariai, taip pat priteisti iš nuteistojo D. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skunde apeliantė nurodo, kad Teismo nuosprendžio motyvai dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimą lemiančių kriterijų nėra teisingi teisės taikymo aspektu. Teismas nuosprendyje atsižvelgė tik į kaltinamojo padėtį ir nepagrįstai sureikšmino nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis D. M. yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kuris ateityje turi visas galimybes įsidarbinti, mokytis ar studijuoti ir tai sudaro prielaidas jo turtinės padėties pasikeitimui. Nuteistasis turi ne tik galėti, bet ir norėti turėti galimybes, leidžiančias atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Apeliantė nurodo patyrusi begalinį skausmą dėl savo patėvio mirties, iki šiol ją kamuoja depresinės nuotaikos, atsiradęs ir neišnykęs baimės jausmas, kiti neigiami išgyvenimai. Iki patėvio staigios netekties ji teigia buvusi žymiai sveikesnė, fiziškai ir morališkai tvirtesnė. Ši baisi šeimos tragedija neigiamai paveikė visos šeimos, apeliantės vaikų gyvenimą ir jų sveikatą. Teismas, apeliantės teigimu, neatsižvelgė ir į tai, jog ji nedirba, dėl savo silpnos sveikatos sunkiai besiverčia, o P. L. buvo visokeriopa parama jos gyvenime – ją rėmęs materialiai iki pat savo žūties. Nors D. M. padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau visgi padarytas šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, sėdo už automobilio vairo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo mokomas gynybos neigti savo kaltę dėl apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis. Visiškai neatsakingas D. M. elgesys ir abejingumas kitiems eismo dalyviams sukėlė nepataisomus padarinius – žuvo žmogus, garbingai ir padoriai gyvenęs ir dar galėjęs gyventi ilgai dėl savo itin stiprios fizinės sveikatos. Atsižvelgiant ir įvertinant tai, jog D. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET bei vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apeliantės manymu, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 58020,88 Eur neturtinė žala yra reali, adekvati kaltinamojo kaltei ir jo galimybei tą žalą atlyginti, todėl priteistina.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė perkvalifikuoti D. M. nusikalstamą veiką į BK 281 straipsnio 5 dalį, o dėl laidavimo paliko spręsti teismui. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį prokurorė prašė tenkinti. Nukentėjusiosios atstovė advokatė nukentėjusiosios apeliacinį skundą palaikė, o nuteistojo ir jo gynėjo prašymus prašė atmesti.Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkintinas. Nukentėjusiosios Z. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama pašalinti byloje kilusias abejones dėl pirmosios instancijos teismo nustatyta pripažintos aplinkybės, jog D. M. eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, metu buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atliko įrodymų tyrimą ir teismo posėdžio metu apklausė specialistę psichologę Valeriją Novodzelskienę. Šios specialistės apklausos metu gauti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad būtų surinkta pakankamai įtikinančių įrodymų, patvirtinančių minėtą kaltinamojo veiką kvalifikuojančią aplinkybę, todėl teismo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl D. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi netinkamai nustatyta veikos kvalifikavimui esminės įtakos turinti aplinkybė – apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ne tik byloje surinktais duomenimis, bet ir specialistės psichologės Valerijos Novodzelskienės paaiškinimais, gautais atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, šiems nuteistojo argumentams pritaria.BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, kartu atribojantis nuo BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, nepakanka nustatyti tik faktą, kad asmuo vartojo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kitaip nei tais atvejais, kai nustatomas asmens apsvaigimas nuo alkoholio, kadangi būtina įrodyti aplinkybę, kad jo vartotos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos turėjo poveikį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių realizavimo metu, tai yra, kad asmuo buvo nuo jų apsvaigęs. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė KET reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko išvažiavo į priešingą eismo pusę ir partrenkė P. L., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis pripažino, jog įvykio išvakarėse, apie 17-18 val. kartu su draugais surūkė kanapių suktinę. Šią aplinkybę patvirtina objektyvūs byloje surinkti duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad D. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūkšties, o kraujyje rasta šios rūgšties pėdsakų. Tačiau šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad D. M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi vien tokių medžiagų vartojimo faktas nepatvirtina, kad asmuo iš tiesų jautė šių medžiagų poveikį. Apklausiamas kaltinamasis teigė, kad net ir kartu su draugais surūkęs suktinę poveikio nejautė ir apsvaigęs nebuvo, nes jam teko tik 2-3 dūmai. Kitą rytą jautėsi žvalus, padėjo tėvams dirbti ūkio darbus, o vėliau išvažiavo į krepšinio treniruotę, iš kurios grįždamas ir sukėlė eismo įvykį. Byloje kaip liudytoja apklausta kaltinamojo mama I. M. nurodė, kad įvykio dienos rytą sūnus elgėsi normaliai ir tikrai neatrodė apsvaigęs, o apie tai, kad D. M. kartais pavartodavo kanapių, jo mama teigė sužinojusi tik įvykus nelaimei. Liudytojai A. K. ir M. L., kartu su kaltinamuoju įvykio dieną dalyvavę krepšinio treniruotėje, nurodė, kad tądien D. M. atrodė įprastai, jokių pokyčių jo nuotaikoje ar elgesyje liudytojai nepastebėjo. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 29, kurį surašė gydytoja V. K., matyti, kad tyrimo metu konstatuota, jog tiriamasis ramus, orientuotas, įvykius atpasakoja nuosekliai, kalba aiškiai, mimika ir gestikuliavimas normalus, eina tiesiai, Rombergo pozoje stabilus, judesius atlieka tiksliai, vyzdžiai simetriški, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas nestebimas. Net ir neturint medicininio išsilavinimo akivaizdu, kad jokių apsvaigimo požymių D. M. apžiūrą atlikusi gydytoja nenustatė, tačiau išvadoje įrašė, jog pagal Toksikologijos laboratorijos išvadą, kad D. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūkšties, o kraujyje rasta šios rūgšties pėdsakų, jis yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų ir vairuoti negali. Apklausiama teismo posėdyje V. K. nurodė, kad akivaizdžių požymių, kad tiriamasis buvo vartojęs narkotinių medžiagų, nebuvo, o tokią išvadą ji padarė remdamasi Toksikologijos laboratorijos išvada apie kraujyje ir šlapime rastas medžiagas. Pirmosios instancijos teismas apklausė ir Toksikologijos laboratorijos specialistę Valytę Dusevičiūtę, kuris surašė specialisto išvadą byloje. Specialistė paaiškino apie tai, kaip nustatomi vartotos psichoaktyvios medžiagos požymiai kraujyje ir šlapime, tačiau į klausimą, ar galima laikyti, kad D. M. įvykio metu buvo apsvaigęs, neatsakė, kadangi apie tai spręsti nepriklauso jos kompetencijai. Nepaisant to, kad nebuvo atsakyta į kaltinamojo gynėjo keliamą klausimą apie D. M. būseną sukeliant eismo įvykį, teismas gynėjo prašymus kviesti ekspertus, galinčius paaiškinti apie asmens būseną vartojus psichoaktyvių medžiagų, taip pat skirti komisijinę teismo ekspertizę, atmetė ir nuosprendyje, remdamasis vien ta aplinkybe, kad D. M. šlapime rasta medžiagų, įrodančių narkotinių medžiagų vartojimo faktą, konstatavo, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs. Tačiau tokią išvadą paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Valerija Novoldzelskienė. Specialistė nurodė esanti psichiatrė, turinti beveik 38 metų patirtį. Pateikus jai susipažinti byloje surašytą specialisto išvadą ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, specialistė nurodė, kad aktas surašytas labai paviršutiniškai, tačiau pagal gydytojos aprašymą apsvaigimo požymių nenustatyta, konstatuotas tik narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Šlapime rasti narkotinių medžiagų skilimo produktai ir kraujyje rasti šių medžiagų pėdsakai, pasak specialistės, įrodo, kad narkotinės medžiagos buvo vartotos, tačiau nereiškia, kad asmuo buvo apsvaigęs. Jei kaltinamasis būtų dar jautęs pavartotų medžiagų poveikį, tai būtų užfiksuota jį apžiūrint. Atsižvelgdama į tai, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą surašiusi gydytoja nenustatė jokių apsvaigimo požymių, specialistė konstatavo, kad D. M. eismo įvykio metu apsvaigęs nebuvo ir vairuoti galėjo. Taigi apeliacinės instancijos teismo apklausta specialių žinių, reikalingų asmens apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, turinti gydytoja psichiatrė paneigė pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pripažinęs šią aplinkybę įrodyta pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl D. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 5 dalį.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. M. 2014 m. balandžio 27 d. apie 13 val. 24 min., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimus, kad “....eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo...”; KET 133 punkto reikalavimus, kad „...vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, KET 134 punkto reikalavimus, kad „...jeigu atsirado kliūtis arba iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams...“, nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko išvažiavo į priešingą eismo pusę ir partrenkė nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės važiavusį P. L., kuriam eismo įvykio metu padarė politraumą: daugybinius abipusius šonkaulių lūžimus, dvigubų krūtinkaulio lūžį, širdplėvės ir kairio širdies prieširdžio plyšimus, plaučių sumušimus, kraujosruvas užpakaliniame tarpuplautyje, kepenų ir plonųjų žarnų pasaitų plyšimus, gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulių sąnarių abipus išsiskyrimus, kairių blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimus abiejose kojose, rankose, veide, kaktoje, plėštinės žaizdos veide ir kairėje plaštakoje, pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje. Nuo patirtų sužalojimų P. L. mirė eismo įvykio vietoje. D. M. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis D. M. ir jo gynėjas išreiškė prašymą atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o nuteistojo mama I. M. pateikė prašymą perduoti kaltininką pagal laidavimą jos atsakomybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje egzistuoja sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šis prašymas tenkintinas.D. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas – neatsargus (BK 40 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad aplinkybė, jog eismo įvykį D. M. sukėlė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, yra neįrodyta ir perkvalifikavus jo veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, laikytina, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį žalos nukentėjusiajai kaltininkas atlygino, taip pat dėjo pastangas susitarti dėl abiem pusėms priimtino žalos dydžio (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai, kad D. M. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, aktyviai sportuoja, suvokia savo neatsakingo elgesio negrįžtamas pasekmes ir dėl jų gailisi, nusikalstama veika nėra tyčinė, padaryta rizikuojant, tinkamai neįvertinus savo vairavimo įgūdžių, kaltininkas deda pastangas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, lankėsi pas nukentėjusiąją ir jos atsiprašė, sudaro pagrindą manyti, kad D. M. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nuteistojo mama I. M., pateikusi prašymą perduoti D. M. jos atsakomybėn, yra neteista, dirba ir darbovietės charakterizuojama teigiamai, aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir sportinėje veikloje, laikytina tinkama laiduotoja, galinčia daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Atsižvelgiant į sunkias ir negrįžtamas D. M. nusikalstamos veikos pasekmes, kurias sukėlė neatsakingas kaltininko elgesys, jam nustatytinas maksimalus laidavimo terminas – treji metai. D. M. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas taipogi nustatytinas maksimalus – treji metai.

Dėl nukentėjusiajai Z. G. priteistos neturtinės žalos dydžio

Nukentėjusioji Z. G. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jai priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, su nukentėjusiosios argumentais iš dalies sutinka.Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).Vadovaujantis išvardytais vertybiniais kriterijais, konstatuotina, kad apeliantei pirmosios instancijos teismo iš D. M. priteista neturtinė žala padidintina iki 14481 Eur. Dėl tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo neprieštaravo ir kaltinamasis D. M.. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiama į tai, kad padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiajai artimo žmogaus, su kuriuo ji palaikė glaudžius ryšius, staigią ir netikėtą mirtį, dėl šios netekties nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį skausmą, neigiami išgyvenimai paveikė jos sveikatą ir galimybes džiaugtis gyvenimu. Patėvio netektis paveikė ne tik nukentėjusiąją, bet ir jos šeimą, taip pat turi neigiamų pasekmių ir finansinei nukentėjusiosios padėčiai, kadangi patėvis ją rėmė ir materialiai. D. M. yra jaunas ir darbingas žmogus, o tai taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ženkliai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nesilaikydamas šios nuostatos, pirmosios instancijos teismas nukentėjusios Z. G. prašomą priteisti 579 Eur turtinės žalos sumą nepagrįstai įskaičiavo į D. M. gera valia atlygintą žalą. Tiek turtinė žala, tiek ir neturtinė žala visų pirma priteistina iš draudimo bendrovės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Taigi iš D. M. priteistina tik 5000 eurų neturtinės žalos dydį viršijanti suma.Bylos duomenys patvirtina, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme D. M. atlygino nukentėjusiajai 3727,34 Eur, ši suma įskaičiuotina į nukentėjusiajai iš D. M. priteistiną neturtinės žalos dalį. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė duomenis, kad atlygino nukentėjusiajai 3051,66 Eur sudarančią neturtinę žalą, taigi ši suma įskaičiuotina į nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteistiną neturtinės žalos dalį. Turtinė žala, sudaranti 579 Eur, vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai priteistina iš draudimo bendrovės.Nukentėjusioji apeliaciniame skunde išreiškė prašymą priteisti jos atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiosios atstovė advokatė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už jos paslaugas nukentėjusioji sumokėjo 400 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš D. M..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Perkvalifikuoti D. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą trejiems metams. Laiduotoja paskirti I. M., gim. (duomenys neskelbtini). D. M. baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, ir nustatyti šio draudimo terminą – trejus metus.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Nukentėjusiosios Z. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai Z. G. 579 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) turtinės bei 1948,34 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 34 centus) neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo ir 5753,66 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 66 centus) neturtinės žalos atlyginimo iš D. M..

Priteisti nukentėjusiajai Z. G. iš D. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.