- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- 1-1871-1018/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68810-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruojama gyv. vieta Vilniaus m. sav.), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį - 60 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį - 5 MGL (650 Lt) bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: 2015 m. gruodžio 15 d. apie 23.30 val., adresu Gerosios Vilties g. 1-117, Vilniuje, bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu kartu gyvenančiai savo seseriai A. K. tampė už plaukų, stumdė ją, vieną kartą trenkė nukentėjusiajai ranka per veidą, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. jie kartu su seserimi Aliona gėrė pas kaimynus, išgėrė apie tris 0,7 butelius brendžio. Aliona namo išėjo apie 22 val., o jis dar pabuvo pas kaimynę Laurą, dar išgėrė ir vėliau apie 23 val. parėjo namo. Namuose buvo Aliona, motina ir Alionos dukra Viktorija. Jie dabar gyvena visi kartu bute, adresu Gerosios Vilties g. 1-117, Vilniuje. Jis parėjęs namo pradėjo ieškoti savo mobilaus telefono SAMSUNG Galaxy S3, kurį neseniai buvo nusipirkęs ir neradęs telefono įtarė, kad sesuo galėjo jį paimti, kaip jau vieną kartą buvo pavogusi jo mobilųjį telefoną ir pridavusi į lombardą. Jis Alionai pasakė, kad atiduotų jo telefoną geruoju. Aliona pasakė, kad telefono neėmė. Jis ja nepatikėjo ir labai supyko. Jis ant jos pradėjo rėkti. Aliona nuėjo į bendro naudojimo tualetą koridoriuje, jis nuėjo jai iš paskos ir norėjo atidaryti duris, kad ji išeitų. Aliona laikė duris, tada jis duris stipriai truktelėjo ir durys atsidarė. Aliona tuo metu gindamasi jį pastūmė ir nestipriai apdraskė jam nosį. Tada jis supykęs stvėrė Alioną už plaukų ir pastūmė ją, ji atsitrenkė į sieną. Tada jis jai trenkė ranka vieną kartą per veidą. Nuoširdžiai gailėjosi, kad sukėlė seseriai fizinį skausmą, tvirtino, kad tai daugiau nepasikartos (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. po pietų, ji ir jos brolis V. M. nuėjo pas kaimynę Laurą, pavardės nežino, gyvenančią 120 bute. Jie ten trise gėrė brendį ir viskas buvo gerai, nebuvo jokių konfliktų. Ji apie 22 val. išėjo iš Lauros buto ir nuėjo namo. Vėliau namo grįžo ir brolis Vytas. Brolis buvo girtas, jis pradėjo ieškoti savo mobilaus telefono SAMSUNG. Pradėjo konfliktuoti, triukšmauti, apkaltino ją, kad ji paėmė jo mobilų telefoną. Ji jam aiškino, kad jo telefono nematė, neėmė. Ji nuėjo į bendro naudojimo tualetą, jis atėjo iš paskos, jėga atplėšė duris ir stvėręs ją už plaukų pradėjo ją tampyti, reikalaudamas grąžinti jam telefoną. Ji bandė apsiginti, pastūmė jį, jis jai tada vieną kartą ranka sudavė per veidą. Ji Vytui sakė, kad neėmė jo telefono ir nuėjo namo, Vytas taip pat iš paskos atėjo. Jis pradėjo jai grasinti, kad jeigu ji jam negrąžins telefono, gaus į snukį ir nusuks galvą. Tuo metu, kai jis taip pasakė, ji realios grėsmės savo gyvybei nejautė, jis rankose nieko neturėjo. Žodžiai „galvą nusuksiu“ yra dažnai jo vartojami, kai jis būna girtas ir piktas. Realiai jis nieko negalėtų užmušti, jis tik girtas tokius žodžius sako. Grįžęs į butą, brolis nenusiramino, todėl ji iškvietė policiją. Ji parašė pareiškimą policijai dėl sumušimo. Jai sužalojimų padaryta nebuvo, tačiau juto fizinį skausmą (b. 1. 12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyresniosios patrulės Indrės Liudžiūtės tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 15 d. apie 23.00 val. V. M. smurtavo prieš savo seserį A. K. - tampė už plaukų, stumdė, vieną kartą trenkė į veidą. Policijos pareigūnams atvykus, A. K. buvo susijaudinusi, drebėjo, verkė. Grafoje apie ankstesnius smurto atvejus šeimoje įrašyta - nuolatos (b. l. 2-3).
Alkotesterio kvito parodymuose užfiksuota, kad V. M. 2015 m. gruodžio 16 d. 00.16 val. nustatytas 2.88 prom. girtumas (b. l. 22).
Įvertinus tai, kad kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškime nurodytos aplinkybės (b. l. 4), liudytojos T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 10), išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 6), konstatuotina, jog visiškai įrodyta, kad V. M., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui – seseriai A. K., fizinį skausmą. Kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis ir nustatęs visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindus, priėjo išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 50).
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos padarymo būdą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau smurtinis nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį – seserį. Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 40-41), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. 1. 45-47), nedirbantis (b. l. 42-43). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant devyniems mėnesiams. LR BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas sutinka dėl būtinumo bei poreikio taikyti prokurorės pareiškime nurodytus įpareigojimus – nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusprendžia, kad V. M. papildomai turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72² str.).
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, V. M. skiriamą bausmę sumažina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį:
2) per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
3) per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis
4) per 3 mėnesius pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir V. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį:
2) per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
3) per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis
4) per 3 mėnesius pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;
6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę;
7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.