Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuoti asmenys Tauragės rajono savivaldybės taryba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. Š. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – karinį štabą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

J. Š. patikslintame pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1993-10-20 pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įsigijo pastatą Nr. 7 – štabą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastato pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Nebuvo nurodyta, kad pastatą reikia nugriauti. Nusipirktame pastate planavo įsirengti parduotuvę ir plėtoti verslą. Kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo rekonstrukcijai išdavimo. Kadangi neturėjo pastato nuosavybės dokumento, leidimas rekonstrukcijai nebuvo išduotas. Kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į pastatą užkalė jo duris ir langus. Apie 2002 metus pastate kilo gaisras, kurio metu nudegė dalis pastato stogo. Pastato neatstatė, jo neremontavo, nes neturėjo lėšų. Apie 2004 metus su šeima išsikėlė gyventi į Alytų, nuo to laiko pastatą prižiūri tik minimaliai.

Suinteresuoto asmens Tauragės rajono savivaldybės tarybos atstovė L.Mockienė prašo J. Š. pareiškimą atmesti. Nurodo, kad J. Š. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pažeidžiant teisės aktus. LR Vyriausybės 1992-11-27 nutarime Nr. 906 „Dėl buvusių Rusijos Federacijos kariuomenės objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymo ministerijoms ir savivaldybėms“ nurodyta, kad Tauragės rajone buvusieji Rusijos Federacijos kariuomenės objektai priskirti Krašto apsaugos ministerijai. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę galėjo būti vykdomas remiantis Butų privatizavimo įstatymu, bei Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Remiantis LR Valstybės kontrolės ataskaita, pastatas – karinis štabas buvo parduotas nugriovimui. J. Š. nesudarė pastato pirkimo – pardavimo sutarties, nepasirašė jo perdavimo – priėmimo akto. Be to, J. Š. visiškai nesirūpino statinio būkle, jis kelia pavojų aplinkiniams. Ne vieną kartą kreipėsi į pareiškėją reikalaudami nugriauti statinį ir išvežti statybinį laužą iš teritorijos, tačiau raginimų nepaisė. Pastatą savivaldybės taryba įtraukė į statinių, neturinčių savininkų apskaitą. Teisme yra iškėlę bylą dėl šio pastato pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu prašo J. Š. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 41). Nurodo, kad nėra visų sąlygų, nurodytų CK 4.68 – 4.71 str., įgyti pastatą pagal įgyjamąją senatį. Iš Valstybės kontrolės Klaipėdos kontrolės skyriaus 1997-10-10 ataskaitos yra pagrindas tvirtinti, kad J. Š. pastatą įsigijo neteisėtai. Pastatas buvo parduotas nugriovimui, tačiau J. Š. jo nenugriovė.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu prašo J. Š. pareiškimą atmesti (b.l. 56-58). Nurodo, kad J. Š. nėra sąžiningai įgijęs pastatą, jis pastatą pirko nugriovimui. Remiantis tuo metu galiojusiu CK 47, 58 straipsniais, J. Š. sudarytas sandoris neatitiko įstatymo reikalavimų nei turinio nei formos prasme, todėl laikytinas negaliojančiu. Krašto apsaugos ministerija neturi suinteresuotumo įteisinti valstybės nuosavybę į minėtą pastatą, nes jis stovi kitos valstybės institucijos valdomoje teritorijoje, pats pastatas yra avarinės būklės ir nėra reikalingas ministerijos tikslų įgyvendinimui.

Pareiškimas atmestinas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nustatyta, kad pagal LR Vyriausybės 1992-11-27 nutarimą Nr. 906 „Dėl buvusių Rusijos Federacijos kariuomenės objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymo ministerijoms ir savivaldybėms“ buvusieji Rusijos Federacijos kariuomenės objektai Vytauto g. 111, Tauragės mieste buvo priskirti Krašto apsaugos ministerijai. Iš Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Klaipėdos skyriaus 1997-10-10 ataskaitos (toliau – Ataskaita) nustatyta, kad 1993-10-03 tuo metu Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (toliau – SKAT) 1.e. štabo viršininko pareigas ėjęs pulkininkas leitenantas A. P. priėmė įsakymą Nr.312 „Dėl menkaverčių pastatų nugriovimo", kuriuo įpareigojo SKAT Klaipėdos rinktinę organizuoti susidėvėjusių ir nurašytų pastatų nugriovimą Tauragės rajono teritorinio gynybos štabo mokymo centre. Pareikalavo, kad septynių nugriautų pastatų (Nr. 7, Nr. 8, Nr. 35, Nr. 44, Nr. 45, Nr. 61, Nr. 62) grįžtamos medžiagos, kurios tinka tolimesniam panaudojimui, būtų užpajamuotos, o nereikalingos – parduotos (b.l. 4-10). Tuo pagrindu nugriovimui buvo parduoti septyni pastatai. Vieną iš jų – pastatą Nr. 7 - karinį štabą už 2500 Lt įsigijo pareiškėjas J. Š.. Dėl pareiškėjo perkamo nusigriovimui pastato nebuvo priimtas joks įsakymas, pinigai buvo sumokėti pagal 1993-10-20 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad pareiškėjas iš SKAT įsigijo ne pastatą, kaip tvirtina pats J. Š., bet statybines medžiagas. Iš Ataskaitos nustatyta, kad 1997-07-23 Tauragės rajono valdyba vadovaujantis 1997-07-15 Tauragės rajono mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją pastatų nugriovimui ištirti. Komisija nustatė, kad dalis pastatų, tame tarpe ir Nr.7 (buvęs štabas) yra nenugriautas. Tai reiškia, kad nei SKAT Klaipėdos rinktinė nevykdė SKAT 1.e. štabo viršininko įsakymo Nr.312 „Dėl menkaverčių pastatų nugriovimo", o ir pats pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl negautų statybinių medžiagų, už kurias buvo sumokėjęs. Šis pastatas iki šiol nėra nugriautas, nors Tauragės rajono savivaldybės administracija dar 2007-02-21 kreipėsi į pareiškėją ragindama nugriauti avarinės būklės pastatą, keliantį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei (b.l. 82).

Nors J. Š. tvirtina, kad jis 1993-10-20 įsigijo ne statybines medžiagas, o nekilnojamąjį turtą – pastatą, tačiau nepateikė įrodymų apie tokio sandorio sudarymą. Nustatyta, kad pagal tuo metu galiojusio 1965 metų Civilinio kodekso 43, 44, 253, 255 straipsnius, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma ir patvirtinta notaro. Atsižvelgiant, kad J. Š. turi aukštąjį išsilavinimą ir tuo metu dirbo AB „Tauragės statyba“ inžinieriumi, jis tikrai žinojo ir suprato, kad be rašytinės ir notaro patvirtintos sutarties, negalėjo teisėtai įsigyti iš valstybės institucijos - SKAT nekilnojamąjį turtą - karinį štabą. Be to, Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę buvo vykdomas pagal 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, bei 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatas. Pastatas – karinis štabas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, jis pagal minėtus valstybės turto privatizavimą reglamentuojančius teisės aktus nebuvo parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl laikytinas kaip priklausantis valstybei. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-02 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2011-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-306/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. Š. nėra sąžiningai įgijęs pastatą - karinį štabą ir visą valdymo laiką jo sąžiningai ir teisėtai kaip savo nevaldė. Nors J. Š. nurodė, kad kiti asmenys tokiu pačiu pagrindu įsigiję pastatus iš SKAT yra įsiteisinę nuosavybę, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad pareiškėjas pastatą – karinį štabą valdė teisėtai ir sąžiningai. Be to, iš pareiškėjo bei suinteresuoto asmens L.Mockienės paaiškinimų, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (b.l. 25-30), pastato fotonuotraukų (b.l. 66-73, 81) nustatyta, kad pastatas – karinis štabas šiuo metu yra avarinės būklės, jo J. Š. niekada neremontavo, visiškai jo neprižiūrėjo, juo nesirūpino. Pastatas yra gyvenamųjų namų rajone, prie pagrindinės Vytauto gatvės, todėl jis kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. J. Š. dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo į teismą kreipėsi tik po to, kai Tauragės rajono savivaldybės taryba pateikė teismui pareiškimą dėl pastato – karinio štabo pripažinimo bešeimininkiu.

Nesant visų būtinų sąlygų nuosavybės teisėms įgyti pagal įgyjamąją senatį, J. Š. pareiškimas atmestinas.

Iš J. Š. valstybei priteistinos 17,25 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., 533 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti J. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Priteisti iš J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.