Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. sausio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;

2) 2013 m. rugpjūčio 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) 2013 m. rugsėjo 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2014 m. sausio 9 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 2 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę;

4) 2019 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, taikant 64¹ straipsnį – 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. 2020 m. gegužės 11 d. apie 12.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė į ranką sugyventinei J. P. bei vieną kartą pastarajai spyrė į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. P. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

R. Z., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. P. kaip sugyventiniai kartu gyvena jos namuose apie 3 mėnesius. 2020 m. gegužės 11 d. apie 11.30 val. jis atsibudo ir pamatė, kad jo sugyventinė guli tame pačiame kambaryje, tik kitoje lovoje. Jis iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Užpykęs kitoje lovoje gulinčiai sugyventinei pačiupo už rankos ir tokiu būdu galėjo jai sukelti fizinį skausmą, norėdamas ją pažadinti. Jis pradėjo šaukti ant sugyventinės visokiais įžeidžiančiais žodžiais, klausdamas kur buvo naktį, nes nejuto, kada ji grįžo namo. Konflikto metu jis galėjo su koja suduoti vieną kartą sugyventinei į nugarą, nes viskas vyko greitai ir buvo labai piktas. Konflikto niekas nematė. Visų aplinkybių smulkiai nupasakoti negali, nes tuo metu dar buvo neblaivus. Sugyventinės nepilnamečiai vaikai konflikto nematė, nes buvo kitame namo gale. Jis aprimęs nuėjo į virtuvę, o sugyventinė telefonu išsikvietė savo seserį I. R., kuriai atvykus jis su ja sukonfliktavo, apsistumdė. Jis jokių pretenzijų I. R. neturi. Kaltę pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei, gailisi dėl savo poelgio. Apsigyvens savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 88-89).

J. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. apie 12.00 val., būdama neblaivi, grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjusi į miegamąjį vienoje lovoje pamatė miegantį neblaivų sugyventinį R. Z., todėl ji atsigulė į kitą lovą. Po kelių minučių prabudo sugyventinis, kuris ėmė ją žodžiais užgaulioti, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jai gulint lovoje, žodinio konflikto metu sugyventinis kumščių trenkė į dešinę ranką, tada ji bandė atsikelti ir tuo metu sugyventinis su koja vieną kartą spyrė jai į nugarą, juosmens sritį. Tokiais savo veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą, dar kelis kartus trenkė iš pagalvės. Po to nuėjo į koridorių ir į lauką, kur kilo konfliktas su ką tik atvažiavusia jos seserimi I. R.. Jos sesuo konflikto, kai sugyventinis ją mušė, nematė. Jos mažamečiai vaikai E. ir O. P. kambaryje tuo metu nebuvo ir konflikto nematė, jie tuo metu buvo pas jos dukterėčią A. M. kitoje namo pusėje (namas dviejų galų). Namas, kuriame ji su vaikais ir sugyventiniu gyvena, priklauso jos dukterėčiai A. M.. Sugyventiniui civilinio ieškinio nereikš, taip pat nereikalauja, kad sugyventinis būtų iškeldintas (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

R. Z. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjos E. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos pareigūnų, nuvykusių į įvykio vietą, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 9);

2020 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama J. P. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo patalpų bendras vaizdas ir lova, kurioje buvo smurtaujama prieš nukentėjusiąją (b. l. 15-16, 18-21);

2020 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Rimvydo Rudžio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad kilus žodiniam konfliktui tarp neblaivių sugyventinių, sugyventinis R. Z. rankomis ir kojomis trenkė nenustatytą kiekį smūgių sugyventinei J. P. į įvairias kūno vietas (b. l. 23-26);

2020 m. gegužės 11 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios J. P. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad nukentėjusioji, aiškindama įvykio aplinkybes, parodė skaudamą dešinę ranką, ant kurios matėsi paraudimas, bei juosmenį, ant kurio sužalojimo žymių nesimatė (b. l. 37, 39-40);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 11 d. 12.40 val. kaltinamajam R. Z. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, nukentėjusiajai J. P. – 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 42-45);

2020 m. gegužės 11 d. vaiko perdavimo ir priėmimo aktais, iš kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 11 d. 13.15 val. nukentėjusios nepilnamečiai vaikai E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. P., gimęs (duomenys neskelbtini), perduoti blaiviai nukentėjusiosios dukterėčiai A. M. (b. l. 46-47);

2020 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjos E. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos vaikų perdavimo metu A. M. nurodytos aplinkybės, kad teta J. P. su sugyventiniu R. Z. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko vyksta žodiniai konfliktai, pasitaiko smurto atvejų, tačiau jie susitaiko, nepilnamečiai J. P. vaikai dažnai būna palikti pas jos dukterį arba pas ją (b. l. 48).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. Z. 2020 m. gegužės 11 d. apie 12.00 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė į ranką sugyventinei J. P. bei vieną kartą pastarajai spyrė į nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. Z. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. gegužės 12 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 104, 106-108).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, bei nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

R. Z. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas penktą kartą, teistumas neišnykęs (b. l. 57-61), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 67-78), SODRA duomenimis nedirba (b. l. 79), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 80). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos vidurkio ir maksimumo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Z. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 11 d. 12.40 val. iki 2020 m. gegužės 12 d. 11.44 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad R. Z. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog R. Z. prieš sugyventinę smurtavo ne pirmą kartą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. Z. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš jo gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiąja J. P., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam R. Z. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam R. Z. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 11 d. 12.40 val. iki 2020 m. gegužės 12 d. 11.44 val. ir laikyti, kad R. Z. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. Z. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja J. P., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje

Išaiškinti R. Z., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti R. Z., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti R. Z., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. Z., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. Z. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.