- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- 1-298-1096/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29673-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Z. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nesimoko, nedirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. 2019 m. liepos 14 d. apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad dėl visko kaltas alkoholis, negalvojo, jog gali pasidaryti didelių problemų. Tai galėjo būti 2019 m. liepos 14 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad važiavo automobiliu Mazda 323 kiemu. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino blaivumą, tikrinimo metu dalyvavo tėvas. Neginčijo alkotesterio duomenų. Nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Yra baustas administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės. Automobilį jis pirko, neturi jo pirkimo dokumentų. Nežino kam iš tikrųjų priklauso automobilis, VĮ „Regitra“ automobilis neregistruotas jo vardu ( b. l. 141–142).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviams sutinkant liudytojas R. J. apklaustas tik dėl automobilio nuosavybės.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad šiuo metu gyvena su tėvu A. B.. Automobilis „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, bet registruotas kito asmens vardu. Automobilį nusipirko 2019 m. liepos 12 d. ryte, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal skelbimą iš jam nepažįstamo vyro už 150 eurų. Minėtas vyras davė jam šio automobilio registracijos liudijimą. Automobilio pardavėjas patikino jį, kad automobilis nevogtas, jam jį atidavė už skolą, todėl neturi jo vardu sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties. Minėtą automobilį nusipirko tam, kad perparduoti ir taip užsidirbti. Jis suprato jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį esmę, savo kaltę pripažįsta, gailisi. Paaiškino, kad alkoholį vartojo pas draugus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prieš tai automobilį „Mazda“ buvo pasistatęs prie vieno iš (duomenys neskelbtini) gatvės namų. Kai jie su draugais išgėrė kažkiek alkoholio bute, išėjo į lauką, norėdami toliau gerti jo automobilyje. Prisiminė, kad jis įsėdo į automobilį „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo ir užvedė variklį. Jo abu draugai taip pat sėdo į jo automobilį. Ar jis pavažiavo, pasakyti tiksliai negalėjo, nes neprisiminė. Galimai bandė perstatyti automobilį. Prisiminė, kad prie jo automobilio pribėgo vyriškis, pradėjo daužyti jo dureles ir šaukti, kad išliptų. Jis labai išsigando, iššoko iš savo automobilio ir pradėjo bėgti. Tas vyras jį pagavo ir iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą. Savo kaltę pripažino, gailisi (b. 1. 37, 71).
Liudytojas J. B. parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. apie 00.10 val. pamatė kieme važinėjančius 4 jaunuolius, kurie važinėjo su automobiliu „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevravo, dideliu greičiu važinėjo. Įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, minėtas automobilis stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), už vairo tuo metu vairuotojo nebuvo. Bendraujant su policijos pareigūnais, pastebėjo tuos pačius 4 jaunuolius, kurie važinėjo tuo automobiliu. Policijos pareigūnams nurodė, kuris iš tų 4 vaikinų vairavo automobilį „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su pareigūnais, jie nurodė, kad pamačius faktą, jog tie patys asmenys važiuos su automobiliu, paskambinti 112 ir pranešti apie įvykį, nurodė, kad lauks netoliese. Apie 00.40 val. jis pamatė, kad prie automobilio priėjo tie patys jaunuoliai, bet buvo jau tik trise. Už vairo atsisėdo tas pats jaunuolis, kuris prieš tai vairavo transporto priemonę. Pamatęs šį vairavimo faktą ir supratęs, kad jaunuoliai važiuos, jis išbėgo į lauką. Kieme adresu (duomenys neskelbtini), iš vidinės namo pusės pamatė, kad vairuotojas užkūrė automobilį ir pradėjo važiuoti, jam pavažiavus apie pusę metro, jis atsistojo priekyje automobilio, rankas padėjo ant priekinio dangčio ir priėjo prie vairuotojo pusės lango. Vaikinas kuris buvo už automobilio vairo iš karto užgesino automobilio variklį, užrakino automobilį iš vidaus ir po kelių akimirkų persėdo į priekinę keleivio kėdę. Jam belaukiant policijos, asmuo vairavęs transporto priemonę, atidarė priekines keleivio dureles ir pradėjo bėgti nuo automobilio, bėgant paskui automobilį vairavusį asmenį, kiti su juo buvę dar du asmenys pabėgo iš įvykio vietos ir pasišalino jam nežinoma kryptimi. Vėliau asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, jis sulaikė šalia „Maximos“ parduotuvės, Vydūno g. apie 01.00 val. Tuo metu prie jų privažiavo ir policijos pareigūnai. Šį asmenį, kuris buvo už vairo ir vairavo transporto priemonę „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė policijos pareigūnams. Kas vyko toliau, jis nematė. Taip pat nematė, kaip pas šį asmenį buvo surastas metalinis malūnėlis. Kitų kartu su juo buvusių jaunuolių jis apibūdinti negalėjo, neatpažintų, nes neįsidėmėjo, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į vairuotoją. Vairavimo faktą galėjo nufilmuoti kaimynas. Sutikęs jį pasistengs gauti filmuotą medžiagą ir ją pateikti policijai (b. 1. 17–18).
Papildomai apklaustas J. B. paaiškino, kad 2019 m. liepos 14 d. apie 00.10 val. pro savo namo langą pamatė automobilį „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėjo 4 jaunuoliai. Automobilis naktį kėlė triukšmą, todėl atkreipė dėmesį į jį. Jo nepilnametė dukra, faktą kaip važinėjo šis automobilis filmavo savo telefonu pro jų buto langą. Jis matė, kad automobilį vairuoja jaunuolis, apsirengęs baltais marškinėliais, jo draugai buvo apsirengę kažkokiais tamsiais drabužiais. Įtaręs, kad vaikinai neblaivūs, iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau iki pareigūnų atvykimo, automobilis „Mazda“ buvo jau priparkuotas ir jaunuoliai iš jo buvo išlipę ir kažkur nuėję. Nieko neradę, pareigūnai pasakė jam paskambinti, kai jis pamatys, jog vaikinai vėl grįžo prie automobilio ir juo išvažiuoja. Apie 00.40 val., pro savo buto langą jis pamatė, kad tie patys jaunuoliai vėl grįžta prie automobilio „Mazda“, tik jų jau buvo ne keturi, o trys. Tas pats vaikinas apsirengęs baltais marškinėliais sėdo prie automobilio vairo, vienas jo draugų sėdo priekinėje keleivio vietoje, kitas gale. Suprato, kad jie vėl ruošiasi važiuoti, todėl pasakė savo nepilnametei dukrai viską filmuoti pro jų buto langą, o pats išbėgo į lauką. Jam būnant jau lauke, išgirdo, kaip automobilis „Mazda“ užsivedė ir jis, vairuojamas vaikino baltais marškinėliais, pavažiavo apie metrą į priekį link jo. Jis sustojo priekyje automobilio ir rankas padėjo ant automobilio variklio dangčio, neleisdamas vaikinui važiuoti toliau. Aiškiai matė, kas vairuoja automobilį. Tai buvo jaunas vaikinas šviesių plaukų su baltais marškinėliais. Jis buvo girtas. Priėjo prie vairuotojo durelių. Automobilio vairuotojas greitai užgesino automobilio variklį ir užsirakino automobilio viduje. Po šito priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs vaikinas peršoko atgal, o vairuotojas iškart perlipo nuo vairuotojo vietos ant priekinio keleivio vietos. Tuo metu į lauką buvo išėjęs ne tik jis, bet ir kitas kaimynas, tik jis jo duomenų bei kur gyvena tiksliai nežinojo. Jis stovėjo prie vairuotojo durelių, o kaimynas – prie priekinio keleivio durelių, taip jie saugojo juos, kad nepabėgtų. Jis paskambino antrą kartą į policiją. Teko skambinti dar kelis kartus, nes policijos pareigūnai ilgai nevažiavo. Jie pareigūnų laukė gerą pusvalandį. Kieme pradėjo rinktis daugiau aplinkinių namų gyventojų. Vienu metu, kai kaimynas atitraukė dėmesį nuo automobilio „Mazda“ priekinių keleivio durelių, jo vairuotojas – jaunuolis baltais marškinėliais išlipo iš automobilio pro keleivio dureles. Jo draugai taip pat išlipo pro galines dureles. Tai pamatęs jis pradėjo eiti link automobilio „Mazda“ vairuotojo. Nepaleidinėjo jo iš akiračio. Į jo draugus nekreipė dėmesio, nes jie jam nebuvo tokie svarbūs, kaip pats vairuotojas. Draugai pabėgo, o vairuotojas dar bandė kažką jam aiškinti, kad jis nevairavo, kad jis negirtas, po to pradėjo bėgti nuo automobilio. Jis bėgo paskui jį, pagavo jį prie parduotuvės „Maxima“. Tuo metu pamatė pro šalį važiuojantį policijos automobilį ir jį sustabdė, perdavė policijos pareigūnams į rankas automobilio „Mazda“ vairuotoją. Filmuotą medžiagą, kurią nufilmavo jo dukra, jis perdavė pareigūnui, kuris jį apklausinėjo (b. 1. 23).
2019 m. liepos 14 d. paaiškinime J. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklausų metų (b. l. 21).
Atliekant su liudytoju J. B. įtariamojo atpažinimą pagal nuotrauką, liudytojas nedvejodamas nurodė į antroje nuotraukoje užfiksuotą asmenį, atpažindamas jį kaip automobilio „Mazda“ vairuotoją (b. 1. 26–27).
Liudytojas J. B. taip pat pateikė du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jaunuolis baltais marškinėliais įsėda į automobilį „Mazda“ vairuotojo vietoje ir išvažiuoja bei kaip tas pats jaunuolis barasi su liudytoju, būdamas prie automobilio „Mazda“, vėliau bando pabėgti nuo liudytojo, liudytojas jį nusiveja (b. 1. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad pagal „Regitros“ duomenis automobilis „Mazda“ priklauso jam. Automobilio nėra matęs 4 metus. Automobilis jam nereikalingas, jo nepasiėmė iš saugojimo aikštelės. Pretenzijų dėl automobilio neturi, gali jį perduoti kaltinamajam (b. l. 144–145).
Liudytojas R. J. parodė, kad automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko 2017 metais darbo reikalams. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dirbo vyrėju, šefu ir automobilį nupirko savo pagalbininkams virėjams, kad jie turėtų kuo važinėti iš namų į darbą ir atgal. Po kurio laiko jis pasikeitė darbovietę, išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o automobilį paliko (duomenys neskelbtini). Šių metų pradžioje, jo netikras brolis M., kuris buvo atidaręs (duomenys neskelbtini) kavinę, pasakė jam, kad jo darbuotojui K. J. reikia transporto važinėti darbo reikalais. Jis pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir paimti jo automobilį „Mazda“, kuriuo jis nesinaudoja, nes turi kitą automobilį. Brolis atvarė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jo vardu registruotą automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidavė jį naudotis K. J.. Netrukus, kaip papasakojo jam brolis, K. J. buvo atleistas iš darbo, nes turėjo problemų su alkoholiu. Brolis jam paaiškino, kad po atleidimo buvo bandoma su K. J. susisiekti dėl automobilio „Mazda“ susigrąžinimo, bet jo telefonas buvo išjungtas, rasti jo nepavyko. Po kurio laiko jo brolis išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) (ten gyvena ir dabar), todėl nebeieškojo K. J.. Jis apie automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai pamiršo, nes turėjo kuo važinėti. 2019 m. liepos 15 d. jam į telefoną paskambino iš policijos ir pranešė, kad jo vardu registruotas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra uždarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, nes jį vairavo girtas asmuo, reikia atvažiuoti į apklausą, o vėliau atsiimti automobilį iš aikštelės. Nurodytą dieną atvyko į kelių policiją. T. B., kuris vairavo automobilį „Mazda“, nepažįsta, niekada apie tokį asmenį negirdėjo (b. 1. 29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 00.37 val. buvo gautas pranešimas apie nesaugiai važinėjantį automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo stovintį automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame asmenų nebuvo. Prie pareigūnų priėjo pranešėjas J. B., kuris parodė, jog matė kaip automobiliu važiavo asmenys, kurie galimai neblaivūs. Apibūdino asmenį vairavusį automobilį. Asmenys, kurie važiavo automobiliu nuėjo „Maximos“ link. Pareigūnai pranešėjui paaiškino, kad pamačius minėtus asmenis ir jiems pajudėjus automobiliu nedelsiant pranešti policijai. Būnant netoliese, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas sulaikė galimai asmenis, kurie važiavo automobiliu. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, pastebėjo, kad Vydūno – Karaliačiaus sankryžoje, esančioje stotelėje, J. B. su jaunuoliu, kuris galimai vairavo automobilį „Mazda“. Vėliau paaiškėjo, kad tai T. B.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas paaiškino, kad pareigūnams išvažiavus, T. B. klausė dėl ko buvo atvykusi policija. Vėliau jis sėdo į automobilį ir pavažiavo kelis metrus. Pranešėjas tai pamatęs nubėgo prie automobilio, kad sustabdytų tolimesnį vairavimą. T. B. sustojo ir persėdo į keleivio vietą, su juo automobilyje buvo draugai. Visi jie užsirakino automobilyje. Pranešėjui iškvietus policiją, jie atrakino automobilį ir bandė šalintis, tačiau pranešėjas sulaikė T. B.. Pasodinus T. B. į pareigūnų tarnybinį automobilį, paklausė, ar jis turi su savimi draudžiamų daiktų. Buvo paprašyta jo iš kišenių išimti visus turimus daiktus. Iš kelnių galinės kairės pusės kišenės išėmė malūnėlį – tabako smulkintuvą, kurį atidarius jautėsi aitrus, galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos „žolės“ kvapas. Taip pat buvo matomi trupios, žalios spalvos medžiagos likučiai. Buvo apžiūrėtas automobilis „Mazda“. Patikrinus per CDB nustatyta, kad automobilis neapdraustas ir jam nėra atlikta techninė apžiūra (b. l. 6).
BIRT žiūryklės duomenyse užfiksuota, jog 2019 m. liepos 14 d. 00.41 val. pranešta, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje nesaugiai važinėja „Mazda“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Mazda“ vairuotojas pabėgo ir paliko atrakintą automobilį (b. l. 3–4).
Žemesnės instancijos teismas
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – automobilis Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).
Transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta saugoti. Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 10).
Pagal VĮ Regitra duomenis automobilio Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. J. (b. l. 12).
VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis, vidutinė automobilio Mazda 323, gamybos periodas 1991 – 1994, kaina 290 Eur su PVM (be PVM – 240 Eur) (b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai (2 vienetai), kuriuos pateikė liudytojas J. B. (b. l. 15).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. B. alkotesteriu (patikros sertifikatas Nr. 0969447) pirmojo tikrinimo metu (02.00 val.) nustatytas 1,54 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu (02.17 val.) nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 41–43).
Iš vaiko perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad vaikas – T. B. perduotas tėvui A. B. (b. l. 44).
Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11-1398 (19) nurodyta, kad tirti pateiktoje metalinėje trintuvėje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir/ar kanapių dervos pėdsakų (b. l. 48–49).
2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos – BK 259 straipsnio 1 dalies, nesant T. B. veiksmuose nusikaltimo požymių. Daiktus paimti tirti – sunaikinti (b. l. 53–54).
Iš vaiko perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad vaikas – T. B. perduotas tėvui A. B. (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2019 m. liepos 14 d. būdamas pas draugus, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Automobilį Mazdą buvo pasistatęs prie vieno iš (duomenys neskelbtini) namų. Kai su draugais išgėrė, išėjo į lauką, norėdami toliau gerti jo automobilyje. Prisiminė, kad įsėdo į automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo ir užvedė variklį. Draugai taip pat sėdo į jo automobilį. Ar jis pavažiavo, pasakyti tiksliai negalėjo, nes neprisiminė. Galimai bandė perstatyti automobilį (b. l. 37, 71). Liudytojo J. B. apklausų metu duoti parodymai ir paaiškinimas (b. l. 17–18, 23, 21), patrulės tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės (b. l. 6), pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip jaunuolis T. B. sėda į automobilį ir išvažiuoja, o vėliau ginčijasi su liudytoju (b. l. 15), BIRT žiūryklėje užfiksuota informacija (b. l. 3–4) patvirtina įvykio aplinkybes ir kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio įrodo neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio duomenys (b. l. 41–43). Šie duomenys patvirtina, kad būtent T. B. vairavo automobilį Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekyla jokių abejonių, kad jis tai darė būdamas neblaivus (pirmojo patikrinimo metu nustatytas 1,54 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,61 promilių girtumas). Kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio.
Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad T. B. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja prašė T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį (b. l. 146). BK 93 straipsnis reglamentuoja, kad teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas konstatuoja, kad T. B. tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis nusikalto pirmą kartą, nes anksčiau yra neteistas (b. l. 77). T. B. ikiteisminio tyrimo metu ne iš karto pripažino kaltę (b. l. 37), tačiau teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 141), kaltę pripažino ir antros apklausos metu (b. l. 71). Nukentėjusiųjų šioje byloje nėra, nėra pareikšta civilinių ieškinių. Esminis klausimas šioje situacijoje yra tas, ar yra pagrindas manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė nevienkartinius administracinių nusižengimų padarymo atvejus (b. l. 78–83). T. B. baustas administracine tvarka ne tik dėl analogiškų teisės pažeidimų padarymo (vairavimo neblaiviam), bet ir dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (vairavimas automobilio neturint tam teisės, eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio ir kt.), taip pat nusižengimų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Skirtos administracinės nuobaudos nesumokėtos.
Minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad T. B. linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jis dar du kartus 2019 m. spalio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. vairavo neblaivus. T. B. pripažintas kaltu padaręs net du kartus vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavimą esant neblaiviam (nustatytas vieną kartą 0,64 promilės girtumas, kitą kartą – 1,45 kai neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę). T. B. sistemingai pažeidinėja įstatymus, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl bausmės skyrimo
Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.
Teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgia į nustatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta sunkinančių aplinkybių, jauną amžių, jis nėra teistas, baustas administracine tvarka (alkoholinių gėrimų vartojimą, b. l. 81, paskutiniai pažeidimai susiję su vairavimu išgėrus (b. l. 78–83), nesimoko, išbrauktas iš mokinių sąrašo, nes neturi motyvacijos mokintis (b. l. 134), nedirba, charakterizuojamas labiau neigiamai, nei teigiamai (b. l. 134, 143). Nėra duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą (b. l. 135–137). Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą.
Teismas, atsižvelgdamas į jau aptartus duomenis apie kaltinamąjį, aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje konstatuojama, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).
Už BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pažymėtina, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Bylos duomenimis, T. B. nedirba, gauna našlaičio pašalpą (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 143), administracinės nuobaudos nesumokėtos (b. l. 78–83), ir kaip matyti, baudų paskyrimas siekiamo poveikio nepadarė. Areštas ar terminuotas laisvės atėmimas, teismo vertinimu, pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui. Teismas daro išvadą, kad net ir trumpalaikis laisvės atėmimas itin neigiamai paveiktų kaltinamojo asmenybės formavimąsi ir jo socialinius ryšius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne vieną kartą konstatavęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir veikos pavojingumą, apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis švelnesnės rūšies bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės.
Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai ir teigiama įtaka T. B. gali būti pasiekta paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali paskirti baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar kaltinamasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam.
Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta nakties metu, todėl skiriamas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Teismas mano, jog T. B. tikslinga įpareigoti mokintis arba dirbti. Toks įpareigojimas šioje situacijoje yra pakankamas siekiant pozityvaus kaltinamojo elgesio.
Teismo vertinimu, kaltinamojo neteisėtą elgesį skatina alkoholio vartojimas. Atsižvelgiant į tai, paskiriamas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropines medžiagas) be gydytojo paskyrimo, kurio tinkamas vykdymas padės pasiekti bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus. Tiek nusikalstama veika, tiek paskutiniai administraciniai nusižengimai yra susiję su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės, atsižvelgiant į tai skiriamas draudimas vairuoti motorines transporto priemones. Teismo vertinimu, šie įpareigojimai sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėtą supaprastino proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 dalimi ir paskirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su jau minėtais įpareigojimais ir draudimais.
Kaltinamasis T. B. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. 01.05 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 17.43 val. (viena para) ir 2019 m. spalio 6 d., 23.38 val. iki 2019 m. spalio 7 d., 15.59 val. (viena para) (b. l. 66–68, 31–32). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. R. J. (b. l. 12), todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Į bylą yra pateikta pažyma, kurioje automobilis Mazda įvertintas 290 Eur sumai (b. l. 11), tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas T. B. yra nepilnametis, nedirba, gauna tik pašalpą, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. B. išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės, t. y. 120 Eur. Teismas daro išvadą, kad T. B. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimo pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Ikiteisminio tyrimo metu T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Nustatyti, kad visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu T. B. privalo:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) mokintis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą;
4) nevairuoti motorinių transporto priemonių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;
2) mokintis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą;
4) nevairuoti motorinių transporto priemonių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 14 d. 01.05 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 17.43 val. (viena para) ir 2019 m. spalio 6 d., 23.38 val. iki 2019 m. spalio 7 d., 15.59 val. (viena para), vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. B. konfiskuotino automobilio Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 120 Eur į valstybės biudžetą.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.