Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d., 6 d.,

A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2015 m. rugpjūčio 1 d. vakare Kupiškio r., kelyje Nociūnai – Viešintos, už Nociūnų gyvenvietės, medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kuriame jis neturėjo teisės medžioti, iš stovinčio automobilio FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu graižtviniu šautuvu „TIKKA T3: 223 Remington“, Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, o I. M., stirnos patiną įdėjus į automobilio FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančią S. Š. sodybą, kur išdorojo ir pasidalino, tuo šiais veiksmais A. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 ir 58.5.5. punktuose nurodytus reikalavimus, I. M. - Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkte nurodytą reikalavimą.

I. M. savo kaltę dėl neteisėto stirnino sumedžiojimo neigė, paaiškino, jog tą vakarą, kartu su S. Š., P. M., taip pat A. A. jaunesniuoju, A. A. vyresniuoju medžiojo (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio plotuose. S. Š., P. M. medžiojo kituose būrelio miškuose. Važiuodami keliu nuo Nociūnų k. į Viešintų k matė, kad dešinėje kelio pusėje, kur yra jų būrelio medžioklės plotai, ganosi stirninas. Kadangi turėjo licenciją stirninui sumedžioti, nutarė jį sumedžioti. Šovė A. A.. Pirmas šūvis buvo netikslus, antras šūvis pataikė į taikinį. Kadangi jis pats yra alergiškas, A. A. atitempė stirniną ir pasidėjo. Nuvažiavę pasiėmė A. A. vyresnįjį, sugrįžę stirtiną įsidėjo į automobilio bagažinę, į stirnino ausį įsivėrė licenciją bei stirniną automobiliu nusivežę į Š. Š. sodybą ten išdorojo, mėsą pasidalino. Parodė, jog važiuojant juos prisivijo automobilis, kuris privažiavo prie pat, spigino tolimosiomis šviesomis. Pripažįsta, jog stirninui po šūvio perėjus į kito medžiotojų būrelio teritoriją, apie tai nepranešė kito būrelio vadovui, nes buvo išsikrovęs telefonas.

A. A. taip pat kaltės dėl neteisėtos medžioklės nepripažįsta, parodė, jog stirniną sumedžiojo jis, tačiau jį sumedžiojo I. M. medžioklės būrelio teritorijoje, o ne kito medžioklės būrelio teritorijoje. Parodė, jog jis yra ne vietinis, stirniną nušovė po to, kai jį jam parodė I. M.. Šūvį atliko lauke, o ne iš automobilio. Pripažino, kad pirmas šūvis buvo netaiklus, antras – pataikė į tikslą. A. A. parodė, kad po antrojo šūvio stirninas perėjo kelią ir šiek tiek paėjęs nukrito. Jis nuėjęs stirniną atitraukė iki kelio, kartu su I. M. nuvažiavę atsivežė kitoje vietoje medžiojusį tėvą A. A., į stirnino ausį įvėrė licenciją bei nusivežę stirniną į sodybą išdorojo. Pripažino, jog kai važiavo iš vietos matė paskui prie jų privažiavusį automobilį.

Liudytojas R. S. parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 1 d. vakare, kartu su kitu medžiotoju K. J., medžiojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Jis sėdėjo pamiškėje, K. J. atsisėdo kitoje vietoje. Planavo tą vakarą sumedžioti stirnos patiną. Sėdėdamas matė, kaip į pievas išėjo stirnos, buvo ir stirnos patinas. Taip besėdėdamas pamatė keliu Nociūnai – Anykščiai link Anykščių važiuojantį ir sustojantį automobilį. Jis su žiūronais žiūrėjo į automobilį, kai staiga išgirdo kulkos švilpimą ir atsitrenkimą. Suprato, kad iš automobilio yra šaudoma, išsigando, nes tarp automobilio, stirnos patino ir jo buvo tiesi linija. Netrukus po pirmo šūvio išgirdo ir antrą šūvį, po kurio stirninas krito. Iškart po to, kai stirninas krito, jam į telefoną paskambino K. J., pasveikino su sėkmingu šūviu. Jis jam pasakė, kad tai ne jo šūvis ir kad bėgtų prie keliuko, o jis pats nuėjo pasiimti savo automobilio. Matė, kaip iš automobilio, iš kurio buvo šauta, išlipa du žmonės, netrukus vienas nueina link nušauto žvėries, o kitas automobilį nuvarė į netoliese esančios sodybos keliuką. Pasiėmęs automobilį nuvažiavo prie K. J., su juo nuvažiavo į tą vietą, kur įsuko anas automobilis, tačiau jo nebebuvo. Tada nutarė su K. J. palaukti pasaloje, nes taip greitai jie negalėjo pasikrauti nušauto žvėries. Atsistoję toliau po kurio laiko, apie 0.20 val. pamatė, kaip nuo Migonių k. atvažiuoja automobilis, privažiuoja tą vietą, kur šaudė, užgesina šviesas ir sustoja. Matė, kaip iš automobilio išlipa du žmonės, atsidaro bagažinės dangtis, užsidegė salone šviesa. Tada nutarė su K. J. prie jų privažiuoti, tačiau nebespėjo. Paskui šį automobilį važiavo iki kelio su Utena sankryža, užsirašė automobilio valstybinį numerį. Apie įvykį informavo medžiotojų būrelio vadovą V. U..

Liudytojas K. J. parodė, jog su R. S. 2015 m. rugpjūčio 1 d. vakare medžiojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės laukuose. Jis sėdėjo prie rulonų krūvos, o R. S. buvo bokštelyje. Apie 22.26 val. išgirdo vieną šūvį ir iškart netrukus buvo kitas šūvis. Atsistojęs matė ant asfalto stovintį automobilį, žmonių aplink jį nesimatė. Jis skambino R. S. ir iš jo sužinojo, kad čia ne jis šaudo, o kažkas brakonieriauja. Jis nuėjo link keliuko, o R. S. nuėjo pasiimti savo automobilio. Nuvažiavę į tą vietą, kur stovėjo automobilis, jo neberado, todėl nutarė palaukti pasaloje. Apie 0.20 val. pasirodė automobilis, sustojo toje vietoje, kur ir buvo prieš tai, kai buvo šaudoma. R. S., žiūrėdamas pro žiūronus, įtarė, kad jau įkėlė nušautą stirniną. Jie tada savo automobiliu iš galo privažiavo prie įtariamo automobilio, užsirašė jo numerius. Liudytojas K. J. parodė, jog stirniną prieš šūvius matė, tvirtina, jog šis į kitą kelio pusę nebuvo perėjęs.

Liudytojas R. J., (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio vadovas, patvirtino, jog I. M., būrelio medžiotojas, 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasiėmęs medžioklės lapą, sakė, kad planuoja medžioti, o licenciją stirninui sumedžioti jis buvo gavęs iš R. P.. Kitą dieną jam paskambinęs aplinkos apsaugos atstovas G. Stukas paprašė susitikti, klausė, kur yra jų medžioklės būrelio nušautų laukinių žvėrių dorojimo vieta. Nuvykę į vietą matė, kad dorojimo vietoje neseniai buvo išdorotas žvėris. Atvažiavus I. M. šis teigė, kad žvėrį sumedžiojo jų medžioklės būrelio teritorijoje, visi važiavo į vietą, ten matė žvėries vilkimo pėdsakus.

Iš medžiotojo bilietų kopijų (b.l. 6, 43) matyti, jog tiek I. M., tiek A. A. teisę medžioti turėjo. Iš medžioklės lapo (b.l. 7) matyti, jog I. M. 2015-08-01 buvo išduotas medžioklės lapas, suteikiantis teisę medžioti Kupiškio rajono savivaldybės medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetuose, nurodyta, jog 2015-08-01 – 2015-08-02 medžioklėje dalyvavo I. M., A. A., P. M., A. A., S. Š., taip pat nurodyta, kad panaudota licencija Nr. SV 003730, kitoje lapo pusėje nurodoma, jog medžioklės metu Migonių kaimo apylinkėje sumedžiotas stirninas, kurio kairys ir dešinys ragai turi po tris šakas. Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog I. M. ir R. B. 2015-08-02 surašė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią I. M. už 600 € automobilį FORD FOCUS pardavė R. B.. Iš fotonuotraukų (b.l. 28-35), laikmenos (b.l. 37), ortofotografinės nuotraukos (b.l. 36, 79) matyti, jog dalyvaujant G. Stukui, R. J., B. D., K. J., R. S. buvo apžiūrėta vietovė, esanti šalia kelio Kupiškis – Nociūnai – Viešintos, (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio teritorijoje rastos žvėries vilkimo pėdsakai, remiantis R. S. ir K. J. paaiškinimais, pažymėtos vietos, kur buvo R. S. ir K. J., kur stovėjo automobilis, iš kurio, pasak R. S., buvo šauta, iš kur atėjo stirninas ir kur jis buvo nušautas. Iš voke esančios licencijos SV Nr. 003730 matyti, jog ji išduota 2015 m. – 2016 m. sezonui sumedžioti stirnos patiną. Iš ginklų, ginklų priedelio paėmimo protokolo (b.l. 46) matyti, jog iš A. A. 2015-08-03 buvo paimtas graižtvinis medžioklinis šautuvas TIKKA T3: 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), be šovinių dėtuvės, su optiniu taikikliu Fontaine 4-12x50. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 83-93) matyti, jog 2015-08-28, dalyvaujant I. M., šalia kelio Nr. 175 nuo Nociūnų į Anykščių pusę, dešinėje pusėje, metalo ieškiklio pagalba rasta tūtelė 223 REM bei apie už 9-10 m atstumu rastos kulkos dalelės, jų radimo vietos atžymėtos žemėlapyje.

Teismo ištirtų įrodymų visuma (administracinėn traukiamų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais) bylos nagrinėjimo metu nustatyta: 2015 m. rugpjūčio 1 d. vakare I. M. ir A. A., dalyvaudami medžioklėje Kupiškio rajono „Šimonių“ medžioklės būrelio plotuose ir turėdami licenciją šio būrelio medžioklės plotuose sumedžioti stirnos patiną, I. M. vairuojamu automobiliu FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodami keliu Nr. 175 Nociūnai – Viešintos – Anykščiai, skiriančiu medžiotojų būrelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžioklės plotus, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose pamatė besiganantį stirnos patiną. I. M. sustabdžius vairuojamą automobilį, A. A. savo medžiokliniu šautuvu „TIKKA T3: 223 Remington“, Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio FORD FOCUS iššovė į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose besiganantį stirnos patiną du šūvius, iš kurių vienas buvo taiklus, taip neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną. A. A. nušautą stirnos patiną atitraukė iki kelio, pertraukė jį į kitą kelio pusę, kur paliko. I. M. ir A. A., grįžę po poros valandų, stirnos patiną pakrovė į I. M. vairuojamo automobilio FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei nugabeno jį į (duomenys neskelbtini) esančią S. Š. sodybą, kur išdoroję kartu su kitais būrelio medžiotojais pasidalino. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog šiais savo veiksmais A. A. kito medžiotojų būrelio medžioklės plotuose neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną, kuriam sumedžioti neturėjo licencijos, o I. M. stirnos patiną automobiliu nugabeno į žvėrių dorojimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur stirnos patiną išdorojo ir visi pasidalino skerdieną. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2.2. p. (draudžiantį asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės) ir 58.5.5. p. (draudžiantį medžioti iš transporto priemonių) reikalavimus, o I. M. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3. p. (draudžiantį asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį), todėl jų veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 85 str. 6 d. Institucija pažeidimų protokoluose A. A. ir I. M. inkriminavo Medžioklės taisyklių 22 p., įpareigojantį turėti galiojančią licenciją gyvūnui sumedžioti tame medžioklės plotų vienete, kuriame yra medžiojama. A. A., kaip ir I. M., šio reikalavimo nepažeidė, nes turėjo licenciją medžioti stirnos patiną (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio plotuose (jie tą vakarą medžiojo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose), ši licencija buvo galiojanti. Tačiau tai, kad A. A. sumedžiojo gyvūną kito būrelio plotuose, atitinka Medžioklės taisyklių 58.2.2. punkto pažeidimą, kuris ir turėjo būti inkriminuotas A. A., kaltinant jį neteisėtu medžiojimu. Todėl teismas, atsižvelgęs į tas aplinkybes, jog institucija, surašiusi protokolą, iš esmės kaltino A. A. neteisėtai sumedžiojus gyvūną, tą suprato tiek jis, tiek I. M., dėl šio pažeidimo teikė paaiškinimus, laikyti, kad šis punkto patikslinimas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nėra pagrindo. Be to, Institucija, surašiusi protokolą, laikė, jog I. M. ir A. A. nesilaikė ir Medžioklės taisyklių 23, 24.15, I. M. – dar ir Medžioklės taisyklių 24.1 ir 24.10 punktuose nurodytų reikalavimų. Tačiau teismas pažymi, jog šių punktų pažeidimų Institucija, įrašiusi juos į administracinių teisės pažeidimo protokolą, pažeidimo esmėje jų neaprašė, todėl teismui nėra aišku, kuo pasireiškė administracinėn traukiamų asmenų veiksmai pažeidžiant šiuos Medžioklės taisyklėse nurodytus reikalavimus, todėl jie yra šalinami iš pateikto kaltinimo. Antra vertus, teismui kyla abejonių, ar Institucijos nurodyti punktai yra susiję su administracinėn traukiamų asmenų padarytais Medžioklės taisyklių pažeidimais 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pagal I. M. inkriminuotų Medžioklės taisyklių 23, 24.1, 24.10 bei I. M. ir A. A. inkriminuotą 24.15 punktą matyti, jog: 23 p. - už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. 24.1 punktas įpareigojo medžioklės vadovą (I. M.) turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka užpildyti medžioklės lapą bei pažymėti sumedžiotus licencijuojamus gyvūnus; 24.10 p. – įpareigojo medžioklės vadovą (I. M.) nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus; 24.15 p. - organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antroje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu arba atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui, jeigu sužeisto gyvūno ieškoma teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta. Šioje byloje nustatyta, jog A. A. stirnos patiną sumedžiojo kito būrelio plote, neturėdamas licencijos jo sumedžioti (I. M. turėta licencija stirnos patinui sumedžioti tame medžioklės plote negaliojo). Todėl teismui kyla abejonių, ar galima reikalauti, jog I. M., kaip vadovas, kartu su A. A. suvokdami, jog neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną ne savo medžioklės būrelio plotuose, privalėjo turėti ir kito būrelio medžioklės plote medžioti suteikiantį teisę medžioklės lapą, reikiamą licenciją medžiojamam gyvūnams sumedžioti (24.1). Taip pat neaišku, ar Institucija, surašiusi protokolą, neturėjo omenyje tai, kad I. M., kaip medžioklės vadovas, neteisingai užpildė medžioklės lapą, melagingai nurodydamas, kad stirnos patiną nušovė savo medžioklės būrelio plotuose. Taip pat yra neaišku, ar Institucija, inkriminuodama I. M. Medžioklės taisyklių 24.10 p. nesilaikymą, jo pažeidimą laikė tai, kad šis iškart apie neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną neinformavo atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Tačiau čia tas pats, kas įpareigoti teisės pažeidimą padariusį asmenį nedelsiant apie padarytą veiką pranešti policijos komisariatui. Galbūt šie punktai yra skirti teisėtoje medžioklėje padarytiems pažeidimams (pvz., savo medžioklės plotuose netyčia per klaidą nušautas ne tas žvėris, į kurį buvo taikytasi, ar padaryti kiti pažeidimai, apie kuriuos reikėtų nedelsiant pranešti nurodytai institucijai), tačiau juos inkriminuoti, jeigu tyčia neteisėtai sumedžiojamas žvėris, teismo nuomone, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįstas atrodo ir abiem administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims inkriminuotas Medžioklės taisyklių 24.15 p., įpareigojantis sužeisto gyvūno paiešką tęsiantiems medžiotojams už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antroje pusėje bei pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu arba atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui, jeigu sužeisto gyvūno ieškoma teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta. Šis punktas galėjo būti inkriminuotas, jeigu Institucija būtų kaltinusi A. A. su I. M. stirnos patiną sumedžiojus (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio medžioklės plotuose ir tęsus jo paiešką (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio plotuose, tačiau iš pažeidimo esmės matyti, jog tuo nei A. A., nei I. M. yra nekaltinami, bent jau aprašant jų pažeidimo esmę. Tikėtina, kad šis Institucijos inkriminuotas punktas yra susijęs su pačių administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimais, jog jie stirnos patiną sumedžiojo (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės plotuose ir jo paiešką tęsė „Šimonių“ medžiotojų būrelio plotuose, tačiau tuomet jų veiką reikėjo kvalifikuoti ne pagal ATPK 85 str. 6 d., bet pagal ATPK 85 str. 1 d., kaip ir sakė administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovas advokatas M. Šatas savo baigiamojoje byloje, jog nesupranta, už ką pagal ATPK 85 str. 6 d. yra traukiami administracinėn atsakomybėn jo atstovaujami asmenys, nes jie gyvūną sumedžiojo savo būrelio medžioklės plotuose. Tačiau teismas, atsižvelgęs į jiems inkriminuoto pažeidimo esmę, nustatytas aplinkybes pripažįsta, jog ir šio Medžioklių taisyklių 24.15 p. inkriminavimas, kaip ir I. M. inkriminuotų Medžioklės taisyklių 24.1 ir 24.10 p. inkriminavimas, jeigu šių reikalavimų nesilaikymas ir būtų aprašytas pažeidimo esmėje, yra perteklinis, nesusiję su padarytu pažeidimu. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, I. M. atžvilgiu taip pat nutraukia administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 85 str. 1 d. pažeidimo, nes iš pažeidimo esmės, kaip ir nurodyta, nėra aišku, kuo pasireiškė ši I. M. veika (tikėtina, kad ji yra susijusi su jau išvardintais Medžioklių taisyklių 24.1 ir 24.10 punktų pažeidimais), jo aprašyta veika, kaip ir A. A., atitinka ATPK 85 str. 6 d. dalyje numatytą veiką – gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Tuo labiau, jog atsakomybė pagal ATPK 85 str. 1 d. galima dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimo, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtoje, penktojoje, šeštojoje ir septintoje dalyse numatytus pažeidimus. Tai yra iš esmės veiką kvalifikavus dėl neteisėto gyvūno sumedžiojimo pagal ATPK 85 str. 6 d., nėra pagrindo veiką kvalifikuoti dar ir pagal ATPK 85 str. 1 d. Teismas atmeta tiek I. M., tiek A. A. paaiškinimus, jog stirnos patiną jie nušovė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, laiko juos kaip siekimą tik išvengti administracinės atsakomybės už padarytą veiką. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų R. S. ir K. J. parodymais, jog jie stirnos patiną, prieš jį nušaunant, matė vaikščiojantį po (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės plotus, čia jis buvo nušautas, iš čia buvo nuvilktas prie kelio ir pervilktas į kitą kelio pusę, ką patvirtina kitą dieną užfiksuoti pėdsakai įvykio vietoje (nuotraukos, atžymos ortofotografijos nuotraukoje (b.l. 28-29, 36)). Nei I. M., nei A. A. nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios juos liudytojai R. S. ar K. J. galėtų apkalbėti. Priešingai, liudytojas R. S., turintis teisę taip pat medžioti, kiek galima suprasti iš jo paties paaiškinimų, yra geras administracinėn atsakomybėn traukiamo I. M. tėvo P. M., taip pat medžiotojo, pažįstamas, todėl toks apkalbėjimas dar labiau mažai tikėtinas. Tai, kad R. S. ir K. J. buvo toje vietoje, kai buvo sumedžiotas patinas, patvirtina ir pačių administracinėn atsakomybė nurodyta aplinkybė, jog juos, važiuojančius į Kupiškio pusę ir vežančius sumedžiotą žvėrį, iš paskos pasivijo automobilis, kuris privažiavo prie pat jų, švietė ilgomis šviesomis, kas atitinka liudytojų R. S. ir K. J. parodymus apie tai, kad jie vijosi automobilį, užsirašė jo numerius. Jeigu nebūtų buvę neteisėto medžiojimo, tokio automobilio persekiojimo irgi nebūtų buvę. Kita vertus, tai, kad padarė pažeidimą, suvokė ir pats I. M., netiesiogiai patvirtina tas faktas, jog kitą dieną po įvykio, tai yra 2015 m. rugpjūčio 2 d., jis surašė automobilio FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartį, nes suprato ir tai, kad automobilis dėl jo padaryto pažeidimo gali būti konfiskuotas. Teismas kaip įrodymą taip pat atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovo pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 83-93), nes, kaip matyti iš šio veiksmo atlikimo datos, jis buvo atliktas 2015 m. rugpjūčio 28 d., tai yra po įvykio beveik praėjus visam mėnesiui, paties I. M. iniciatyva, todėl neatmestina aplinkybė, jog iš vietos paimta tūtelė ir kulkos dalys galėjo atsirasti ir kitu metu, o ne 2015 m. rugpjūčio 1 d. Tuo labiau, jog nustatyta, kad tą vakarą buvo šauta du kartus, o rasta tik viena tūtelė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenų I. M. ir A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį, laipsnį (pažeidimas galėjo būti atsitiktinis, nes tą vakarą abu administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys medžiojo šalia esančio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, turėjo licenciją stirnos patinui sumedžioti), asmenybes (anksčiau neteisti, nebausti administracine tvarka), į jų veiksmus (šovė A. A., nušautą gyvūną gabeno I. M., tačiau A. A. medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis, o I. M. buvo medžioklės vadovas ir turėjo užkirsti kelią tokiai medžioklei), nėra jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jiems skiriamos administracinės nuobaudos – baudos, baudų dydžiai nustatomi sankcijos ribose, arčiau minimumo (ATPK 30² str.). Kadangi tiek A. A., tiek I. M. padarė ATPK 85 str. 6 d. numatytą veiką, jiems taikomos šiame straipsnyje ir papildomos nuobaudos – teisės medžioti atėmimas, A. A. – ginklo, su kuriuo buvo sumedžiotas elnias bei I. M. – transporto priemonės, kuria nušautas gyvūnas buvo gabentas, konfiskavimas. Nors I. M. pateikė pirkimo pardavimo sutartį apie tai, jog automobilį pardavė, atsižvelgus į paties I. M. nurodytas aplinkybes, jog automobiliu jis ir toliau naudojasi, pirkimo – pardavimo sutarties nėra pateikęs į VĮ „Regitra“ dėl savininko pakeitimo, be to, R. B., kuriam jis pardavė automobilį, atsisako įforminti sandorį, teismas pripažįsta, kad šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, tokie sandoriai nesukelia teisinių pasekmių (CK 1.86 str. nuostatos). Kita vertus, R. B. žinojo apie procesą ir turėjo galimybę dalyvauti jame, tačiau nedalyvavo. Pagrindų, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda, mažesnį nuobaudos dydį ar visai neskirti nuobaudos (ATPK 30¹ str.), nėra.

Byloje yra pateikta licencija SV Nr. 003730, kuri, nutarimui įsiteisėjus, perduodama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui spręsti klausimą dėl jos panaudojimo, saugojimo ar sunaikinimo norminių aktų nustatyta tvarka (ATPK 249 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Tūtelė, kulkos dalelės, nutarimui įsiteisėjus, taip pat yra sunaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 26 str., 27 str., 30² str., 85 str. 1 d., 85 str. 6 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str.,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. ir nubausti 1000 € (vieno tūkstančio eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams) bei jam priklausančio graižtvinio medžioklinio šautuvo TIKKA T3: 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), be šovinių dėtuvės, su optiniu taikikliu Fontaine 4-12x50, konfiskavimu.

I. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. ir nubausti 1100 € (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams) bei jam priklausančio automobilio FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Administracinio teisės pažeidimo bylą I. M. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 1 d., nutraukti.

Byloje esančią licenciją SV Nr. 003730, perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui spręsti klausimą dėl licencijos panaudojimo, saugojimo ar sunaikinimo norminių aktų nustatyta tvarka.

Šovinio tūtelę, kulkos daleles, nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.