Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui S.L., pareiškėjo atstovui Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkui Martynui Ausčiui, atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Margaritai Kudijanovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.L. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011 m. spalio 18 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr.85-TE-456 panaikinimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 85-TE-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S.L. ir jo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas“ bei grąžinti jį į Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės viršininko pareigas;

- priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities VPK darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas, už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas teismui skundžia Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 85-TE-456, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jo tarnybą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kuris nustato pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas (toliau - Statutas). Statuto 26 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, tame tarpe ir perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas (26 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas - Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas).

Kaip matyti teisinė prielaida tarnybinio patikrinimo atlikimui buvo 2011 m. liepos 22 d. viešosios tvarkos skyriaus viršininko S.S., viešosios tvarkos skyriaus l.e. Prevencijos skyriaus viršininko pareigas R.L. ir informatikos ir ryšių poskyrio specialistės K.R. tarnybinis pranešimas apie tikslinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (b.l.37-38). Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas rezoliucija nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą. 2011 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.85-IS-111 (b.l.34-36) konstatuota, kad Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės viršininkas S.L. aplaidžiai atliko nutarimų skirti administracinį areštą vykdymą. Tarnybinė nuobauda S.L. paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1, 20, 303, 304, 336, 337 straipsnių, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 85, 93.3 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1V-190 patvirtintos Dokumentų, susijusių su Vidaus reikalų ministerijos veikla, rengimo, tvarkymo ir valdymo, pavedimų vykdymo kontrolės organizavimo instrukcijos 131 punkto, Tauragės AVPK viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 85-V-336 patvirtinto Tauragės AVPK Viešosios tvarkos Areštinės viršininko pareigybės aprašymo 12, 15, 24, 37, 58, 61, 67 punktų, Tauragės AVPK viršininko 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 85-V-34 patvirtinto Tauragės AVPK Viešosios tvarko skyriaus Areštinės viršininko pareigybės aprašymo 12,15, 24, 37, 58, 61, 67, punktų reikalavimų nevykdymą.

Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškia teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyviai pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėtų veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A15-1480/2005). Todėl vertinant ginčijamo įsakymo teisėtumą būtina nustatyti ar pareiškėjas pagal einamas pareigas buvo atsakingas už nutarimų skirti administracinį areštą vykdymą, ar privalėjo į policijos duomenų informacinę sistemą suvesti atitinkamus duomenis, ar turėjo galimybę visą tai atlikti kaip numato šias funkcijas reglamentuojantys teisės aktai.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti policijos uždaviniai – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas ir kt. Pagal šio įstatymo 14 straipsnį teritorinės policijos įstaigos yra vyriausieji policijos komisariatai, atlieka šio įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskrities teritorijoje įgyvendinti (1 dalis). Teritorinės policijos įstaigos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės teritorijoje gali būti steigiami policijos komisariatas (2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje numatytos teritorinės policijos atliekamos funkcijos – pagal savo kompetenciją tvarko registrų ir informacinių sistemų duomenis (10 punktas); įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo teismų nuosprendžius, nutarimus ir nutartis (11 punktas). ATPK 1 straipsnyje nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys, tai yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai - atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK V skyrius reglamentuoja nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymą. Nutarimo skirti administracinė nuobaudą vykdymo privalomumas nustatytas ATPK 303 straipsnyje - nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai ir piliečiai. Nutarimo vykdymo tvarka reglamentuota ATPK 304 straipsnyje - nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ATPK 308 straipsnio 2 dalyje numatyta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai. ATPK 336- 338 straipsniai skirti reglamentuoti nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo procesą - nutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmens, kuriam paskirtas administracinis areštas, buvimo vieta nežinoma, policija paskelbia jo paiešką (336 straipsnis). Rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas), atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali nustatyti, kad nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo (ATPK 337 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, areštuoti laikomi policijos įstaigų nustatomose vietose (ATPK 338 straipsnis). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Areštinių saugos ir priežiūros instrukcija) nustatyta, kad policijos areštinė – teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems ir kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Iš šių įvardintų teisinių nuostatų akivaizdu, jog vienas iš policijos areštinėms priskirtų uždavinių yra vykdyti nutarimus skirti administracinius areštus laikantis tiek ATPK, tiek Areštinių saugos ir priežiūros instrukcijos nustatytos tvarkos ir terminų. Kaip jau minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad iš 2010 metais Areštinėje gautų vykdymui 131 nutarimų skirti administracinį areštą, dvidešimt penkių nutarimų vykdymui suėjo vykdymo senatis ir jie nebegali būti vykdomi. Tai reiškia, jog šiais nutarimais administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims paskirtosios administracinės nuobaudos – administracinis areštas, nebuvo įvykdytos ir nebuvo laikomasi jau minėtų ATPK reikalavimų - privalomai vykdyti nutarimus, o nustačius, kad asmens, kuriam paskirtas administracinis areštas, buvimo vieta nežinoma, perduoti visą medžiagą policijos pareigūnams atsakingiems už paieškos paskelbimą ir visus šiuos veiksmus atlikti per vienerius metus.

Areštinės viršininko pareigybės aprašyme (toliau – Pareigybės aprašymas) numatytos Areštinės viršininko funkcijos (tiek 2009-11-10 patvirtintoje Pareigybės aprašymo redakcijoje, tiek 2011-01-24 patvirtintoje Pareigybės aprašymo redakcijoje funkcijos nurodomos analogiškai (b.l.145-152)), kurios numato, kad jis organizuoja, planuoja ir atsako už Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės ir konvojaus grandžiai iškeltų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą apskrities mastu (15 punktas). Taigi pareiškėjas būdamas Areštinės viršininku privalėjo Areštinėje dirbančių pareigūnų darbą planuoti ir organizuoti taip, kad būtų įgyvendinti Areštinės ir konvojaus grandžiai iškelti uždaviniai ir vykdomos priskirtos funkcijos apskrities mastu. Pareigybės aprašyme taip pat numatyta, kad Areštinės viršininkas privalo būti susipažinęs su Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą, tiesioginių funkcijų vykdymą, dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles (12 punktas); teisingai pildyti areštinės ir konvojavimo grandies dokumentaciją (37 punktas); vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tauragės AVPK viršininko įsakymus, nurodymus, esant būtinumui dirbant viršvalandžius (58 punktas); vykdyti teisėtumo pažeidimų pavaldiems pareigūnams ir darbuotojams atliekant tarnybos ir darbines funkcijas kontrolės ir prevencijos priemones, asmeniškai atsakyti už šių priemonių įgyvendinimą (66 punktas).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tikrinimo metu patikrinus Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Areštinėje esantį dokumentų aplanką, kuriame susegti perduoti vykdymui nutarimai dėl administracinio arešto ir pateiktus Areštinės viršininko dokumentus, nustatyta, kad per 2010 metus gauti 131 nutarimai, iš kurių 25 nutarimų vykdymui jau suėjusi nutarimų vykdymo senatis numatyta ATPK 308 straipsnyje. Pareiškėjas iš esmės neginčija nustatytų faktinių aplinkybių dėl neįvykdytų nutarimų apimties, tačiau teigia jog pavestų funkcijų negalėjo vykdyti dėl objektyvių priežasčių, tai yra objektyviai nebuvo įvertintos tos aplinkybės, kad Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Areštinėje pakankamai ilgą laiką dirbo tik 4 postiniai ir jis, kaip viršininkas, todėl fiziškai nespėdavo įvykdyti nutarimų, kuriais paskirtas administracinis areštas. Tačiau nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patekti duomenys patvirtinantys, kad pareiškėjas raštu būtų informavęs Tauragės AVPK vadovybę apie priežastis, trukdančias laiku atlikti procesinius veiksmus vykdant nutarimus skirti administracinį areštą. Pareiškėjas nepateikė ir konkrečių duomenų, kuriais pagrįstų savo dėstomą poziciją, kad per įstatyme numatytąjį vienerių metų terminą nebuvo įmanoma organizuoti veiklą, pačiam atlikti veiksmus ar skirstyti krūvius pavaldiems asmenims, taip pat kreiptis tarnybinės pagalbos į kitus pareigūnus, taip, kad minėti nutarimai būtų įvykdyti. Taip pat nepateikė ir duomenų bei įrodymų, kad buvo būtina atlikti kitus svarbius ir neatidėliotinus veiksmus, dėl kurių įvardijamu laikotarpiu nebuvo objektyvių galimybių kontroliuoti, jog nutarimai būtų vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui nebuvo pateikta jokių duomenų, kuriais būtų patvirtinama, kad iš 25 nutarimų, kurie buvo perduoti vykdymui ir pasibaigė vykdymo senatis, iš vis buvo atliekami kokie nors veiksmai, siekiant, kad asmenys, kuriems buvo paskirtas administracinis areštas atliktų paskirtąjį areštą, ar būtų atlikti veiksmai, kuriais būtų nustatyta, asmenų vengiančių atlikti administracinį areštą buvimo vieta, ar imtasi veiksmų dėl šių asmenų paieškos paskelbimo, jeigu konstatuota, kad asmenys siekdami išvengti arešto vykdymo pasislėpė. Būtent pareiškėjas pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą buvo atsakingas už areštinės darbo organizavimą ir privalėjo imtis pirminių veiksmų dėl paieškos inicijavimo kreipiantis į prevencijos skyriaus pareigūnus prašant skelbti asmenų paiešką, jei asmenys vengia atlikti paskirtąją administracinio arešto nuobaudą. Taigi tiriant pareiškėjo tarnybinę veiklą nebuvo nustatyta jokių duomenų apie nutarimų vykdymo eigos fiksavimą, nebuvo rašomi tarnybiniai pranešimai ir fiksuojami kiti duomenys, pagal kuriuos teismas apskritai galėtų vertinti ar pareiškėjas ir jam tarnybine tvarka pavaldūs pareigūnai iš vis ėmėsi veiksmų vykdant įvardijamus nutarimus, kuriuose pasibaigė nutarimo vykdymo terminas. Pareiškėjo teigimu jis atliko vykdymo veiksmus, tačiau jų nefiksavo, kadangi neprivalo rašyti tarnybinių pranešimų, nes to nenumato teisinis reguliavimas. Tačiau pagal Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, tarnybiniai pranešimai priskiriami prie Informacinių įstaigos vidaus dokumentų, kuriuose pateikiama informacija ar duomenys, fiksuojami su įstaigos veikla susiję faktai, įvykiai, ryšiai su kitomis įstaigomis. Pareiškėjas pagal Pareigybės aprašymo 12 punktą turi būti susipažinęs su visais jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tame tarpe ir dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles reglamentuojančiais teisės aktais.

Iš nustatytų duomenų darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas S.L. turėjo užtikrinti Areštinei pavestų uždavinių įgyvendinimą bei funkcijų vykdymą, t.y. nutarimų skirti administracinį areštą vykdymą, tačiau savo funkcijas vykdė aplaidžiai ir pažeidė ATPK 303, 304, 336, 337 straipsnių bei Pareigybės aprašymo 12, 15, 37, 58, 67 punktų reikalavimus. Toks pareiškėjo netinkamas pareigų vykdymas (nepateisinamai ilgas neveikimas) sąlygojo tai, jog 25 asmenys paminėti tarnybinio patikrinimo išvadoje išvengė administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, tokiu būdu nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nurodyti ATPK 20 straipsnyje bei neįgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys, tai yra auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei (ATPK 1 straipsnis).

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad įteikiant pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyti tik 7 nutarimai (b.l.43), o ne 25 nutarimai, kaip nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuriuose suėjo nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis ir tuo buvo apribota jo teisė teikti paaiškinimus, pažymėtina, kad tai kaltinimo esmės nekeičia ir nėra teisinė prielaida ginčijamo įsakymo panaikinimui. Pirmiausia, ginčo, kad įvardintieji nutarimai buvo perduoti vykdymui ir už jų vykdymą buvo atsakingas pareiškėjas, nėra. Antra, aukščiau šiame sprendime nurodytais argumentais yra nurodyta, kad pareiškėjas nei tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui, nei teismui, negali pateikti jokių duomenų, kad iš vis ėmėsi veiksmų vykdyti tiek pranešime apie galimai įvykdytą tarnybinį nusižengimą nurodytus 7 nutarimus, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardijamus 25 nutarimus dėl administracinio arešto.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad patikrinus nutarimų skirti administracinį areštą vykdymą pagal policijos informacinę sistemą (atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad pagal ATPEĮR), buvo nustatyta, kad 2010 metais policijos informacinėje sistemoje 20 asmenų nebuvo atžymėti kaip atlikę administracinį areštą, o 2011 metais – 3 asmenys. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nesuteikti įgaliojimai būti informacinės sistemos ATPEĮR administratoriumi, taip pat nenurodyta kokio teisės akto nuostata įpareigoja Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Areštinės viršininką duomenų bazėje „atžymėti“ asmenis, kurie administracinį areštą jau atliko. Pareigybės aprašymo 61 punkte nustatyta, kad Areštinės viršininkas naudoja, tvarko (įrašo, keičia, vykdo paiešką) duomenis policijos registruose, posistemiuose, sistemose, duomenų bazėje ir informacinėse sistemose, reikalingose pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

2010 m. sausio 15 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu Nr. 5-V-35 patvirtino Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisykles (toliau ir Taisyklės), kurios nustato Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymą, policijos pareigūnų, įgaliotų tvarkyti duomenis, veiksmus, teises ir pareigas teikiant, registruojant, naudojant registro duomenis, atliekant kitus duomenų tvarkymo veiksmus. Taisyklių 3 punkte buvo apibrėžta kas yra registro vartotojas – policijos pareigūnas ar darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka suteiktos tam tikros teisės dirbti su registru ir nurodyti registro objektai – policijos pareigūnų teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys, eismo įvykiai, juose dalyvavę asmenys ir eismo įvykių metu sugadintos transporto priemonės.

Iš pareiškėjo policijos informacinės sistemos naudotojo prašymo matyti, kad pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą dirba su ATPEIR kaip Vartotojas 2 ir Vartotojas 5. Vaidmuo Vartotojas Nr. 2 apibūdinamas kaip policijos pareigūnas, kuriam suteikta teisė surašyti ATPP ir nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas (priimti) nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose. Registruoti procesinį sprendimą nepradėti ATP teisenos. Turi tokias pat teises kaip vartotojas Nr. 1 bei teisę formuoti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtinti sprendimus, susieti (atsieti) mokėjimo duomenis su paskirta bauda, anuliuoti atspausdintus dokumentus, turinčius žymą „pasirašytas“ ir (arba) „įteiktas“, peržiūrėti anuliuotus dokumentus, peržiūrėti išregistruotų registro objektų duomenis, generuoti ataskaitas. Vaidmuo „Vartotojas Nr. 5“ apibūdinamas – į ATPEIR suveda ir koreguoja visus registro duomenis. Taip pat turi teisę perkelti į archyvą registro objektų duomenis, kuriems suėjo nustatytas senaties terminas(pareigūnas (darbuotojas), kuris šiuo metu suvedinėja duomenis į duomenų bazes). Pareiškėjo minėtame prašyme pateiktame elektroniniu būdu yra patvirtinimas, kad pareiškėjas susipažinęs su registrų, duomenų saugos, saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių nuostatais ir kitais teisės aktais, kuriais turi būti vadovaujamasi tvarkant registrų duomenis. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjas S.L. teikdamas prašymą būti ATPEIR naudotoju žinojo, kad pagal Pareigybės aprašyme atliekamas funkcijas jam priskirti vaidmenys Vartotojas Nr. 2 ir Vartotojas Nr. 3 bei patvirtino, kad yra susipažinęs su visais teisės aktais tvarkant registrų duomenis. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis, atskirais atvejais negalėjo suvesti duomenų į ATPEIR, nes neturi administracinių bylų, tik pagal kurių duomenis gali suvesti apie priimtą nutarimą skirti administracinį areštą ir jo vykdymą. Tačiau byloje nėra jokių, kad būdamas registro vartotoju ir negalėdamas atlikti veiksmų, susijusių su registro objektų fiksavimu būtų kėlęs klausimą apie jam pateiktų duomenų trūkumą ar kitų registro vartotojų neatliktą darbą dėl kurio nėra galimybių fiksuoti asmenis atlikusius administracinį areštą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog S.L. kaip Areštinės viršininkas savo neveikimu aplaidžiai vykdė jam pavestas funkcijas ir pažeidė Pareigybės aprašymo 61 punkto reikalavimus.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjui inkriminuoti ir Areštinių saugos ir priežiūros instrukcijos 85 ir 93.3 punktų reikalavimų pažeidimai. Minėtos instrukcijos 85 punkte nustatyta, kad nutarimai paleisti asmenį ir įgaliojimai tvirtinami antspaudu. 93.3 punkte nustatyta, kad Policijos areštinės viršininkas privalo kiekvieną darbo dieną tikrinti (ar dalyvauti tikrinant) policijos areštinės kameras ir kitas patalpas, jų įrangą ir apsaugos techninių priemonių būklę, teikti pasiūlymus dėl policijos areštinės remonto, ryšių ir signalizacijos priemonių tobulinimo, taip pat dėl materialinio aprūpinimo ir medicininės priežiūros. Tačiau analizuojant Tarnybinio patikrinimo išvadą matyti, kad nėra nurodyti jokie pareiškėjo veiksmai, kuriais jis būtų pažeidęs minėtas nuostatas. Analogiška situacija ir su inkriminuotu Pareigybės aprašymo 24 punkto, kuris nustato, kad Areštinės viršininkas sprendžia klausimus, susijusius su administracinio poveikio priemonių taikymu asmenims, padariusiems teisės pažeidimus ir skiria nuobaudas pagal suteiktus įgaliojimus, pažeidimu. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybės, 2011-08-08 pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 85-PR3-112 ir 2011-08-26 patikslinto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 85-PR3-116 turinį iš tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuoto kaltinimo pareiškėjui yra šalinamas kaltinimas dėl Areštinių saugos ir priežiūros instrukcijos 85 ir 93.3 punktų bei Pareigybės aprašymo 24 punkto pažeidimo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad vykdant nutarimus skirti administracinį areštą Areštinės viršininkas nesuradęs asmens, kuriam skirtas administracinis areštas per 10 dienų privalėjo surinktą medžiagą perduoti Viešosios policijos padalinio pareigūnams tolimesniam vykdymui, tai yra paieškos paskelbimui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.1V-190 patvirtintos Dokumentų, susijusių su Vidaus reikalų ministerijos veikla, rengimo, tvarkymo ir valdymo, pavedimų vykdymo kontrolės organizavimo instrukcijos 131 punktas. Minėtame punkte numatyta, kad jeigu ministerijos vadovybės rezoliucijose nenurodyta pavedimo vykdymo data, ministerijos vadovybės rezoliucijoje esantis pavedimas turi būti įvykdytas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo Bendrajame departamente dienos. Tačiau minėtos instrukcijos 1 punkte numatyta, kad ši instrukcija nustato bendruosius Vidaus reikalų ministerijos, ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos, ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų rengiamų tvarkomųjų, organizacinių ir informacinių dokumentų, susijusių su ministerijos veikla, rengimo, įforminimo, tvarkymo, valdymo, pavedimų vykdymo kontrolės organizavimo reikalavimus, kurie taikomi rašytiniams ir jiems prilygintiems dokumentams, nepaisant šių dokumentų parengimo būdo ar laikmenos. Taigi akivaizdu, kad Tauragės AVPK Viešosios policijos skyriaus viršininko rezoliucija ant nutarimą skirti administracinį areštą lydinčio dokumento, nukreipianti vykdymui ar vykdymo kontrolei negali būti prilyginama ministerijos vadovybės pavedimui bei taikomas 10 dienų įvykdymo terminas, todėl kaltinimas dėl minėtos instrukcijos 131 punkto pažeidimo taip pat šalinamas ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjui inkriminuoto kaltinimo.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą bei įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes pažymi, kad nors ir pašalinus iš kaltinimo pareiškėjui inkriminuotus Areštinių saugos ir priežiūros instrukcijos 85 ir 93.3 punktų, Pareigybės aprašymo 24 punkto bei Dokumentų, susijusių su Vidaus reikalų ministerijos veikla, rengimo, tvarkymo ir valdymo, pavedimų vykdymo kontrolės organizavimo instrukcijos 131 punkto pažeidimus, kaltinimo esmė nesikeičia. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas (nepateisinamas ilgalaikis neveikimas) prieštarauja ATPK 1, 20, 303, 304, 336, 337 straipsnių bei Pareigybės aprašymo 12, 15, 37, 58, 61, 67 punktų reikalavimams, todėl pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje faktinių bylos aplinkybių viseto pagrindu buvo įvertintas kaip aplaidus jam pavestų funkcijų, tai yra nutarimų skirti administracinį areštą vykdymas. Tokie pareiškėjo veiksmai atitinka Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto Tarnybinio nusižengimo sąvoką – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos. Ši įstatymo norma leidžia daryti išvadą, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Statuto 26 str. 1 d. 1-5 p. išvardintų tarnybinių nuobaudų, išskyrus atvejį, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, jog pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Teismo vertinimu pareiškėjas aplaidžiai vykdydamas pareigas sudarė prielaidas asmenims išvengti paskirtosios administracinės nuobaudos – administracinio arešto ir tuo sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nežiūrint priimto teisingumo akto, jis gali būti neįvykdytas, todėl vadovas, turintis teisę pareigūną skirti į pareigas turėjo diskrecijos teisę paskirti būtent įvardijamą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Todėl nustačius, kad pareiškėjas eidamas pareigas nesilaikė teisinio reglamentavimo nuostatų ir tai sukėlė neigiamas teisines pasekmes, buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti tarnybinės atsakomybės pagrindus.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas mano, kad Tauragės AVPK viršininkas parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį S.L. tinkamai įvertino surinktą tarnybinio patikrinimo medžiagą ir Statuto 26 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pareiškėjo padaryti pažeidimai vertintini kaip aplaidumas. Pareiškėjas per 9 darbo metus policijoje skatintas 9 kartus, tačiau nors pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų ir neturi, tačiau už aplaidų pareigų vykdymą baustas 4 kartus, o paskutinį kartą 2010-05-12 papeikimu už analogiško pobūdžio pažeidimus, kas rodo, jog tinkamo prevencinio poveikio taikyta tarnybinė nuobauda neturėjo, jis būdamas vadovas nesugeba tinkamai organizuoti, planuoti darbo, kad būtų įgyvendinti jo kompetencijai pavesti uždaviniai ir funkcijų vykdymas. Todėl konstatuotina, jog paskirtoji tarnybinė nuobauda yra adekvati įvykdyto tarnybinio nusižengimo sunkumui ir sukeltoms neigiamoms teisinėmis pasekmėms, todėl nėra teisinio pagrindo paskirtosios tarnybinės nuobaudos panaikinimui ar jos pakeitimui kita švelnesne nuobaudos rūšimi.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu priimtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 85-TE-456, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo S.L. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.