- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- II-10-229/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00013-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Pareiškėjas
- R. B.
dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9471-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9471-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėja R. B. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir specialios teisės atėmimas 1 metams. Šiuo skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 12 d., 7.31 val. Panevėžyje, ties Klaipėdos ir J. Tilvyčio gatvių sankryža vairavo automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkoholio matuokliu „Alotest 7510“, Nr. ARCK 0030 jai nustatytas 1,11 prom. girtumas, įvertinus galimą prietaiso paklaidą. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su skundžiamu nutarimu, pareiškėja R. B. pateikė skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Skunde nurodyta, kad ji tą pačią dieną, tik vėliau 9.28 val., taipogi būdama neblaivi, vairavo tą patį automobilį, tik prie namų – Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), už ką jai taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Todėl ji mano, kad padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, iš kurių antras yra tęstinis. Todėl advokatas, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu 2 dalimi, prašė paskirti jai už abu administracinius nusižengimus apėmimo būdu galutinę administracinę nuobaudą, tačiau skundžiamu nutarimu toks prašymas nepagrįstai buvo atmestas. Kitas reikšmingas skundo argumentai yra tai, kad policijos pareigūnas pareiškėjos pirmąjį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 422 straipsnį 5 dalį skundžiamame nutarime, o antrąjį nusižengimą nepagrįstai kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Dėl pastarojo nusižengimo kvalifikacijos pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto darytina išvada, kad tik galutinio sprendimo priėmimas atimti teisę vairuoti transporto priemones reiškia, kad asmeniui atimta teisė vairuoti. Tuo tarpu jai tokia teisė atimta tik 2018 m. gruodžio 19 d., todėl jos veiksmai antru atveju turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, o pagal šio kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir išnagrinėti vienoje administracinio pažeidimo byloje bei paskirta subendrinta nuobauda, kas nebuvo padaryta. Taip pat policijos pareigūnas pasielgė su ja nesąžiningai, užuot siekdamas užkirsti kelią administraciniams nusižengimams ir taikydamas mano transporto priemonės priverstinį nuvežimą, pasiūlė jai susirasti vairuotoją, kuris nuvarytų jos automobilį į jos namus. Todėl ji apie dvi valandas ieškojo vairuotojo, kuris jai pagelbėtų, bet jo nesuradusi ir, nenorėdama palikti savo automobilio be priežiūros, ryžosi pati parvaryti savo automobilį į namus, kur jos laukė jau policijos pareigūnai.
Pareiškėja R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pasirašytinai pranešta tinkamai (b. l. 6), prašymų teisme dėl bylos nagrinėjimo negauta, todėl byla išnagrinėta, pareiškėjai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimu institucija nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas A. G. teismo posėdyje palaikė institucijos atsiliepimą, prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti, kadangi jos skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu nutarimu, iš esmės skundą grindžia keliais esminiais argumentais: 1) abu 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjos padaryti KET pažeidimai turėtų būti vertinami, kaip viena tęstinė veika, už ką jai turėtų būti skiriama viena nuobauda; 2) antrasis 2018 m. gruodžio 12 d. jos apdarytas nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas iš ANK 424 straipsnio 2 dalį į ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi nėra tam visų būtinų kvalifikuojančių požymių; 3) policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, netaikant jos atžvilgiu transporto priemonės priverstinio nuvežimo pirmo nusižengimo padarymo metu, o vėliau laukiant jos prie namų. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškėjos skundą ir priimdamas šią nutartį, plačiau aptaria tik šiuos pareiškėjos skundo argumentus.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, kad pareiškėjos skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismo manymu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.
Visų pirma, pirma teismas kreipia dėmesį į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A-47-1082/2019, kuriuo pareiškėja R. B. buvo pripažinti kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, bei paskirta jai administracinė nuobauda – 1100 Eur bauda. Šis teismo nutarimas 2019 m. sausio 24 d. įsiteisėjo, todėl yra galutinis, neskundžiamas ir privalomai vykdytinas. Pažymėtina, kad šiuo teismo nutarimu pareiškėja buvo konstatuota, kad ji 2018 m. gruodžio 12 d. apie 9.28 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 0,78 prom. girtumas) vairavo transporto priemonę „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai vairuotojo pažymėjimas jai paimtas 2018 m. gruodžio 12 d. 7.31 val., todėl teisės atėmimo vykdymas pradėtas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo. Todėl teismas nagrinėdamas, pareiškėjos pateikta skundą dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo, neturi jokio teisinio pagrindo iš naujo vertinti įsiteisėjusiu teismo nutarimu priimto sprendimo dėl minėto nusižengimo perkvalifikavimo, kai pati pareiškėja nepasinaudojo įstatymo suteikta teise apskųsti apeliacine tvarka jos atžvilgiu priimto minėto teismo nutarimo. Remiantis tuo, teismas nevertina pareiškėjos antrojo iš trijų išvardintų prieš tai argumentų, nurodytų teismui pateiktame skunde.
Tuo tarpu dėl abiejų 2018 m. gruodžio 12 d. 7.31 val. ir 9.28 val. pareiškėjos padarytų KET pažeidimų kvalifikavimo, kaip vienos tęstinės veikos teismas pakartotinai kreipia dėmesį į tai, kad minėtu teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarimu, įvertinus visas aplinkybes tame tarpe ir šią aplinkybę, kad tą pačią dieną buvo pareiškėjos padaryti keli nusižengimai, priėmė vienareikšmį sprendimą pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn už paskesnį 2018 m. gruodžio 12 d., 9.28 val. padarytą nusižengimą, tokiu būdu užkertant kelią traktuoti abu 2018 m. gruodžio 12 d. 7.31 val. ir 9.28 val. padarytus nusižengimus, kaip esantį vieną tęstinį nusižengimą, su kuo, manytina, sutiko ir pati pareiškėja tuo metu, kadangi šio teismo nutarimo apeliacine tvarka ji neskundė. Todėl darytina tokia pati išvada, kaip ir prieš tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl šių dviejų skirtingų nusižengimo perkvalifikavimo, kaip esančio vieno tęstinio nusižengimo. Papildomai teismas šiuo klausimu pažymi, kad tęstinė veika – tai viena veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga pažeidėjo tyčia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Tačiau nagrinėjamu atveju padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o buvo padaryti du atskiri pažeidimai, apie ką galima spręsti, vertinant ir visas faktines abiejų minėtų nusižengimų padarymo aplinkybes, t. y. padaryti du KET pažeidimai skirtingose vietose, skirtingu laiku (nors ir praėjo trumpas laiko tarpas tarp jų), pažeidžiant skirtingus KET reikalavimus ir padarant skirtingus ANK nusižengimus, tarp padarytų nusižengimų policijos pareigūnų buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tokiu būdu aiškiai užfiksuojant ir atribojant minimus pareiškėjos padarytus nusižengimus, juolab pareiškėjos skunde nėra nepagrįsta, kad KET pažeidimas abiem minėtais atvejais buvo vykdomas iš anksto apgalvotai ar planingai, dėl ko negalima teigti, kad padarytus nusižengimus sieja vieninga kaltė ir vieningas jų padarymo tikslas. Tokiu būdu antrasis pareiškėjos padarytas nusižengimas nebuvo pirmojo nusižengimo tąsa, todėl pagrįstai nusižengimai, kaip atskiros veikos, kvalifikuoti teisingai. Taip pat teismas kreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos skunde yra nepagrįstai nurodytos ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos prie šio argumento taikymo, kadangi joje yra įtvirtintos galutinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklės, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, o nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjos yra padarytos du atskiri ir savarankiški administraciniai nusižengimai, už kurių padarymą skirtingais institucijų sprendimais buvo paskirtos atskiros administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės.
Dėl likusių pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su galimai neteisėtais policijos pareigūnų atliktais veiksmais, netaikant jos atžvilgiu transporto priemonės priverstinio nuvežimo pirmo nusižengimo padarymo metu, o vėliau jau laukiant jos prie namų, ko pasekoje buvo užfiksuotas dar vienas nusižengimas, teismas pažymi, kad tokių policijos pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimas ar neatlikimas po to, kai 2018 m. gruodžio 12 d. 7.31 val. buvo nustatytas pareiškėjos padarytas nusižengimas, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas, neturėjo ir negalėjo objektyviai turėti jokios įtakos šio nusižengimo nustatymui, tačiau teismas pažymi, kad išlieka galimybė pareiškėjai kelti klausimą dėl galimos atsakingų pareigūnų drausminės atsakomybės, kreipiantis į policijos įstaigos vadovą dėl tokių aplinkybių.
Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjos R. B. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-9471-2018 – atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.