- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-1058-245/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- Ž. A.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Evaldo Gražio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atmestas Ž. A. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ž. A. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi nutarta panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, Ž. A. nuteistas 2009 m. balandžio 30 d. Stokholmo miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 paragrafą 1 pastraipą ir 6 paragrafą 3 pastraipą galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme. 2011 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su BK 199 straipsnio 2 dalimi ir palikta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį subendrintos, ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 24 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. gegužės 11 d., dieną).Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė nuteistojo Ž. A. skundą dėl 2016 m. gegužės 11 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog Ž. A. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat, kad šiuo metu paleistas lygtinai Ž. A. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis Ž. A. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino viso apelianto atlikto bausmės laikotarpio, kas jo nuomone, yra šališka ir neobjektyvu. Anot skundo autoriaus, nurodyta aplinkybė paneigia, jog bausmė, paskirta Švedijos Karalystės teismo, buvo perkelta, kadangi šios bausmės atlikimo laikotarpis akivaizdžiai nevertintas. Atitinkamai, tai paneigia BVK nuostatas, jog turi būti vertinamas visas bausmės atlikimo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad iš Alytaus pataisos namų turėtų būti išsireikalauta nuteistojo charakteristika laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 21 d. iki 2011 m. birželio 23 d., taip pat iš Komisijos atsiliepimas, kuriame būtų nurodyta, kokiu būdu buvo vertinamas bausmės atlikimo laikotarpis nuo 2009 m. iki 2011 m., bei Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, protokolas, siekiant, kad nešališkai būtų įvertintas lygtinio paleidimo klausimas.Skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad nuteistojo padėtis yra statiška, taip pat prokurorės atsiliepimo į skundo dėl Komisijos nutarimo motyvais, jog apeliantas anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, jo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį nekinta, teigiama, kad vadovaujantis nurodytais teiginiais nuteistajam apskritai negalėtų būti taikomos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinį paleidimą, kas reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos teisės aktuose įtvirtintų normų, draudžiančių diskriminaciją, pažeidimą.Kritikuodamas Lietuvos pajėgumą vykdyti įsipareigojimą Švedijos Karalystei nepabloginti nuteistojo bausmės laikotarpio, skundo autorius tvirtina, kad per 5 metus pataisos įstaigos neatliko savo funkcijų ir nuteistasis negavo tinkamų ir deramų paslaugų. Nesutikdamas su teiginiu, kad nuteistasis nelinkęs keistis ir taisytis, nuteistasis pažymi, jog toks argumentas, nenurodant kokias jo savybes reikėtų keisti ir kokiu būdu, yra pataisos įstaigų atsakomybės nusimetimas, nors tai yra jų pareiga. Be to, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikoje yra nežmoniškos ir kankinančios sąlygos, kurios veikia kalinčio asmens psichologiją, ir tai nėra susiję su asmens taisymu. Akcentuojama ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, taikydama priverstinį bausmės perkėlimą, įsipareigojo Švedijos Karalystei ir nuteistajam nepabloginti ir nepasunkinti bausmės, taip pat garantavo sąlygas, atitinkančias žmogaus teises, bei nurodė, jog vyksta modernizavimas, tačiau to neišpildė ir netaiko lygtinio paleidimo, kuris pagal Švedijos Karalystės paleidimo sąlygas jau buvo 2014 m. gegužės 24 d. Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad apeliantas vykdo ne Švedijos Karalystės paskirtą bausmę, o naują Lietuvos Respublikos paskirtą bausmę už kitą nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad už akių pakeistas bausmės atidėjimas ir 2009 m. birželio 29 d. bausmė įsigaliojo tik 2016 m. sausio 6 d., kuri iki šiol nėra subendrinta. Tokiu būdu, skundo autoriaus tvirtinimu, bausmės laikotarpis už 2009 m. birželio 29 d. paskirtą bausmę pasibaigė 2017 m. sausio 6 d., todėl jam liko atlikti 5 mėnesius 12 dienų bausmės, nuo skundo padavimo, ir tai yra paskutinė galimybė išeiti anksčiau laiko bei ištaisyti pareiškėjo atžvilgiu padarytus teisės pažeidimus.Nuteistojo Ž. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą Ž. A. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. A. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (40 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija atsižvelgė ne į visą jo bausmės atlikimo laikotarpį ir šiuo laikotarpiu buvusį jo elgesį, kas nebuvo vertinta apylinkės teisme, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad tokie Ž. A. teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti, tuo tarpu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis Ž. A. atlikdamas bausmę dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi pataisos namuose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose ir mokymasis nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatytas 41 balas pagal „OASys“), tačiau šis pokytis yra nežymus, o rizika išlieka artima vidutinei (40 balų). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu Ž. A. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (2 kartus), ir baustas (16 kartų), Komisijos nutarimo priėmimo dieną turėjo galiojančią nuobaudą (2015 m. lapkričio 30 d.). Nors skundžiamoje nutartyje ir Komisijos nutarime neteisingai nurodyta, kad taip pat galiojo nuobaudos, nuteistajam paskirtos 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 18 d. (dvi nuobaudos), tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad Ž. A. nevykdė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 6 d. rekomendacijų – neturėti galiojančių nuobaudų ir įsidarbinti pataisos namuose, t. y. Komisijos posėdžio dienai, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas lygtinai jį paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistasis, kaip minėta, turėjo vieną galiojančią nuobaudą bei pataisos namuose nedirbo ir nebuvo kreipęsis dėl darbo. Taip pat, nors nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, taip pat turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčius pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyti net trys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, taip pat nuostatos. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo Ž. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo Ž. A. skundą atmesti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.