- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- AN2-157-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02827-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- M. D.
- Pareiškėjas
- P. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. ir pareiškėjo P. R. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimas dėl M. D. nubaudimo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas S. K., išnagrinėjęs eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje, registruotoje Nr. 07-18-9468180, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, bei pasiūlyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas P. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 07-18-9468180 ir patraukti administracinėn atsakomybėn M. D. pagal administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 10 ir 11 punktus.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo P. R. skundą tenkino iš dalies ir nutarė panaikinti Institucijos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 07-18-9468180 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nustatęs, kad pateiktame skunde yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skundas, ir prie jo pateikti duomenys sudaro pakankamą vadą administracinei teisenai pradėti, atlikti tyrimo veiksmus patikrinti skunde nurodytas aplinkybes, užfiksuoti bylai reikšmingus faktus ir tik tada juos įvertinus priimti sprendimą. Taip pat teismas konstatavo, kad šiuo atveju neatlikus aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
4. Šias aplinkybes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje patvirtino palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeista.
5. 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai paliko kelyje betoninius blokelius, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su minėtu nutarimu M. D. pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ir pareiškėjo P. R. skundas dėl to paties nutarimo, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, papildomai M. D. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį ir jį nubausti laikantis ANK 38 straipsnio reikalavimų, taip pat priteisti iš M. D. 105 Eur turtinei žalai atlyginti bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti proceso išlaidas pagal pateiktus paskaičiavimus.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. ir pareiškėjo P. R. skundus, 2019 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimą dėl M. D. nubaudimo ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, nustatęs, kad jau ankstesne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi bylą grąžinus Institucijai, jokie papildomi tyrimo veiksmai, kuriuos apylinkės ir apygardos teismo buvo įpareigota atlikti Institucija, byloje nebuvo atliekami. Taip pat teismas nurodė, kas buvo padaryta netinkamai.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukimas M. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad įvertinus įrodymų visumą, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų apelianto kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, bylą sprendė paviršutiniškai, neišsamiai, dėl ko padarė neteisingą bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą ir bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apskrities VPK iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi subjektyviu institucijos manymu dėl apelianto kaltės, nevertino bylos aplinkybių ir faktų, nesiaiškino administracinio nusižengimo sudėties požymių. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam priklausančiame žemės sklype joks administracinis nusižengimas nebuvo užfiksuotas, betoniniai blokeliai, neva buvę kliūtimi, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos kelkraštyje, tačiau jokiu būdu ne jam priklausančiame žemės sklype. Teismas taip pat nevertino, kad blokeliai apeliantui nepriklauso, o vietinės reikšmės viešųjų kelių naudojimo priežiūra, techninės jų priežiūros organizavimas į apelianto pareigas neįeina. Apelianto teigimu, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad betoninių blokelių pastarasis į įvykio vietą nepadėto, tokių įrodymų byloje nėra. Taip pat nebuvo įvertinta ir tai, kad apeliantas po minėto įvykio patraukė blokelius, kad neatsirastų žala kitiems asmenims, t.y., kad jis vykdė savo pilietinę pareigą. Pasak apelianto, teismas visiškai nevertino paties neva nukentėjusiojo P. R. veiksmų ir galimos kaltės dėl įvykio, kadangi P. R. keliu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi ypač dažnai, jam yra žinomos visos šiame kelyje esančios kliūtys, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų siekiant jas pašalinti tikslu išvengti galimos žalos. Tokiu būdu būtent P. R., vadovaudamasis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kaip transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turėjo pareigą elgtis kelyje atsargiai. Teigia, kad jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne betoninių blokelių buvimas, ypač turint omenyje tai, kad P. R. pats pripažino prieš susidūrimą su blokeliais viršijęs greitį net 20 km/h., važiavo nesilaikydamas dešinės pusės. Be to, apelianto teigimu, P. R., žinodamas apie kliūtį kelyje, nesilaikė KET reikalavimų 11 p., kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad apelianto veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad P. R., galimai patyręs žalą šioje byloje, jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-16105-294/2018 dėl žalos atlyginimo, Vilniaus miesto apylinkes teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, nenustačius apelianto veiksmuose kaltės, nes nebuvo įrodyta, jog būtent jis paliko/nepašalino blokelių, į kuriuos buvo apgadintas automobilis. Teismas pažymėjo, kad P. R. nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantas blokelius padėjo taip, kad jie nesaugiai mėtytųsi ant kelio ir keltų pavojų saugumui.
9. Apeliaciniame skunde pareiškėjas P. R. (toliau – pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą: kvalifikuoti M. D. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 518 straipsnį, nubausti jį laikantis ANK 38 straipsnio reikalavimų. Taip pat prašo priteisti iš M. D. 105 eurus turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiojo/liudininko proceso išlaidas pagal skunde pateiktus paskaičiavimus. Nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ilgiau nei metus laiko, nors įvykis yra elementarus. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, privalėjo ją išnagrinėti iš esmės bei priimti atskirą nutartį dėl Kelių policijos pareigūnų aplaidumo tiriant minėtą įvykį, tačiau ne grąžinti bylą iš naujo nagrinėti. Skunde pareiškėjas nurodo manantis, kad M. D. padarė keletą ANK pažeidimų, kurie Kelių policijos valdybos nutarime nėra nustatyti, dėl ko pastarasis liko per švelniai nubaustas. Taip pat niekas neįvertino M. D. veikoje esančių sunkinančių aplinkybių. Kartu liko neatsižvelgta į pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo asmens teises šiame procese, liko neatlyginta pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala, neatlygintos turėtos proceso išlaidos, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Pareiškėjas teigia baiminantis, kad tiek M. D., kaip buvusio kelių policijos patrulio, taip pat ir kitų Kelių policijos pareigūnų veiksmais yra siekiama vilkinti administracinės bylos tyrimą, kadangi vieneri metai jau praėjo, o nuobaudų skyrimo terminas yra du metai. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad M. D. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį kaip savavaldžiavimas, ne tik pagal NAK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi pastarasis savavališkai reguliuoja kelio plotį ir eismą, nukreipdamas jį kaip galima atokiau nuo jam nuosavybės teise priklausančios tvoros ir įvažiavimo. Įvažiavimas yra išdėstytas specialiai įrengtame griovyje, tam tikslui papildomai įkastas betoninis blokas, kuris irgi randasi kelio dalyje ir trukdo eismui, nes siaurina kelią 1.50 m. Šis blokas ir M. D. įrengta kliūtis nėra pašalinta iki šiol. Pareiškėjo teigimu, minėti betoniniai blokai neatsirado atsitiktinai, juos padėjo M. D. specialiai, laikydamasis tam tikro atstumo ir tvarkos. Nurodo asmeniškai kelis kartus juos šalindavęs patraukdamas į šoną, tačiau M. D. sugražindavo į pradinę padėtį, kelis kartus M. D. netgi mokino pareiškėją, kad jis neturi teisės liesti M. D. bordiūrų. Vaizdo įraše matosi, jog M. D. sugrąžino po eismo įvykio nustumtą betoninį bloką su strypu į pradinę padėtį, surenka šalia tvoros sudėtus betoninius blokus. Taip pat nurodo, kad užklausus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą, nustatyta, jog M. D. savavališkai ne tik išdėstė betoninius blokus šalia įvažiavimo į jo sklypą, bet savavališkai ir pažeidžiant kelio saugos reikalavimus įrengė patį įvažiavimą, įkasdamas betoninį bloką už jo ribų, neturint leidimo atliko gyv. namo statybos darbus, naudojo svetimo namo registracijos numerį (duomenys neskelbtini), nors jam priskirtas namo nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas yra reikšmingas vertinant eismo sąlygas ir saugos reikalavimus. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad įvykio metu jam buvo padaryta materialinė žala, kadangi susidūrimo su betoniniu bordiūru metu buvo pradurta automobilio priekinė kairės pusės padanga. Pažeidėjas nėr atlyginęs minėtos žalos, demonstratyviai vengia ją atlyginti, žalos dydis yra 105 eurų. Pareiškėjas nurodo neturtinės žalos reikalavimą grindžiantis tuo, kad dėl avarijos išsigando, patyrė dvasinį sukrėtimą, liko įžeistas M. D. veiksmais ir ypač neigimu. Ypač nemalonu žinoti, jog M. D., išdėstęs betoninius blokus, mokina naudotis keliu. Dėl įvykio turėjo keisti planus, patyrė stresą. Nurodo, kad tokiais veiksmais pažeidėjas stipriai pareiškėją įžeidė, sukėlė stresą ir nepatogumų. Neturtinės žalos dydį nurodo vertinąs 500 eurų. Taip pat prašo pagal pateiktus skaičiavimus pripažinti turėtas išlaidas proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apelianto M. D. skundą pareiškėjas P. R. (toliau – pareiškėjas) prašo M. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties atmesti. Atsiliepime nurodomi analogiški argumentai skundo argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino M. D. administracinio nusižengimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, konstatavęs, kad byloje yra įrodymų trūkumų, t.y. nesurinkti visi reikiami įrodymai ir šios aplinkybės kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismas nutartyje konstatavo, kad tikslinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, kas buvo nurodyta ankstesnėje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje, išsiaiškinant, iš kur atsirado betoniniai blokeliai prie M. D. sklypo ir kt.
12. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo faktinių bylos duomenų vertinimu ir išvadomis sutinka. Išnagrinėjus apeliacinius skundus ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuojama, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusiai 2018 m. spalio 24 d. nutarimą nubausti M. D. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį grąžino pagrįstai.
13. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teisme, teismo posėdyje išklausė byloje dalyvaujančių asmenų parodymų, ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė procesinį sprendimą – grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą Institucijai, nubaudusiai M. D., konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi bylą grąžinus Institucijai, jokie papildomi tyrimo veiksmai, kuriuos apylinkės ir apygardos teismo buvo įpareigota atlikti Institucija, byloje nebuvo atliekami. Nors pareiškėjas P. P. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nenubaudė M. D., tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai nereiškia, kad apylinkės teismas paneigė ar nepaneigė apelianto M. D. padarytų pažeidimų. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokie veiksmai atliktini ir kokie įrodymai turi būti surinkti, kad būtų galima spręsti dėl M. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo/nepadarymo.
14. ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju, būtent policijos pareigūnai yra tinkama institucija, atlikti tyrimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atitinkantį ANK 609 straipsnio nuostatas, tarp kurių ir nusižengimo esmė, kuria laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (taip pat ir objektyvusis požymis – pažeidimo pasekmės). Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdu, kad pats savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas papildomų įrodymų surinkti negalėjo, todėl sprendimas grąžinti bylą Institucijai laikomas pagrįstu. Skundžiamoje nutartyje dėstomi ir prieš tai paminėti įrodymų trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, kadangi jie yra esminiai.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje buvo akcentuota, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad šalia M. D. sklypo tvoros yra padėti betoniniai strypai, kurie galimai trukdo eismui. Pagrįstai skundžiamoje nutartyje teigiama, kad minėta nutartimi bylą grąžinus Institucijai ir nurodžius, kokie duomenys turi būti surinkti, vėl gi nebuvo nustatyta, nei kada tie strypai prie M. D. tvoros atsirado, nei kodėl M. D. jų nepašalino, jeigu jie trukdė eismui, ar nesiėmė priemonių, kad šie betoniniai strypai būtų pašalinti. Matyti, kad apylinkės teismas apklausė ir Institucijos pareigūnus, tyrusius šią bylą, kurie patvirtino faktą, kad jokie papildomai veiksmai byloje nebuvo atliekami, tiesiog buvo surašytas nutarimas nubausti M. D.. Minėtas aplinkybes teisme patvirtino apklausti M. D., P. R. kurie nurodė, kad jų niekas neapklausinėjo, įvykio aplinkybių nesiaiškino. Taip pat nebuvo aiškintos aplinkybės, užfiksuotos byloje pateiktame vaizdo įraše, kuomet po to, kai pareiškėjas P. R. automobiliu kliudė vieną iš strypų ir automobiliu pastūmė jį iš vietos, galimai M. D. grąžino šį strypą į anksčiau buvusią padėtį, t. y. atstatė vertikaliai į važiuojamąją dalį, kas teismui leido daryti prielaidą, kad jeigu M. D. strypų ne padėjo prie savo sklypo tvoros, tai galimai nevykdė KET numatytos pareigos pašalinti kliūtis, trukdančias eismui, ar netgi galimai šiuos strypus prižiūrėjo, t. y. galimai ėmėsi veiksmų, kad jų padėtis būtų būtent tokia, kokia sudaro didžiausius nepatogumus kitiems eismo dalyviams ir kelia didžiausią pavojų eismui. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, be to šias aplinkybes patvirtino ne tik teismo posėdyje apklausti M. D., P. R., tačiau ir patys policijos pareigūnai V. M., A. S., nei vienas šių klausimų tiriant pareiškėjo skundą policijai institucijos nebuvo tirtas.
16. Nors tam tikrus įrodymus pirmosios instancijos teismas gali išsireikalauti pats arba įpareigoti juos pateikti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusią Instituciją, taip pat teismo posėdžio metu gali apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti tyrimo metu ar atlikti kitus būtinus veiksmus, taip siekdamas pašalinti prieštaravimus, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryti sutrukdė kiti nustatyti esminiai pažeidimai, sukėlę abejonių dėl M. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo fakto. Be to, teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Tokiu būdu, pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Institucija, priimdama sprendimą pripažinti M. D. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirdama baudą, nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis, įrodančius, kad M. D. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, kuria byla buvo grąžinta Institucijai tyrimui papildyti, nustatė, kad pareiškėjo P. R. pateiktame skunde yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje straipsnyje, taip pat skundas, ir prie jo pateikti duomenys sudaro pakankamą vadą administracinei teisenai pradėti, atlikti tyrimo veiksmus patikrinti skunde nurodytas aplinkybes, užfiksuoti bylai reikšmingus faktus ir tik juos įvertinus, priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šiuo atveju neatlikus aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, konstatuota, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, pareigūnai, neatlikę jokių papildomų tyrimo veiksmų negalėjo priimti priešingo buvusiam 2018 m. balandžio 6 d. nutarimui sprendimo – nubausti M. D..
17. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismo nutartis grindžiama motyvais, kurie, šiuo konkrečiu atveju laikomi pakankamais sprendimui grąžinti bylą Institucijai, tyrusiai administracinio nusižengimo bylą. Apygardos teismas atskirai pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o M. D. kaltės klausimas bei pareiškėjui P. R. padarytos žalos klausimas nenagrinėjami, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti grąžino pagrįstai. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų teismas nenustatė, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
19. Pareiškėjas P. R. skunde, be kitų prašymų, prašė bylą apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu skundą nagrinėjantis teismas nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad teisingam apeliacinių skundų išsprendimui ir tinkamai asmenų teisių apsaugai užtikrinti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo M. D. ir pareiškėjo P. R. apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.