- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-17
- Bylos Nr.
- I-1255-0764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- UAB „FF lizingas“
- Atsakovas
- Valstybės įmonei „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės „Registrų centras“
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovams adv. Jonui Vaškevičiui ir Z. V., atsakovės atstovui Donatui Spurgai, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „FF lizingas“ (buvusios UAB „Parex lizingas“) skundą atsakovei Valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui ir UAB „Artulėja“ dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „FF lizingas“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 1-9), kurį patikslino (II t., b. l. 14-20), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo (toliau – Filialas, tretysis suinteresuotas asmuo) 2006-06-27 sprendimą (toliau – Sprendimas) ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2006-11-02 sprendimą (toliau – Komisijos sprendimas), priteisti iš VĮ „Registrų centras“ (toliau – atsakovas, Registrų centras) bendrovės naudai 34 321,18 Lt patirtą turtinę ir 80 000,00 Lt neturtinę žalą bei 6 proc. metinių palūkanų iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iš Registrų centro bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, pareiškėja (lizingo davėjas) 2005-06-07 ir UAB „Artulėja“ (lizingo gavėjas) sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindu, atlikusi visus mokėjimus ir įvykdžiusi įsipareigojimus, UAB „Artulėja“ įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (toliau – Turtas). UAB „Artulėja“, siekdama įgyvendinti savo teises, kreipėsi į Filialą, kad lizingo sutarties pagrindu būtų įregistruotos nuosavybės teisės į Turtą. Filialas priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė UAB „Artulėja“ prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į Turtą. Komisija sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Teigė, kad sprendimai pažeidžia bendrovės teises, daro jai žalą, nes būdama lizingo davėja, privalo prižiūrėti ir saugoti turtą, kuris teisiškai jai nepriklauso, mokėti valstybės nustatytus turto ir jo eksploatavimo mokesčius, žemės mokestį, nors turtu faktiškai nesinaudoja. Dėl šių priežasčių įmonė patyrė tiesioginę 34 321,18 Lt turtinę žalą bei 80 000,00 Lt neturtinę žalą, nes aplinkybės, kad bendrovės klientas – lizingo gavėjas, pagal lizingo ar išperkamosios nuomos sutartį įgijęs ir pilnai išmokėjęs turtą, negali registruoti nuosavybės teisių į šį turtą, suponuoja tai, kad lizingo davėjas pagal lizingo sutartį nebegali reikalauti iš lizingo gavėjo (išperkamosios nuomos nuomininko) kompensuoti mokesčius ir kitas išlaidas, susijusias su lizingo objekto nuosavybės teisėmis, žemės sklypo, kuriame yra lizingo objektas, nuoma, kitų tiesioginių išlaidų ir pan. Tokia padėtis kenkia pareiškėjos dalykinei reputacijai, menkina pasitikėjimą ja, dėl to pareiškėja nebesudaro lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių dėl nekilnojamojo turto ir tai turi neigiamos įtakos jos verslui. Neteisėti atsakovo ir Filialo veiksmai neleidžia pareiškėjai vykdyti pagrindinės veiklos, t. y. sudaryti lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių dėl lizingo ir išperkamosios nuomos objektų, prarandama nekilnojamojo turto lizingo ir išperkamosios nuomos rinka. Pabrėžė, kad skundžiami sprendimai motyvuojami tik tuo, kad prašomam įregistruoti turtui įregistruotas laikinas apribojimas (areštas). Pareiškėja nesutiko, kad laikini apribojimai (areštai) yra įregistruoti Vilniaus apygardos teismo 2003-12-29 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004-05-21 nutarčių pagrindu. Tvirtino, kad įsigaliojus LR turto arešto aktų registro įstatymui, vadovaujantis LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius turėjo nurodyti konkretų turto arešto aktų registro dokumentą, ir tik jo pagrindu galėjo būti registruotas laikinas apribojimas (areštas) Turtui. Akcentavo, kad pagal LR CK normas, Turto aprašas, kuriame būtų įtrauktas Turtas, pareiškėjai nebuvo pateiktas. Turto areštas nebuvo įregistruotas ir turto arešto aktų registre. Turtas nėra įregistruotas nė viename turto arešto akte. Pareiškėja mano, kad Turtas nebuvo areštuotas. Be to, pažymėjo, jeigu turtui areštas realiai būtų uždėtas ir būtų buvęs sudarytas areštuoto turto aprašas, tai šis turto areštas neįsigaliojo ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei bendrovei, nei UAB „Artulėja“, nes joks areštuojamo turto aprašas nebuvo paskelbtas pareiškėjai ir nebuvo įregistruotas turto arešto aktų registre. Faktas apie Turto areštą nebuvo įregistruotas ir pačiame Nekilnojamojo turto registre. Laiko, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratoriai, priimdami sprendimus, privalėjo vadovautis duomenų bazėje įrašytais viešo registro duomenimis, kuriuose faktai apie Turto areštus nebuvo įregistruoti. Vertina, kad tiek išduodant pažymą sandorio sudarymui, tiek registruojant nuosavybės teisę į turtą, teritorinis registratorius privalo remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o tokios žymos daromos tik Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro dokumentų pagrindu. Centrinis registratorius pripažino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2004-05-21 nutartis netrukdo disponuoti turtu, tačiau kaip trukdančią aplinkybę nurodė, jog Turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei. Pareiškėjos nuomone, šie motyvai nereikšmingi grindžiant atsisakymą įregistruoti nuosavybės teises UAB „Artulėja“ vardu ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-25 nutartis, kurioje teigiama, kad pareiškėjos turtui taikytas areštas neapima to turto, kuris yra perduotas lizingo gavėjams kaip lizingo objektas. Taigi, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nesiremiama Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-25 nutartimi, kurioje aiškiai ir kompetentingai išaiškinta, kad konkrečiam bendrovės turtui joks areštas negalioja. Be kita ko, nurodė, kad 2005-08-04 pažyma patvirtino, kad 2005-06-07 lizingo sutartis įvykdyta ir pagal ją UAB „Artulėja“ yra visiškai atsiskaičiusi. Atkreipė dėmesį, kad Filialas 2007-09-14 įregistravo turto nuosavybės teises UAB „Artulėja“ vardu tebegaliojant Lietuvos apeliacinio teismo 2004-05-21 nutarčiai areštuoti įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį ilgalaikį materialų turtą, išskyrus lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu tretiesiems asmenims perduotą turtą, bei tebeesant Turto arešto aktų registre įrašui apie laikiną pareiškėjos turto areštą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad skundžiami spendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
Atsakovas Valstybės įmonė „Registrų centras“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „FF lizingas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (III t., b. l. 197-198) pareiškėjos teiginį, kad turtinė ir neturtinė žala atsirado todėl, kad ji privalėjo prižiūrėti ir saugoti turtą, kuris pareiškėjai nepriklauso, vertina kaip nepagrįstą ir neatitinkantį tikrovės. Pažymėjo, kad nuo 2005-06-15, t. y. nuo priėmimo-perdavimo akto pagal 2005-06-07 lizingo sutartį sudarymo dienos bendrovė nesinaudoja, nesaugo ar kitaip neprižiūri (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio objekto. LR CK 6.571 str. nustato, kad lizingo gavėjui (šiuo atveju UAB „Artulėja“) tenka visos daikto išlaikymo išlaidos ir lizingo sutarties dalyko atsitiktinio žuvimo rizika pereina lizingo gavėjui. Analogiškos nuostatos nurodomos įmonės ir UAB „Artulėja“ sudarytame 2005-06-15 priėmimo- perdavimo akte, kuriame pasakyta, kad nuo šio akto sudarymo lizingo davėjas perduoda daikto valdymą ir naudojimą lizingo gavėjui ir lizingo gavėjui tenka atsitiktinė daikto sugriovimo ar kitokio praradimo rizika. 2005-12-19 priėmimo-perdavimo aktu pareiškėja UAB „Artulėja“ perdavė nuosavybės teisę į lizingo objektą. Pastebėjo, kad pagal LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Pažymėjo, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaipėdoje, nuo 2005-12-19 priėmimo-perdavimo akto sudarymo nuosavybės teise priklauso UAB „Artulėja“. Aplinkybė, kad registro tvarkytojas dėl skirtingo faktinių aplinkybių įvertinimo buvo atsisakęs įregistruoti UAB „Artulėja“ nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, negali būti pripažįstama pagrindu nekilnojamojo daikto nemokėti įstatymu nustatyto mokesčio, o šio mokesčio mokėjimą perkelti registro tvarkytojui. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisių nesukuria, nes jos atsiranda ne registracijos, o sudarytų sandorių pagrindu, todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti už (duomenys neskelbtini) esančias patalpas sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį turi būti nukreiptas ne į VĮ „Registrų centras“ bet į patalpų savininką UAB „Artulėja“. Todėl nepagrįstu taip pat laikė ir pareiškėjos reikalavimą atlyginti pareiškėjai sumokėtą žemės nuomos mokestį. Atkreipė dėmesį, kad prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų civilines atsakomybės sąlygų: padaryta žala, žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, žalą padariusio asmens kaltė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje dėl žalos atlyginimo nutartyje konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovo darbuotojai kitaip negu teismas įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė įstatymą negali būti vertinami kaip pagrindas valstybės prievolei dėl žalos atlyginimo kilti. Antra vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjos prašymas teritoriniam registratoriui ir jos skundas centriniam registratoriui buvo išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka, todėl patirti nemalonūs išgyvenimai dėl to, kad jos prašymų ir pretenzijų atsakovas nepatenkino negali būti kvalifikuoti kaip dėl neteisėtų valstybės institucijos tarnautojų veiksmų patirta neturtinė žala. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Teigė, kad bendrovė pakenkimą savo dalykinei reputacijai argumentuoja tik sudarytų lizingo sutarčių skaičiaus kitimu. Pažymėjo, kad pareiškėjos sudarytų lizingo sutarčių skaičiaus svyravimas prasidėjo dar 2004 m., t. y. iki Filialo sprendimo priėmimo. Laiko, kad Filialo sprendimas, kuris priimtas vykdant įstatymu pavestas funkcijas, negali būti vertinamas kaip neturtinę žalą sukėlęs veiksmas, taip pat kad nėra nė vienos iš visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, t. y. nėra registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų, nėra registro tvarkytojo kaltės bei nėra priežastinio ryšio tarp registro tvarkytojo sprendimo ir pareiškėjos įsivaizduojamos žalos, todėl pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „FF lizingas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (III t., b. l. 157-166) nurodė, kad į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją kreipėsi UAB „Artulėja“ dėl nuosavybės teisės į Turtą įregistravimo pagal 2005-06-07 lizingo sutartį, 2005-06-15 priėmimo-perdavimo aktą bei 2005-08-18 bendrovės pranešimą apie sutarties įvykdymą. Filialas 2006-06-27 sprendimu dėl daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre UAB „Artulėja“ prašymo netenkino, nes prašomam įregistruoti turtui buvo įregistruotas laikinas apribojimas (areštas). Turto arešto aktų registre 2003-12-30 įregistruotas arešto aktas, kurio pagrindu apribotas disponavimas pareiškėjai priklausančiu turtu. Turto arešto aktų registre 2004-12-16 įregistruotas šio arešto akto pakeitimas, kuriame nurodyta, kad areštuojamas bendrovės nekilnojamasis ir kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus tą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris pagal lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis yra perduotas valdyti ir naudoti lizingo gavėjams, visiškai įvykdžiusiems įsipareigojimus pagal lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis. Bendrovės Turto nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2002-04-15 pagal 2002-02-06 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2002-03-29 privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo aktą. Pažymėjo, kad 2005-06-07 lizingo sutarties ir 2005-06-15 daikto priėmimo-perdavimo akto momentu, areštas galiojo. Dokumentai, patvirtinantys arešto nuėmimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikti. Komisija sprendimu Filialo sprendimą paliko galioti, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2002-04-15 įregistruotos bendrovės nuosavybės teisės į Turtą, Turto arešto aktų registre nuo 2004-05-28 įregistruotas įmonei priklausančio turto areštas, įregistruotas 2004-05-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu, kurioje nurodyta, jog areštuojamas pareiškėjos kilnojamasis ir nekilnojamasis ilgalaikis materialus turtas, išskyrus lizingo sutarčių pagrindu tretiesiems asmenims perduotas naudotis turtas. Pažymėjo, kad nuo 2002-03-29 (kada buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas su Klaipėdos miesto savivaldybe) iki 2005-06-07 lizingo sutarties su UAB „Artulėja“ sudarymo turtas buvo bendrovės nuosavybė, todėl 2004-05-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nuostatos neapima šių patalpų disponavimo klausimo, o 2005-06-07 lizingo sutartis bei 2005-06-15 lizingo sutarties objekto perdavimo-priėmimo aktas yra sudaryti pažeidžiant 2004-05-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytus disponavimo teisės apribojimus. Akcentavo, kad bendrovė neskundė nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus veiksmų Komisijai, todėl pareiškėjos skundas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Turtas areštuotas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2003-12-29 nutartį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2004-12-06 nutartimi. Įregistruotas laikinas turto areštas galiojantis ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Teigė, kad pareiškėja 2002 m. įgyto turto negalėjo perleisti UAB „Artulėjai“ pagal 2005 m lizingo sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2004-12-06 nutartimi buvo nustatyta, kad iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas jos nekilnojamasis ir kilnojamasis ilgalaikis turtas, uždraudžiant juo disponuoti, išskyrus tą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris pagal lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis yra perduotas valdyti ir naudotis lizingo gavėjams. Uždraudimas disponuoti netaikomas tam turtui, kuris bus perduodamas ateityje pagal lizingo sutartis lizingo gavėjams. 2006-05-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad laikinosios ieškinio apsaugos priemonės netaikomos lizingo gavėjams perduodamam turtui, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo perduotas, prieš ar po Lietuvos apeliacinio teismo 2004-12-06 nutarties priėmimo bei nesudarė įstatyminio pagrindo teritoriniam ar Centriniam registratoriui aiškinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Tvirtino, kad turto arešto apimtis, nurodyta turto arešto aktų registre, ir visi turto arešto duomenys, įrašyti į turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR turto arešto aktų registro įstatymu, Turto arešto aktų registro nuostatais, turto arešto aktų registro duomenų bazę tvarko LR teisingumo ministerijos įgaliota institucija – Centrinė hipotekos įstaiga. Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro pateikiama išsami informacija, kurioje nurodyta, kad nurodytas objektas nerastas nė viename turto arešto akte, ir įrašyta pastaba, kad siūlome atlikti paiešką pagal turto savininko kodą, turtas gali būti areštuotas laikinai įregistruotu turto arešto aktu. Byloje nėra duomenų, kad buvo atlikta paieška pagal turto savininko kodą ir patikrinti laikinai įregistruoti turto arešto aktai. Antstolių turto apyrašai Centrinei hipotekos įstaigai pateikti taip pat nebuvo. Taip pat nurodė, kad pareiškėja reikalaujamus atlyginti nekilnojamojo turto mokestį 10 375,00 Lt, žemės nuomos mokestį 16942,00Lt bei negautas pajamas 7 004,18 Lt priskaičiavo nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn., nors Sprendimas priimtas 2006-06-27, todėl, mano, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki Sprendimo priėmimo yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turėjo kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie nuostolių atsiradimą, todėl laiko, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą reikalauti žalos atlyginimo. Atkreipė dėmesį, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje dėl žalos atlyginimo konstatavo, kad ta aplinkybė, jog atsakovo darbuotojai kitaip negu teismas įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė įstatymą negali būti vertinami kaip pagrindas valstybės prievolei dėl žalos atlyginimo kilti. Antra vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Ginčo atveju, pareiškėjos ir UAB „Artulėja“ prašymai teritoriniam registratoriui ir jų skundai centriniam registratoriui buvo išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka, todėl patirti nemalonūs išgyvenimai dėl to, kad jų prašymų ir pretenzijų atsakovas nepatenkino, negali būti kvalifikuoti kaip dėl neteisėtų valstybės institucijos tarnautojų veiksmų patirta neturtinė žala.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Artulėja“ su pateiktu skundu sutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 88-89; III t., b. l. 153) nurodė, kad ji nuosavybės teises į turtą jau įregistravo savo vardu, todėl faktiškai ginčas pasibaigęs, nors klausimas dėl Registrų centro ir Filialo buvusių veiksmų teisėtumo yra spręstinas šios bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad dėl turtinio ir neturtinio pobūdžio piniginių reikalavimų dydžio bei jų teisėtumo nuomonės neturi, tačiau mano, kad pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo 34 321,18 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo, o neturtinės žalos įvertinimo klausimas priklauso išimtinai tik teismo kompetencijai.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Artulėja“ prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl nuosavybės teisių į kavinės-klubo patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įregistravimo. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2006-06-27 sprendimu UAB „Artulėja“ prašymo netenkino (I tomas, b. l. 16), su kuriuo nesutikdama UAB „Artulėja“ 2006-07-27 su skundu kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos -filialo sprendimą (I tomas, b. l. 17-18).
VĮ Registrų centras 2006-11-02 sprendimu Nr. 339 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (I tomas, b. l. 19-20).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-02-19 sprendimu UAB „Artulėja“ skundą patenkino bei panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-06-27 sprendimą ir įpareigojo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti UAB „Artulėja“ teises į kavinės-klubo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (I tomas, b. l. 203-207).
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-29 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-02-19 sprendimas paliktas nepakeistas (III tomas, b. l. 170-173).
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-29 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-02-19 sprendimą paliko nepakeistą, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjos prašomi panaikinti Vį Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-06-27 sprendimas ir VĮ Registrų centro 2006-11-02 sprendimas yra panaikinti bei įsiteisėjusi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, todėl šiuo atveju laikytina, kad šio administracinio ginčo dalykas yra išnykęs.
Pagal LR ABTĮ 5 str. 1d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Šios bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Pareiškėja teismui skundžia VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir VĮ Registrų centro sprendimus, kurie buvo priimti ne Pareiškėjos, o UAB „Artulėja“ atžvilgiu. UAB „Artulėja“ pasinaudojo savo teise ginčyti VĮ Registro centro Klaipėdos filialo 2006-06-27 sprendimą ir šis administracinis ginčas išspręstas anksčiau minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-02-19 sprendimu bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-29 nutartimi. Teismas sprendžia, kad tas faktas, jog šiame administraciniame ginče UAB „Artulėja“ buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, Pareiškėjai nesuteikia teisės savo iniciatyva savarankiškai skųsti ne jos atžvilgiu priimtus sprendimus, kurie yra panaikinti ir Pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų ABTĮ 5 str. 1 d. prasme nepažeidžia.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr.1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų IV skirsnio Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų bei juridinių faktų registravimas 11-12 punktai numato, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui; prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; šių nuostatų 16 punktas numato, kokius dokumentus privaloma pateikti kartu su prašymu.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro pagrįstą išvadą, kad Pareiškėja nei prašymo nei kartu su juo kokių nors dokumentų VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl kokių nors nekilnojamųjų daiktų (šiuo atveju kavinės-klubo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda), daiktinių teisių iš Nekilnojamojo turto registro išregistravimo) neteikė, todėl apibendrinant teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-06-27 sprendimo, bei šį sprendimą patvirtinusio VĮ Registrų centras 2006-11-02 sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde taip pat prašo priteisti iš VĮ Registrų centras Pareiškėjos naudai 34321,18 Lt turtinės, 80000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei atlyginti 6 % metinių palūkanų iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš to, kad 2005-06-07 su UAB „Artulėja“ sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, atlikusi visus mokėjimus ir įvykdžiusi įsipareigojimus, lizingo gavėja UAB „Artulėja“ įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, adresu Paryžiaus Komunos g. 24 A, Klaipėdoje, bei siekdama įgyvendinti savo teises, kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, kad minėtos lizingo sutarties pagrindu būtų įregistruotos jos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ir VĮ Registrų centras priėmė sprendimus, kuriais buvo atmestas UAB „Artulėja“ prašymas įregistruoti nuosavybės teises į minėtą turtą. Pareiškėjos manymu, minėti sprendimai pažeidžia jos teises ir daro jai žalą, nes būdama lizingo davėja, ji privalo prižiūrėti ir saugoti turtą, kuris jai nepriklauso, mokėti valstybės nustatytus turto ir jo eksploatavimo mokesčius, nors faktiškai turtu nesinaudoja.
Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 str., už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.273 str., bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Vadovaujantis LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimo Nr.932 Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo 1 p., valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, įgaliojamos atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė.
Pagal ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT).
Viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t. y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu), bet nebūtinai tiesiogiai siejant ją su turtinės žalos padarymu (LVAT administracinė byla Nr. A 6 -816-2002 Biuletenis Nr. 3, p. 158-165). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose t. y. atsakomybės už žalą, atsiradimas sietinas su trimis sąlygomis: neteisėtais veiksmais ar neveikimu, žala ir priežastiniu neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiu. Visų šių trijų elementų konstatavimas yra būtina civilinės atsakomybės CK 6.271 straipsnio pagrindu atsiradimo sąlyga. Valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal LR CK 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (LVAT kolegija, administracinė byla Nr. A11 -85/2007).
LVAT 2009-02-17 nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje pasisakė, kad Pareiškėjos nurodytas reikalavimo atlyginti žalą pagrindas parodo, kad Pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš atsakovo veiksmų, atsakovo, kaip juridinio asmens statusas – valstybės įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 4 dalį valstybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Ši specialaus įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad žala, atsiradusi iš valstybės įmonės veiklos visų pirma turi būti atlyginama iš valstybės įmonės turto. Valstybės atsakomybė už valstybės įmonės prievoles šiuo atveju galėtų būti nebent subsidiarinė. Taip pat nurodė, jog ši byla turėtų būti nagrinėjama vadovaujantis ne tik ABTĮ , bet ir specialiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 4 d.(IV tomas, b. l. 80-89).
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtąją LVAT 2009-02-17 nutartį 2009-03-02 nutartimi iš atsakovų pašalino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir jį įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tokiu būdu šioje byloje atsakovu paliekant VĮ Registrų centrą.
Teismas, kaip jau ir anksčiau šiame sprendime yra minėjęs, laiko, jog šiuo atveju Pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti jos teisių ir teisėtų interesų neliečiančių ginčo sprendimų, priimtų trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Artulėja“ atžvilgiu, todėl ginčo sprendimų pagrindu negalėjo kilti Pareiškėjai nei turtinė, nei neturtinė žala, kuri būtų atsiradusi iš valstybės įmonės veiklos ir galėtų būti atlyginama iš valstybės įmonės turto. Be to, kaip jau minėta, Pareiškėjos ir atsakovės nesiejo jokie tiesioginiai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atlikti atsakovės atatinkami veiksmai ar neveikimas galėtų pareiškėjai sukelti turtinę ar neturtinę žalą, t. y. byloje teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio. Teismas atkreipia procesinių šalių dėmesį į tai, kad nors šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 str. 4 d., nes atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, tačiau negali būti nepaisoma CK normų ir deliktinės atsakomybės taikymo sprendžiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Vadovaudamasis ABTĮ, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 str. 4 d. ir CK nuostatomis, teismas konstatuoja, kad Pareiškėjos skundas dalyje dėl žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
LR ABTĮ 44 str. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Pareiškėjos skundo reikalavimai netenkintini, netenkintinas ir prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., Civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.271 str., Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 str. 4 d. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos UAB „FF lizingas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.