Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. L. ir D. L. dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Inspekcija, gavusi Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštą dėl statybos teisėtumo, atliko dokumentų, esančių Inspekcijoje ir susijusių su šiuo pastatu, patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas), kurio plotas yra 0,1267 ha, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso E. L. ir D. L.. Pastariesiems buvo išduotas statybos leidimas statyti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą (gyvenamąjį namą) pagal 2017 metais projektuotojo E. S. parengtą statinio projektą. Tačiau nustatyta, kad prie statytojo prašymo išduoti Pažymą pateikto projekto sprendiniai neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių, pastatas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius.

Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (tiek galiojusioje Pažymos išdavimo metu, tiek dabar galiojančioje redakcijoje) numatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Šiuo atveju pagal projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius atstumas nuo statinio 4-F taško (kontroliniame – geodeziniame plane atitinka 3 tašką) nurodytas 10,52 m, o atstumas nuo statinio 4-A taško (kontroliniame – geodeziniame plane atitinka 6 tašką) nurodytas 8,52 m. Projekto sudėtyje esančioje detaliojo plano, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2014-05-23 direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)-A1-434 (toliau – ir detalusis planas), ištraukoje matyti, kad nurodyta apatinė sklypo užstatymo koordinatė (duomenys neskelbtini), kuri atitinka projekto nurodytai taško 4A koordinatei ((duomenys neskelbtini)). Taip pat projekto sudėtyje esančiuose Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017-03-21 išduotuose Specialiuose architektūros reikalavimuose Nr. ATg-66 nustatyta, kad pastatas privalo būti statomas vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, privalo būti išlaikomi teisės aktų nustatyti atstumai iki kaimyninių sklypų ribos arba turi būti gauti raštiški kaimynų sutikimai dėl neišlaikyto statybos atstumo.

Statytojas per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ 2019-08-26 pateikė prašymą išduoti Pažymą, prie kurio buvo pateikti dokumentai: statybos leidimas, statinio projektas, statytojo pasirašyta 2019-08-16 pažyma, kad nebuvo keisti projekto sprendiniai, geodezininko E. Z. 2019-08-21 parengta sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka (kontrolinis planas), statytojo įgaliojimas pateikti prašymą, 2019-08-22 statinio kadastro duomenų byla.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendiniai buvo pakeisti: projekto, pateikto kartu su prašymu išduoti Pažymą, sudėtyje atstumas nuo statinio 4-F taško nurodytas 4,05 m, o atstumas nuo statinio 4-A taško nurodytas 2,15 m, t. y. šis dokumentas neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių. Aplinkybę, kad projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), Pažymos išdavimo metu buvo pakeisti, t. y. neatitiko projekto sprendinių, patvirtina ir prie prašymo išduoti Pažymą pateiktas 2019-08-21 kontrolinis geodezinis planas, pagal kurį rytinėje sklypo dalyje atstumas nuo pastato rytinės sienos 2 ir 3 taškų iki sklypo ribos yra 4,30 m, o atstumas nuo 4 ir 5 taškų - 2,41 m. Aplinkybę, kad projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), neatitinka tų, kuriems yra išduotas statybos leidimas, patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Raseinių skyriaus pateikta situacijos schema.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1.1 punkte nustatytas leistinas mažiausias 3 m atstumas nuo sklypo ribos statiniui, kurio aukštis iki 8,5 m. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte numatyta, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos yra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

Šiuo atveju, pastačius pastatą ne projekte numatytoje vietoje, nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių, nebuvo išlaikytas teisės aktuose įtvirtintas norminis 3 metrų atstumas iki gretimo žemės sklypo (teritorijos) (valstybinė žemė, vietinės reikšmės kelias) ribos. Valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) rašytinio sutikimo (susitarimo) nebuvo gauta.

Taigi, ginčijama 2019-09-09 pažyma apie statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išduota neteisėtai ir turi būti panaikinta.

Pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant viešojo intereso sąvoką ir kriterijus yra konstatuota, kad viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Statybų procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad statyba būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Todėl šių teisės aktų reikalavimų užtikrinimas neabejotinai yra viešasis interesas. Prašė pareiškimą patenkinti.

Inspekcija atliko dokumentų, esančių Inspekcijoje ir susijusių su minėtu gyvenamuoju namu, patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017-05-26 išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo statytojui E. L. suteikta teisė sklype statyti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą pagal 2017 metais parengtą statinio projektą. Statytojas 2019-08-26 pateikė prašymą išduoti Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcija 2019-09-09 Pažymą išdavė.

Tačiau patikrinus prie prašymo išduoti Pažymą pateiktus dokumentus, nustatyta, kad prie prašymo pateikto projekto sprendiniai neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių. Projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, pastato nužymėjimo brėžinyje, atstumas nuo statinio 4-F taško (kontroliniame – geodeziniame plane atitinka 3 tašką) nurodytas 10,52 m, o atstumas nuo statinio 4-A taško (kontroliniame – geodeziniame plane atitinka 6 tašką) nurodytas 8,52 m. Iš projekto sudėtyje esančioje detaliojo plano ištraukos matyti, kad nurodyta apatinė sklypo užstatymo koordinatė (duomenys neskelbtini) kuri atitinka projekto nurodytai taško 4A koordinatei ((duomenys neskelbtini)). Projekto sudėtyje esančiuose Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017-03-21 išduotuose Specialiuose architektūros reikalavimuose Nr. ATg-66 nustatyta, kad pastatas privalo būti statomas vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais, privalo būti išlaikomi teisės aktų nustatyti atstumai iki kaimyninių sklypų ribos arba turi būti gauti raštiški kaimynų sutikimai dėl neišlaikyto statybos atstumo.

Tikrinant Pažymos išdavimo teisėtumą, buvo nustatyta, kad projekto sprendiniai buvo keisti, t. y. projekto, statytojo pateikto kartu su prašymu išduoti Pažymą, sudėtyje esančio Pastato nužymėjimo brėžinyje atstumas nuo statinio 4-F taško nurodytas 4,05 m, o atstumas nuo statinio 4-A taško nurodytas 2,15 m. Akivaizdu, jog projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), pažymos išdavimo metu buvo pakeisti, t. y. neatitiko projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių.

Nagrinėjamu atveju, pastatą pastačius ne projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, numatytoje vietoje (pastato išorės matmenų nukrypimas nuo projekto (skiriasi daugiau nei 0,2 m), pastatas pastatytas neišlaikius imperatyviai nustatyto norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo (teritorijos) ribos, nėra gautas besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimas (susitarimas), pakeisti esminiai projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendiniai, Inspekcija negalėjo išduoti Pažymos, o statytojui turėjo būti surašomas savavališkos statybos aktas ir imamasi veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti. Prašė pareiškimą patenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2019-09-09 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190909-01808 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Inspekcijoje 2020-12-15 buvo gautas Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (5.15E)R5-4081 „Dėl statybos teisėtumo“, kuriuo Inspekcija informuota, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statyba neatitinka statybos projekto ir detaliojo plano užstatymo sprendinių, t. y. galimai pažeidžiami esminiai statinio projekto sprendiniai.

Inspekcija atliko dokumentų, esančių Inspekcijoje ir susijusių su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. 4400-4616-6163), esančiu (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,1267 ha, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso E. L. (toliau – ir statytojas) ir D. L.. Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017-05-26 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-28-170526-00041, kuriuo statytojui suteikta teisė sklype statyti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą pagal 2017 metais projektuotojo E. S. parengtą statinio projektą Nr. 0154-01-TDP „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“.

Statytojas 2019-08-26 pateikė prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. CUB-100-190826-05175. Inspekcija 2019-09-09 išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190909-01808, pastato baigtumas, išduodant pažymą, buvo 56 %. Pažymos pagrindu 56 % baigtumo pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Patikrinimo metu nustatyta, kad prie prašymo pateikto projekto sprendiniai neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių. Pažyma išduota nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas), 48 punkto reikalavimų, t. y. neteisėtai, kadangi, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, negautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija 2021-11-23 raštu Nr. 2D-19992 „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į pareiškėją.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (tiek galiojusioje Pažymos išdavimo metu, tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje) numatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Šiuo atveju pagal projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius (pastato nužymėjimo brėžinyje atstumas nuo statinio 4-F taško (kontroliniame – geodeziniame plane atitinka 3 tašką) nurodytas 10,52 m, o atstumas nuo statinio 4-A taško (kontroliniame – geodeziniame plane atitinka 6 tašką) nurodytas 8,52 m. Projekto sudėtyje esančioje detaliojo plano, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2014-05-23 direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)-A1-434, ištraukoje matyti, kad nurodyta apatinė sklypo užstatymo koordinatė (duomenys neskelbtini), kuri atitinka projekte nurodytai taško 4A koordinatei (duomenys neskelbtini).

Projekto sudėtyje esančiuose Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017-03-21 išduotuose Specialiuose architektūros reikalavimuose Nr. ATg-66 nustatyta, kad pastatas privalo būti statomas vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, privalo būti išlaikomi teisės aktų nustatyti atstumai iki kaimyninių sklypų ribos arba turi būti gauti raštiški kaimynų sutikimai dėl neišlaikyto statybos atstumo.

Statytojas per IS „Infostatyba“ 2019-08-26 pateikė prašymą išduoti Pažymą ir dokumentus: statybos leidimą, statinio projektą, statytojo pasirašytą 2019-08-16 pažymą, kad nebuvo keisti projekto sprendiniai, geodezininko E. Z. 2019-08-21 parengtą sklypo su statiniais geodezinę nuotrauką (kontrolinį planą), statytojo įgaliojimą pateikti prašymą, 2019-08-22 statinio kadastro duomenų bylą.

Byloje esančiais objektyviais ir patikimais duomenimis nustatyta, kad nepaisant statytojo 2019-08-19 pažymoje pasirašytinai nurodyto patvirtinimo, kad projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendiniai nebuvo keisti, faktiškai jie buvo pakeisti. Projekto, statytojo pateikto kartu su prašymu išduoti Pažymą, sudėtyje esančiame Pastato nužymėjimo brėžinyje atstumas nuo statinio 4-F taško nurodytas 4,05 m, o atstumas nuo statinio 4-A taško nurodytas 2,15 m, t. y. šis dokumentas neatitinka projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, esančių sprendinių. Kad projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), buvo pakeisti patvirtina ir 2019-08-21 kontrolinis geodezinis planas, pagal kurį rytinėje sklypo dalyje atstumas nuo pastato rytinės sienos 2 ir 3 taškų iki sklypo ribos yra 4,30 m, o atstumas nuo 4 ir 5 taškų - 2,41 m. NŽT pateikta situacijos schema taip pat patvirtina, kad tų pačių taškų atstumai nuo statinio 3 taško (taškų numeriai imami pagal kontrolinio - geodezinio plano numeraciją) iki sklypo ribos yra 4,06 m, nuo 4 taško – 4,18 m, nuo 5 taško – 2,13 m, nuo 6 taško – 2,18 m.

Tuo tarpu Reglamento (redakcija, galiojusi Pažymos išdavimo metu) 48 punktas numato, jog pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka. Šiuo atveju naujas statybą leidžiantis dokumentas gautas nebuvo.

Pagal Reglamento 7 priedo 4 punkto nuostatas rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Akivaizdu, jog pastatą pastačius ne projekte numatytoje vietoje, buvo nukrypta nuo esminių projekto sprendinių, nebuvo išlaikytas minėtuose teisės aktuose įtvirtintas norminis 3 metrų atstumas iki gretimo žemės sklypo (teritorijos) (valstybinė žemė, vietinės reikšmės kelias) ribos. Valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) rašytinio sutikimo (susitarimo) nebuvo gauta.

Šioje ginčo situacijoje, statytojui turėjo būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas pastato statybai, išlaikant visas teisės aktuose numatytas procedūras bei turint visus privalomus dokumentus (tame tarpe ir rašytinį gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo (NŽT) sutikimą dėl neišlaikyto atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos).

Pažymėtina, kad Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išduodama esant dviem tarpusavyje susijusioms sąlygoms, t. y. kai statytojas turi statybos leidimą arba jį atitinkantį dokumentą ir yra atlikęs statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas. Tai reiškia, kad projekte numatytų, statybos leidime fiksuotų ir realiai atliktų statinio statybos darbų apimtis, pobūdis, tikslinė paskirtis paprastai turi būti identiška, išskyrus galimai objektyviai nenumatytai atsiradusias aplinkybes statinio statybos procese, o valstybinę statybos priežiūrą vykdanti institucija statytojui išduoda pažymą tik būdama įsitikinusi, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Priešingu atveju Inspekcija atsisako išduoti Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų, surašo savavališkos statybos aktą ir imasi teisės aktų nustatytų veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Pažymos apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio (-ių) projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016-06-08 įsakymu Nr. 1V-73 (2017-02-20 – 2020-05-24 galiojusi redakcija) (toliau – ir Aprašas), 16-17 punktuose numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada Inspekcija gali panaikinti IS „Infostatyba“ užregistruotą pažymą: jeigu iki statinio (-ių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nustatoma, kad pažyma įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka reikia panaikinti IS „Infostatyba“ užregistruotą pažymą, pažeidimą nustatęs Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio fakto nustatymo Inspekcijos vyriausiajam patarėjui pateikia su tiesioginiu vadovu suderintą motyvuotą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo siūlomos naikinti pažymos duomenis, asmenis, kuriems buvo įteiktas siūloma naikinti pažyma ar jos kopija, priežastis, dėl kurių siūloma naikinti dokumentą bei kitą svarbią informaciją (Aprašo 16 p.); gavęs statytojo laisvos formos prašymą raštu, pažymos galiojimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo savo potvarkiu panaikina pažymą išdavusio departamento vadovas, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu (Aprašo 17 p.).

Nagrinėjamu atveju Inspekcija negalėjo pati panaikinti Pažymos neteismine tvarka.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, t. y. tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą.

Ginčijama Pažyma apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina individualiu teisės aktu, skirtu konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog pastatą pastačius ne projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, numatytoje vietoje, nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių, nebuvo išlaikytas teisės aktuose įtvirtintas norminis 3 metrų atstumas iki gretimo žemės sklypo (teritorijos) valstybinės žemės, vietinės reikšmės kelio ribos. Valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) rašytinio sutikimo (susitarimo) nebuvo gauta. Akivaizdu, jog ankščiau nurodyti teisės aktų pažeidimai, gali turėti įtakos ir valstybės, kuriai nuosavybės teise priklauso valstybinis žemės sklypas (vietinės reikšmės kelias), besiribojantis su statytojo žemės sklypu, su kuriuo statytojas neišlaikė nustatyto 3 metrų atstumo - teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė šiuo aspektu gina viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijama Inspekcijos 2019-09-09 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190909-01808 yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 56 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus 2019-09-09 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190909-01808.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.