Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-009-79/08 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Nurodo, kad tai, kad ieškinyje nurodyta, jog išnuomojo butą, o ne buto plane nesantį kambarį, negali būti laikoma nuomos sutarties negaliojimo pagrindu, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.

2. Nurodo, kad teismas nustatė, jog ieškovė negalėjo sudaryti savarankiškos nuomos sutarties, nes nuomos sutarties dalyku negali būti kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu. Teismas pateiktą antstolės faktinių aplinkybių protokolą įvertino kaip netinkamą įrodymą, kadangi aplinkybės konstatuotos 2008-04-16, o ne ieškovės ginčijamu laikotarpiu. Vadovaujantis LR CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tuo atveju, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svar­bioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tą faktą, kad nebuvo atsižvelgta į antstolės faktinių aplinkybių protokolą, būtinybė pateikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 05-08-721, atliktą 2005-08-23, atsirado vėliau. Šis vertinimas nurodo, jog pagal planą virtuvės patalpoje (48-4) įrengtas atskiras kambarys, o tualetas su vonia sujungti į vieną patalpą, bei virtuvės patalpa įrengta balkone. Šis vertinimas įrodo, jog ginčijamu laikotarpiu jau buvo pertvarkytas butas ir buvo įrengtas atskiras izoliuotas kambarys. Šiuo pagrindu galima buvo sudaryti savarankišką kambario ir bendro naudojimo patalpų nuomos sutartį, vadovaujantis LR CK 6.581 str., kuri ir buvo sudaryta.

3.Nurodo, kad teismas nustatė, jog ginčijama nuomos sutartis turėjo būti vertinama kaip terminuota ir turėjo būti sudaroma raštu. Vadovaujantis LR CK 6.579 str. 3 d., terminuota sutartis gali būti apibrėžta tam tikru įvykiu. Su atsakove preliminariai buvo sutarta, kad ieškovė jai nuomos gyvenamąją patalpą jos darbo Palangoje metu. Tačiau pati atsakovė savo paaiškinimuose apie darbą Palangoje nėra nuosekli, ji dirbo 2007-06-28 - 07-06, grįžo į Šiaulius, vėl grįžo į Palangą ir dirbo, keitė darbovietes. Akivaizdu, kad toks atsakovės darbas ne tik negali būti apibrėžtas darbo sezoniškumu, nes jos darbo santykiai nutrūkdavo ir atsirasdavo nepriklausomai nuo metų laiko, todėl negali būti apibrėžta ir konkrečiu įvykiu. Preliminariai buvo apsitarta, jog jos nuomos laikas priklausys nuo to, kaip atsakovei seksis su darbu. Toks susitarimas neturi terminuotos sutarties požymių, kadangi nėra apibrėžtas konkrečiu laiku ar įvykiu. Teismas į tai neatsižvelgė ir klaidingai įvertino, jog sutartis yra terminuota.

4.Nurodo, kad teismas savo sprendime nurodė, jog terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2007-06-18, kadangi atsakovė pateikė įrodymą, jog ji tomis dienomis ji laikė egzaminus Šiauliuose. Tačiau žodinė sutartis gali būti sudaryta nuo to momento, kada abi šalys susitaria dėl sutarties sąlygų, arba nuo leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. Šiuo atveju sutartis turėtų būti laikoma sudaryta nuo leidimo apsigyventi ieškovės bute, t.y. 2007-06-18, kada ieškovės duktė S. išvyko gydytis į sanatoriją ir po kelių dienų po ieškovės operacijų.

5.Nurodo, kad sezonas, taip pat nėra konkrečiai apibrėžtas terminas, kurio pagrindu turėtų būti sudarinėjama terminuota raštiška sutartis. Vasaros sezonas Palangoje turėtų būti suprantamas kaip laikotarpis, kada yra nuomojamos gyvenamosios patalpos poilsiautojams, yra laikomas neapibrėžtu kintamu laikotarpiu, priklausančiu nuo oro sąlygų, sąlygojančių poilsiautojų atvykimą į Palangą. Raštiškai nuomos sutartis nebuvo sudaroma dar ir dėl tos priežasties, kad atsakovė buvo giminaičio A. R. rekomenduotas asmuo. Ši nuomos sutartis turi būti laikoma neterminuota ir gali būti sudaroma žodžiu, vadovaujantis LR CK 6.582 str. 2 d.

6.Teismas, vertindamas įvykio aplinkybes, pažeidė LR CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kurios įpareigoja teismus vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje". Teismų praktika. Nr. 22). Taip pat teismai yra įpareigoti vertinti įrodymų visumą bei atsižvelgti į bylos specifiką. 2008-02-04 posėdžio protokole pažymėta, kad teismas nutarė paskirti kitą parengiamąjį posėdį, kadangi ieškovė prašiusi iškviesti specialistą, kad būtų nustatyta, ar atsakovė naudojosi jos kompiuteriu. Teismas atsisakė įvertinti kompiuteryje esančius duomenis, turinčius reikšmės teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti. 2008-02-25 antrame parengiamajame posėdyje, kai ieškovė buvo atsinešusi kompiuterį į posėdį ir pateikė prašymą apžiūrėti kompiuterį, jos prašymas teismo buvo atmestas. Kompiuteryje esantys duomenys (nuotraukos, vaizdo įrašas ir dokumentas Microsoft Word programoje) yra įrodymai, kad atsakovė ilgą laiką naudojosi ieškovei priklausančiu stacionariu kompiuteriu, kuris buvo bute, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tą faktą, kad buvo atmestas ieškovės prašymas apžiūrėti kompiuteryje esančius duomenis, pateikia specialisto išvadą, nurodančią kompiuteryje esančių duomenų datas ir tikrumą.

7. Teismas nepagrįstai įvertino, kad atsakovė dėl nuomos nesitarė ir 2007-06-18 - 2007-08-05 laikotarpiu ieškovės bute negyveno, nes 2007-06-18 - 22 dienomis laikė egzaminus Šiauliuose. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tą faktą kad ji negyveno ieškovės bute. 2008-02-25 antro parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko pasirašyti taikos sutarties, teikdama, kad ieškovės bute ji gyveno tik kelias dienas. 2008-05-08 trečio teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi pas ieškovę buvo apsistojusi tik vieną dieną 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje.

8.Teismas netyrė ir nevertino bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, kadangi nustatė neįrodyta, kad buvo sudaryta nuomos sutartis. Su šiuo sprendimu nesutinka ir laiko bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, pagrįstas. Todėl teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.Ieškovė proceso pirmosios instancijos teisme metu nurodė kitokį ieškinio pagrindą - t.y. nurodė vieną iš esminių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų- nuomos dalyką ir apibūdino jį kaip visą butą, o ne jo dalį. Apeliaciniame skunde ieškovė keičia ieškinio pagrindą ir nurodo, kad nuomos dalykas buvo dalis buto, t.y. atskiras kambarys, tačiau vis tiek nuomos sutarties dalyko neindividualizuoja ir nenurodo, kuri konkrečiai patalpa- kambario ar virtuvės-balkono patalpa buvo išnuomota. Ieškovės nurodomas reikalavimo pagrindas neatitinka materialinės teisės normų (LR CK 6.581 str.).

2. Nurodo, kad pateiktos fotonuotraukos yra daugiausia susijusios su bendru R. ir atsakovės laisvalaikiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, kadangi jos galėjo patekti pas ieškovę iš kelių šaltinių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovė E. P. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės D. J. skolą už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus. Ieškovė nurodė, jog neterminuotos žodinės sutarties pagrindu nuo 2007-06-18 iki 2007-08-05 buvo išnuomotas atsakovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei (b.l. 17-18). Bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, jog sutikusi priimti atsakovę laikinai pagyventi, nes tuo metu buvo sunki materialinė padėtis (b.l. 100). Atsakydama į atsakovės atstovo klausimą ieškovė taip pat patvirtino, jog su atsakove raštiškos nuomos sutarties nesudarė, buvo tik žodinis susitarimas dėl nuomos mėnesio laikui, kol dukra sanatorijoje (b.l. 100). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš sutarčių aiškinimo principų yra sutarties tikslų aiškinimas. Sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes. Kaip matyti iš byloje pateiktos semestro rezultatų suvestinės, atsakovė D. J. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 27), todėl akivaizdu, kad tartis dėl neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties jai būtų netikslinga. Atsakovė D. J. neneigė, jog buvo atvykusi dirbti į Palangą nuo 2007-06-28 iki 2007-07-06, dirbo (duomenys neskelbtini) kavinėje bei kavinėje (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, jog pas ieškovę buvo apsistojusi tik vieną dieną liepos mėnesio pabaigoje (b.l. 100), nesutiko sudaryti taikos sutarties, kadangi ieškovės bute gyveno tik kelias dienas (b.l. 56). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalys galėjo tartis dėl terminuotos nuomos sutarties sudarymo. Kadangi terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu (LR CK 6.579 str. 3 d.), todėl ribojama šalių teisė, kai ky­la gin­čas dėl san­do­rio su­da­ry­mo, rem­tis liudy­to­jų pa­ro­dy­mais san­do­rio su­da­ry­mo ar jo įvyk­dy­mo fak­tui pa­tvir­tin­ti, jei­gu ne­bu­vo lai­ko­ma­si įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų to­kį san­do­rį su­da­ry­ti pa­pras­ta ra­šy­ti­ne for­ma (LR CK 1.93 str. 2 d.). Ki­ta ver­tus, šis įro­di­nė­ji­mo ri­bo­ji­mas nė­ra ab­so­liu­tus. LR CK 1.93 str. 6 d. įtvirtin­ta nuo­sta­ta su­tei­kia teis­mui tei­sę ne­tai­ky­ti drau­di­mo rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, jei­gu tai prieš­ta­rau­tų są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams. Be to, LR CK 1.93 str. 6 d. numa­ty­ti kon­kre­tūs at­ve­jai, ka­da, re­mian­tis są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pais, ga­li­ma ne­pai­sy­ti drau­di­mo nau­do­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, bū­tent kai: 1) by­lo­je yra ki­to­kių rašyti­nių, nors ir ne­tie­sio­gi­nių, san­do­rio su­da­ry­mo įro­dy­mų; 2) san­do­rio su­da­ry­mo fak­tą patvirtinan­tys ra­šy­ti­niai įro­dy­mai yra pra­ras­ti ne dėl ša­lies kal­tės (din­go per ka­rą, gais­rą, bu­vo pa­grob­ti ir t. t.); 3) at­si­žvel­giant į san­do­rio su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes, ob­jek­ty­viai ne­bu­vo įma­no­ma san­do­rio su­da­ry­ti raš­tu; 4) at­si­žvel­giant į ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kius, san­do­rio pri­gim­tį bei ki­tas svar­bias by­lai ap­lin­ky­bes, drau­di­mas pa­nau­do­ti liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus prieš­ta­rau­tų są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Ci­vi­li­nei by­lai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) teis­mas nu­sta­to, rem­da­ma­sis įro­dy­mais. Įro­dy­mai – ci­vi­li­nei by­lai reikš­min­gi fak­ti­niai duo­me­nys, gau­ti CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se iš­var­dy­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis, pvz.; šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai ir kt. Ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­damasis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ­neeg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė- nuo šalių sutarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos (LR CK 6.582 str. 2 d.). Kadangi rašytinė sutartis nesudaryta, todėl svarbu yra nustatyti aplinkybes, ar šalys galėjo susitarti dėl sutarties sąlygų, o konstatavus, kad tarp šalių galėjo būti susiklostę tik terminuotos nuomos santykiai, svarbu nustatyti, ar ieškovė turi teisę remtis liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje gana ilgai vyko pasirengimas teisminiam bylos iš esmės nagrinėjimui, vyko keturi parengiamieji posėdžiai, kurie buvo atidėjinėjami išimtinai ieškovės prašymu. Ieškovė prašė kviesti liudytojus, tačiau jų nei pavardžių, nei adresų teismui nenurodė. Į kitus parengiamuosius posėdžius ieškovė neatvyko, nes buvusi užimta darbe, sirgusi jos dukra (b.l. 45-46, 56, 58,61), todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjusi užtektinai laiko pateikti visus, jos manymu, reikalingus įrodymus bei nurodyti teismui, kokius liudytojus iškviesti. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (LR CPK 42 str. 5 d.), tai reiškia nepiktnaudžiauti jomis ir siekti, kad jos būtų įgyvendinamos neprieštaraujant civilinio proceso tikslams ir pamatiniams principams. Pareiga sąžiningai naudotis priklausančiomis procesinėmis teisėmis reiškia ir šalies pareigą rūpintis proceso skatinimu, t.y. laiku pateikti byloje būtinus įrodymus, kad byla būtų teisingai išspręsta kiek galima greičiau. Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė apie liudytojus neužsimena, tačiau žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu jau prašo kviesti liudytojus. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o liudytojų iškvietimas prieštarautų są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams (LR CK 1.5 str.).

Viena iš esminių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų yra nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos ir kt. (LR CK 6.580 str. 1 d.), todėl ieškovės pareiga įrodyti, ar buvo susitarta dėl sutarties sąlygų (LR CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę privalo siekti paties teisingiausio, protingiausio ir sąžiningiausio bylos baigties rezultato, teismas privalo atsižvelgti ir į šalių lygiateisiškumo principą (LR CPK 17 str.), o tai reiškia, kad nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė teigia sudariusi gyvenamosios patalpos neterminuota nuomos sutartį, tačiau teismui nepateikia ne tik rašytinės sutarties, nes, neva buvo susitarta žodžiu, bet nepateikia ir verslo liudijimo, suteikiančio ieškovei teisę verstis gyvenamųjų patalpų nuoma. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str.7 d. numato, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Gyventojas turi pats apsispręsti ar jam įregistruoti individualią veiklą. Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios pajamos, kurias jis gauna vykdydamas individualią veiklą. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str.). Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“, kuriame numatyta ir gyvenamųjų patalpų nuoma. Materialiuoju teisiniu atžvilgiu teisė į ieškinį yra teisė į reikalavimo patenkinimą, t.y. teisė į teigiamą teismo sprendimą, Ši teisė, be abejo, priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Pirma, ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, jeigu ši įrodytų, pagrįstų tam tikrais faktais, patvirtinančiais, kad atsakovė pažeidė ieškovės subjektinę teisę, kitaip tariant, jeigu ieškovė įrodytų ieškinio pagrindą. Antra, teismas ieškinį patenkintų jeigu šis būtų teisiškai pagrįstas, t.y. jeigu konkreti teisės norma ar normos nurodo atsakovės pareigą atsakyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 79), kompiuterines nuotraukas (b.l. 37-43), buto planą, nurodė, jog galima pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės, papildomo pasirengimo bylai veiksmai nereikalingi (b.l. 100). Pateikti minėti įrodymai negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog tarp šalių galėjo būti susiklostę nuomos santykiai. Byloje esančios kompiuterinės nuotraukos bei atsakovės gyvenimo aprašymas (b.l. 37-44), buvę ieškovės kompiuteryje, negali būti laikomi įrodymu, jog atsakovė gyveno ieškovės bute, kadangi minėti dokumentai į ieškovės kompiuterį galėjo būti įkelti arba kitokiu būdu atsiųsti. Kita vertus, nei vienas iš byloje pateiktų įrodymų nesudaro prielaidos teigti, kad šalys susitarė dėl nuomos bei komunalinių mokesčių, kad sutarė dėl termino, kuriam laikotarpiui atsakovė apsigyvena ieškovė bute. Pateiktas buto planas (b.l. 33) tik leidžia daryti prielaidą, jog butas yra tinkamas gyventi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustatė, remdamasis bylai reikšmingais faktiniais duomenimis ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė ieškinio.

Ieškovė E. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, o būtent, buto vertinimo ataskaitą ir specialisto išvadą, motyvuodama, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėjo, kad neužteko įrodymų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė pirmosios instancijos teismui patvirtino, jog pateikė visus įrodymus ir galima pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės, papildomo pasirengimo bylai veiksmai nereikalingi (b.l. 100). Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kai pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir pan. (LR CPK 314 str.). Tuo tarpu apeliantė pateikdama naujus įrodymus motyvuoja, jog juos pateikia, nes, neva, jų neužteko, jog būtų priimtas teigiamas sprendimas. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimu siekiama panaikinti šalims galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius palaikyti greitą ir išsamų bylos tyrimą, bylinėtis sąžiningai, todėl ieškovės veiksmai, pateikiant naujus įrodymus laikytini siekimu vilkinti procesą, kadangi akivaizdu, jog minėti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija naujai pateiktų įrodymų netiria ir dėl jų nepasisako (LR CPK 324 str. 3 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš ieškovės atsakovei priteistinos 500 Lt advokato atstovavimo išlaidos (b.l. 166) apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.), iš ieškovės valstybei priteistinos 8,77 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš ieškovės E. P. atsakovei D. J. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. P. valstybei 8,77 Lt (aštuonis litus, 77ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.