Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – V. P. P. gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei (vaizdo nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – V. P. P. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria V. P. P. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones V. P. P.. V. P. P. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 10.00 val. viešoje vietoje, šalia (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nepaisydamas visuotinai priimtų elgesio taisyklių, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties kitų asmenų akivaizdoje įžeidžiamai kalbėdamas prikibo prie R. V. bei, įžūliai elgdamasis, tyčia papurškė dujų balionėliu R. V. į veidą, tuo sukeldamas jai abiejų akių ūminį junginių uždegimą, tokiu būdu nukentėjusiajai R. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką. Tokiais veiksmais V. P. P. galimai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

2. V. P. P. procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specialią įstaigą – Utenos ekspertinį skyrių, buvo paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 10 d. nutartimi 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos. Į ekspertizės įstaigą V. P. P. atvyko 2023 m. balandžio 13 d., ekspertizė atlikta 2023 m. balandžio 24 d., todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi V. P. P. perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę tolimesniam gydymui bendro stebėjimo sąlygomis. Motyvuojant tuo, kad V. P. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, kad jam dėl nustatyto sutrikimo rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kad jis yra pavojingas visuomenei, jo elgesys neprognozuojamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi V. P. P. procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę – terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d.

3. V. P. P. gynėja advokatė Daiva Jurevičienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti. Skunde nurodo, jog procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – pratęsimui nėra jokių motyvų ir aplinkybių, tokia priemonė pažeidžia V. P. P. teises ir teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. V. P. P. teigimu, jam joks gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nėra taikomas. Toliau skunde minimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, akcentuojant tai, jog juose yra išaiškinta, kad: suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės aktus, bet ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio reikalavimus; laisvės atėmimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai sąlyga yra ta, kad laisvės atėmimas turi būti teisėtas, įskaitant įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi; jis turi apsaugoti asmenis nuo savivalės; atitikti proporcingumo reikalavimą; iki suėmimo įtariamasis (kaltinamasis) turi būti laikomas nekaltu ir reikalaujama jį paleisti iš karto, kai tik besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas; besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tam tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria teisę į laisvę. Nagrinėjamoje byloje aktualus ir Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytas laisvės atėmimo pagrindas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką iš asmens negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis „psichiškai nesveikas“, o laisvės atėmimas turi atitikti šias tris minimalias sąlygas: 1) turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas, t. y. tikras psichikos sutrikimas turi būti įrodytas (nustatytas) kompetentingos nacionalinės institucijos, vadovaujantis objektyvia medicinos ekspertize; 2) psichikos sutrikimas turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį hospitalizavimą; 3) priverstinio hospotalizavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas išlieka. Gynėja nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad V. P. P. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, pažeidžiant paminėtą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pratęsė V. P. P. taikomą procesinės prievartos priemonę – jo laikymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. Teismo posėdyje V. P. P. gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – V. P. P. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos M1-2200-408/2023 medžiaga, įvertinusi skundžiamoje nutartyje bei V. P. P. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pratęstas terminas V. P. P. taikomos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjamu klausimu formuojamos praktikos, nepažeidė.

6. BPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju, jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

7. Kaip teisingai pastebima ir skunde, sprendžiant asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kaip procesinės prievartos priemonės, kuri neabejotinai lemia tam tikrą asmens teisių ir laisvių ribojimą, klausimą, privaloma užtikrinti, jog teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą, laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: 1) turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; 2) psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; 3) besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).

8. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo, nėra nustatinėjama, ar asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Ši aplinkybė yra įrodinėtina nagrinėjant bylą teisme, iš esmės BPK XXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės taikymo klausimas, vertinamas tik pakankamumas duomenų pagrįsti manymui, kad asmuo galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog apylinkės teismas, pratęsdamas V. P. P. BPK 141 straipsnyje numatytos ir šiuo metu taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, paminėjo duomenis, kurie leidžia manyti, kad V. P. P. padarė veiką, atitinkančią viešosios tvarkos pažeidimo požymius. Šie duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pagrįstai įvertinti kaip pakankami išvadai , jog V. P. P. galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. P. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. vasario 27 d. nutartimi buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2023 m. balandžio 13 – balandžio 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Utenos ekspertiniame skyriuje atlikus V. P. P. ekspertizę, nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; šiuo metu V. P. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (2 t., b. l. 146-153). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios specialisto išvados patikimumu bei pagrįstumu, kadangi ekspertai, vertinę V. P. P. būklę, yra būtent šios srities specialistai, turintys tinkamą išsilavinimą bei didelę darbo šioje srityje patirtį, jie įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą.

10. Kadangi nuo teismo psichiatrijos ekspertizės akto gavimo iki šios dienos nebuvo gauta duomenų apie reikšmingai pagerėjusią V. P. P. psichikos sveikatos būklę ir dėl to sumažėjusį jo pavojingumą visuomenei, o kaip matyti iš aukščiau nurodyto, dėl V. P. P. nustatyto psichikos sutrikimo ir šio sutrikimo įtakos jo elgesiui, jį reikia gydyti ir stebėti specializuotame stacionare, kaip rekomendavo išvadą teikę specialistai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pratęsti V. P. P. atidavimo į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę stacionariniam stebėjimui, bendro stebėjimo sąlygomis, terminą. Skunde nurodytas, išimtinai tik paties psichikos sveikatos sutrikimu sergančio V. P. P. žodžiais, o ne sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jis yra laikomas, pateiktais duomenimis grindžiamas teiginys, jog šiuo metu būdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje V. P. P. negauna jokio gydymo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jo sveikatos būklė nereikalauja tolesnio procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – taikymo. Juo labiau, kad psichikos sveikatos sutrikimų turinčio asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros, siekiant neleisti jam padaryti žalos sau ar kitiems.

11. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai ir nesant jokių duomenų, kad V. P. P. psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad taikyti vertinamą procesinę prievartos priemonę būtų nebetikslinga, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nesant tam pagrindo. Ambulatorinio gydymo taikymas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumą ir vertinant šiuos duomenis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, dėl kurios padarymo V. P. P. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pavojingumo kontekste, neabejotinai neužtikrintų BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės tikslų ir paskirties. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. P. P. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė nelaikytina neproporcinga siekiamiems tikslams ir jo galimai padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai. Nors V. P. P., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, galimai įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, jog savo veiksmais jis galimai pasikėsino į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Papurkšdamas dujų balionėliu atsitiktinei praeivei į veidą, taip sukeldamas jai abiejų akių ūminį junginių uždegimą, P. P. galimai nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas nėra nusikalstamos veikos pavojingumas, o pavojingumas paties asmens, kuris galimai įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Neatidavus jo į specialią sveikatos priežiūros įstaigą, nebūtų apsaugoti ne tik visuomenės interesai, tačiau taip pat nesuteikta ir tinkama pagalba pačiam asmeniui.

12. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl V. P. P. gynėjos skundas atmetamas. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog <...> asmens buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą pratęsti atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą terminą ne konkrečiam laiko tarpui, kaip kad šiuo atveju padarė apylinkės teismas, o tik iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams, kadangi asmens laikymo specialioje įstaigoje terminai nustatomi bei pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant suėmimą (BPK 141 straipsnio 3 dalis), o suėmimas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trims mėnesiams (BPK 127 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis patikslinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – V. P. P. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad V. P. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę terminas pratęsiamas iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.