- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- I2-691-289/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02229-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyrius
- Kategorijos
- 7.9Kiti socialinės apsaugos klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SS(19.5)-1095 „Dėl 2020 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo, kiek tai susiję su V. J. padėtimi ir naujo sprendimo priėmimo dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims neskyrimo“ dalį, kuria pareiškėjui V. J. neskirta išmoka, įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 13 d. registravosi Užimtumo tarnyboje elektroniniu būdu ir pateikė prašymą dėl išmokos skyrimo kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui. 2020 m. birželio 16 d. el. paštu gavo atsakymą, t. y. 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-610, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui išmoką. Rašte išmokos neskyrimo priežastimi nurodyta savarankiškos veiklos registracija trumpesnį nei 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius 12 mėnesių. 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-610 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2020 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 21R3-52(AG3-43/26-2020) panaikino atsakovo sprendimą ir įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 13 d. prašymą Skirti išmokas savarankiškai dirbančiam asmeniui. 2020 m. rugsėjo 28 d. pakartotiniu sprendimu Nr. SSI(19.5)-1095 atsakovas nusprendė neskirti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, nurodydamas, kad pareiškėjo savarankiška veikla buvo trumpesnė nei 3 mėnesiai per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas priimdamas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-1095 vadovavosi tais pačiais motyvais kaip ir 2020 m. birželio 15 d. sprendime Nr. SSI(19.5)-610. Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes nenurodė, kokiais pagrindiniais faktais, įrodymais ir argumentais bei kokiu teisiniu pagrindu priėmė tokį sprendimą, kodėl priimdamas sprendimą nevertino komisijos sprendime išdėstytų motyvų, kodėl jų neatmetė ir dėl kokios priežasties neskundė sprendimo Nr. 21R3-52(AG3-43/26-2020). Nurodo, kad 2019 m. vykdė individualią žemės ūkio veiklą, kuri atsakovo nevertinama kaip registruota savarankiška veikla, nes tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodoma, kad ekonominio dydžio vienetų vertinimo laikotarpis yra praėję kalendoriniai metai. Paaiškino, kad nuo ekonominio dydžio vienetų (toliau – ir EDV) priklauso žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų sveikatos draudimo įmokų tarifas ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo privalomumas. EDV apskaičiuojamas vieną kartą per metus už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d.. Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus, pareiškėjo ūkiu priskiriamas EDV laikotarpis nuo 2016 m. iki 2019 m. Už 2020 m. EDV bus apskaičiuotas ir vertinimas pateiktas 2021 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas pateikė žemės ūkio valdos Nr. 1003764901 ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašus, kur pareiškėjo ūkiui EDV atitinkamai nurodytas: 2017 m. – 4,48; 2018 m. – 3,99; 2019 m. – 4,43. Pareiškėjo ūkininko ūkis įregistruotas nuo 2001 m. birželio 6 d., veikla niekada nebuvo sustabdyta. Nuo 2001 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas registruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas. Pareiškėjas vykdo kasmetinį pasėlių deklaravimą, kasmet gaunamas pajamas deklaruoja Valstybinei mokesčių inspekcijai, sumoka visus su veikla susijusius mokesčius.
Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas su pateiktu skundu nesutiko. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimu (Nr. AG3-43/26-2020) buvo įpareigoti priimti naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nes pirminis sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.5.)-1095) nuspręsta neskirti išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims. Lydraštyje Nr. SD(19.5)-7117 nurodė teisines aplinkybes. Minėtas sprendimas kartu su lydraščiu išsiųstas pareiškėjui el. paštu. Pareiškėjui nebuvo skirta savarankiškai dirbančio asmens išmoka, nes pareiškėjas neatitiko įstatyme numatytų sąlygų. Užimtumo tarnyba prieš priimdama pakartotinį sprendimą dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo / neskyrimo, rėmėsi ne tik asmens prašymu išmokai gauti, bet taip pat duomenimis gautais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA). Užimtumo tarnyba turi įsitikinti, jog asmuo, besikreipiantis dėl išmokos gavimo atitinka visas įstatyme nurodytas sąlygas, tam, kad savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų galima skirti išmoką, t. y. kad asmuo yra įgijęs teisę į išmoką. Viena iš sąlygų, kurią privalo atitikti savarankiškai dirbantis asmuo, yra ta, kad savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Gavus SODROS duomenis apie savarankiškai dirbančio asmens veiklą, yra įvertinamos šios aplinkybės: savarankiškos veiklos vykdymo trukmė per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 15 d. (kaip minėta, trukmė negali būti trumpesnė nei 3 mėnesiai), ir faktas, ar savarankiška veikla nėra išregistruota iki ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, t. y. veikla turi būti vykdoma 2020 m. kovo 15 d. Nustačius, kad bent vienos iš minėtų aplinkybių savarankiškai dirbantis asmuo neatitinka, Užimtumo tarnyba neturi teisinio pagrindo skirti išmoką. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjas yra ūkininkas, nes Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje matyti, kad pareiškėjas ūkininko veiklą vykdo nuo 1997 m. su pertrauka 2001 m. ir tęsė žemės ūkio veiklą toliau. Atsakovas paaiškino, kad pagal Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio prasmę, teisę į šiame straipsnyje numatytą išmoką turi ne kiekvienas individualią veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis minėto straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, o tik tas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą savarankiškai dirbančio asmens sąvoką. Pagal šį straipsnį asmenys laikomi savarankiškai dirbančiais, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla. SODRA pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nors pareiškėjas ir vykdo ūkininko veiklą nuo 1997 metų, tačiau jis yra laikomas savarankiškai dirbančiu VSDĮ prasme tik nuo 2020 m. sausio 1 d., nes kaip nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, ekonominio dydžio vienetų vertinimo laikotarpis yra praėję kalendoriniai metai, viršijus šį dydį praėjusiais metais ūkininkas įgyja savarankiškai dirbančio asmens statusą nuo einamųjų metų sausio 1 dienos. Įvertinus išdėstytą, bei pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėjo savarankiška veikla, kaip ji apibrėžta VSDĮ 2 straipsnio 9 dalyje, nebuvo registruota ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, t. y. pareiškėjo savarankiška veikla vykdyta tik 2,5 mėnesio. Dėl šios priežasties pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytų visų sąlygų, kurioms esant yra skiriama išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. J. patikslintas skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-1095 „Dėl 2020 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo, kiek tai susiję su V. J. padėtimi ir naujo sprendimo priėmimo dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims neskyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 13 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu paskirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. 2020 m. birželio 15 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus sprendimu Nr. SSI(19.5)-610 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo“ nusprendė neskirti išmokos asmenims, nurodytiems sprendimo 2 priede. Minėto sprendimo 2 priede nurodyta, kad V. J. neskirta išmoka, nes asmuo neturi teisės gauti išmoką – savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Pareiškėjas 2020 m. birželio 15 d. sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 21R3-52(AG3-43/26-2020) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. SSI(19.5)-610 „Dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo“ toje dalyje, kurioje V. J. neskirta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti V. J. 2020 m. birželio 13 d. prašymą Skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.5)-1095 „Dėl 2020 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo, kiek tai susiję su V. J. padėtimi ir naujo sprendimo priėmimo dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims neskyrimo“ panaikino 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SSI(19.5)-610 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo“ 2 priedo „Asmenų, kuriems neskirta išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, sąrašas“ 1 eilutę. Skundžiamu sprendimu nusprendė neskirti išmokos asmenims, nurodytiems 1 priede. Minėto sprendimo 1 priede nurodyta, kad V. J. neturi teisės gauti išmoką – savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 5¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Asmens savarankiška veikla, siekiant gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, vertinama tik tokiu atveju, kai prašymą pateikęs asmuo tokios išmokos gavimui, atitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtai savarankiškai dirbančio asmens sąvokai. Minėtame straipsnyje numatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys - individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).
Asmuo, užsiimantis individualia žemės ūkio veikla, yra laikomas savarankiškai dirbančiu Socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka, tik tuomet, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusį mokestinį laikotarpį yra lygus ar didesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai.
Byloje pareiškėjas ir atsakovė pateikė tuos pačius ekonominio dydžio apskaičiavimo sąrašus, pagal kuriuos pareiškėjo valdos ar ūkio ekonominis dydis 2017 m. buvo 4,48; 2018 m. – 3,99; 2019 m. – 4,43. Atsižvelgiant į išdėstytą, 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtos savarankiškai dirbančio asmens sąvokos ir nebuvo laikomas savarankiškai dirbančiu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Atitinkamą patvirtina ir Užimtumo tarnybos sistemoje esanti informacija, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo ūkininko ūkis į darbinių veiklų sąrašą įtrauktas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2020 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjas savarankiškai dirbančiu laikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Tam kad asmuo turėtų teisę Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio prasme gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jo savarankiška veikla turėjo būti registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo kaip savarankiškai dirbančio asmens (kaip ši sąvoka apibrėžta Socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje) savarankiška veikla iki 2020 m. kovo 16 d. buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių, todėl atsakovas tinkamai sprendė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į išmoką, nes neatitiko visų įstatyme numatytų sąlygų.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
Užimtumo tarnyba 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SSI(19.5)-1095, kurį pareiškėjas gavo kartu su 2020 m. rugsėjo 28 d. lydraščiu Nr. SD(19.5)-7117 „Dėl pakartotinio sprendimo priėmimo“. Minėtame lydraštyje nurodyta, kad išmoka, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, neskirta, nes pareiškėjas neatitiko Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos, t. y. pareiškėjo savarankiška veikla iki kreipimosi gauti išmoką dienos, buvo registruota trumpesnė kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Be to, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, paskutinis veiklos vykdymo laikotarpis iki prašymo išmokai gauti pateikimo buvo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o Lietuvos Respublikos žemės ūkio subjektų registrų skyriaus duomenimis, neužskaitytas į darbinę veiklą 2019 metų laikotarpis siekė 3,99 ekonominės veiklos dydžio.
Kaip minėta aukščiau, atsakovo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, t. y. administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti iš kelių dokumentų, kurių visuma turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų dėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankama. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracini akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, kad atsakovo priimtame administraciniame akte nurodytas konkretus teisinis pagrindas minėto sprendimo priėmimui, t. y. sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio pagrindu, o sprendimo priede konkrečiai nurodyta, kad pareiškėjas V. J. neatitinka Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, t. y. asmuo neturi teisės gauti išmoką, nes savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. lydraštyje Nr. SD(19.5)-7117 „Dėl pakartotinio sprendimo priėmimo“ nurodė faktines aplinkybes, kurios pagrindžia atsakovo priimto sprendimo motyvus, t. y. pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, savarankišką veiklą vykdė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o 2019 m. laikotarpis į darbinę veiklą neįskaitytas, nes siekė 3,99 ekonominės veiklos dydžio.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas nurodant konkretų teisinį pagrindą, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas skundžiamą individualų administracinį aktą. 2020 m. rugsėjo 28 d. lydraštyje Nr. SD(19.5)-7117 „Dėl pakartotinio sprendimo priėmimo“ nurodyti faktai bei jų vertinimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjas, susipažinęs su jam pateiktu lydraščiu bei kartu su juo siųstu sprendimu, galėjo aiškiai suprasti priimto sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą bei motyvus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. SSI919.5)-1095 „Dėl 2020 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo, kiek tai susiję su V. J. padėtimi ir naujo sprendimo priėmimo dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims neskyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.