Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-19 · Administracinė byla Nr. eI2-2751-423/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
eI2-2751-423/2025
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
H. K.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Valstybinei duomenų agentūrai
Administracinė byla Nr. eI2-2751-423/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04713-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. K. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Valstybinei duomenų agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. K. patikslintu skundu prašo panaikinti: Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos 2024-07-15 sprendimą Nr. ATRS-6050 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024-08-20 sprendimą Nr. 12-01-1614 „Dėl 2024-07-25 skundo“; įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-07-05 prašymą (registracijos Nr. KAPT-2282) ir priimti sprendimą atidėti pareiškėjui privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2026-06-01.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas, kaip karo prievolę atlikti privalantis Lietuvos Respublikos pilietis (toliau – ir karo prievolininkas), 2024-07-05 Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Kauno poskyriui (toliau – ir LK KPKT) pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau- ir PPKT) iki 2026-06-30.

Karo prievolę administruojanti institucija - Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisija (toliau – ir LK KPKT Atrankos komisija) ginčijamu 2024-07-15 sprendimu nusprendė neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) ginčijamu 2024-08-20 sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau - ir KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato galimybę individualia tvarka atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkams, jeigu neatidėliotinas privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas padarytų neproporcingai didelę žalą asmeniniams karo prievolininko ar visuomeniniams interesams bei kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

Pareiškėjo nuomone, ginčijami sprendimai, kaip individualaus pobūdžio administraciniai aktai, netinkamai vertina ir aiškina visuomeninį interesą, kuris yra tiesiogiai pažeidžiamas dėl to, kad valstybės institucija – Valstybės duomenų agentūra - dėl pareiškėjo pašaukimo nedelsiant atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą negali įgyvendinti jai skirtų funkcijų, taip pat ir tiesiogiai susijusių su krašto apsauga (valstybės gynyba). Taip pat administraciniuose aktuose nepakankamai vertinta konkretaus projekto - valstybės duomenų reformos „Naujos kartos Lietuvos planas“, kuris yra skirtas padidinti šalies atsparumą grėsmėms, svarba. Būtent šis projektas įtvirtina ne bet kokį, o itin svarbų skaitmeninės transformacijos komponentą - skatinti valstybės – viešojo sektoriaus, ekonomikos ir visuomenės – skaitmeninimą, kurti pažangius technologinius sprendimus, įgalinančius spartesnį perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos ir darančius ekonomiką atsparesnę galimiems sukrėtimams, pasinaudojant skaitmeniniu konkurencingumu kaip vienu pagrindinių ekonomikos atsigavimo variklių. Atsakovė nekreipė dėmesio į tai, kad viešąją skaitmeninę erdvę reformuojantis „Naujos kartos Lietuvos planas“ įgyvendinamas iki 2026 m. birželio mėnesio. Pareiškėjo vadovavimas šio plano projekte „Oficialiosios statistikos portalo (OSP) paslaugų modernizavimas ir naujų administracinių paslaugų skaitmeninių sprendimų kūrimas“ yra: itin svarbus visuomenei ir ypač viešajam sektoriui, nes juo siekiama iš esmės pakeisti oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų teikimą visuomenei; itin didelio biudžeto (4 milijonai Eur), kuris liks Lietuvos ekonomikoje įsteigiant naujas darbo vietas ir perkant paslaugas iš Lietuvos įmonių; finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos („Naujos kartos Lietuvos plano“); vienkartinis ir privalo būti užbaigtas iki 2026 m. birželio mėn.; šioje projekto stadijoje pareiškėjo, kaip projekto vadovo, netekimas bei naujo vadovo paieška sukeltų ypač dideles rizikas projekto įgyvendinimui.

Minėtų uždavinių sprendimas, pareiškėją pašaukus atlikti neatidėliotinos privalomosios pradinės karo tarnybos, taptų neįmanomu arba itin nukentėtų, aiškiai sukeltų nepataisomos žalos KPĮ preambulėje įtvirtintam visuomeniniam interesui - laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (toliau – NATO).

Nesutinka su 2024-07-15 sprendimo motyvu, kad teikiant prašymą reikia jį pagrįsti ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, bet dėl PPKT atlikimo kylančia žala, šios žalos mastu, priežastiniu ryšiu tarp karo prievolininko pašaukimo atlikti PPKT ir žalos atsiradimo bei šios žalos sumažinimu tarnybą atliekant kitu metu. Tai tik patvirtina, kad atsakovei tiek pareiškėjo, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens teikiamos faktinės aplinkybės net nebuvo reikšmingos, jų atsakovė net nevertino, nors bet koks neproporcingai didelės žalos pagrindimas yra neįmanomas be faktinių aplinkybių nurodymo. Tuo tarpu Valstybės duomenų agentūros 2024-07-24 rašte nurodoma, jog pareiškėjo įgytas išsilavinimas ir plataus profilio IT specialisto kvalifikacija yra išskirtinai tinkami sėkmingai įgyvendinti sudėtingą ir didelės apimties projektą, tokių specialistų rinkoje rasti labai sunku, ypač viešojo sektoriaus institucijai. Pareiškėjas, atlikdamas projekto vadovo funkcijas, yra atsakingas už Oficialiosios statistikos portalo modernizavimo koncepcijos, investicijų projekto parengimą, detalų veiklų suplanavimą, technologinių sprendimų ir visos architektūros planavimą bei kūrimą, technologinių įrankių ir platformų pasirinkimą, įgyvendinančiosios komandos sudarymą, valdymą ir koordinavimą, darbų specifikavimą ir atlikimo priežiūrą, tarpinių ir galutinių rezultatų pasiekimą. Projekto vadovo privalomosios pradinės karinės tarnybos atlikimas šiuo metu sukeltų kritinę riziką investicijų projekto parengimui laiku ir jau pradėtų projekto veiklų tęstinumui – nebūtų laiku parengtos išorės tiekėjų atliekamų darbų specifikacijos, būtų uždelstos viešųjų pirkimų procedūros, nesuburta projekto įgyvendinimo komanda, o visa tai kartu – sukeltų riziką laiku neįgyvendinti projekto, bei, vertinant projekto įgyvendinimo trukmę (iki 2026-06-30), bet koks nenumatytas pokytis, ypač projekto vadovo, yra ypač rizikingas.

Valstybės duomenų agentūros suteiktas pasitikėjimas H. K. yra išskirtinai reta galimybė, juolab pareiškėjo turima patirtis ir kvalifikacijos idealiai atitiko išskirtinės svarbos projekto „Oficialiosios statistikos portalo (OSP) paslaugų modernizavimas ir naujų administracinių paslaugų skaitmeninių sprendimų kūrimas“ poreikius.

Kadangi pareiškėjo darbas yra pradėtas ir vykdomas (baigiamas rengti investicijų projektas, rašomos specifikacijos, samdomi rangovai, organizuojami susitikimai su Vyriausybe ir kt.), jo pasitraukimas iš šio projekto sukeltų didelę riziką, kad projektas nebus užbaigtas laiku ir tokiu atveju valstybė dėl projekto neįgyvendinimo netektų beveik 4 mln. Eur paramos iš ES. Pareiškėjas yra įgijęs kvalifikaciją Dirbtinio Intelekto funkcionalumų srityje, o tokios kvalifikacijos specialistų Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu yra labai mažai. Per nepilnus du mėnesius pareiškėjas parengė projekto įgyvendinimo viziją, koncepciją ir planą, parengė investicijų projektą, suformavo komandą ir inicijavo viešųjų pirkimų procedūras. Netekus galimybės tęsti pradėtą darbą, pareiškėjo vizija liktų neįgyvendinta, Lietuva prarastų galimybę tapti pranašesne valstybės duomenų sklaidos modernumo prasme Europoje ir pasaulyje. Pareiškėjas neseniai baigęs studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, įgydamas dvigubą specialybę verslo finansų ir duomenų mokslo srityse, jo patirtys apima vadovavimą, IT sistemų projektavimą bei programavimą ir dirbtinio intelekto tiriamųjų mokslo darbų rašymą. Taigi, žala paties pareiškėjo asmeniniams interesams yra neatsiejama nuo neproporcingai didelės žalos visuomeniniams interesams, kuriuos tiek pats pareiškėjas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės duomenų agentūra tinkamai įrodė.

Pažymėjo, jog ginčijami sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi atsakovė netinkamai aiškino visuomeninio intereso sampratą, neįvertino pareiškėjo einamų pareigų ir atliekamų funkcijų svarbos visuomeniniam interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kariuomenė su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog atsakovė 2024-07-09 gavo pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka iki 2026 m. birželio mėn. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas Valstybės duomenų agentūroje įgyvendina projektą „Oficialiosios statistikos portalo (OSP) paslaugų modernizavimas ir naujų administracinių paslaugų skaitmeninių sprendimų kūrimas“, kad modernizuojamas portalas nėra paprasta valstybinės įstaigos interneto svetainė. Tai yra esminis ir vienintelis Lietuvos duomenų, statistikos ir dinaminės informacijos šaltinis, kuriame gyventojai sužino viską – nuo gimstamumo ir BVP (taikos metu) iki radiacinio pavojaus zonos plitimo (krizių ar karų metu), kad mažiau nei per du mėnesius pareiškėjas parengė projekto įgyvendinimo viziją, koncepciją ir planą, baigia rengti investicijų projektą, formuoja komandą ir inicijuoja viešųjų pirkimų procedūras. Pažymėjo projekto įgyvendinimo svarbą valstybei.

Ginčijamu 2024-07-15 sprendimu LK KPKT Atrankos komisija nusprendė neatidėti PPKT. KAM 2024-08-20 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kadangi nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013-11-22 įsakymu Nr. V-1057 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 5 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti LK KPKT ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Tvarkos aprašo 6 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Pažymėjo, kad abi institucijos, priimant ginčijamus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo prašyme bei skunde nurodytos aplinkybės, išvados pagrįstos objektyviais duomenimis, susietais su taikomomis konkrečiomis teisės normomis, motyvuotai nurodyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai.

Skundą pareiškėjas iš esmės motyvuoja darbu Valstybės duomenų agentūroje, įgyvendinamu projektu „Oficialiosios statistikos portalo (OSP) paslaugų modernizavimas ir naujų administracinių paslaugų skaitmeninių sprendimų kūrimas“, kurio autorystės netekimas, sukurtų neproporcingai didelę žalą, nes Valstybės duomenų agentūra pareiškėjui suteikė išskirtinį pasitikėjimą. Nutraukus darbo sutartį, rizikuoja netekti pasitikėjimo IT sektoriuje ir patirti reputacinę žalą dėl pradėtų darbų neužbaigimo.

Kiekvienas karo prievolininkas turi žinoti ir suprasti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtiną pareigą atlikti karo prievolę ir būti pasiruošęs ją atlikti. Neproporcingos žalos vertinimo kontekste reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad prieš planuojant karjerą ir asmeninį gyvenimą bei prisiimant atitinkamus įsipareigojimus pareiškėjas turėjo (galėjo) įsivertinti galimą riziką patekti į Šauktinių sąrašus ir tam pasiruošti. Taip pat kiekvienam karo prievolininkui yra suteikta galimybė savanoriškai (iki Šauktinių sąrašų sudarymo) ar pasinaudoti pirmumo teise (jau patekus į Šauktinių sąrašus) atlikti PPKT pasirenkant tarnybos vietą, būdą ir laiką.

Atsakovė sutinka, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti ar nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus.

Šiuo atveju karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi įrodyti dvi aplinkybes – PPKT atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta.

Pažymėtina, kad pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. KPĮ preambulėje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno šalies piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Iš šios pareigos išplaukia pareiga gavus šaukimą atlikti PPKT. KPĮ 40 straipsnis užtikrina, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 61 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas draudimas darbdaviui nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia, atleisti iš darbo darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės duomenų agentūros projektų įgyvendinimo organizavimas (darbo veiklos organizavimo prerogatyva) yra darbdavio pareiga, o ne darbo santykių pagrindu veikiančių darbuotojų atsakomybė. Visuomeninės reikšmės projektai, kaip nurodo Valstybės duomenų agentūra, nėra vieno asmens (projekto vadovo) atsakomybė – darbdavys privalo organizuoti darbuotojų darbą taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas projektų įgyvendinimas. Projektų planavimas, resursų paskirstymas ir projektų įgyvendinimo organizavimas, taip pat ir finansinių, teisinių ar reputacinių rizikų valdymas priskirtinos darbdavio (projektą įgyvendinančios institucijos) atsakomybei. Projekto vadovas yra tik vienas iš subjektų, dalinai atsakingų už tam tikros apimties valdymą, tačiau atsakomybę už esminį projekto įgyvendinimą prisiima darbdavys, t. y. institucija, įgyvendinanti projektą.

Aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos turi objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti PPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistą gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o darbdavys turėtų patirti tokią žąlą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę. Šiuo atveju, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nebuvo pagrįstos įrodymais patvirtinančiais, jog pašaukus pareiškėją į tarnybą būtį patirta neproporcingai didelė žala, kuri atsvertų Konstitucijoje numatytą piliečio pareigą atlikti karo tarnybą.

Be to, pareiškėjas į Šauktinių sąrašus pirmą kartą pateko dar 2020 m., tačiau jam LK KPKT pateikus pažymą, liudijančią apie studijas, PPKT atlikimas buvo atidėtas. Pareiškėjas į Šauktinių sąrašus taip pat pateko ir 2022 bei 2023 m. PPKT atlikimas vėl atidėtas dėl studijų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, jog pareiškėjas žinojo apie prievolę atlikti PPKT bei galėjo suprasti, kad privalės atlikti PPKT baigęs studijas 2024 m., todėl turėjo pakankamai laiko tam tinkamai pasirengti, tačiau nerūpestingai vertinęs savo Konstitucinę pareigą atlikti PPKT, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų tariamai kilsiančiai žalai mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės duomenų agentūra atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu sutinka. Nurodė, kad dėl pareiškėjo pašaukimo nedelsiant atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Valstybės duomenų agentūra nebegalės laiku įgyvendinti projekto „Oficialiosios statistikos portalo (OSP) paslaugų modernizavimas ir naujų administracinių paslaugų skaitmeninių sprendimų kūrimas“ (toliau – ir Projektas) ir funkcijų, tiesiogiai susijusių su krašto apsauga (valstybės gynyba). Tokiu atveju valstybė dėl Projekto neįgyvendinimo neteks beveik 4 mln. Eur paramos iš ES. Minėtas Projektas yra įtrauktas į Prioritetinių skaitmeninimo projektų, finansuojamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, sąrašą. H. K., kaip Projekto vadovo, dirbančio Valstybės duomenų agentūroje, įgyvendinamas Projektas yra: itin svarbus visuomenei ir viešajam sektoriui, nes juo siekiama iš esmės pakeisti oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų teikimą visuomenei; didelio biudžeto (4 milijonai Eur), kuris liks Lietuvos ekonomikoje įsteigiant naujas darbo vietas ir perkant paslaugas iš Lietuvos įmonių; finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės); vienkartinis ir privalo būti užbaigtas iki 2026 m. birželio mėn.; šioje Projekto stadijoje vadovo netekimas bei naujo vadovo paieška sukeltų ypač dideles rizikas Projekto įgyvendinimui. Dėl šios priežasties negalimas darbo santykių sustabdymas ar atidėjimas.

Pareiškėjas yra priimtas laikinai dirbti Valstybės duomenų agentūroje tik Projekto metu, jo uždaviniai yra laikino pobūdžio. Tai grindžiama ne siaurais Valstybės duomenų agentūros, kaip darbdavio, interesais organizuoti ir vykdyti rutininę veiklą, o Valstybės duomenų agentūros, kaip institucijos, įgaliotos įvykdyti pokytį, pareiga įgyvendinti Vyriausybės minėtu planu prisiimtus įsipareigojimus. „Naujos kartos Lietuva“ planas yra skirtas padidinti šalies atsparumą grėsmėms, o jame numatytos skaitmeninės transformacijos komponentas - skatinti valstybės - viešojo sektoriaus, ekonomikos ir visuomenės - skaitmeninimą, kurti sprendinius, leidžiančius verslo įmonėms, viešajam sektoriui ir akademinei bendruomenei naudotis reikiamomis skaičiavimo, duomenų tvarkymo galimybėmis, įgalinti valstybę prisitaikyti prie pažangių sprendimų.

Pareiškėjo vaidmuo šiame Projekte yra ypatingai reikšmingas dėl šių priežasčių: jo indėlis į šį Projektą yra ne tik techninis, bet ir organizacinis – jis vadovauja Projekto komandai ir tiesiogiai atsako už techninių sprendimų realizavimą. Jis atsakingas už Projekto komandos darbų kuravimą ir svarbių procesų, tokių, kaip metaduomenų tvarkymo automatizavimas, įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte dalyvauja dar 9 darbuotojai, pareiškėjo lyderystė ir techninės kompetencijos yra būtinos ne tik jų darbų priežiūrai, bet ir tiesioginei veiklai organizuoti. Valstybės duomenų agentūra neturi kito darbuotojo, kuris galėtų užimti šią poziciją ir užtikrinti tokį pat profesionalų Projekto įgyvendinimą. Pareiškėjas yra vienintelis asmuo, turintis būtinų kompetencijų Projektui įgyvendinti - jo gilios žinios aplikacijų kūrime bei dirbtinio intelekto pritaikyme ne tik padėjo sukurti pažangią Oficialiosios Statistikos Portalo techninę architektūrą, bet ir užtikrina Projekto įgyvendinimą be kliūčių. Jo įgytas išsilavinimas ir plataus profilio IT specialisto kvalifikacija bei įgyta kvalifikacija Dirbtinio Intelekto funkcionalumų srityje yra išskirtinai tinkami sėkmingai įgyvendinti sudėtingą ir didelės apimties Projektą. Tokių specialistų rinkoje rasti labai sunku, ypač Valstybės duomenų agentūrai, kaip viešojo sektoriaus institucijai. Pareiškėjo pasitraukimas iš Projekto reikštų tiesioginę grėsmę esamų veiklų tęstinumui. Projekto veiklos jau yra įsibėgėjusios, todėl neabejotinai sugriautų darbų progresą, ypač kritinėse srityse, kurias jis kuruoja asmeniškai. Jo pakeitimas būtų itin sudėtingas, atsižvelgiant į specifines kompetencijas, kurios rinkoje yra labai ribotos, ypač viešajame sektoriuje. Pareiškėjo pašaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą sužlugdytų projektą „Oficialiosios statistikos portalo (OSP) paslaugų modernizavimas ir naujų administracinių paslaugų skaitmeninių sprendimų kūrimas“, kuris yra ne tik valstybės, bet ir ES remiamas projektas. Valstybei grėstų prarasti beveik 4 mln. Eur paramos. Be pareiškėjo vadovavimo ir techninės priežiūros, kyla reali rizika, kad Projektas nebus užbaigtas, dėl ko būtų prarastos tiek ES investicijos, tiek svarbios darbo vietos bei vietinės įmonės, dalyvaujančios Projekte. Valstybės duomenų agentūra privalės skirti Projektui kitus aukštos kvalifikacijos specialistus, atitraukiant juos nuo kitų svarbių prioritetinių valstybės duomenų valdysenos uždavinių įgyvendinimo, tuo pačiu ir nuo KAM projektų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos 2024-07-15 sprendimo Nr. ATRS-6050 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ ir KAM 2024-08-20 sprendimo Nr. 12-01-1614 „Dėl 2024-07-25 skundo“, kuriais buvo nuspręsta pareiškėjui neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2024-07-09 LK KPKT gavo pareiškėjo prašymą (Nr. KAPT-2282) dėl karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka, kuriuo prašė privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti iki 2026 m. birželio mėn. LK KPKT Atrankos komisija ginčijamu 2024-07-15 įsakymu Nr. ATRS-6050 nusprendė neatidėti PPKT. Pareiškėjas, nesutikdamas su įsakymu, jį apskundė KAM, kuri 2024-08-20 sprendimu Nr. 12-01-614, pareiškėjo skundo netenkino.

Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos administravimo tvarką reglamentuoja KPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu nuo 2024-07-01 iki 2024-12-31) (KPĮ 1 str.). KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

Prašymai dėl PPKT atidėjimo nagrinėjami Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo nustatytomis procedūromis. Tvarkos aprašo 5 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti LK KPKT ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Tvarkos aprašo 6 punkte nurodoma, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Šiuo atveju, iš sprendimų ir pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog tiek LK KPKT Atrankos komisija, tiek KAM nagrinėjo visas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su karo prievolės atidėjimu, įvertino galimai kilsiančios žalos dydį KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo aspektu. Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia darbo santykiais ir įgyvendinamu Projektu.

Pažymėtina, kad kiekvienas karo prievolininkas turi žinoti ir suprasti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtiną pareigą atlikti karo prievolę ir būti pasiruošęs ją atlikti. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), asmenys privalo laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų.

Neproporcingos žalos vertinimo kontekste būtina atsižvelgti ir į tai, kad prieš planuojant karjerą ir asmeninį gyvenimą bei prisiimant atitinkamus įsipareigojimus pareiškėjas turėjo (galėjo) įsivertinti galimą riziką patekti į Šauktinių sąrašus ir tam pasiruošti. Taip pat kiekvienam karo prievolininkui yra suteikta galimybė savanoriškai (iki Šauktinių sąrašų sudarymo) ar pasinaudoti pirmumo teise (jau patekus į Šauktinių sąrašus) atlikti PPKT pasirenkant tarnybos vietą, būdą ir laiką. Pagal viešai skelbiamą 2024 m. šaukimo planą matyti, kad pirmas šaukimas į tarnybos vietą vyko 2024-02-05, paskutinis – 2024-12-09, todėl patekus į Šauktinių sąrašus, kurie skelbiami kiekvienų metų sausio mėn. ir pasirinkus PPKT atlikti pirmumo tvarka (atsiradus teisei pasirinkti tarnybos laiką ir vietą) yra pakankamas laiko tarpas per kurį galima minimalizuoti galimai atsirasiančią žalą ir pasiruošti tarnybai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas į Šauktinių sąrašus pirmą kartą pateko dar 2020 m., tačiau pareiškėjui LK KPKT pateikus pažymą, liudijančią apie studijas, PPKT atlikimas buvo atidėtas. Pareiškėjas į šauktinių sąrašus taip pat pateko ir 2022 bei 2023 m. Pareiškėjui PPKT atlikimas vėl atidėtas dėl studijų. Todėl laikytina, jog pareiškėjas žinojo apie prievolę atlikti PPKT bei galėjo suprasti, kad privalės atlikti PPKT baigęs studijas 2024 m., todėl turėjo pakankamai laiko tam tinkamai pasirengti (informacija atsispindi LK KPKT pateiktoje pareiškėjo chronologinėje šaukimo lentelėje), tačiau nerūpestingai vertinęs savo pareigą atlikti PPKT, jis nesiėmė jokių veiksmų tariamai kilsiančiai žalai mažinti.

Teisėjų kolegija sutinka, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti ar nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus. Pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Todėl pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. KPĮ preambulėje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno šalies piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Iš šios pareigos išplaukia pareiga gavus šaukimą atlikti PPKT.

KPĮ 40 straipsnio nuostatos užtikrina, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo, garantuojant jiems darbo vietos išsaugojimą. DK 61 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas draudimas darbdaviui nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia, atleisti iš darbo darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Be to atlikęs PPKT pareiškėjas įgaus įvairiapusiškos gyvenimiškos patirties, ugdys asmenines savybes, kurias vėliau galės pritaikyti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, keldamas savo kvalifikaciją po tarnybos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vertindamas galimą žalos atsiradimą darbo ir karjeros teisių įgyvendinimo aspektu, 2024-03-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-278-415/2024 pažymėjo, kad vertinant galimos kilti žalos pareiškėjo interesams proporcingumą tikslų atlikti karo tarnybos prievolę visuotinai žinomų šių dienų geopolitinių realijų kontekste, yra pagrindas konstatuoti neatidėliotiną besąlyginį karo prievolės vykdymo prioritetą prieš darbo ir karjeros teisių įgyvendinimą.

Pareiškėjas nurodo, jog neįgyvendinus Projekto neproporcingai didelė žala būtų padaryta ne tik pareiškėjui, bet ir valstybei. Valstybės duomenų agentūra 2024-07-08 rašte Nr. SD-1006 „Dėl H. K. karo prievolės atlikimo atidėjimo“ bei 2024-07-24 rašte Nr. SD-1078 „Dėl H. K. karo prievolės atlikimo atidėjimo“ nurodė, jog pareiškėjo PPKT atlikimas šiuo metu sukeltų kritinę riziką Projekto parengimui laiku ir jau pradėtų veiklų tęstinumui – nebūtų laiku parengtos išorės tiekėjų atliekamų darbų specifikacijos, būtų uždelstos viešųjų pirkimų procedūros, nesuburta Projekto įgyvendinimo komanda, o visa tai kartu – sukeltų riziką laiku neįgyvendinti Projekto.

Minėti teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala, būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atlikti kitu metu. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas atidėti PPKT atlikimą, turi nurodyti išskirtines, realias ir galinčias būti pagrindu atidėti privalomąją karo tarnybos atlikimą priežastis.

Šiuo atveju Valstybės duomenų agentūros Projektų įgyvendinimo organizavimas yra darbdavio pareiga, o ne jame darbo santykių pagrindu veikiančių darbuotojų atsakomybė. Tai nėra vieno asmens (projekto vadovo) atsakomybė. Darbdavys privalo organizuoti darbuotojų darbą taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas Projekto įgyvendinimas. Projekto planavimas, resursų paskirstymas, sprendinių įgyvendinimo organizavimas, finansinių, teisinių rizikų valdymas priskirtinos darbdavio (projektą įgyvendinančios institucijos) atsakomybei. Projekto vadovas yra tik vienas iš subjektų, dalinai atsakingų už tam tikros apimties valdymą, tačiau atsakomybę už esminį Projekto įgyvendinimą prisiima institucija, įgyvendinanti Projektą (Valstybės duomenų agentūra).

Aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo ar jo darbdavio, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti PPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktą jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistą gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o darbdavys turėtų patirti tokią žąlą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog pašaukus pareiškėją į tarnybą būtį patirta neproporcingai didelė žala, kuri atsvertų Konstitucijoje numatytą piliečio pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą. Nesilaikant šio reikalavimo ši pareiga galėtų būti paneigta, kartu nebūtų sudarytos prielaidos tinkamai vykdyti konstitucinę kiekvieno piliečio teisę ir pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Galimų nepatogumų, apribojimų ir nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, tinkamai neįvertindamas rizikos patekti į Šauktinių sąrašus ir pareigos atlikti PPKT.

Ginčijami sprendimai yra motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reglamentavimas, jie atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024-07-05 prašymą (registracijos Nr. KAPT-2282) ir priimti sprendimą atidėti pareiškėjui privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2026-06-01.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo H. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė