- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-6622-733/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01888-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., P. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V. ir P. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. B. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir iki šiol jį faktiškai valdo.
Nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. B. (mergautinė pavardė – V.), su kuria susilaukė dukters A. V.. M. B. turėjo iki santuokos gimusį sūnų P. V. Po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) nei jis, nei kuris nors iš jos vaikų per 6 mėnesių terminą nuo jos palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl jos palikimo dalies, kurią sudarė M. B. asmeniniai daiktai ir kartu su juo santuokoje įgytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – namas), priėmimo nesikreipė ir niekam iš jų paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties likusią jos palikimo dalį priėmė aktyviais veiksmais, nes jis pasiliko gyventi šeimos name, kurį tvarko, prižiūri, atnaujina, moka visus su šiuo turtu susijusius mokesčius, taip pat naudoja likusius sutuoktinės asmeninius daiktus ir tokiu būdu iki pat šiol valdo jos palikimą bei elgiasi su juo kaip savininkas. Taip pat nurodo, kad suinteresuoti asmenys A. V. ir P. V. mirusios jų motinos M. B. palikimo nepriėmėme, jo nevaldė ir pretenzijų į jį nereiškia. Nors M. B. (duomenys neskelbtini) testamentu buvo patvarkiusi, kad jai priklausančią namo dalį (ankstesnis adresas - (duomenys neskelbtini)) palieka dukrai A. V. (mergautinė pavardė – B.), tačiau pastaroji sąmoningai į notarą dėl motinos palikimo dalies priėmimo nesikreipė ir motinos palikimo nepriėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. V. ir P. V. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su prašymu sutinka ir patvirtina jame nurodytas faktines aplinkybes, prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti sutuoktinės M. B. palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas L. B. ir M. B. (mergautinė pavardė – V.) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas L. B. ir jo sutuoktinė M. B. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties jos sutuoktinis – pareiškėjas L. B. palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. liko gyventi jų kartu valdytame name, tvarkė, prižiūrėjo jį, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius.
Nors M. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinėje notarinėje kontoroje sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančių ½ dalį pastatų paliko savo dukrai A. B., tačiau iš byloje esančio 2024-09-17 Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Notarės pažymose patvirtino, kad po M. B. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.
Pareiškėjo L. B., mirusiosios M. B., suinteresuotų asmenų A. V. ir P. V. giminystės ryšys yra įrodytas į bylą pateiktais Gyventojų registro išrašais, gimimo ir santuokos liudijimų kopijomis.
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad L. B. po sutuoktinės M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, ir jį valdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, ir jį valdo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.