Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius

Aprašomoji dalis

nustat ė

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atsiliepė į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Pareiškėjos pareiškime nurodyti gyvenamojo namo pamatai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. A. R. individualios įmonės “(duomenys neskelbtini)” parengti statinio parametrai - plotas ir tūris yra nepakankami įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Gyvenamojo namo pamatų likučiai nėra statinys, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įst. 5 str.1d.2p. prasme gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu. Iš byloje esančios nuotraukos pamatų liekanų nematyti. Akivaizdžiai fiziškai išnykusio daikto liekanos negali būti laikomos nekilnojamaisiais daiktais, nes jos neatitinka LR CK 1.98 str. ir 4.2. str. nurodytus nekilnojamojo daikto požymius. Pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1961 m. (duomenys neskelbtini) km. gyveno K. D., A. K., O. K. 1885m. statybos name (b.l. 18, 22).

1981-01-01 duomenimis (duomenys neskelbtini) t.ū. (duomenys neskelbtini) k. gyveno O. K. -šeimos galva, jai priklausė gyvenamasis namas, 1890 m. statybos. Ūkinėje knygoje yra įrašas, kad 1981m. gyvenamasis namas nudegė (b.l. 28).

Pastatų liekanos (pagal Tauragės apskrities archyvo 1952-1982 m. ūkinių knygų ištraukų kopiją O. K. turėjo pastatus), esančios (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini) k.) yra valstybės žemė (b.l. 17).

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 str. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų-įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str.11p.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str.1d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos. Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 str.1).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str.1d. nustatytą terminą.

Pareiškėja po motinos O. K. mirties gyvenamojo namo su kitais pastatais (duomenys neskelbtini) nepaveldėjo, nes ji kaip įpėdinė, nepriėmė palikimo. Pagal palikimo metu galiojusio 1964m. CK 587 str. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jei per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai paveldimą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Todėl šiuo atveju paveldėjimo teisės normos negali būti taikomos, nes byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų įgijusi nuosavybę paveldėjimu (CK 4.47 str.2p.), o nuosavybės įgijimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu reglamentuojančias normas (CK 4.47 str.11p.)

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 str.1d.). Pagal CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Bylos medžiaga, pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad išlikę yra tik gyvenamojo namo, kuriuose gyveno jos motina ir seneliai, pamatai. Teismas laiko, kad 1890 m. statybos pamatai, kurie susideda iš akmenų, negali būti laikomi nuosavybės teisės objektu bei privačios nuosavybės objektu. Tai gali būti laikoma nuosavybės teisės objekto-statinio liekanomis, kurie neatitinka nuosavybės teisės objektams keliamų reikalavimų.

Be to, pareiškėjos nurodytieji gyvenamojo namo pamatai neatitinka nekilnojamųjų daiktų požymių, kurie įtvirtinti LR CK 1.98 str.2d, 4.2 str., kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai), kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji .

Pareiškėjos nurodytieji gyvenamojo namo pamatai negali būti suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str.2d. nuostatą, vienas iš pagrindinių nekilnojamojo daikto įrašymui į kadastrą būtinų nustatyti elementų yra statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skrespjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Pagal O. R. individualios įmonės “(duomenys neskelbtini)” parengti gyvenamojo namo pamatų parametrai - plotas ir tūris yra nepakankami įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Į kadastrą gali būti įrašytas nustatyta tvarka suformuotas nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto kadatstro įstatymo 7 str.4d.). Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis daiktas kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo suformuotas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Kadastro nuostatuose vartojama statinio, kaip nekilnojamojo turto kadastro objekto sąvoka atitinka Statybos įstatyme 2 str.2d. pateiktą sąvoką, t.y. visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.), ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai ( su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, anstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Konstatuotina, kad pareiškėjos nurodyti pamatai nėra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 str.2d. apibrėžtą sąvoką, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d.2p. prasme gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pamatų savininkė ir nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau už ją teisių į šiuos pastatus. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra valdymo įregistravimas viešame registre savo vardu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad gyvenamojo namo pamatus ji įregistravo viešajame registre. Daikto valdymas, neįregisravus jo viešajame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisė įgyta pagal įgyjamąjį senatį. Pareiga išviešinti daikto valdymą nustatyta CK 4.27 str.2d. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 str.3d. slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tokia praktika formuojama kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-02 nutartis Nr. 3K-3-363/2007 )

Pareiškėja pareiškime teismui nurodė, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį fakto nustatymo jai reikalingas tam, kad ji galėtų teisiškai įregistruoti šį statinį viešajame registre. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgiimo pagal įgyjamąjį senatį institutas nėra skirtas sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 str.1d., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-327/2009.)

Dėl nurodytų motyvų pareiškimas atmestinas (CK 4.68-4.71 str.),

Iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos CPK 3 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 530-533 str., 88 str.1d.3p., ,

nusprendė:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei - 15 Lt. (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke “Swedbank” , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.