- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- 1-967-620/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27137-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė- Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2023-05-28 apie 22 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, suduodamas kumščiu ne daugiau kaip du smūgius M. K. į kairę veido pusę, ko pasekoje M. K. nugriuvo ir galva atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą, esančią šalia laiptinės, susižalojo galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje, muštinę žaizdą momens-pakaušio kairėje, apatinio žandikaulio kairės pusės pakrumplio lūžį, taip dėl apatinio žandikaulio kairės pusės pakrumplio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą.
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 28 d., apie pusė dešimtos vakaro buvo nuvykę su T. M. į Juodupę ir jo automobilyje Volvo V70 laukė M. K. iki 23:30 val. Buvo jau tamsu. M. K. laukė dėl to, kad jam pasakyti, kad jis išvažiuotų iš to kiemo, nevažinėtų girtas, negrasintų L. G., jos nesivežtų per prievartą pas save į (duomenys neskelbtini). Atvykti prašė L. G.. Atvežus M. K., jie išlipo su T.. Jis, priėjęs prie automobilio, prašė M. K., kad jis išvažiuotų, bet jis neklausė. M. K. buvo agresyvus, girtas, pradėjo stumdytis. Tempė jam už „maikės“ ir norėjo suduoti jam į veidą. Jis gynėsi ir sudavė vieną smūgį su rankos kumščiu M. K. į veido kairę pusę. Jis nukrito ir galva atsitrenkė į betoninį bortelį. Jis iš pradžių gulėjo, po to jo ėjo kelti jo pusbrolis, kurio vardo ir pavardės nežino. T. M. padėjo jam atsistoti. M. K. pasodino į mašiną, su kuria jie atvyko. M. K. buvo praskelta galva kažkur už pakaušio, nurodyti tikslios vietos negali. Bėgo kraujas, veide matėsi šiek tiek nubrozdinta. Jis atsisėdęs į mašiną dar vis agresyviai elgėsi žodžiais, jam neleido daugiau nieko daryti. Paskui L. G. jam atnešė rankšluostį kraujui nusivalyti. Jis buvo tiek girtas, kad nieko nesuprato, net klausė L. G. -kodėl mane primušei? Po kokių 10 minučių išvažiavo, jį išvežė pusbrolis. Greitosios pagalbos nekvietė. Įvykį matė T. M.. Ar matė pusbrolis ,negali pasakyti, nes jis sėdėjo mašinoje, buvo tamsu, nežino kada jis išlipo. Automobilis buvo pastatytas priekiu, o įvykis vyko už automobilio galo. L. G. tuo metu nebuvo. T. M. yra L. G. brolis. Gailisi dėl savo elgesio, bet tuo metu gynėsi, geriau tik būtų pastūmęs. L. nepageidavo policijos, nes bijojo M.. L. skambino ir tiesiog sakė, kad atvažiuos M. K. jos pasiimti, o ji nenorėjo su juo važiuoti, bendrauti. Ji net nežinojo, kad jis laukia, neprašė jų M. pamokyti. Jis nuvažiavo tiesiog palaukti ir jam pasakyti. L. M. K. gąsdindavo, kad bus blogai jei kreipsis į policiją .M. K. agresyvus, yra ją primušęs, smaugęs, metęs kėdę į ją. Teigia, kad jam jo reikėjo net neliesti, nes jis buvo per girtas, jis tiesiog gynėsi. Gailisi, kad jam sudavė, o ne pastūmė. Jam sudavė tik vieną smūgį. Prieš tai sužalojimų ant jo nematė, M. K. griuvo ant žemės nugara. Teigė, kad M. K. būtų nerašęs net ieškinio, jei L. G. būtų sutikusi pas jį grįžti. Jis ne vieną kartą rašė L., kad jei ji su juo susitaikys, tai jis nerašys pareiškimo, nors jis nežinojo tiksliai, ar jis jį mušė, ar ne.
A. R. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str.1 d. visiškai įrodyta:
Nukentėjusiojo M. K. parodymais, kad 2023-05-28 apie 21 val. jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), jam parašė jo draugė L. G.( su kuria tuomet gyveno kartu ) jog ją parsivežtų į namus iš (duomenys neskelbtini). L. G. iš namų išvykusi buvo prieš savaitę pas savo artimuosius. Su ja susipykęs ar kitaip sukonfliktavęs nebuvo. Kadangi buvo šiek tiek vartojęs alkoholio ir pats nenorėjo vairuoti jis paprašė savo pusbrolio V. K., jog jį nuvežtų į Juodupės mstl. pasiimti draugės. Pas jį atvyko V. K. su "BMW" markės automobiliu. Kartu su pusbroliu V. K. ir jo drauge V. apie 22.30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kiemą. Kieme stovėjo automobilis "Volvo V70", kuriame sėdėjo jam pažįstami asmenys: t.y. L. G. brolis T. M. ir seniai buvęs L. G. vaikinas A. R.. Jis pasakė savo pusbroliui V. K., jog šis su drauge sėdėtų automobilyje ir nesikištų, o jis eina pakalbėti su T. M. ir A. R.. Jis išlipo iš automobilio. Iš kito automobilio „Volvo V70“ išlipo T. M. ir A. R.. Iš pradžių jis su T. M. pradėjo bendrauti. Jis T. M. pasakė: „kada nustosi konfliktuoti ir ar negali be draugų?“ Šis iš pradžių patylėjo ir tada atsakė jam :"ko tu čia lendi prie tos L. ir ko čia apskritai atvažinėji". Pasakė jam, jog šis nesikištų ir, kad čia ne jo reikalas. Tuomet T. M. šiek tiek nuo jo atsitraukė. Jis pradėjo bendrauti su A. R.. Tarp jo ir A. R. vyko žodinis konfliktas. A. R. jam pasakė beveik tą patį ką ir T. M., klausė ko jis važinėja ir ko nori. Konflikto metu jis A. R. pasakė, „ko čia kišiesi ne į savo reikalus“ jam A. R. nieko nebeatsakė. Tuomet jis A. R. paėmė už drabužių. Tada A. R. iškart vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio jis nieko daugiau neprisimena. Prabudo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jautė skausmą galvos srityje bei ant kūno. Jam prabudus pas jį namuose buvo V. K.. Šis jam sutvarstė žaizdą galvoje, kuri kraujavo, bei sakė važiuoti į ligoninę, tačiau jis atsisakė, galvojo, kad išsigydys pats. Jis buvo visas sužalotas. Sužalojimai matėsi galvos srityje, dešinėje rankoje matėsi mėlynė, kairėje rankoje nubrozdinimas, kairiajame paakyje buvo mėlynė, buvo praskeltas kairysis antakis, virš viršutinės lūpos buvo nubrozdinimas, taip pat buvo ištinusi kairė veido pusė. Pusbrolis jam sakė, kad konfliktą tarp jo ir T. M. ir A. R. matė, tačiau pats į konfliktą nesivėlė. Kitą dieną t.y. 2023-05-29 jis nuvyko į ligoninės priimamąjį skyrių kur jį apžiūrėjo chirurgas. Jį apžiūrėjęs chirurgas nustatė sužalojimus, susiuvo žaizdą galvoje bei išrašė siuntimų pasidaryti daugiau tyrimų. Jam būnant ligoninėje buvo atvykę pareigūnai, kuriems papasakojo, kad jį 2023-05-28 sumušė (duomenys neskelbtini). Kas sumušė neįvardino. Pareigūnams nurodė, kad šiuo metu niekam pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašė. Kitą dieną t.y. 2023-06-30 jam vis dar stipriai skaudėjo žandikaulį, negalėjo normaliai valgyti, todėl nuvyko į Kupiškio m. polikliniką, pas savo šeimos daktarę. Poliklinikoje gavo siuntimą pas odontologę, o vėliau nuvykus pas odontologę ši jam išrašė siuntimą padaryti žandikaulio rentgeno nuotrauką, kadangi žandikaulis buvo ištinęs ir negalėjo normaliai išsižioti ir sukąsti. Tą pačią dieną pasidarė žandikaulio rentgeno nuotrauką2023-05-31 jam paskambino odontologė ir pasakė, jog žandikaulis yra lūžęs ir išrašė siuntimą į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. 2023-06-01 nuvyko į Vilniaus universiteto ligoninės žalgirio kliniką, kurioje jį paguldė ir operavo žandikaulį. Po keleto dienų nuo įvykio kai buvo sumuštas bendravo su savo pusbroliu V. K.. Bendraujant su V. K. jis jam paaiškino kaip buvo sumuštas. Kai jam trenkė A. R. V. K. pirmojo smūgio nematė. Kai V. K. išlipo iš mašinos matė, kaip jis guli ant žemės ir jam į galvos sritį spyrė A. R.. Sakė, jog T. M. jo nemušė. Jam pusbrolis V. K. sakė, jog jis buvo praradęs sąmonę. Iš kažkur kažkas atnešė rankšluostį jį jam uždėjo ant galvos, kadangi galva kraujavo. Tuomet V. K. jį parvežė į namus. Konfliktai tarp jų vyksta dėl L. G.. Jis prisimena, kad 2023-05-28 apie 22.30 val. Rokiškio r., Juodupėje prie (duomenys neskelbtini) namo jam sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę A. R., kas buvo toliau jis neprisimena. Dėl suduoto smūgio jam į kairę veido pusę jam buvo padarytas žandikaulio lūžis. ( 1t.,b.l. 28-31, 34-36)
Liudytojo V. K. parodymais, kad 2023-05-28 vakare, jam paskambino pusbrolis M. K. ir paprašė, kad jį nuvežtų į Juodupę, Rokiškio rajone, nes nori į namus parsivežti savo draugę. Jis sutiko jį nuvežti. Jis vairavo M. automobilį VW Passat, žalios spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Į Juodupę važiavo trise, jis , M. ir jo draugė V. J.. Ją buvo pasiėmęs kartu. Visi nuvažiavo į Juodupę, M. rodė kur reikia važiuoti. Nuvažiavo į miestelio centrą. Kokia ten gatvė jis nežino. Jis sustojo vieno namo kieme. Tame kieme buvo automobilis atrodo, kad Volvo, jo spalvos ir numerių jis neprisimena. Toje mašinoje matė, kad sėdėjo du jaunuoliai. M. išlipo iš mašinos, iš tos Volvo mašinos išlipo taip pat tie du jaunuoliai. Jis jų nepažįsta. Matė kad M. kalbasi, kažką rėkauja su tais jaunuoliais. Tada jis priėjo prie jų. Jam pasakė tie jaunuoliai, kad tu čia nesikišk, jie patys viską išsiaiškins. Jis paėjo kiek į šoną ir pamatė kad vienas iš tų jaunuolių sudavė smūgius M. į veidą. M. susirietė ir tada tas pats jaunuolis dar vieną kartą koja spyrė M. į krūtinę. Po šio smūgio M. parkrito ant žemės. Tada jis pribėgo prie M., pamatė kad jis be sąmonės. Po minutės M. atsigavo. Kitas jaunuolis, kuris M. nemušė, padėjo jam pakelti M. nuo žemės ir pasodinti. Jis pamatė, kad M. prakirstas pakaušis. Tada iš mašinos išlipo V., ir atėjo M. draugė L.. Ji atnešė rankšluostį nuvalyti kraujui. Nuvalę kraują pasodino M. į mašiną, o tas jaunuolis, kuris mušė M. šaukė, kad "dinkit iš čia". L. jam pasakė, kad ji niekur nevažiuos. Ir jie visi tris išvažiavo be jos, nors vyko jos parsivežti. Iš Juodupės važiavo namo. M. jis paliko namuose (duomenys neskelbtini), o pats su drauge parvažiavo namo. ( 1t.,b.l. 47-49)
Liudytojos V. J. parodymais, kad 2023-05-28 vakare, tikslaus laiko nepamena, būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos draugui V. K. paskambino jo pusbrolis M. K.. Jis prašė, kad jį nuvežtu į Juodupę, pasiimti jo draugės. Ji su V. K. savo automobiliu nuvyko pas M. K., jį pasiėmė ir važiavo į Juodupės mstl., tikslaus adreso nežino. Nuvykus į Juodupės mstl. prie daugiabučių M. K. ir V. K. išlipo iš automobilio, ji liko sėdėti automobilyje. Išgirdo triukšmą, riksmus, kas vyko lauke nematė, nes sėdėjo automobilyje. Kai išlipo iš automobilio pamatė, kad M. K. guli ant žemės, o V. K. bando jį pasodinti. Šalia M. K. taip pat stovėjo du jaunuoliai, kurių ji nepažįsta. Tada V. K. į automobilį pasodino M. K. ir jie išvažiavo į M. K. namus esančius (duomenys neskelbtini). Grįžus į M. K. namus pamatė, kad M. K. galvoje yra žaizda, apibrozdintas veidas. M. K. kas jam nutiko jai nieko nesakė. V. K. sutvarstė M. K. žaizdą. M. K. į ligoninę vykti atsisakė, nepageidavo, kad iškviestų medikus. Ji su V. K. paliko M. K. namuose ir išvyko į savo namus. ( 1t.,b.l. 52-55)
Liudytojo T. M. parodymais, kad 2023-05-28 jis kartu su draugu A. R. važiavo į Juodupę pasiimti šaldytuvo. Tuo metu jo sesuo L. G. buvo pas draugę Juodupėje . Jis su R. šaldytuvą taip pat turėjo paimti iš tos sesers draugės. Kai jie nuvažiavom jam sesuo sakė, kad ji bijo savo buvusio sugyventinio M. K., kad jis gali atvažiuoti jos pasiimti, o ji nenori niekur važiuoti. Jie su A. R. pasiėmę šaldytuvą išvažiavo. Jau būnant Rokiškyje paskambino sesuo ir pasakė, kad M. K. atvažiuoja į Juodupę jos pasiimti. Tada su A. R. nuvažiavo atgal į Juodupę. Apie 23 val. į Juodupę atvažiavo M. K., jis buvo neblaivus. Iš karto M. K. pradėjo kabintis prie A. R., ko jis kišasi , pačiupo A. R. už drabužių ir vieną kartą bandė suduoti smūgį A. R. kumščiu, bet A. R. išsisuko nuo smūgio, tada A. R. vieną kartą kumščiu trenkė M. K. į veidą. Nuo smūgio M. K. nugriuvo, prasiskėlė galvą. Tada prie gulinčio M. K. priėjo jis ir jį atvežęs V. K., jie M. K. nutempė iki mašinos, matė, kad M. K. iš galvos bėga kraujas. Jie įsodino jį į automobilį ir pasakė, kad važiuotų namo. A. R. M. K. sudavė tik vieną smūgį į veidą. Jis pats M. K. nesudavė nei vieno smūgio. Po to įvykio jo sesuo L. pradėjo gyventi kartu su A. R.. Ji kai vyko konfliktas nebuvo lauke, išėjo į lauką tik vėliau, išnešė rankšluostį, kad nusivalytų kraują. (1t., b.l. 58-61)
Liudytojos L. G. parodymais, kad ji iš pradžių gyveno kartu su A. R., vėliau pradėjo gyventi su M. K. su juo gyveno kokius 3 mėnesius. 2023 m. gegužės men. pradžioje ji nusprendė su M. K. daugiau nebegyventi, nes jis pastoviai vartoja alkoholį, jam apie tai pasakė. 2023-05-28 ji buvo atvažiavusi pas draugę į Juodupę. Jai būnant pas draugę M. K. pradėjo jai skambinėti, kad ji grįžtų pas jį. Ji jam pasakė, kad tikrai negrįš. Dienos metu M. K. jai neskambinėjo. Tą dieną jos brolis T. M. ir A. R. iš jos draugės pas kurią ji buvo, buvo atvažiavę pasiimti šaldytuvo. Ji A. R. pasakė, kad jai skambinėja M. K., kad nori jog ji grįžtų pas jį, sakė, kad M. K. ruošiasi atvažiuoti jos parsivežti ir ji jo bijo. Brolis su A. R. išvažiavo iš Juodupės po pietų. Vakare apie 21 val. jai vėl pradėjo skambinti M. K., sakė, kad atvažiuoja jos pasiimti. Ji paskambino ir pasakė A. R.. Jis jai atsakė, kad atvažiuos į Juodupę ir palauks jo. Ji pati tuo metu kai atvažiavo M. K. išėjusi į lauką nebuvo, kaip įvyko tas jų susitikimas ji pati nematė. Būdama kambaryje girdėjo, kad M. rėkia, vėliau išėjusi į balkoną matė, kad stovi dar A. mašina, tada ji išėjo į lauką. Tuo metu M. K. jau buvo pasodintas į automobilį. Matė, kad jam iš galvos ( pakaušio bėga kraujas). Ji nuėjo atgal į butą ir paėmusi rankšluostį nunešė, kad nusišluostytų. Matė, kad jo veidas tikrai nebuvo sužalotas. Kadangi M. K. buvo labai girtas, jis pradėjo iš pradžių sakyti, kad ji jį sumušė. Vėliau pradėjo kaltinti A. R.. Jai rašinėjo žinutes, kad jei ji pas jį negrįš, tai jis parašys pareiškimą, dar jai rašė, kad nieko neprisimena kas buvo. Ji vėliau kalbėjosi su A. R., jis jai pasakojo, kad kai atvažiavo M. K., jis iš karto " rovėsi" ant A., sakė, kad bandė suduoti vieną kartą A., bet A. išsisuko nuo smūgio ir vieną kartą trenkė į veidą M. K., o šis po smūgio nugriuvo. ( b.l. 64-67)
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu foto nuotraukomis, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone namo kiemas. Namas nuo gatvės už 20 m. Link namo pirmos laiptinės matyti asfaltuotas kiemas. Pasak pareiškėjo, jis buvo sumuštas prie paskutinės šio namo laiptinės. ( 1t.,b.l. 18-23 )
Specialisto išvada Nr. G 668/2023(05), kurioje nurodoma, kad M. K. nustatyta poodine kraujosruva kairio paakio srityje, odos nubrozdinimas viršutines lūpos kairėje, muštinė žaizda momens-pakaušio kairėje, apatinio žandikaulio kaires puses pakrumplio lūžis. Dėl apatinio žandikaulio kaires pusės pakrumplio lūžio sveikata M. K. sutrikdyta nesunkiai. ( 1t.,b.l. 86)
Kaltinamasis prisipažino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dėl ko nukentėjusysis parkrito ir matė, kad jam buvo praskelta galva kažkur už pakaušio, bėgo kraujas, tačiau teigia, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, pats jį sugriebė už drabužių, pradėjo stumdytis, norėjo suduoti į veidą, bet jis išsisuko ir po to trenkė jam kumščiu į veidą atgal. Kaltinamasis gailisi ,kad jam sudavė, galėjo tik pastumti. Nors kaltinamasis teigė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau jis pats to smūgio išvengė, pavojus nei jo sveikatai, nei gyvybei nekilo. Pagal bylos duomenis matyti, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, o kaltinamasis tuo metu buvo blaivus, laukė nukentėjusiojo su draugu, dėl netinkamų nukentėjusiojo veiksmų , kai teigiama, kad norėjo per prievartą išsivežti draugę L., turėjo visas galimybes apie tai pranešti policijos pareigūnams, taip pat turėjo atitinkamai vertinti tą situaciją ir to smūgio nukentėjusiajam nesuduoti.
Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus laikytina įrodytu, kad A. R. 2023-05-28 apie 22 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, suduodamas kumščiu ne daugiau kaip du smūgius M. K. į kairę veido pusę, ko pasekoje M. K. nugriuvo ir galva atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą, esančio šalia laiptinės, susižalojo galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje, muštinę žaizdą momens-pakaušio kairėje, apatinio žandikaulio kairės pusės pakrumplio lūžį, taip dėl apatinio žandikaulio kairės pusės pakrumplio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Parenkant bausmės rūšį A. R., įvertintina, kad nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teistumo, nes 2018-07-31 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. buvo baustas 9 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atlikęs 2019-04-30, tačiau įvertintina, jog praėjus labai nedideliam laiko (28 d.) nuo termino, kuriam suėjus laikoma, kad jis neturi teistumo . Tuo metu jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė už smurtinę veiką . Laikytina, kad jis išvadų nepadarė, skirta laisvės apribojimo bausmė neturėjo poveikio tolimesniam elgesiui, todėl teismo nuomone jam taikytina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu ir skirtina arešto bausmė.
Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad A. R. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikaltimo padarymo dieną turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą , kuris nėra susijęs su smurtine veika, už nepiktybišką kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį ir rankų pagalba naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, ANK 417 str.3d.).Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, A. R. skirtinos bausmės dydis parinktinas mažesnis nei šios bausmės rūšiai numatytas bausmės vidurkis .
Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo procese buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes A. R. savo kaltę pripažino pilnai, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64/1 str.).
Kadangi kaltinamajam pirmą kartą skiriama arešto bausmė, kaltinamasis yra dirbantis, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant 3 mėnesiams. Įstatymas numato, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriama intensyvi priežiūra, todėl A. R. skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimant, negadinant, nesunaikinant) visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį, kurios metu jis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ,mokymusi, sveikatos priežiūra. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu A. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtina pareiga – visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t.,b. l.147-150), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę - panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje civilinį ieškinį dėl 1574,20 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 90-95) , t.y. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiajam M. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Su ieškiniu kaltinamasis sutiko. Civilinis ieškovas prašo žalos atlyginimą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buveinė Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, įm.kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Ieškinys reiškiamas dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ,kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Nukentėjusiajam suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina- 1574,20 Eur. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėtas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1t., b.l.94). Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį byloje reikėjo gydyti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jis šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingas . Pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso , toliau-CK 6.280 str.,6.283 str.1d.,6.290 str.3d.).
Byloje nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 15.000 neturtinės žalos atlyginimo dėl padarytų sužalojimų, nes kaltinamasis prakirto lūpą, akį, sulaužė žandikaulį (1 t., b.l.42). Kaltinamasis visiškai nesutiko su pareikštu ieškiniu, nes mano, kad pats nukentėjusysis buvo kaltas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.
Nukentėjusysis prašydamas priteisti iš kaltinamojo 15000 Eur neturtinę žalą nurodo tik kokie sužalojimai buvo padaryti dėl kurių prašo priteisti neturtinę žalą. Jis visiškai nemotyvavo neturtinės žalos dydžio.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinio smurto veiksmas, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, nukentėjusiajam ne kartą reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas, aiškinti įvykio aplinkybes, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip M. K. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)
Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad M. K. sveikata buvo sutrikdyta tyčiniu kaltinamojo veiksmu, suduotas smūgis buvo į jautrią kūno vietą-galvą, dėl patirto sužalojimo, M. K. buvo gydomas, daryta operacija , dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą bei nepatogumus, nes buvo ištinusi kairė veido pusė, praskeltas kairysis antakis, paakyje mėlynė, nustatyta, jog lūžęs žandikaulis, kurį reikėjo operuoti. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad M. K. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkiai sutrikdęs sveikatą, sužalojimas padarytas ne daugiau kaip dviejų smūgių pasekoje . Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į nukentėjusiojo veiksmus, kuris atvyko neblaivus, pas buvusią sugyventinę, kuri nebuvo išreiškusi noro su juo vykti , pats pradėjo agresyviai aiškintis su nukentėjusiuoju, pats pirmasis pačiupo kaltinamąjį už drabužių, bandė jam trenkti ir kaltinamasis nuo jo smūgio išsisuko bei smūgiavo jam atgalios kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir atsitrenkė galva į asfaltuotą kelio dangą. Šios aplinkybės rodo, kad ir paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo tinkamas, o agresyvus kaltinamojo atžvilgiu, tuo labiau, kad jokio pagrindo elgtis agresyviai nebuvo. Teismo manymu, įvertinant veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, laikytina, kad M. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra per žymiai per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (13,28 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. R. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, A. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, kurios metu jis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu, sveikatos priežiūra bei įpareigojant visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo .
- civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buveinė Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679,a.s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000) 1574,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 20 euro ct) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam M. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
-nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) M. K. 300,00 Eur ( tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos ,o likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.
Priteisti iš A. R. 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro ct) proceso išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB bankas „Swedbank“ surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą-5662 ).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.