Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. atstovo advokato Manto Skardžiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties L. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu L. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą buvo nubaustas 390 Eur bauda. Nutarime, išdėstant padarytų nusižengimų esmę, nurodyta, kad L. P. 2024 metų sausio 10-15 dienomis valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturint nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, nesuderinus sklypo tvarkymo darbų su valstybinio sklypo savininku (valstybe), adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės WGS (duomenys neskelbtini)), nupjovė 3 beržus, 3 gluosnius, 7 drebules, 1 baltalksnį, 1 miškinę kriaušę. Tokiu būdu L. P. valstybinėje žemėje medžio pjovimo darbus organizavo pažeisdamas Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (toliau – Želdynų įstatymas) nustatytus reikalavimus, padarė žalą aplinkai. Pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) priedo 7.1 punkto reikalavimai, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnio bei Jonavos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių reikalavimai.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas Irenijus Kaluškevičius prašo L. P. atstovo advokato Manto Skardžiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. atstovo advokato Manto Skardžiaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas kategoriškai nesutinka su L. P. nubaudimu pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį ir to paties straipsnio 4 dalį, prašo administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti. Apeliantas tikina, jog apylinkės teismo nutartyje, kuria advokato skundas buvo atmestas, paliekant galioti institucijos nutarimą dėl L. P. nubaudimo, padarytos išvados prieštarauja skundo išnagrinėjimo rezultatui, yra paremtos ne byloje surinktais pažeidėjo kaltę įrodančiais duomenimis, o abejonėmis, nelogiškais argumentais bei tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Taigi, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo, o kartu ir institucijos, atliktu įrodymų vertinimu.

6. ANK 281 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, arba medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimą. Tuo tarpu ANK 281 straipsnio 4 dalyje atsakomybė nustatyta už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimą.

7. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad neteisėtas želdinių naikinimas – tiesioginis ar netiesioginis mechaninis ar cheminis poveikis želdiniams ar jų aplinkos sąlygų pakeitimas, dėl kurio pažeidžiamos želdinių gyvybinės funkcijos, želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

8. Jonavos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-220, 7 punkte nurodyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint Savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – Sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal Savivaldybės tarybos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

9. Institucijos nutarimu L. P. pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį bei ANK 281 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2024 metų sausio 10-15 dienomis valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės WGS (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), neturint teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, nesuderinus sklypo tvarkymo darbų su valstybinio sklypo savininku (valstybe), nupjovė 3 beržus, 3 gluosnius, 7 drebules, 1 baltalksnį, 1 miškinę kriaušę.

10. Nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pirmosios instancijos teisme, L. P. neginčijo to, kad administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir ne teismo tvarka priimtame nutarime nurodytu laiku ir Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra priskiriamas žemės ūkio paskirties sklypams, jis nupjovė 3 beržus, 3 gluosnius, 7 drebules, 1 baltalksnį, 1 miškinę kriaušę. Šios faktinės aplinkybės yra įrodytos administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, jos nekvestionuojamos ir pateiktame apeliaciniame skunde, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Taip pat šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad L. P. medžių kirtimo darbų su sklypo savininku (valstybe) bei Jonavos rajono savivaldybe nederino, leidimo juos kirsti neturėjo, kas reiškia, jog medžiai buvo kertami savavališkai (neteisėtai). Prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį žemesnės instancijos teismui pateiktame skunde iš esmės buvo grindžiamas dviem argumentais. Pirma tuo, kad drebulė ir baltalksnis, kaip medžių rūšys, apskritai nėra įtraukti į saugotinų medžių rūšių sąrašą. Antra tuo, kad saugotinais medžiais negali būti pripažįstami ir L. P. nupjauti gluosniai, beržai bei miškinė kriaušė, kadangi pastaroji buvo išpuvusiu kamienu, o vieno iš gluosnio kamieno skersmuo, atlikus jo matavimą, buvo mažesnis nei 20 cm, kitų likusių gluosnių bei beržų skersmuo, nors ir viršijo 20 cm, tačiau matavimai buvo atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų – tai yra nupjautų medžių skersmuo išmatuotas ne 1,3 m aukštyje. Tuo tarpu, teigdamas, jog L. P. veiksmuose nenustatyti ir kito – ANK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, advokatas akcentavo tai, kad nubaustasis medžių kirtimą vykdė kaip teisėtas Žemės sklypo valdytojas, ruošdamas jį žemės ūkio darbams. Kokių nors naujų argumentų dėl nepagrįsto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nubaudimo apeliaciniame skunde nenurodoma. Jame tik nesutinkama su motyvais, kuriais remiantis šie argumentai buvo atmesti pirmosios instancijos teismo.

11. Kriterijai, pagal kurios valstybinėje ir savivaldybių žemės ūkio paskirties žemėje esantys medžiai laikytini saugotinais, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 7.1. punkte. Šiame punkte nurodoma, kad tokiais medžiais laikyti 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės. Nutarime taip pat nurodoma, jog tokie kamieno skersmens parametrai fiksuojami 1,3 m aukštyje.

12. Iš byloje esančių 2024 m. sausio 24 d. apžiūros akto bei 2024 m. sausio 19 d. neteisėtai nupjautų/sužalotų medžių matavimo akto matyti, jog 2024 m. sausio 19 d. papildomos Žemės sklypo apžiūros metu buvo išmatuoti L. P. nupjautų medžių skersmenys kelme ir nustatyti tokie duomenys: drebulė – 19 cm; beržas – 25cm; beržas – 20 cm; gluosnis – 21 cm; gluosnis – 16 cm; drebulė – 23 cm; drebulė – 22 cm; drebulė – 35 cm; drebulė – 27 cm; beržas – 34 cm; drebulė – 26 cm; drebulė – 28 cm; gluosnis – 32 cm; baltalksnis – 16 cm; laukinė kriaušė – 51 cm; drebulė – 47 cm. Iš 2024 m. sausio 24 d. apžiūros akto taip pat matyti, jog papildomos apžiūros metu nupjautų medžių stiebų šalia rasta nebuvo, medžiai su šakomis išvežti ir sukrauti rietuvėje už 2 km.

13. Įvertinus 11 punkte aptartą reglamentavimą, visiškai sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovu, jog L. P. nupjautos drebulės, baltalksnis bei gluosnis, kurio pamatuotas skersmuo buvo 16 cm, šiuo atveju neatitinka saugotiniems medžiams nustatytų kriterijų. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nutraukti L. P. atžvilgiu pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, kadangi pagal šią normą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už vieno saugotiniems priskirto medžio nupjovimą. Administracinio nusižengimo protokole L. P. padarytų pažeidimų faktinės aplinkybės pagal atitinkamą ANK 281 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį atskirai nebuvo aprašytos, aiškiai išskiriant už kurių medžių neteisėtą nupjovimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį bei už kurių medžių neteisėtą nupjovimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį. Tačiau administracinio nusižengimo protokolu, o vėliau ir ne teismo tvarko priimtu nutarimu jo veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal ANK 281 straipsnio 4 dalį, pagal kurią atsakomybė kyla už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių nesaugotinų medžių naikinimą.

14. Pagrindo nutraukti L. P. atžvilgiu pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nesudaro ir kita advokato akcentuota aplinkybė – tai, kad medžiai nebuvo išmatuoti 1,3 cm aukštyje. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismui, jog išmatuoti medžių tokiame aukštyje nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės ir tai lėmė ne kieno kito, o būtent L. P. veiksmai. Medžiai, atliekant apžiūrą, jau buvo pašalinti iš Žemės sklypo, nuvežti ir sukrauti rietuvėje už 2 km. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad medžių kamienai buvo suversti kartu su šakomis, krūmais, rietuvės buvo didelės apimties. Jose galėjo būti sudėti ne tik žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės WGS (duomenys neskelbtini)), nupjauti medžiai. Todėl atrinkti būtent tuos 15 medžių pagal rūšis ir kamienus, kuriuos nupjovė L. P., realiai nebuvo įmanoma.

15. Iš jau aptartų duomenų, užfiksuotų 2024 m. sausio 24 d. apžiūros akte bei 2024 m. sausio 19 d. neteisėtai nupjautų/sužalotų medžių matavimo akte, matyti, kad tarp L. P. nupjautų saugotiniems pagal savo rūšį priskirtų medžių yra ir beržas, kurio skersmuo kamiene 34 cm. Kaip matyti iš atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktos informacijos, vadovaujantis tam tikrais netiesioginiais metodais, nukirsto medžio skersmens vertinimas 1,3 m aukštyje galimas ir pagal išmatuotą medžio skersmenį kelme. Nupjautų medžių skersmenį 1,3 m aukštyje galima įvertinti priklausomai nuo jų skersmens šaknies kaklelyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016 m. lapkričio 24 d., toliau – Taisyklės), kurių sudedamoji dalis yra Medienos tūrio lentelės (2 priedas), kuriose pateikiami normatyvai pagrindinėms 8 medžių rūšims (pušiai, eglei, beržui, drebulei, juodalksniui, baltalksniui, ąžuolui ir uosiui), priedo 13.1 lentele (Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje tarpusavio priklausomumas). Kaip nurodoma Taisyklėse, medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės parengtos pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998–2002 metų apskaitos duomenis. Medžių skersmenų (su žieve) šaknies kaklelio vietoje ir 1,3 m aukštyje ryšius apibendrinantys matematiniai modeliai nustatyti visoje šalies teritorijoje išmatavus 31,5 tūkst. medžių. Nustatytų matematinių modelių determinacijos koeficientai (R2) pagal atskiras medžių rūšis kinta nuo 0,93 iki 0,97. Medžio skersmuo 1,3 m aukštyje pagal išmatuotą šaknies kaklelio skersmenį nustatomas ±7 % tikslumu. Iš minėtos Taisyklių lentelės matyti, jog beržo, kurio mažiausias skersmuo šaknies kaklelyje (su) žieve yra 34 cm, skersmuo 1,3 cm aukštyje yra vidutiniškai 26 cm. Taigi, vien šio medžio (beržo, kurio skersmuo kamiene 34 cm) neteisėtas nupjovimas nagrinėjamu atveju užtraukia L. P. atsakomybę pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį, dėl ko jis pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas visiškai pagrįstai. Tai, kad medžiai šiuo atveju buvo matuojami ne šaknies kaklelyje (vienodame lygyje su žemės paviršiumi), o šiek tiek aukščiau (kelme), ką patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, nėra kliūtis vadovautis paminėta lentele, kadangi visiškai aišku, jog kelme skersmuo negali būti didesnis, nei jo kaklelyje.

16. Pažeidėjus nesuderinus medžių pjovimo darbų Žemės sklype su Jonavos rajono savivaldybe, negavus tam leidimo, jis pagrįstai buvo nubaustas ir už likusių medžių nukirtimą, nepaisant to, kad šiuo žemės sklypu teisę naudotis ir jį tvarkytis L. P. turėjo. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Kauno apskrities Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto numatytas sąlygas ir galiojančias tvarkas ir metodikas L. P. turėjo teisę per pusę metų nuo projekto patvirtinimo tvarkytis suprojektuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), tačiau Žemės sklypo tvarkymo darbai apėmė tik geodezinius matavimus, valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymą ir įregistravimą, žemės plotų naudojimą žemės ūkio veiklai, kas miškų kirtimo neapima. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme pateiktą žemės ūkio veiklos apibrėžimą žemės ūkio veikla apima žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. Taigi, medžių kirtimas, net ir tuo atveju, kai medžiai kertami siekiant paruoši žemės ūkio paskirties sklypą žemės ūkio darbų atlikimui, nėra žemės ūkio veikla, tai specifinė sritis, reglamentuota Želdynų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 2024 m. gegužės 30 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyresniosios patarėjos, bei L. P. buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis, apylinkės teismo taip pat buvo pagrįstai įvertinta kaip nepaneigianti L. P. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymių jo veiksmuose buvimo, kadangi ji sudaryta jau po neteisėtai vykdyto medžių kirtimo. Be to, paminėta sutartimi teisė savavališkai, nesuderinus su nuomotoju bei negavus atitinkamų leidimų, atlikinėti medžių pjovimo darbų L. P. taipogi nebuvo suteikta. Žemės nuomos sutarties 3 punkte yra aiškiai numatyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

17. Taigi, patikrinęs šią bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas pažeidėjo atstovo skundą ir palikdamas galioti institucijos priimtą nutarimą, apylinkės teismas priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Esminių įrodymų vertinimo ir, juo labiau, teisės taikymo klaidų, kurios sudarytų pagrindą naikinti tiek apskųstą teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti L. P. atžvilgiu pagal ANK 281 straipsnio 2 ir 4 dalis pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, šiuo atveju nenustatyta. Byloje surinktais duomenimis jo kaltė padarius šiuos administracinius nusižengimus yra įrodyta visiškai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, institucijos nutarimu pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda taip pat nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek proporcingumo, tiek teisingumo ir protingumo principus. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju nesutinkama su L. P. paskirtos nuobaudos – baudos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Esant tokioms išvadoms, apeliacinis skundas netenkintinas.

18. Apeliaciniame skunde taip pat buvo pateiktas prašymas priteisti nubaustajam išlaidų už jam advokato suteiktas paslaugas atlyginimą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuojančio ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi, asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Kadangi ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo L. P. buvo nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 4 dalį, bei teismo nutartis, kuria šis nutarimas nepakeistas, paliekami galioti, tenkinti tokio apeliacinio skundo reikalavimo ir priteisti L. P. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą ir L. P. atstovo advokato Manto Skardžiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.