Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant A. V., jo atstovui advokatui P. R. Mickui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Kretingos m., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, neteistam, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

A. V., 2014-08-31, 07:37 val., Kretingos raj. kelyje Šiauliai – Palanga 123 km., vairavo transporto priemonę „Fiat Ducato“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 prom., taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d., pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teismo posėdžio metu A. V. prisipažino iš vakaro gėręs alkoholinių gėrimų, manęs, kad yra blaivus, todėl vairavo transporto priemonę. Su padarytu pažeidimu sutiko, nurodė, kad gailisi.Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinodamas, kad vakare buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, vairavo automobilį nes buvo paprašytas vykti į darbą. Nurodė, jo šeimą sudaro sutuoktinė ir pilnametė dukra kuri mokosi vidurinėje mokykloje, o kita dukra būdama pilnametė gyvena savarankiškai Anglijoje. Jam netekus teisės vairuoti transporto priemonės- šeima prarastų nuolatines gaunamas pajamas. Prašė skirti kuo trumpesnį terminą specialios teisės atėmimą vairuoti transporto priemonę. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK surinkta medžiaga: 2014-08-31 administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu (b. l. 4), policijos pareigūno M. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), alkotesterio parodymais – nustatytos 0,50 prom. (b. l. 6), pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais apie tai, kad vairavo būdamas neblaivus ir kitais bylos dokumentais. Veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d. teisingai. A. V. pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. V. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (t. y. tame pačiame ATPK skirsnyje numatytas) pažeidimą (b. l. 9-17, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. V. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams nenustatyta, todėl jam už ATPK 126 str. 1 d. skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis yra artimas sankcijoje numatytam minimumui su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti pažeidėjas, 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. A. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,50 promilių neblaivumo laipsnis), tokiu elgesiu keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors pažeidėjas nurodo, kad automobilį jis vairavo manydamas, kad yra blaivus, teismo vertinimu, tai neduoda pagrindo priešingai išvadai, t.y., kad tokie jo veiksmai nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams. Nors pažeidėjas nurodo, jog neturint teisės vairuoti, šeima neteks vienintelių nuolatinių pajamų, nes jis nebegalės dirbti tiesioginio savo darbo, glaudžiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. A. V., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesioginėms darbo funkcijos vykdyti ir jis yra vienintelis šeimoje nuolatinių pajamų gavėjas, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, tačiau vis tiek sėdo prie vairo neblaivus, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to A. V. nepateikė teismui duomenų apie šeimos sudėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą. Teismo posėdžio metu A. V. paaiškino, kad jo įmonėje dirba dar vienas asmuo, kuris turi teisę vairuoti. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro pagrįstą išvadą, kad A. V. turės realią galimybę vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas, jas atliekant savo kolegos pagalba ir nebus būtina nutraukti savo darbinę veiklą. Be to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini)direktoriaus E. J. pateiktoje A. V. charakteristikoje, nurodoma, kad jam atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo. Tačiau ši išvada niekuo nepagrįsta. Teismas pažymi, kad A. V. šį grubų administracinį teisės pažeidimą padarė pirmiau būdamas baustas už KET (b. l. 11-18). Šios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių savo neteisėtų ir priešingų teisei veikimų reikiamų išvadų nėra padaręs.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, turi galiojančių nuobaudų, dirbantis. A. V. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams nenustatyta, todėl jam už ATPK 126 str. 1 d. skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis yra sankcijos numatytas minimumas su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str.,30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas, nutarė pripažinti A. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą: 1000 litų (290 EUR) baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030 Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė