Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-04-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-977-335/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
e2YT-977-335/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00092-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
T. B.
Suinteresuotas asmuo
Molėtų rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-977-335/2021Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00092-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė
sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant pareiškėjui T. B. ir jo atstovei advokatei Justei Murauskaitei-Darvidei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. B. ir A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinių faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba su dviem pastatais: gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu. Pareiškime nuorodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2020-10-06 pareiškėjas su sutuoktine A. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo minėtą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir jame siekia atstatyti buvusią sodybą, kurioje buvo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, praeityje priklausę pagal gautus archyvo duomenis iš (duomenys neskelbtini) metų ūkinių knygų A. B. su šeima. Bet sodyba yra sunykusi, nes apie 1960 m. pastatai sudegė ir yra išlikę tik dviejų statinių pamatų liekanos. Juridinių faktų nustaymas pareiškėjams sukurtų teisines pasekmes, kadangi jie siekia buvusią sodybą atstatyti žemės sklype, kuris yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, o dalis sklypo patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zoną, kuriam taikomas LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija neprieštaravo dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad visas žemės sklypas (3062.00 kv. m.) patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ribas, o dalis jo (209.00 kv. m.) – į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ribas.

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 8 punktą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki tokių telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai, apie ką pareiškėjo atstovei į užklausą ir išaiškino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pareiškėjai būtent siekia atstatyti buvusią sodybą ir jų užsakymu (duomenys neskelbtini) tyrinėjimų įmonėje buvo atlikti statinių pamatų matavimai su sertifikuotu GPS įrenginiuTrimble R8 GNSS ir nustatytos koordinatės. O antstolio Leono Jankausko 2020-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su fotonuotraukomis yra konstatuota, jog žemės sklypo teritorijoje yra dviejų statinių pamatų liekanos stačiakampio formos, kurių kiekvieno kraštinės 6 x 9 m, rasta rišamosios medžiagos gabalų.

Liudytojas S. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismui irgi patvirtino, kad nuo vaikystės prisimena (duomenys neskelbtini) prie pat (duomenys neskelbtini) ežero, pakrantėje gyvenusią A. B. šeimą, kuris buvo mokyklos (duomenys neskelbtini), turėjo keturis ar penkis vaikus. Tai prisimena, nes su kitais vaikais eidavęs ten žvejoti nuo lieptelio prie to ežero, kartais pastatėlyje slėpdavosi nuo lietaus, ežeras tuomet žmonių buvo vadinamas pagal to žmogaus pavardę – (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad toje sodyboje buvo du pastatai – namas ir tvartas, gal dar pirtelė, bet sovietiniais laikais jie sunyko ir iki šiol yra išlikę tik dviejų pastatų pamatai.

Buvusi sodyba su pastatais yra pažymėta 1950 m. ir 1983 m. žemėlapiuose. O Vilniaus regiono valstybės archyvo Utenos filialo duomenys pagal (duomenys neskelbtini) ūkines knygas patvirtina, jog A. B. šeima, susidedanti iš septynių narių, turėjo savo sodybą su ūkiniu kiemu, gyvenamuoju namu ir tvartu, laikė gyvulius, bičių avilius.

Todėl teismas šiuo atveju pagal netiesioginių įrodymų sąsajumą, kurie vieni kitiems tarpusavyje neprieštarauja, neturi jokio pagrindo abejoti minėtame žemės sklype sodybos egzistavimu praeityje, kuri, natūralu, niekam joje nebegyvenant po galimai buvusio gaisro, ilgainiui sunyko. Pažymėtina, kad nustačius sodybos buvimo juridinį faktą, pareiškėjams tai sukels teisines pasekmes – galimybę atstatyti sodybą su dviem pastatais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso koekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas (koordinatės x=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (koordinatės x=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)).

Juridiniai faktai nustatyti sodybos atstatymo tikslu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė