- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-22-635/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00612-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Institucija
- Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir kompektavimo tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. (R. Č.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2022 m. spalio 19 d. Lietuvos Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrius (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. LKKPKT-K-ANR_N-1625-2022, kuriuo R. Č. (toliau ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 558 straipsnį, už tai, kad 2022-08-29, apie 8.00 val., neatvyko į (duomenys neskelbtini), privalomąją karo tarnybą PB Ž PTK be pateisinančios priežasties iki dviejų parų. Nurodyta, jog tokiais veiksmais R. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau-KPĮ) 37 straipsnio 1, 3 punktų reikalavimus. Minėtu nutarimu R. Č. pagal ANK 558 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 280 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. atstovas advokato padėjėjas M. I. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydamas panaikinti Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022-10-19 nutarimą Nr. LKKPKT-K-ANR_N-1625-2022 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 558 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. atstovo advokato padėjėjo M. I. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Lietuvos Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. LKKPKT-K-ANR_N-1625-2022.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Č. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Apeliantas teigia, jog teisminio proceso metu netinkamai buvo išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės, byloje esantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių susijusių su institucijos surašiusios administracinį nusižengimo protokolą veiksmais, kuriais buvo iš esmės apribotos gynėjo galimybės susipažinti su visa tyrimo medžiaga bei atsižvelgiant į sukauptą informaciją duoti savo rašytinus paaiškinimus.
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo tirta aplinkybė, jog teismui suinteresuoto asmens persiųsta medžiagos apimtis labai skiriasi nuo pareiškėjo atstovui pateiktos medžiagos kiekio. Teismo posėdžio metu, pareiškėjo R. Č. atstovas advokato padėjėjas buvo nurodęs teismui, kad didelė dalis medžiagos yra pateikta teismui, kurios net nebuvo pareiškėjui teiktinų dokumentų sąraše ir dalis pareiškėjo susirašinėjimo elektroniniu paštu su suinteresuotu asmeniu teismui net nebuvo pateikta. Ši aplinkybė teismo liko nenagrinėta, o ji, pareiškėjo manymu, yra svarbi, nes suinteresuotam asmeniui buvo pateikiama aktuali informacija susijusi su medicininės patikros eiga, kuri teismui nebuvo pateikta, iš esmės tai galėjo įtakoti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
4.3. Skunde teigiama, kad suinteresuoto asmens selektyvaus pobūdžio informacijos atrinkimas ir pateikimas teismui daro neįmanomu tinkamą ir objektyvų įvykio aplinkybių tyrimą. Pažymi, kad pareiškėjo atstovas pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį suinteresuoto asmens (elektroniniu paštu) buvo prašęs nagrinėjimą rengti žodinio proceso tvarka, tačiau atvykus į posėdį buvo informuotas, kad nagrinėjimas nebus rengiamas, todėl visi pareiškėjo atstovo žodiniai prašymai, kurie buvo susiję su nagrinėtinu atveju įvykį tiriančio pareigūno nebuvo nagrinėti. Apeliantas pažymi, jog šiuo atveju buvo grubiai pažeisti administracinių nusižengimų teisenos principai, t. y. nekaltumo prezumpcijos ir teisingo proceso principai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde keliamas R. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 558 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių susijusių su institucijos surašiusios administracinį nusižengimo protokolą veiksmais, kuriais buvo iš esmės apribotos gynėjo galimybės susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir duoti savo rašytinus paaiškinimus, taip pat netyrė aplinkybės, kad Institucijai buvo pateikiama aktuali informacija susijusi su R. Č. medicininės patikros eiga, kuri teismui nebuvo pateikta, todėl mano, kad tai iš esmės galėjo įtakoti pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą, yra visiškai nepagrįstas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek R. Č., tiek jo atstovas advokato padėjėjas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, teikti teismui duomenis apie medicininės patikros eigą, tačiau to nedarė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokie papildomi duomenys apie R. Č. medicininę patikrą ar jos eigą pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiami kaip ir nebuvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visu tuo, kas aptarta anksčiau, konstatuoja, kad ANK nuostatų, reglamentuojančių proceso eigą, reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas R. Č. administracinio nusižengimo bylą, ištyrė įrodymus, juos tarpusavyje sugretino, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
10. Apeliaciniame skunde R. Č. pažymėjo, kad jo atstovas advokato padėjėjas M. I. pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį suinteresuoto asmens (elektroniniu paštu) buvo prašęs nagrinėjimą rengti žodinio proceso tvarka, tačiau atvykus į posėdį buvo informuotas, kad nagrinėjimas nebus rengiamas, todėl visi pareiškėjo atstovo žodiniai prašymai, kurie buvo susiję su nagrinėtinu atveju įvykį tiriančio pareigūno nebuvo nagrinėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Č. buvo žinoma apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jis buvo kviečiamas 2022-09-14 atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 17-18, 51), tačiau neatvyko, administraciniu nurodymu paskirtos baudos iki 2022-10-14 nesumokėjo, todėl 2022-10-19 buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kurios nagrinėjime dalyvavo jo atstovas advokato padėjėjas M. I., ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Esant tokioms aplinkybėms, Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą bei išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant, ir nepažeidė ANK 616 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Be to, R. Č. atstovas advokato padėjėjas M. I. Institucijos priimtą nutarimą apskundė, teismo posėdyje jis turėjo galimybę teikti paaiškinimus, įrodymus, užduoti klausimus. Taigi jam buvo užtikrinta procesinė galimybė pasisakyti dėl jam priimto skundžiamo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, jis naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis, todėl jokių aplinkybių, kurios patvirtintų R. Č. teisės į nekaltumo prezumpcijos ir teisingo proceso principų pažeidimą, byloje nėra.
11. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad R. Č. padarė administracinį nusižengimą, jų pakanka išvadai apie R. Č. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.
12. ANK 558 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė tam, kas neatvyko į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų.
13. Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalis įtvirtina karo prievolininko pareigas: 1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti; 2) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos; 3) pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą privalomosios karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui); 4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus; 5) sukakę 18 metų ir per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, kreiptis į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją; 6) išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą; 7) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad karo prievolininkai šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma – raštu. Taip pat 37 straipsnis įvardija, kas laikytina pateisinančiomis pareigų nevykdymo laiku priežastimis: 1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti; 2) karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis; 3) stichinė nelaimė; 4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada; 5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius 2022 m. liepos 28 d. R. Č. išsiuntė nurodymą atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Nurodyme atvykti aiškiai išdėstyta, kad R. Č.šaukiamas atvykti 2022 m. rugpjūčio 29 d. 8 val. į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Be to, prie pastabų išdėstytos ir neatvykimo pasekmės bei pateikta informacija, kokiu būdu galima informuoti dėl neatvykimo dėl pateisinamų priežasčių (nurodytas telefonas bei elektroninio pašto adresas), pažymima, kad neatvykus be pateisinamos priežasties gali būti taikoma administracinė atsakomybė (ANK 558 ir 560 straipsniai).
15. Lietuvos Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus verbuotojas R. Č. 2022-09-15 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad R. Č. 2022-08-29, apie 08.00 val., neatvyko į (duomenys neskelbtini), privalomąją karo tarnybą PB Ž PTK be pateisinamos priežasties. Nurodyta, jog tokiais veiksmais R. Č. pažeidė KPĮ 37 straipsnio 1,3 punktų reikalavimus. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2022-10-14 sumokėti 140 Eur baudą. Lietuvos Kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2022-10-19 nutarimu R. Č. nubaustas pagal ANK 558 straipsnį ir jam paskirta 280 Eur bauda.
16. ANK 558 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo esmė yra neatvykimas į karo tarnybą gavus šaukimą iki dviejų parų be pateisinamos priežasties. Byloje nustatytas R. Č. neatvykimo iki dviejų parų faktas bei tai, kad apie neatvykimo aplinkybes jis atitinkamos institucijos laiku, t. y. iki paskirtos dienos atvykti, kaip buvo prašomas, neinformavo bei nepateikė duomenų, kurie pateisintų jo neatvykimą. Pažymėtina, kad KPĮ 37 straipsnio 1 dalies 7 punkte, inter alia (be kita ko), įtvirtinta pareiga karo prievolininkui vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad karo prievolę administruojanti institucija nurodyme atvykti aiškiai išdėstė, jog pranešimas apie negalėjimo atvykti priežastis turi būti išreikštas iki paskirto atvykimo laiko. Toks institucijos reikalavimas yra teisėtas. Tai reiškia, kad pateisinama neatvykimo priežastis turi būti pranešta iki paskirtos atvykimo datos, o ne tada, kai pasibaigia dviejų dienų neatvykimo terminas.
17. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog yra apskųstas Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ar pateiktas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymai yra toliau vykdytini. Šios aplinkybės niekaip nepašalina R. Č. administracinės atsakomybės dėl pareigos atvykti 2022 m. rugpjūčio 29 d. nevykdymo pagal jam išsiųstą nurodymą.
18. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. (R. Č.) apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.