Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 285 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 45 parų areštu,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. D. padarytą turtinę žalą,

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir A. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, 2016-12-27, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami kartu, būdami garažų masyve, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš V. J. priklausančio neužrakinto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžės pagrobė V. J. priklausančią piniginę, 2 eurų vertės, kurioje buvo 280 eurų grynųjų pinigų; „Tele 2“ Pildyk SIM kortelės papildymas, 5 eurų vertės, V. J. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų vertės, V. J. vardu išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 15 eurų vertės, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 15 eurų vertės; automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. F767417, 15 eurų vertės, AB „SEB“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), su elektroninės bankininkystės kodų kortele bei elektroninės bankininkystės prisijungimo PIN kodų kortele, neturinčiomis materialinės vertės, ir taip padarė V. J. 342 eurų turtinę žalą. Tokiu būdu D. M. ir A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Po to D. M. ir A. V., veikdami kartu ir tęsdami nusikalstamą veiką, vagystės metu V. J. piniginėje radę, paėmę ir taip neteisėtai įgiję elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. J. vardu, ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodą, šią mokėjimo priemonę laikė iki 2016-12-27, 20.31 val., kuomet, jie, turėdami tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, minėtą kortelę 2016-12-27, nuo 20:31:46 val. iki 22:13:39 val., įvedė „DnB banko“ bankomate, esančiame Šeškinės g. 32, Vilniuje, bei suvedė neteisėtai įgytą PIN kodą, tokiu būdu inicijavo finansinę operaciją svetima banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. J. vardu, tačiau pinigų neišgrynino, nes sąskaitoje buvo per mažas likutis. Šiais veiksmais D. M. ir A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi tiek kaltinamasis D. M., tiek kaltinamasis A. V., kurie kaltinami padarę du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą, teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Paaiškino su A. V. susipažinęs (duomenys neskelbtini), kur abu mokėsi. Kaltinime nurodytu laiku buvo kartu su A. V., neturėjo ką veikti, todėl išėjo pasivaikščioti, A. pasiūlė užeiti į požeminius garažus. Juose A. V. priėjo prie automobilio, atidarė dureles, pakvietė ateiti jį (D. M.). Atėjęs kaltinamasis įlipo į automobilį, atsigulė ant sėdynės, atidarė daiktadėžę, kurioje rado ir paėmė piniginę. Anot kaltinamojo, išankstinio susitarimo vogti nebuvo, viskas įvyko spontaniškai. Po to jie su A. V. nuėjo į kažkokią laiptinę, kurioje apžiūrėjo piniginę, rado joje grynųjų pinigų (280 Eur), kuriuos pasidalino per pusę. Piniginėje taip pat buvo banko kortelė, asmens dokumentai, automobilio dokumentai. D. M. teigimu, jie, paėmę banko kortelę, nuėjo prie SEB arba DNB bankomato, esančio prie poliklinikos. D. M. įdėjo kortelę į bankomatą, o A. V. įvedė kodą, nes D. M. regėjimas prastas. PIN kodas buvo piniginėje, užrašytas ant lapelio ir priklijuotas prie tos banko kortelės. Banko kortelėje buvo tik 2 eurai, tokios sumos išgryninti negalėjo. Vėliau A. V. tą kortelę ir lapelį su PIN kodu išmetė į kanalizacijos duobę, taip pat ten išmetė ir visus dokumentus. Pačią piniginę jie su A. V. išmetė kažkur kitur. Pagrobtus pinigus išleido savo reikmėms (valgiui, pramogoms). Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka, pasižada jį atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. M. savo kaltę taip pat pripažino ir parodė, jog tikslaus laiko neatsimena, žiemos metu, vakare, galimai apie 21 val., jis kartu su A. V. buvo Fabijoniškių mikrorajone, kur užėjo į požeminius garažus. Požeminio garažo koridoriuje stovėjo automobilis (markės, valst. Nr. ir spalvos neprisimena), aplinkui žmonių nebuvo, todėl A. atidarė minėto automobilio dureles, o jis (D. M.) įlipo į automobilį ir iš daiktadėžės išėmė ten gulėjusią vyrišką piniginę. Daugiau iš automobilio jie nieko nepaėmė. Po to abu iš karto išėjo iš garažų, apžiūrėjo piniginę, kurioje buvo apie 300 eurų grynųjų pinigų. Taip pat piniginėje buvo vyriškio vardu išduoti dokumentai ir automobilių registracijos liudijimai bei banko kortelė su ant lapelio užrašytu PIN kodu. Ar dar kas buvo piniginėje, nežino, nes neprisimena. Piniginėje buvusius pinigus jie pasidalino per pusę, o pačią piniginę, iš kurios paėmė banko kortelę su PIN kodu, su joje buvusiais daiktais išmetė (tikslios išmetimo vietos nebeatsimena). Tuomet kartu su A. nusprendė patikrinti minėtą banko kortelę ir norėjo išgryninti visus joje esančius pinigus, todėl nuėjo iki parduotuvės „Iki“, esančios Šeškinėje, netoli Šeškinės turgaus. Šiuo metu nelabai prisimena, pas ką buvo minėta banko kortelė su PIN kodu, taip pat neprisimena, kuris iš jų įdėjo kortelę į bankomatą ir suvedė PIN kodą, tačiau abu norėjo išgryninti pinigus ir juos pasidalinti. Kortelėje buvo tik apie 2 eurus, todėl dėl per mažo pinigų likučio negalėjo išgryninti pinigų. Patikrinę kortelę ją kartu su PIN kodu išmetė (išmetimo vietos neatsimena). Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pinigus išleido savo reikmėms (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Kaltinime nurodytu laiku buvo su D. M., vienu metu jie ėjo pro požeminius garažus ir jis (A. V.) pasiūlė užeiti į vidų, pasižiūrėti, kas ten yra. Užėję pamatė sudaužytą automobilį, kurį apžiūrėjo iš arti. Tada jis pamatė raudonos spalvos automobilį, kuris buvo neužrakintas, po ko pakvietė netoli išėjimo buvusį D. M. Priėjęs prie automobilio, D. M. įlipo į vidų ir iš daiktadėžėes paėmė piniginę. Po to abu nuėjo prie stadiono, patikrino piniginę, ištraukė pinigus ir juos pasidalino (280 Eur). Kadangi piniginėje buvo banko kortelė su prie jos iš kitos pusės priklijuotu lapeliu, kuriame buvo užrašytas PIN kodas, jie pasiėmė tą kortelę ir nuėjo šalia Šeškinės poliklinikos esančio DnB banko bankomato. Abu patikrino, kiek toje kortelėje yra pinigų – iš pradžių D. M. įdėjo kortelę į bankomatą, po to kažkuris iš jų suvedė nuo lapelio PIN kodą, po ko pamatė, jog kortelėje iš viso yra tik du eurai, kurių jie išgryninti negalėjo. Vėliau jis kortelę su PIN kodu išmetė į kanalizaciją. Tuomet nuvyko į buvusio draugo namo laiptinę, kurioje dar apžiūrėjo piniginės turinį, tačiau daugiau pinigų nerado. Joje buvo tik asmens, automobilių dokumentai, kurių jis vogti nenorėjo, todėl dalį jų paliko toje laiptinėje, o kitą dalį išmetė į kitą kanalizacijos duobę. Pačią piniginę išmetė kartu su D. M., tačiau išmetimo vietos nebeatsimena. Dėl savo veiksmų gailisi, su nukentėjusiojo V. J. civiliniu ieškiniu sutinka. Bandys įsidarbinti ir atlyginti žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. V. kaltu taip pat prisipažino. Kartu su D. M. nuėjo į požeminių garažų masyvą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur pamatė stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“, jo modelio ir valst. Nr. nežino, o šalia automobilio buvo šiek tiek praviros garažo durys, viduje girdėjosi vyriški balsai. Priėjęs prie minėto automobilio, atidarė vairuotojo dureles, kadangi automobilis buvo neužrakintas, po ko D. per atidarytas dureles įlindo į automobilį ir, atidaręs daiktadėžę, paėmė iš jos vyrišką piniginę ir nieko nelaukdami išėjo iš garažų masyvo. Vėliau jie abu patikrino minėtą piniginę, joje buvo apie 300 eurų grynųjų pinigų (tikslios sumos neprisimena). Taip pat piniginėje buvo vyro asmens dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, automobilių dokumentai, banko kortelė su ant lapelio užrašytu PIN kodu, jam atrodo, kad dar buvo ir elektroninės bankininkystės duomenys, bet tiksliai neprisimena. Pasiėmę pinigus ir banko kortelę su jos duomenimis, piniginę su visais dokumentais jie išmetė. Pinigus jie iš karto pasidalino per pusę. Po to abu su D. nusprendė eiti iki bankomato ir, pasinaudojus banko kortele ir jos prisijungimo duomenimis, išgryninti joje esančius pinigus. Neprisimena, kokio banko buvo kortelė, bet jie atėjo iki bankomato DnB, esančio Šeškinėje, prie parduotuvės „Iki“, adreso nežino. Tuo metu kortelė buvo pas D., todėl pastarasis ją įdėjo į bankomatą ir surinko PIN kodą, o jis (A. V.) visą laiką buvo šalia. Bankomate išgrynintus pinigus jie turėjo pasidalinti po lygiai, tačiau banko kortelėje buvo tik apie 2 eurus, todėl tokios mažos sumos išgryninti negalėjo. Patikrinę banko kortelę išmetė požeminėje pėsčiųjų perėjoje, esančioje prie minėtos „Iki“ parduotuvės. Šiuo metu tiksliai neprisimena vietų, kur išmetė piniginę su dokumentais. Pagrobtus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2016-12-27 apie 16.00 val., būdamas Vilniuje, Santariškėse, PC „IKI“ parduotuvėje atsiskaitė už prekes ir nuėjo į savo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įsėdęs į jį, įdėjo piniginę į automobilio daiktadėžę, esančią priešais keleivio sėdynę. Tada nuvažiavo apie kelis šimtus metrų iki elektriko Ado (pavardės nežino), kurį jam buvo parekomendavęs pažįstamas. Atvykęs pas jį, pasiūlė kartu nuvažiuoti iki garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat norėjo, kad elektrikas pavažiuotų su jo automobiliu, siekiant įvertinti šio būklę. Elektrikas sėdo į „Mercedes Benz“, o V. J. į elektriko automobilį ir nuvažiavo iki minėtų garažų. Atvažiavę išlipo, kalbėjo apie automobilį, taip pat jį tikrino. Vėliau nuėjo prie kito automobilio, kuris jau stovėjo garaže. „Mercedes Benz“ liko neužrakintas ir pastatytas šalia durų, 2 metru atstumu nuo jų. Jie apžiūrinėjo kitą automobilį, įvertino jo būklę, kelis kartus Adas ėjo pro „Mercedes Benz“, nes buvo išėjęs iš garažo (ėjo atsinešti laidų iš savo automobilio). Kartu baigę darbus ir išėję iš garažo, pamatė, kad automobilio durys pravertos, atidaryta priekinė daiktadėžė, o joje nėra rudos spalvos piniginės, kurios vertė 2 eurai; taip pat piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, AB „SEB“ banko kortelė, el. bankininkystės kortelės, prisijungimo kodai, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninis pasas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. nepamena, registruotas jo vardu, dokumentai, 280 eurų grynųjų pinigų. Vaizdo stebėjimo kamerų prie garažų ir pačiame garaže nėra. Jam padaryta 282 eurų žala (b. l. 12). Papildomai apklaustas V. J. papildė, kad 2016-12-27 iš automobilio buvo pagrobta jam priklausanti rudos spalvos piniginė, 2 eurų vertės, kurioje buvo jo vardu išduoti dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė, 10 eurų vertės; vairuotojo pažymėjimas 15 eurų vertės; automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, 15 eurų vertės, dar vieno automobilio „Mercedes Benz“, kurio valst. Nr. neprisimena, registracijos liudijimas 15 eurų vertės; AB „SEB“ banko kortelė, jos pavadinimo ir Nr. neprisimena, su elektroninės bankininkystės kodų kortele, neturintys materialinės vertės; „Tele 2“ SIM kortelės „Pildyk“ papildymas 5 eurų sumai ir 280 eurų grynųjų pinigų. Piniginėje dar buvo minėtos banko kortelės PIN kodas. Tuo metu banko kortelės sąskaitoje buvo tik keli eurai, tikslios sumos neprisimena, todėl jis pats sąskaitos ir banko kortelės neblokavo. 2017 m. sausio mėn. viduryje, tikslios datos neprisimena, iš AB SEB banko paskambinusi darbuotoja pranešė, kad kažkas atnešė į banko skyrių minėtą banko kortelę. Nuvykęs į banką, jis užsisakė naują banko kortelę su naujais elektroninės bankininkystės duomenimis, o senoji kortelė buvo sunaikinta. Taip pat banko darbuotoja pranešė, jog minėta banko kortele buvo pasinaudota, t. y. buvo bandyta išgryninti pinigus bei atsiskaityti ja. Bendrai dėl šio įvykio jam buvo padaryta 342 eurų turtinė žala (b. l. 14, 17).

AB „SEB“ bankas pateikė pažymą apie atliktas finansines operacijas V. J. vardu išduota AB „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė vaizdo įrašą, kuris apžiūrėtas surašant vaizdo apžiūros protokolą (b. l. 32-38).

2017-03-06 vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog užfiksuoto vaizdo įrašo data – 2016-12-27, filmuojama vieta – Šeškinės g. 32, Vilniuje. Įraše užfiksuota, kaip prieina du vaikinai, 20-25 metų amžiaus, vienas jų dėvi juodą sportinę striukę, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Vienas vaikinas įdeda mokėjimo banko kortelę ir, žiūrėdamas į kitą ranką, kurioje kažką laiko, įveda PIN kodą, tačiau pinigų išgryninimas neužfiksuotas. Kitas vaikinas, kuris dėvi tamsią sportinę striukę su mėlynos spalvos elementais bei su gobtuvu ant galvos, visą laiką stovi ir stebi (b. l. 36-38).

2016-12-27 V. J. pareiškime nurodyta, jog 2016-12-27, apie 23.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) garažų masyve iš jo automobilio daiktadėžės buvo pavogta rudos spalvos piniginė su 280 Eur grynųjų pinigų, asmens ir banko dokumentais (b. l. 1).

2017-04-04 V. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 342 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog kaltinamųjų D. M. ir A. V. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo V. J. parodymais, banko pateikta rašytine pažyma, apžiūros protokolu ir pačiu vaizdo įrašu, kuriuos visus teismas pripažįsta įrodymais. Kartu su svetimu turtu (nukentėjusiojo pinigine) kaltinamieji neteisėtai įgijo ir vėliau laikė elektroninę mokėjimo priemonę kartu su jos duomenimis (AB SEB banko kortelę su jos prisijungimo duomenimis). Galiausiai D. M. ir A. V. neteisėtai iniciavo finansinę operaciją svetima, jiems nepriklausančia banko kortele, bandydami bankomate išgryninti pinigus, ko padaryti nepavyko dėl per mažo sąskaitos likučio. Nekyla abejonių, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupe, kiekvienam iš jų realizuojant atitinkamą dalį nusikalstamų veiksmų. Kaltinamieji nusikalto veikdami tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų D. M. ir A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino įvykdę įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jie įvykdė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. M. įvykdė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), veikė tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinami D. M. asmenybę charakterizuojantys požymiai: teistas (b. l. 78-84, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka baustas (b. l. 89-93), dirbantis (b. l. 85), duomenų apie psichiatrinį/psichinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. M. BK 178 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies bei 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį visais atvejais nustatant mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), po ko ši subendrinta bausmė toliau bendrintina su pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 dalies1 punktas).

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam D. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu D. M. paskirta laisvės apribojimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei paliekant D. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. D. padarytą turtinę žalą.

Teismo vertinimu, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, atidėjimo terminą nustatant artimą maksimaliai trukmei. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai: toliau tęsti darbą, o nedirbant nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktai) bei paliekant ankstesniu nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus. Laikytina, jog būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė tyčinius du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinami A. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje vieną kartą teistas (b. l. 67, 68), administracine tvarka baustas, be kita ko, ir už nusižengimus nuosavybei (b. l. 75), nedirbantis (b. l. 72), duomenų apie psichiatrinį/psichinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. V. BK 178 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies bei 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį. Bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam A. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas laiko esant pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dirbti, o nedirbant nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat nustatoma pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktai). Teismo manymu, tokia bausmė nagrinėjamu atveju yra tinkama ir pakankama bausmės paskirčiai pasiekti.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 342 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18). Kaltinamieji su V. J. ieškiniu sutinka, akivaizdu, jog V. J. turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų D. M. ir A. V. veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dėl nurodyto pobūdžio turtinės žalos tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų prašomą 342 eurų turtinę žalą.

D. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 64), o kaltinamajam A. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 54-55), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 35), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. M. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti D. M. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o nedirbant nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kartu su bausmės vykdymo atidėjimu paliktini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirti įpareigojimai - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per šešis mėnesius nuo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per tris mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio įteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. D. padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. V. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti A. V. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o nedirbant nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai iš D. M. ir A. V. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J. 342 (tris šimtus keturiasdešimt du) eurus turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.