- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- A15.-10-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01758-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. (D. S.) įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val., Šiaulių g. 2, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,37 promilių), atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, ko eigoje atsitrenkė į stovintį automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, žmonės nenukentėjo.
D. S. 2019 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val. Šiaulių g. 2, Klaipėdoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė iš eismo įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala neviršija 15 NBBD.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis paaiškino, kad D. S. kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad įvažiavo į kitą automobilį, bet nepripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apie tai, kad jis nesišalino iš eismo įvykio vietos matyti iš nuotraukų, kuriose užfiksuotas jo automobilis stovintis prie apgadinto automobilio. Iš liudytojų paaiškinimų taip pat matyti, kad jis pavažiavo atbulas, nes jo automobiliui kelią buvo užtvėręs taksi automobilis, todėl pavažiavo atgal, kad praleisti taksi. Traukdamasis atgal jis užkliuvo kitą automobilį. Kai jis grįžo atgal, kad įsitikinti, ar tikrai užkliuvo kitą automobilį, įvyko konfliktas. Liudytojai jam į akis papurškė dujų. Netrukus atvažiavo greitoji medicininė pagalba, praplovė jam akis. Tuo metu buvo surašytas jo paaiškinimas, tačiau jis negalėjo jo pasirašyti, nes jam į akis buvo papurkštos dujos. Mano, kad pasišalinimas iš įvykio vietos nepatvirtintas įrodymais, nes iš byloje esančių visų liudytojų parodymų matyti, kad D. S. stovėjo įvykio vietoje ir jo niekas nelaikė, jis nebandė pasišalinti, o pats sugrįžo į įvykio vietą, kai pamatė, kad apgadino kitą automobilį. Taigi mano, kad už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos D. S. neturėtų būti baudžiamas. Dėl girtumo taip pat pažymėjo, kad byloje yra tik alkoholio matuoklio patikros sertifikatas, užfiksuotas neblaivumas yra nurodytas tik administracinio nusižengimo protokole, tačiau nėra jokių kitų įrodymų apie D. S. neblaivumą. Byloje nėra alkotesterio duomenų kvito ir mano, kad kvitas privalo būti byloje, kad tiksliai žinoti, koks neblaivumas buvo nustatytas D. S.. Pažymėjo, kad D. S. jautėsi blaivus, tačiau neaišku, koks neblaivumas jam buvo nustatytas alkoholio matuokliu. Mano, kad dėl neblaivumo taip pat yra abejonių, nes byloje nėra alkoholio matuoklio duomenų kvito su užfiksuotu neblaivumu ir D. S. parašu. Dėl eismo įvykio sukėlimo abejonių nėra. Prašė tiek dėl pasišalinimo, tiek dėl neblaivumo D. S. išteisinti, o dėl autoįvykio galima būtų bausti. Teismo posėdžio metu liudytoja N. S. parodė, kad automobilis registruotas jos vardu, tačiau sūnus visada gali juo naudotis, nes dirba maisto kurjeriu su tuo automobiliu. Sūnus dirba kiekvieną dieną, savaitgaliais dirba iki 1-2 val. nakties. Šį kartą jis nedirbo. Prisiminė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. sūnus ją su kitu jos sūnumi nuvežė pas tėvus. Kai ji grįžo apie 21—22 val., sūnus buvo namuose, su draugais žiūrėjo filmą. Kambaryje alkoholio ar kokių kitų gėrimų, butelių ji nematė. Automobilio raktelius matė padėtus vietoje. Tada ji nuėjo į kitą kambarį miegoti. Paaiškino, kad jokio triukšmo negirdėjo. Gal jie sugalvojo kažkur pavažiuoti. Kitą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 9 d. ryte ji sūnaus nematė, nes išėjo į darbą, o į sūnaus kambarį neužėjo. Pažymėjo, kad įvykis buvo 2019 m. lapkričio 9 d. Apie įvykį ji sužinojo 2019 m. lapkričio 11 d., kai jai paskambino sūnus ir pranešė. Prašė nekonfiskuoti automobilio, nes automobilis reikalingas ir jai, ir sūnui, be to automobilis labai reikalingas kito jos neįgalaus sūnaus priežiūrai.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. Š. parodė, kad ji su kolegomis po darbo važiavo namo. Važiavo taksi automobiliu, kurį vairavo jos vyras, dirbantis taksi vairuotoju. Jie nusprendė nuvažiuoti pasiimti dar vieną kolegą. Nuvažiavę į kolegos kiemą, laukė jo išeinančio. Belaukdami pamatė, kad iš gatvės į kiemą įvažiuoja kitas automobilis dideliu greičiu. Jos vyras ėmė signalizuoti garsiniu signalu. Tas automobilis sustojo prie pat jų automobilio galo. Tuo metu išėjo jų kolega J. V.. Jie pavažiavo šiek tiek į priekį, norėdami praleisti tą automobilį. Tas automobilis ėmė judėti atbulas ir J. V. pasakė, kad tas automobilis važiuodamas atgal nubrozdino visą šoną kitam automobiliui. Tada jos vyras išlipo iš savo taksi automobilio ir rodė tam automobilio vairuotojui, kad jis sustotų. Mano, kad tas vairuotojas važiuodamas atgal norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Tas automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir jos vyras jam ėmė rodyti, ką jis padarė kitam automobiliui. Iš to vairuotojo automobilio sklido alkoholio kvapas, nors vairuotojas sakė, kad negėrė, tačiau iš karto matėsi, kad vairuotojas buvo neblaivus, nes išlipo iš automobilio svirduliuodamas. Tada jos vyras pasakė, kad reikia sulaukti policijos ir tada policija nustatytas gėrė jis ar ne. Tada vairuotojas prisipažino, kad yra gėręs ir prašė nekviesti policijos. Kol laukė policijos, vairuotojas buvo ramus, tačiau jo du draugai ėmė juos keikti, negražiai vadinti ir panašiai. Jos vyras ėmė juos raminti. Tuo metu ji pastebėjo kaip vienas iš vaikinų bando pulti jos vyrą, tada ji sušuko. Tada vaikinas ėmė keikti ir pulti ją, todėl jos vyras panaudojo dujas gynybai. Atvykę policijos pareigūnai nustatė vairuotojui neblaivumą. Mano, kad vairuotojas bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau sugrįžo ir buvo labai agresyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
D. S. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta jo įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad D. S. kaltę pripažįsta iš dalies, kad pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, tačiau nepripažįsta, kad siekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei nepripažįsta, kad buvo tiek neblaivus, jog įpūtė 1,37 prom. Taip pat D. S. kaltę patvirtino teismo posėdžio metu liudytojos E. K. Š. parodymai apie tai, kad ji matė visą įvykį, kaip D. S. vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas apgadino kitą automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Be to, D. S. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), 2019 m. lapkričio 9 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 5-6), 2019 m. lapkričio 9 d. Eismo įvykio fiksavimo protokolu (b. l. 7), fotolentelėmis iš eismo įvykio vietos (b. l. 8-11), 2019 m. lapkričio 9 d. D. S. paaiškinimu (b. l. 12), 2019 m. lapkričio 9 d. A. Č. paaiškinimu (b. l. 13), 2019 m. lapkričio 9 d. K. S. paaiškinimu (b. l. 14), 2019 m. lapkričio 9 d. G. Š. paaiškinimu (b. l. 15), 2019 m. lapkričio 9 d. E. K. Š. paaiškinimu (b. l. 16), 2019 m. lapkričio 9 d. D. V. paaiškinimu (b. l. 17), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 19), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 20), sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonės (b. l. 21), N. S. prašymu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 22), leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 23), sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (b. l. 24), VĮ „Regitra“ duomenimis apie transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), žurnalo kopija, kuriame užfiksuotas D. S. nustatytas neblaivumas, kitais surinktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu D. S. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis nurodė, kad byloje turėjo būti pateiktas alkoholio matuoklio duomenų kvitas, kuriame būtų užfiksuotas D. S. nustatytas neblaivumo laipsnis ir būtų D. S. parašas, kuriuo jis būtų sutikęs su jam nustatytu neblaivumu. Teismas nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad policijos pareigūnas tikrinimo rezultatą fiksuoja: 6.1. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale, kai tikrinimo rezultatas daugiau negu 0 promilių (žurnalas pildomas Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 „Dėl Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka); 6.2. administracinio nusižengimo protokole ar kitame procesiniame dokumente arba pareigūno tarnybiniame pranešime. Taigi teisės aktai nenumato, kad blaivumo tikrinimo rezultatas privalo būti užfiksuotas alkoholio matuoklio kvite. Šiuo atveju D. S. nustatytas neblaivumas buvo užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole bei sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, t. y. užfiksuotas tinkamai.
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. S. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
D. S. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jauno amžiaus, vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 31-32), į jo atsakomybę lengvinančių ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas, jas subendrinant vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju nusižengimo įrankis - transporto priemonė Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. S.. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo D. S., priklauso ne jam, o jo mamai N. S.. Byloje nenustatyta, kad N. S. nežinojo, kad jai priklausantis turtas naudojamas neteisėtais tikslais. Be paminėtų aplinkybių šiuo atveju svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis būtų akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei nusižengimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimo padarymu susijęs, be to, transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Taigi sankcijos, pasireiškiančios N. S. priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Be to, nėra duomenų apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl N. S. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal galiojančios redakcijos ANK 26 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, D. S. atimtina teisė vairuoti transporto priemones, nustatant minimalų terminą, nurodytą ANK 423 straipsnio 4 dalyje.
Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 9 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 5-6) nustatyta, kad įvykis užfiksuotas ne 2019 m. lapkričio 8 d. 00.00 val., bet 2019 m. lapkričio 9 d. 00.00 val., todėl administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo padarymo data taisytina iš 2019 m. lapkričio 8 d. į 2019 m. lapkričio 9 d.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. patrauktas atsakomybėn gali būti tik nusižengimą padaręs asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, kad pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
D. S. 2019 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val. Šiaulių g. 2, Klaipėdoje, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija 15 NBBD. (b. l. 3-4).
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad nėra pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių, kad D. S. 2019 m. lapkričio 9 d., 00.00 val. Šiaulių g. 2, Klaipėdoje, po to, kai jis, būdamas neblaivus (1,37 promilių), vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atbuline eiga, nesiėmęs visų atsargumo priemonių, nepasirinkęs saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdžio metu D. S. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis paaiškino, kad D. S. nepripažįsta, kad bandė pasišalinti iš įvykio vietos, jis tik pasitraukė į šoną, kad atlaisvinti vietą. Apie tai, kad nepasišalino matyti iš byloje esančių nuotraukų iš įvykio vietos, kuriose matyti, kad jo D. S. vairuotas automobilis stovi prie apgadinto automobilio. Jis pavažiavo atgal, nes jo automobiliui kelią buvo užtvėręs taksi automobilis, važiuodamas atbulas jis užkliuvo tą automobilį, tada grįžo atgal, kad įsitikinti, ar tikrai apgadino automobilį. Pažymėjo, kad D. S. niekas nelaikė, jis pats savanoriškai grįžo į eismo įvykio vietą, o nuvažiavęs buvo tik tam, kad išleisti kitą automobilį iš kiemo. Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. Š. parodė, kad D. S. vairuojamas automobilis sustojo už jų automobilio, o po to atbulas važiavo iš kiemo, važiuodamas atbulas užkliuvo kitą automobilį, ji su vyru ir draugais ėmė rodyti gestais D. S., kad jis sustotų, nes apgadino kitą automobilį. D. S. sustojo, išlipo iš automobilio, pamatė, kad apgadino kitą automobilį ir iš įvykio vietos nebandė šalinti, o laukė policijos pareigūnų.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tokiu atveju, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Esant nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus visą bylos medžiagą ir išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Kepenio paaiškinimus bei liudytojos E. K. Š. teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad D. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena D. S. atžvilgiu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. S. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19107835423 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.