- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-255-530/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – komisija) 2018 m. vasario 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. A. nuteistas Bortaning antros instancijos teismo 2010 m. birželio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais nustatant, kad R. A. padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 146 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamų veikų sudėtis. Paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 24 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 22 d.2018 m. vasario 14 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 6 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2018 m. vasario 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje R. A. integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis pilnai atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Yra atlikęs būtinąja bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, nusikalstamo elgesio rizika kiekvieno lygtino svarstymo metu vis mažėja nuo 69 iki 49 balų. Be to, R. A. skatintas 8 kartus, mokėsi - įgijo vidurinį išsilavinimą, 9 specialybes, pilnai įvykdė visus finansinius įsipareigojimus, laisvėje turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju iš karto bus įdarbintas. Palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo motina. Šios aplinkybės teigiamai apibudina R. A. asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeitį į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Šios išvardintos aplinkybės, (kaip, kad ir nutarė komisija), sudaro pagrindą taikyti nuteistojo atžvilgiu BVK 157 straipsnyje numatytą lygtinį paleidimą. Skunde pažymima, kad teismas netaikydamas R. A. atžvilgiu lygtinio paleidimo vadovavosi įstatymų nenumatytomis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą aplinkybėmis, tai: nuteistojo požiūris į izoliacijos sąlygas, jo padarytų nusikaltimų už kuriuos atliekama bausmė pobūdis, nesanti drausminė nuobauda. Todėl teismas savavališkai nustatęs papildomas, perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sprendimo sąlygas pasielgė neteisėtai. Į minėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta pagal OASys vertinimo sistemą nustatant rizikos balus, todėl šias aplinkybes papildomai minėti ir dubliuoti nurodant kartu su pagal jas jau nustatytais rizikos balais, yra nepagrista, netikslinga ir neteisėta. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas ne teismo kompetencijoje yra vertinti aplinkybes susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis ar kitomis aplinkybėmis susijusiomis su nuteistuoju, išskyrus rizikos balų dydį arba jų mažėjimo pažangą. Anot nuteistojo, teismas netaikydamas lygtinio paleidimo motyvavo, kad jis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. BVK 157 straipsnis nenumato galimybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinti ar nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka. Be to, BVK 143 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis per vienerius metus nepadaro nusižengimo, jis laikomas nebaustu. Atsižvelgiant į šį straipsnį, į tai, kad daugiau kaip vienerius metus nepadarė nusižengimo darytina išvada, kad yra nebaustas, teismo teigimas, jog baustas ir nuobaudos negalioja yra neteisingas, nes jokie įstatymai tokios nuobaudų stadijos (negaliojimo) nereglamentuoja, toks teigimas prieštarauja BVK 143 straipsnio 9 daliai. Nesanti nuobauda negali būti priežastis netaikyti lygtinio paleidimo, nes, pirma - nuobauda nesanti, antra - to nenumato BVK 157 straipsnis. Teismas neteisingai aiškino nuobaudos galiojimo sampratą, nuobauda galiojančia laikoma tada, kai ji yra vykdoma t. y. kol atlikinėjama ja paskirtas uždarymas į baudos izoliatorių, ar kol vykdomas ja paskiras draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Kai tik areštas būna atliktas ar baigiasi draudimo apsipirkti parduotuvėje terminas nuobauda laikoma negaliojančia, o po nuobaudos paskyrimo praėjus 1 metams ir per šį laikotarpį negavęs naujos drausminės nuobaudos nuteistasis laikomas nebaustu. Skunde nesutinkama su sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo dėl to, jog R. A. teistas už labai sunkų nusikaltimą, nes atsižvelgiant į šį nusikaltimą bei jo sunkumo kategoriją jis jau nubaustas atitinkamo dydžio bausme, atlikęs būtinąją tokios bausmės dalį ir pagal BVK 157 straipsnio nuostatas už tokį nusikaltimą atlikęs tokią bausmės dalį gali būti paleistas lygtinai. Todėl toks teismo pakartotinis padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnio traktavimas, kaip trukdis taikyti lygtinį paleidimą ne tik, kad nepagristas, bet ir prieštarauja BVK 157 straipsniui bei LR Konstitucijos 31 straipsniui kuriame numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Be to, aplinkybė, kad buvo baustas už labai sunkų nusikaltimą, negali būti pašalinta, kokiu nors nuteistojo elgesiu per bausmės atlikimo laiką, todėl minėtos aplinkybės minėjimas kaip priežasties netaikyti lygtinio paleidimo, sudarytų neleistiną situaciją- draudimą taikyti lygtinį paleidimą asmenims padariusiems labai sunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims pagal BVK nuostatas yra numatytas lygtinio paleidimo taikymas ir jokie teisės aktai minėtiems asmenims nedraudžia taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo autoriaus teigimu, teismas pažeidė Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, BVK 157straipsnį, BVK 143 straipsnio 9 dalį, nes vadovavosi ne įstatymu, o nepagristomis prielaidomis. Šiuo atveju taip pat vertėtų atsižvelgti ir į Europos tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, Europos tarybos ministrų komiteto 2003-09-24 853-me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje priimtą rekomendaciją Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“. Teismo teigimas, kad R. A. patyrė nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, yra niekinis ir prieštaraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms. Teismo atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą du kartus iš eilės Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. LR Seimas 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII- 810 priedelyje nustatė: Tolesnė teisinės sistemos reforma vykdoma remiantis tęstinumo ir perimamumo principais, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos sąjungos ir Europos Tarybos reikalavimus bei rekomendacijas. Kadangi Bausmių vykdymo kodeksas ir jo 157 str. buvo ne kartą reformuojamas ir tai daroma atsižvelgiant į tarptautinių teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad BVK 157 str. yra suderintas su virš minėtais Europos tarybos ministrų komiteto rekomendacijomis ir į šias rekomendacijas privalu atsižvelgti. Be to, reikėtų nepamiršti, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens gražinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas teismo nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo, atima galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip dėl pernelyg ilgo buvimo pataisos įstaigoje nedegradavus įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.Nuteistojo R. A. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą yra įtvirtinęs ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. A. priklauso vidutinei rizikos grupei – 49 balai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, jog ši rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek akivaizdi, kad leidžia neabejotinai manyti, kad nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis savo skunde teigia, jog atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, nes jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja (nuo 69 iki 49 balų), buvo 8 kartus skatintas, mokėsi, įgijo specialybių, įvykdė finansinius įsipareigojimus, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą ir darbą. Tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – darbo įgūdžių, darbo patirties stoka, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, mąstymas ir elgesys, netinkamos gyvenimiškos nuostatos. Todėl sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje, neigiamai įvertinta aplinkybe kad nuteistasis nei laisvėje, nei pataisos namuose nedirbo, dėl darbo nesikreipė, nors darbo įgūdžių stoka yra vienas iš jo kriminogeninių veiksnių. Tai jog R. A. yra įgijęs devynias specialybes, tačiau dėl darbo pataisos namuose nesikreipė, suteikia pagrindą abejoti pakankama jo darbine motyvacija ir laisvėje. Ypač įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis ketina apsigyventi (duomenys neskelbtini), o įmonė (duomenys neskelbtini), kurios pranešimą dėl įdarbinimo jis pateikė pataisos įstaigai, veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Svarbus ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys mąstymas ir elgesys - nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, ko vėliau tenka gailėtis, analizuoti savo elgesį sugeba, tačiau kartais linkęs jį racionalizuoti minimizuoti pasekmes, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad R. A. anksčiau teistas 3 kartus (už tyčinį kūno sužalojimą, plėšimą, vagystę, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu), bausmę atlieka už vieno labai sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Pažymima, kad padarytų nusikaltimų pobūdis, dar kartą neanalizuotinas, jis buvo ištirtas ir įvertintas teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, gali būti vertinamas nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo padarytų išvadų kontekste. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Sprendžiant ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir taisytis neizoliuotas, vertinamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, viso bausmės atlikimo metu. Iš teismui pateiktų duomenų, matyti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, jis vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, ir, nors ši nuobauda negaliojanti, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistojo skunde kritikuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, akcentuojant, jog nuobauda yra negaliojanti, todėl teigiama, jog teismas nepagrįstai į ją vertino, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu vertinamas, kadangi tai charakterizuoja asmenį, leidžia spręsti, apie jo pastangas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Objektyvūs socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog nuteistasis, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje, laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų tiek, kad neapsunkintų savo buvimo pataisos namuose. Akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas jam nusikalsti. Įvertinus pateiktą medžiagą, nustatytus kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ir kad probacija bus sėkminga, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro 29 dinaminiai balai (iš 49 balų). Todėl nuteistasis turi stengtis sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Išvadą, jog probacija šiuo metu netaikytina, sustiprina dar ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam 2002 metais buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau ši aplinkybė ilgalaikių teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje nesukėlė, instituto taikymas nebuvo veiksmingas, ir neatgrasė nuo tolesnio nusikaltimų darymo. Esant šių duomenų visumai manyti, jog R. A. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu, įvertinus jo asmenybę ir nustatytą vidutinę pakartotinio, o taip pat ir vidutinę pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nuteistojo skunde nurodomų nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. A. skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. A. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.