- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 1-97-336/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- V. R., D. R., Ž. J., G. R., E. R.
- Atsakovas
- UAB „ BTA draudimas“
- Kaltinamasis
- V. M.
nukentėjusiems V. R. ir D. R., Ž. J. jų atstovui adv. Rolandui Jakoniui; nukentėjusių G. R., E. R. atstovui adv. Rolandui Jakoniui,
nukentėjusios E. R. atstovams pagal įstatymą V. R. ir Ž. J., bei
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ( 2009-09-24 pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko įvykis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo K. R. ir Stanislava H. R., bei E. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M. 2009 m. rugsėjo 24 d. apie 19 val. Koliupės k., Kėdainių r. kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 4 kilometre, būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 132, 136.1 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), viršijo leistiną 90 km/h greitį 20 km/h ( 136.1), nepasirinko saugaus atstumo bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje važiavusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį kiemą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. R., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. R. ir automobilio „Opel Astra“ keleivė Stanislava H. R. žuvo, o kartu važiavusiai E. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis V. M. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad a/m „BMW-530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2009-09-24 važiavo, priklauso jam. Nurodė, kad minėtą dieną, jo nuomone, jis buvo išgėręs vidutiniškai, girtas nesijautė, apie 16 - 17 val. su draugu garaže išgėrė apie 0,7 litro degtinės. Po to apie 18.30 val., prieš sėdant važiuoti, dar išgėrė alaus keletą stiklinių, apie 0,5 – 1 litro. Po to iš Vilainių k. esančių garažų su R. Ž. jo vairuojamu a/m važiavo link Panevėžio m., į Aristavos k. esančią degalinę pažiūrėti kuro kainų. R. Ž. sėdėjo priekyje šalia jo, keleivio vietoje, jis taip pat buvo vidutiniškai išgėręs. Nurodė, kad tik pajudėjęs iš Vilainių k. jis aplenkė vieną automobilį, paskui jo automobilį niekas nevažiavo, priešpriešiais nuo Panevėžio pusės link Kėdainių atvažinėjo lygtai autobusas, po to ir lengvasis automobilis. Prie Koliupės k. įvykus galimai lengvam apsvaigimui, nes jis 8 metai serga cukriniu diabetu, pripažįsta, jog įvykis įvyko dėl girtumo, jis nesureagavo į atstumą. Automobilį pamatė maždaug apie 200 m atstumu, nesuprato, kad jis sustojo ir ruošėsi sukti į kairę, nes nerodė jokio posūkio. Jis įsivaizdavo, kad automobilis važiuoja, todėl pirmą kartą a/m pamatęs nestabdė. Įvykus apsvaigimui, trumpam aptemus sąmonei, pakėlė galvą ir automobilį pamatė iš karto prieš save apie 20-30 m atstumu jo eismo juostoje. Pradėjo stabdyti, bandė pro automobilį pravažiuoti dešine kelio puse, tačiau nepavyko, savo automobilio priekine kaire puse trenkėsi į nukentėjusių automobilio daugiau dešinę pusę. Jo automobilis ir nukentėjusiųjų automobilis atsidūrė kelio dešinės pusės griovyje. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad viskas įvyko dėl girtumo, nurodė, kad jis važiavo apie 100 km/h greičiu, į spidometrą pastoviai nežiūrėjo. Išlipęs iš automobilio pamatė iškritusią pro automobilio langą mergaitę, kuri gulėjo viduryje kelio. Kiti asmenys buvo likę automobilyje. Nurodė, kad viso žalos atlygino nukentėjusiems - 10000 Lt, draudimui sumokėjo 5000 Lt. Nurodė, kad jis gyvena atskirai nuo tėvų, vienas augina ir išlaiko dukrą 17 metų, nes su dukters motina išsiskyręs, ji prieš 3-4 metus išvyko į užsienį, ten gyvena. Dukra santykius su motina palaiko, tačiau dukrai išlaikymo neteikia, dukrą išlaiko vienas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikaltimą jo kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjęs V. R., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, piktuoju nebuvo. Nurodė, kad gyvena su sugyventine Ž. J., turi dukrą E. R., gim. 2007-04-07. Nurodė, kad jis gyveno kartu su žuvusiais tėvais (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. Tėvai gyveno 1-me namo aukšte, jo šeima 2-me aukšte, virtuve naudojosi bendrai, vedė atskirus ūkius, tačiau jų ryšiai buvo labai artimi. Nurodė, kad 2009-09-24 tėtis K. R. grįžo iš darbo apie 18 val., ir abu tėvai bei jų dukra E. išvažiavo tėvo vairuojamu automobiliu Opel Astra pas brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. Tėvas vairavo automobilį, už vairuotojo, gale, sėdėjo E., o šalia jos, a/m gale, jos močiutė, t.y. jo mama S. H. R.. Maždaug po 15 minučių paskambino brolio dukra, nedrąsiai, labai atsargiai pranešė apie įvykį, tuo pačiu metu jis išgirdo į tą pusę su įjungtais garso signalais važiuojančią greitąją. Todėl a/m nuvyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) k. Tėvą rado ant neštuvų, abi mašinos buvo griovyje. Dukra jau buvo išvežta į ligoninę. Su sugyventine tuojau pat vyko į ligoninę, kur pamatė ir kaltinamąjį, kurį atvežė policijos pareigūnai. Ligoninėje sužinojo, jog mama mirė, po to ir tėvą pamatė gulintį ant neštuvų, jis irgi buvo miręs. Su tėvais jų ryšiai buvo labai artimi, bendravo kiekvieną dieną, todėl jų netektis sukėlė labai didelių pergyvenimų, jis patyrė didelį šoką. Nurodė, kad jis turi neįgalų brolį G. R., kuris turi fizinę negalią, šiek tiek turi ir psichinės negalios, tačiau yra veiksnus. Tėvai jį prižiūrėjo, nes jis vienas negali savęs apsitarnauti, pavalgyti, šalia jo turi būti kitas žmogus. Broliui tėvų netektis irgi labai skaudi, šiuo metu neįgaliu broliu rūpinasi jis. Nurodė, kad įvykio metu jo dukra patyrė sunkią galvos traumą, buvo išsiliejęs kraujas ant smegenų, dėl jos irgi turėjo daug pergyvenimų. Dukters sveikata ir šiuo metu nėra gera, pradėjo šlapintis, tapo nerami. Nurodė, kad kaltinamasis jo neatsiprašė. Teismo prašo pareikšto civ. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėti, nes ieškinys bus tikslinamas, prašo palikti teisę su ieškiniu kreiptis į teismą CPK tvarka. Nurodė, kad iš viso kaltinamasis atlygino 10 000 Lt žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjęs D. R., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. Parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., o brolis V. su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. 2009-09-24 įvykio metu buvo netoli įvykio vietos apie 70 m atstumu, kitoje kelio pusėje, žvejojo. Paties įvykio nematė. Apie 19 val. išgirdo kaip ir didžiulį sprogimą, pamatė didelį dulkių debesį, suprato, kad įvyko avarija. Bėgo link įvykio vietos, matė prie įvažiavimo į jo kiemą stovėjo autobusas, viduryje kelio pasirodė, kad guli lėlytė, iš pradžių nesuprato, jog tai mergaitė. Pribėgęs prie jos atpažino brolio V. dukrą, E. Griovyje buvo automobilis BMW, iš jo ropštėsi du asmenys, juos matė iš nugaros, todėl kaltinamojo neatpažino. Toliau griovyje už automobilio BMW buvo tėvų automobilis Opel Astra, kurio galinė dalis buvo griovyje, o priekinė dalis į kelią, degė automobilio šviesos. Pripuolęs prie tėvo automobilio, pamatė, kad tėvas sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo užvertęs galvą ir gargaliavo. Jis išjungė automobilio degimą, atsegė saugos diržą. Automobilio galinės sėdynės buvo prispaustos prie priekinių sėdynių, visas automobilio galas suniokotas. Motiną pamatė griovyje, ji dejavo, prie mergaitės, gulinčios kelio viduryje, pamatė kaltinamąjį ir Ž., tuomet juos atpažino. Matėsi, kad kaltinamasis buvo išgėręs, o Ž. visiškai girtas. Netrukus atvykusi greitoji, jo motiną ir E. išvežė į ligoninę. Po to atvykę gelbėtojai išlaužė tėvo automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, ištraukė tėvą, tačiau iš medikų reakcijos suprato, kad tėvas mirė. Į įvykio vietą atvažiavo brolis, jis buvo paklaikęs, visi vyko į ligoninę. Ligoninėje pasakė, kad mama mirė. Nurodė, kad tėvas vairavo a/m apie 30 metų, turėjo didelę patirtį, vairavo tvarkingai, ramiai, neturėjęs avarijų. Nurodė, kad jų visų ryšys su tėvais buvo labai artimas, jiems visiems padaryta labai didelė moralinė žala. Jo vaikai taip pat viską matė, jiems buvo šokas. Nurodė, kad jo tėvas pas jį kaime dirbdavo žemę, kartu sodindavo bulves, jų santykiai tikrai buvo labai artimi ir geri. Nurodė, kad kaltinamasis žalos jiems neatlygino, teismo prašo jo pareikštą civ. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėti, nes ieškinys bus tikslinamas, prašo palikti teisę su ieškiniu kreiptis į teismą CPK tvarka. Nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašinėjo, bet atleisti jam negali. Nurodė, kad iš viso kaltinamasis atlygino 10 000 Lt žalos.
Nukentėjusi Ž. J. parodė, kad ji yra nukentėjusios autoįvykyje E. R. motina. Nurodė, kad įvykio nematė, tačiau tuoj pat po įvykio atvyko į įvykio vietą, jos dukra ir uošvienė buvo jau išvežtos į ligoninę, įvykio vietoje dar buvo likęs uošvis sužalotas. Nurodė, kad dėl patirto streso daugelio aplinkybių nepamena. Nurodė, kad jos dukrai buvo padaryta galvos trauma, dukra gydoma iki šiol, daromi įvairūs tyrimai Kauno klinikose. Nurodė, kad kaltinamasis buvo atvykęs atsiprašyti į ligoninę jos, tačiau jai pasirodė, kad atsiprašymas nėra nuoširdus. Nurodė, kad jai nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, ji reikš civ. ieškinį CPK tvarka. Nurodė, kad iš viso kaltinamasis atlygino 10 000 Lt žalos.
Liudytoja L. K., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) k. gyventoją. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Nurodė, kad 2009-09-24 apie 18.50 val. važiavo iš Panevėžio m. į Kėdainius savo a/m „Seat Ibiza“. Priekyje jos važiavo autobusas, kurį norėjo aplenkti, tačiau negalėjo, nes iš priekio matė atvažiuojant su šviesomis du automobilius. Kokiu greičiu tie automobiliai važiavo tikrai negali pasakyti, bet tarp jų atstumas sprendžiant pagal automobilių šviesas, buvo nedidelis. Jos automobilis buvo nuo keliuko apie 100 m atstumu, gal daugiau, tiksliai negali pasakyti, tačiau tarpas buvo nemažas. Po to priešais save pamatė didelį dulkių debesį, į visas puses pradėjo kristi automobilių detalės, suvokė, kad įvyko avarija. Nuo krentančių detalių nuolaužų buvo apgadintos jos automobilio grotelės. Ji sustojo šalikelėje prie namo, išlipusi iš automobilio pamatė kelio viduryje gulinčią kaip ir lėlę, priėjusi arčiau pamatė, jog tai mergaitė, ji buvo sužalota. Iš pradžių pamanė, jog ji bėgo per gatvę ir ją partrenkė automobilis. Griovyje buvo du automobiliai. Atvykę greitosios pagalbos automobiliai nukentėjusius išvežė į ligoninę. Nurodė, kad autobusas nesustojo, važiavo ir nuvažiavo. Po to kažkas kalbėjo, kad važiavo girtas kaimietis ir sukėlė autoįvykį. Matė įvykio vietoje ir kaltinamąjį, kuris buvo priėjęs prie ant kelio gulinčios mergaitės, tačiau tuo metu nesuprato, kad jis įvykio kaltininkas. Nurodė, kad mergaitė springo kraujais, todėl visą dėmesį ji skyrė mergaitei, buvo prie mergaitės.
Liudytoja E. R., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, nukentėjęs D. R. jos sutuoktinis. Nurodė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., nuo (duomenys neskelbtini) k., kur gyveno vyro tėvai, ir jų kaimo yra apie 1 km ir 700 m atstumas. Nurodė, kad 2009-09-24 buvo namuose, virtuvėje. Pro langą matė, jog vyro tėvų automobilis buvo sustojęs ties keliuku į jų kiemą, ruošėsi daryti posūkį, turėjo praleisti iš priekio atvažiuojantį autobusą. Po to iš karto išgirdo didelį smūgį, lyg kas sprogtų, suprato, kad įvyko avarija. Išbėgo ant kelio, pamatė kelio viduryje gulinčią mergaitę, pribėgusi prie jos atpažino E., vyro brolio dukrą, kuri gargaliavo. Ji ėmusi šaukti, kad kas nors kviestų pagalbą. Vyro tėvų automobilis Opel Astra buvo griovyje, atsisukęs į priešingą pusę nei stovėjo iki įvykio. Tėvas buvo prispaustas automobilyje prie vairo, o motina gulėjo griovyje. Suprato, kad kaltinamojo automobilis trenkėsi į vyro tėvų automobilio galinę dalį. Matė kaip kaltinamasis kažkam skambino telefonu ir sakė: „gelbėkit, padėkit, suprato, kad aš girtas“. Jo automobilis BMW irgi buvo griovyje. Atvyko greitosios pagalbos automobiliai, visus išvežė į ligoninę. Nurodė, kad jų santykiai su žuvusiaisiais buvo labai artimi, žmogiški, daug bendravo, padėjo vieni kitiems, dėl to jų šeimoms padaryta didelė moralinė žala.
Liudytojas R. Ž., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, nepiktuoju. Nukentėjusius pažįsta, nepiktuoju. 2009-09-24 jis su kaltinamuoju negirtavo. Minėtą dieną jis gėrė su K. Būnant (duomenys neskelbtini) k. garažuose apie 18.30 val. privažiavo kaltinamasis savo automobiliu BMW, pasiūlė parvežti namo, jis sutiko, jis pats buvo stipriai girtas. Kaltinamasis į garažus buvo atvažiavęs pas savo draugą E. J.. Kokiu keliu ir kur važiavo kaltinamojo vairuojamu automobiliu nežino, nes buvo stipriai girtas. Taip pat dėl girtumo nepamena ar važiuojant šnekėjosi, paties eismo įvykio taip pat nepamena.
Liudytojas V. V., parodė, kad kaltinamasis – draugas, nukentėjusiųjų nepažinojo. Parodė, kad 2009-09-24 grįžo iš reiso, turėjo su savimi 0,35 ltr. degtinės, pasiūlė išgerti kaltinamajam. Degtinę kartu gėrė apie 15-16 val. Vilainių k. esančiame garaže. Viso išgėrė apie 0,7 ltr. degtinės. Kaltinamajam iki namų netoli, nuo garažų apie 500 m, todėl jis išvažiavo savo automobiliu BMW. Kaltinamasis sakė, kad važiuoja namo. R. Ž. jis nematė. Kitos dienos ryte sužinojo apie eismo įvykį, buvo šokiruotas. Apie įvykį sužinojo ne iš kaltinamojo. Kaltinamąjį seniai pažįsta, jį gali charakterizuoti tik gerai, niekada neatsakantis padėti, jeigu būtina kokia nors pagalba. Kaltinamasis išlaiko dukrą, kuri būna ir pas kaltinamąjį, ir pas močiutę. Kaltinamasis turi savo įmonę, tačiau kuo jis verčiasi, nežino.
Liudytojas S. T., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų nepažinojo. Parodė, kad 2009-09-24 po darbo su bendradarbiais a/m „Hyundai Atos“ važiavo iš Kėdainių į Lančiūnavą. Tik išvažiavus iš Kėdainių, už Vilainių benzino kolonėlės, jo vairuojamą automobilį aplenkė BMW markės automobilis. Grįžtant jam į savo eismo juostą, automobilį BMW sumėtė, pamanė gal kas negerai, bet po to automobilis išsilygino ir nuvažiavo tolyn. Jis pats važiavo apie 100 km/h greičiu, kokiu greičiu važiavo BMW tiksliai negali pasakyti. Maždaug už kokių 200-300 m pamatė akimirksniu automobilį BMW stabdant, ir iš karto pakilusį dulkių debesį. Iš karto pamanė, kad užsidegė arba BMW, arba autobusas. Netrukus pamatė, kad automobilis Opel Astra sukdamasis atbulas nulėkė į griovį, o a/m BMW lėkė link griovio. Kairėje kelio pusėje nuo Panevėžio link Kėdainių pusės stovėjo autobusas. Privažiavę pamatė kelio viduryje gulinčią mergaitę, iš pradžių pasirodė, kad tai lėlė. Už automobilio Opel Astra gulėjo moteris, ji dar kvėpavo, o vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, jo sūnus stovėjo šalia, laikė jo galvą. Parodė, kad šiuo metu nepamena, ar apie stabdžius tyrėjas jo klausė, jam šiuo metu atrodo, kad viskas vyko vienu momentu, ir stabdymas, ir tuo pačiu metu pakilo dulkių debesis. Matomumas buvo geras, jo vairuojamo a/m be automobilio BMW daugiau niekas neaplenkė. Jam važiuojant priešpriešiais matė tik stovintį autobusą, daugiau transporto priemonių nematė. Nurodė, kad automobilis BMW galėjo važiuoti nuo 120 iki 140 km/h greičiu, tiksliai negali pasakyti, bet minėto automobilio greitis buvo labai didelis. Parodė, kad tyrimo metu davė teisingus parodymus, ir juos tvirtina, kad prieš susidūrimą BMW automobilis nestabdė, nes jis nematė užsidegusių „stop“ žibintų.
Civ. atsakovo, UAB „BTA draudimas“, atstovas J. K. paaiškino, kad 2009-09-24 eismo įvykio metu automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas jų bendrovėje, todėl įvykį pripažinus draudiminiu, pagal pateiktus dokumentus nukentėjusiems buvo išmokėtos draudimo išmokos. L. K. už apgadintą transporto priemonę buvo išmokėta 578,20 Lt išmoka. V. R. už transporto priemonės Opel Astra likutinę vertę buvo išmokėta 1548,00 Lt draudimo išmoka, taip pat jam buvo išmokėta 200 EUR, t. y. 690,59 Lt draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, kurią įvykio metu patyrė jo mažametė dukra E. R.. D. R. buvo per du kartus, kadangi žuvo abu tėvai, išmokėtos dvi draudimo išmokos, t. y. 4154,08 Lt ir 4154,09 Lt. Į šias sumas įeina karsto išlaidos, išlaidos už ritualines paslaugas, gėles, vainikus, už velionės rūbus, gedulingi pietūs ir kitos išlaidos už maisto produktus. Iš šios sumos buvo atskaičiuota savivaldybės išmokėta vienkartinė laidojimo pašalpa už kiekvieną žuvusį asmenį po 1040,00 Lt. Taip pat ekspertų buvo atmestas vienas neįskaitomas kasos čekis 151,67 Lt sumai, 0,99 Lt už stikliuką ir už brendį „Alita“, kadangi už alkoholį išlaidos nekompensuojamos. Galutinė draudimo išmoka D. R. sudaro 5545,93 Lt, bei jam buvo išmokėta 800 EUR draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Taip pat buvo išmokėta E. R. motinai Ž. J. 4006,08 Lt draudimo išmoka už negautas pajamas, kadangi ji tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Kaltinamasis V. M. draudimo bendrovei atlygino regresinius ieškinius, t. y. 578,20 Lt, 1548,00 Lt ir 4154,09 Lt, dėl likusių sumų pretenzijos jam dar nėra pateiktos, nes vyksta teismo procesas. Iš nukentėjusiųjų buvo gauta sąmata dėl paminklo išlaidų, suma reali, tačiau ji bus apmokėta iš karto gavus sąskaitą, nes draudimo bendrovė pagal sąmatas draudimo išmokų nemoka. Nurodė, kuomet bus pareikštos pretenzijos dėl padarytos žalos asmeniui, draudimo bendrovė remiantis taisyklėmis žalą atlygins.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad eismo įvykis įvyko Koliupės k. Vilainių sen. Kėdainių r., kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 4 kilometre. Automobilis BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis priekiu į rytų pusę, už kelkraščio, ant žalios vejos; a/m „ Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į šiaurės pusę už kelkraščio ant žalios vejos; nuo a/m BMW priekinės ašies iki a/m Opel Astra priekinės ašies yra 7,5 m.; a/m rasti dešinėje kelio pusėje; Automobiliui BMW sugadinta priekinė dalis- priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, abu priekiniai sparnai, abu priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, o automobiliui „Opel Astra“ sugadintas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durys, kairės pusės galinės durys, stogas bagažinės dangtis, bagažinės stiklas, bei visa galinė dalis. Įvykis įvyko tiesiame horizontaliame kelio ruože, kelio danga sausa, asfaltas (b.1.3-13, 20-21, 26-27, t.1).
Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto, Kauno skyriaus, specialisto išvados Nr. M 1015/09(02) matyti, kad Stanislava H. R. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusi odos nubrozdijimais krūtinėje ir abiejose kojose, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, stuburo jungties tarp V-VI krūtininių slankstelių nutraukimais su kraujo išsiliejimu po nugaros smegenų minkštaisiais dangalais, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, dešinio alkūnkaulio išnirimu, kepenų plyšimu, tai komplikavosi vidiniu karujavimu į abiejų krūtinplėvių ir pilvo ertmes. Minėti kūno sumušimai S.H. R. padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis autoavarijos metu susižalojant a/m salono viduje po smūgio į užpakalinę a/m dalį kitu a/m. Jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l.79-82,t.l).
Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto, Kauno skyriaus, specialisto išvados Nr. M 1016/09(02) matyti, kad K. R. mirties priežastis daugybiniai kūno sužalojimai, pasireiškę žaizdomis kaktoje, smakre, pakaušio srityje, nubrozdijimais kairio antakio, kairio kelio srityse, III-IV krūtininių slankstelių jungties plyšimu su pilnu nugaros smegenų nutraukimu, kepenų plyšimu, kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės (1300 ml), pilvaplėvės (50ml) ertmes. Tai komplikavosi kraujotakos- kvėpavimo nepakankamumu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, neilgai trukus iki mirties, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju pasibaigė mirtimi. Jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.1.84-89,t.1)..
Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto, Kėdainių poskyriaus, specialisto išvados Nr. G273/09(12) matyti, kad E. R. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas ir nubrozdijimai veide, vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas, pakraujavimas po minkštaisiais smegenų dangalais. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. autoįvykio metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.1.93-94,t.1).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2009-09-24, 19,29 val. V. M. nustatytas 3,0 promilių girtumas (b.1.33, t.1).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 5079/09(01) matyti, kad V. M. kraujas paimtas 2009-09-24, 20,40 val. Jo kraujyje rasta 1,92 promilės etilo alkoholio (b.1.36,t.1).
Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro, ekspertizės akto 2009-12-03, Nr. 11-2890(09) matyti, kad tikėtina, jog automobilis „BMW 530“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamas V. M. susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ vairuojamo K. R., metu važiavo nemažesniu kaip 110 km/h greičiu (b.1.98-102,t.1). Teisiamojo posėdžio metu specialistas H. V. patvirtino savo duotą išvadą, papildomai paaiškino, jog nukentėjusių atstovo adv. R. J. pateiktas paskaičiavimas dėl nurodyto BMW greičio smūgio metu - 134,7 km/h neprieštarauja jo duotai išvadai. Viršutinės greičio ribos negali nurodyti.
Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. M. patvirtino savo duotus parodymus, parodė vietą Kėdainių r. Koliupės k. ( 4 kilometras), parodė kokia kryptimi jis važiavo- t.y. važiavo nuo Kėdainių m. pusės link Aristavos, dešiniąja kelio dalimi, parodė kokia kryptimi važiavo a/m į kurį atsitrenkė- a/m važiavo taip pat ta pačia kryptimi ir ta pačia eismo juosta, parodė vietą kur jis atsitrenkė į a/m Opel Astra (b.l.110-112,t.1).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jis kaltu pats prisipažino, be jo pilno prisipažinimo kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti KET taisyklių 9, 132, 136.1 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. R. ir automobilio „Opel Astra“ keleivė Stanislava H. R. žuvo, o kartu važiavusiai E. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t.y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16str.3d.). Nors kaltinamojo padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio , būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), viršijo leistiną 90 km/h greitį 20 km/h ( 136.1), nepasirinko saugaus atstumo bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje važiavusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį kiemą automobilį. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad specialistas, ekspertizės akte davė tikėtiną išvadą, jog automobilis „BMW 530“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamas V. M. susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ vairuojamo K. R., metu važiavo nemažesniu kaip 110 km/h greičiu (b.1.98-102,t.1), tai specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog nurodyti tikslaus greičio, t.y. viršutinės greičio ribos, negali, bei nurodė, jog a/m BMW greitis smūgio metu galėjo būti ir 134,7 km/h, pagal pateiktą adv. R. J. paskaičiavimą ir tai neprieštarauja jo duotai išvadai. Pats kaltinamasis nurodo, kad važiavo apie 100 km/h greičiu, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. T. nurodė, kad kaltinamasis galėjo važiuoti 120-140 km/h greičiu. Teismas turi tiksliai nustatyti nusikalstamų veiksmų apimtį, konkrečius padarinius, nes esant nekonkrečiam kaltinimui būtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Teismas daro išvadą, kad sąvoka „ ne mažesniu kaip 110 km/h greitis“ yra neaiški, todėl ir specialistas paaiškino, jog jis davė tikėtiną išvadą. Kadangi byloje yra prieštaravimų dėl viršyto greičio, o teismas prielaidomis remtis negali, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimą „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių, padarytos išvados turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad byloje išanalizavus įrodymų visetą, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis viršijo leistiną 90 km/h greitį 20 km/h. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 6 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra sąlygų visumos pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino dalį žalos. Pagal BK 59str.1d.3p. kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (Lietuvos ATB bylų skyriaus 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes ( BK 54-64str.) apžvalga, išvadų 14p.) Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas remdamasis BK 59str.1d.3p. nustato atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo. Tačiau LR BK 59str.2d. nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina tik dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. ( LAT kasacinė byla Nr. 2K-420/2007, 2K-77/2009); Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo visiems nukentėjusiems sumokėta 10 000 litų, bei civ. atsakovo UAB „BTA draudimo“ V. R. išmokėta 1548 Lt, 690,59Lt, D. R. galutinė išmokėta draudimo išmoka – 5545,93Lt, bei 800 EUR, Ž. J. -4006,08 Lt, nėra pakankamai didelė palyginus su nukentėjusių A. R. ir D. R. byloje esančiais pareikštais civ. ieškiniais – 202 500 Lt (b.l.67,t.1), bei 255 000 Lt (b.l.73, t.1), nukentėjusių atstovas adv. R. J. nurodė, kad minėti nukentėję civ. ieškinius šioje byloje prašo palikti nenagrinėtus, nes dar ir tikslins, bei nurodė, kad jo atstovaujami nukentėję G. R., kuris yra neįgalus, E. R. bei Ž. J. civ. ieškinius reikš CPK tvarka, bei nurodė, kad kaltinamasis kuris buvo verslininkas, turėjo savo įmonę, atlygino nukentėjusiems labai nedidelę dalį žalos, bei buvo nenuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad dėl kaltinamojo padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Žmogaus žūtis yra BK 281str.6d. numatytas nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis- veikos padarinys, todėl vieno žmogaus žūtis negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikavimo, tačiau išryškina padarytos veikos padarinius, didina veikos pavojingumą. Nors padaryta kaltinamojo nusikalstama veika neatsargi, tačiau ji pasireiškė grubiu KET pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio ir tai sukėlė itin sunkias pasekmes - žuvo du žmonės, bei mažametei E. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata veika (LAT kasacinė byla Nr. 2K-188/2009); šią sunkinančią aplinkybę sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tik nebuvo kvalifikuoti kaip sunkinanti aplinkybė ( Lietuvos ATB bylų skyriaus 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes ( BK 54-64str.) apžvalga, išvadų 12p.) .
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus ( BK 11str.), tačiau pasekmės sunkios, kaltinamasis nusikalto, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ignoruodamas elementarias eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį su itin sunkiomis pasekmėmis – du žmonės žuvo, mažametei nukentėjusiai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad be tėvų priežiūros liko neįgalus žuvusiųjų pilnametis sūnus G. R. gim.1970 m. kuriam nuo 2005 m. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ( pagalbos) poreikis (b.l.110,t.2). Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.131-133, t.1); jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiems dalį žalos -10000 Lt, atsiprašė nukentėjusių. Kaltinamasis yra individualios V. M. įmonės savininkas, išsituokęs, išlaiko nepilnametę dukrą Ievą gim. 1993-02-06 (b.l.81); iš pateiktos kaltinamojo gynėjo VšĮ Kėdainių ligoninės V. M. epikrizės matyti, kad kaltinamasis yra ligotas, serga 1 tipo cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos (b.l.111,t.2), tačiau teismas taip pat daro išvadą, kad kaltinamasis žinodamas apie savo ligas, būdamas neblaivus vairavo a/m, padarė eismo įvykį su itin sunkiomis pasekmėmis, tai rodo, kad jis nebuvo rūpestingas, apdairus, atidus žmogus. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61str nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, bei atsižvelgus į visas aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindo skirti l/a bausmę didesnę nei sankcijos vidurkis, tačiau artimą sankcijos vidurkiui ( sankcijos vidurkis pagal BK 281str.6d. yra l/a 5m. 1mėn.15d.). Taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 75str. nėra pagrindo, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatyta realią laisvės atėmimo bausmę. LR BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005), be to ir Lietuvos ATB bylų skyriaus 2008-02-15 Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (BK 75str. ir 92str.) išvadų 8.3p. konstatuota, kad nepritartina teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles, ir pan. ir sukėlus labai sunkius padarinius, pvz. bylose dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 281str., kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūna žmogus ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Kaltinamajam bausmę skirtina atlikti atviroje kolonijoje (LR BVK 90str.). Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (LR BK 67 str.3 d. BK 68 str.1d.) – atėmimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę .
Nukentėję V. R. ir D. R. byloje yra pareiškę civ. ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 202 500 Lt sumai (b.l.67,t.1), bei 255 000 Lt sumai (b.l.73,t.1), abu nukentėję bei jų atstovas adv. R. J. teismo prašo civ. ieškinių šioje byloje nenagrinėti, nes jie bus tikslinami, prašo palikti teisę su ieškiniu kreiptis CPK tvarka. Kadangi abu nukentėję tikslins pateiktus civ. ieškinius, t.y. tiek turtinei, tiek neturtinei žalai apskaičiuoti reikia papildomų duomenų. Esant minėtoms aplinkybėms, sutinkamai su LR BPK 115 str. 2 d. nukentėjusių civ. ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliekami nenagrinėti, pripažįstama nukentėjusiems V. R. ir D. R. teisė į civ. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusių G. R., E. R. ir Ž. J. atstovas adv. R. J. bei pati nukentėjusi Ž. J. šioje byloje civ. ieškinio iki įrodymų teisme tyrimo pradžios nepateikė ( LR BPK 112str.1d.) , jie nurodė, kad jiems tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra padaryta, tačiau jie civ. ieškinį reikš CPK tvarka.
Sutinkamai su LR BPK 105str. 106str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos: 58,14Lt ( pašto )išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,
nusprendė:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281str. 6 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems (5) metams šešiems (6) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei kardomosios priemonės – suėmimo, laiką nuo 2009-09-24 iki 2009-10-02.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67str.3d., BK 68 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. M. naudotis specialia teise - atimti teisę vairuoti transporto priemonę trejiems (3) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo dienos. Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje (LR BVK 90str.).
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą ( paso, asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo) paikti iki įsiteisės nuosprendis.
Nukentėjusių V. R. ir D. R. civ. ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 202 500 Lt sumai bei 255 000 Lt sumai palikti nenagrinėtus, pripažinti nukentėjusiems teisę į civ. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš nuteistojo V. M. proceso išlaidas - 58,14 Lt valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.