- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-196-258/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- I. S., L. S., B. U., E. U.
- Atsakovas
- L. G., M. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. ieškinį atsakovams L. G., M. G. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė solidariai iš L. G. ir M. G. priteisti I. S. ir L. S. 17 129,8 Eur sumą reikalingą ištaisyti/pašalinti nustatytiems Buto Nr.2 defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,8 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, viso 18 068,6 Eur ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. B. U. ir E. U. prašė priteisti 19 899,5 Eur sumą reikalingą ištaisyti/pašalinti nustatytiems Buto Nr.1 defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,8 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, viso 20 838,3 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gautas atsakovų prašymas skirti byloje teismo statybų ekspertizę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskyrė pakartotinę teismo statybų ekspertizę buto, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau - Buto 1) ir buto, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau - Buto 2), kurią atlikti pavedė teismo ekspertui S. M.. Teismas bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį dalyje, kuria nuspręsta bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus atlikta ekspertizė ir dalyje, kuria ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui S. M. panaikinti. Bylą dalyje dėl eksperto paskyrimo pakartotinei ekspertizei atlikti grąžinti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
4.1. pirmosios instancijos teismas, sprendęs skirti pakartotinę ekspertizę, turėjo tiek ieškovams, tiek ir trečiajam asmeniui (pažymėtina, jog tretysis asmuo posėdyje nedalyvavo) suteikti galimybę pasiūlyti kitų ekspertų kandidatūrą(as), pateikti klausimus ekspertui ir tik po to galutinai suformuluoti klausimus ir paskirti ekspertą (CPK 212, 213 str.).
4.2. Būtinumo sustabdyti bylą nėra, kadangi byla nagrinėjama jau daugiau nei 1,5 metų, t.y. ieškinys teismui pateiktas 2018-04-09. Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys teismui yra pateikę prašymus dėl eksperto D. K., eksperto S. Š., M. J. apklausos. Šalys byloje iki šiol nėra pateikę paaiškinimų. Teismui paskyrus pakartotinę ekspertizę byloje nėra kliūčių šiuos procesinius veiksmus atlikti. Be pagrindo sustabdžius bylą vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, pažeidžiami ieškovų teisėti interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Juo labiau, jog ieškovų nuomone žiemos metu objektyviai nėra galimybė tinkamai apžiūrėti ginčo objektų ir fiksuoti defektus, dėl ko ekspertizės atlikimas gali ženkliai užtrukti, dėl ko procesas tik dar labiau užsitęs.
4.3. Byloje pateiktos dvi teismo ekspertų kvalifikaciją turinčių ekspertų (D. K. ir S. Š.) išvados. Pakartotinės ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai L. G. ir M. G. prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria civilinėje buvo paskirta pakartotinė ginčo objektą ekspertizė, nutraukti. Ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teisino 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria buvo sustabdyta civilinė byla atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
5.1. Skundžiama nutartis dėl pakartotinės ekspertizės civilinėje byloje skyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas. Atitinkamai, ieškovai neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties. Tokiu atveju, nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl skundžiamos nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą, yra nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
5.2. Teismas, pirmąją ginčo objektų ekspertizę atlikti paskyręs ieškovų pasiūlytam ekspertui, nepažeisdamas lygiateisiškumo principo pakartotinei ginčo objektų ekspertizei atlikti privalo paskirti atsakovų pasiūlytą ekspertą. Tokiu būdu, ieškovų argumentai, kad teismas nesudarė galimybės ieškovams pateikti nuomonę dėl eksperto kandidatūros, net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir laikytų šiuos argumentus pagrįstais, tampa neaktualūs.
5.3. Trečiasis asmuo nedalyvavo civilinėje byloje vykusiuose teismo posėdžiuose, taip pat neteikė teismui prašymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kas patvirtina, jog trečiasis asmuo savo pozicijos dėl dalyvavimo civilinėje byloje, išreikštos atsiliepime į ieškinį, nėra pakeitęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo nėra suinteresuotas civilinės bylos eiga. Atitinkamai, trečiojo asmens teisės skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos.
5.4. Atsakovų vertinimu, yra nemaža tikimybė, kad eksperto S. M. paskirto atlikti pakartotinę ginčo objektų ekspertizę, ekspertizės išvados nesutaps su civilinėje byloje jau esančiomis ginčo objektų vertinimo aktų bei atliktos ekspertizės išvadomis. Tokiu atveju civilinėje byloje gali būti svarstytinas klausimas ir dėl poreikio teismo posėdžio metu apklausti ekspertą S. M.. Nepaskyrus pakartotinės ekspertizės civilinėje byloje bei nesustabdžius civilinės bylos iki kol bus atlikta pakartotinė ekspertizė, atsakovų vertinimu, iškiltų grėsmė, kad civilinėje byloje nebus priimtas teisingas sprendimas ir nebus pasiekti civilinio proceso tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl eksperto kandidatūros
7. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
8. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui S. M.. Tačiau CPK nenumato galimybės apskųsti nutartį paskirti byloje ekspertizę, taip pat nenumato galimybės apskųsti nutartį dėl eksperto parinktos kandidatūros. Ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
9. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nutarties dalys dėl teismo ekspertizės paskyrimo (parenkant eksperto kandidatūrą, suformuluojant klausimus ekspertui), taip pat galimų ekspertizės išlaidų padengimo (paskirstymo) užtikrinimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu (dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą), apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų su ekspertize susijusių klausimų (ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, paskirto eksperto kandidatūros ir ekspertui pateiktų klausimų (ne)tinkamumo, taip pat užstato (avanso) nustatymą reguliuojančių teisės normų taikymo), bylą išnagrinėjus iš esmės, apelianto nuožiūra galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-330/2015).
10. Remiantis tuo, kas aptarta, konstatuojama esant teisinį pagrindą apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui S. M., nutraukti.
Dėl civilinės bylos sustabdymo paskyrus ekspertizę
11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.
12. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs pakartotinę statybų ekspertizę, civilinę bylą sustabdė.
13. Pagal CPK 212 straipsnį, ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi. Taigi, ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas iki bus gauta eksperto išvada klausimais, į kuriuos atsakyti teismas pripažino esant reikalinga.
14. Atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijama pirmosios instancijos nutarties dalimi sustabdžius bylos nagrinėjimą bus vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindo taikymo ir motyvuojamoje nutarties dalyje nurodęs, kad bylos sustabdymą taiko būtent dėl skiriamos ekspertizės ir iki ši bus atlikta, iš esmės teisingai įvertino šio instituto taikymo išimtinumą bei ekspertizės išvadų reikšmę teisingam šalių ginčo išnagrinėjimui, kuris yra prioritetinis CPK tikslas, lyginant su proceso operatyvumu. Ginčas byloje kilo dėl pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų, ieškiniu keliamas atsakovų, kaip nekilnojamųjų daiktų statytojų ir pardavėjų atsakomybės klausimas, dėl per įstatyme nustatytą garantinį terminą atsiradusių trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų atlyginimo. Ieškovai nurodė eilę nekilnojamojo daikto trūkumų, kelia klausimus dėl jų šalinimo kaštų. Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir vienu iš argumentų nurodo, kad ieškovų nurodomi defektai galėjo būti ieškovų netinkamo pastato eksploatavimo pasekmė. Taigi, akivaizdu, kad kilo poreikis išsiaiškinti byloje defektų atsiradimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės metu nustatytos aplinkybės dėl faktiškai ginčo esmės ir vertinant jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali turėti įtakos ieškinio reikalavimų (nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų priteisimo) išnagrinėjimui ir jo pagrįstumo įvertinimui. Be to, atsakovai, prašydami skirti pakartotinę ekspertizę, ginčija pirmosios ekspertizės išvadas, todėl spręstina, kad tol, kol nebus atlikta pakartotina ekspertizė, bylos nagrinėjimas nebus galimas dėl bylai reikšmingų įrodymų nebuvimo (pakartotinės ekspertizės išvadų).
15. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su bylos sustabdymu, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamas pirmos instancijos nutartis. Todėl ieškovų atskirasis skundas atmetamas, paliekant skundžiamą teismo nutartį šioje dalyje nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų I. S., L. S., B. U., E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui S. M., nutraukti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.