Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.18.11; 2.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2025 m. birželio 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Gulbickienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent – ji, nuo 2018 m. liepos 18 d. iki šiol, eidama Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir to paties straipsnio 2 dalies nuostata, jog „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybė reglamentuojančius teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, neužtikrino, kad buhalterinės apskaitos dokumentai būtų tvarkomi laikantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (...)“, 145 straipsnio 2 dalies „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkinės operacijas pateikimą vyriausiajam (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, aplaidžiai organizavo ir tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes:

- į UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą įtraukti buvo pateikti ir įtraukti apskaitos dokumentai be atskaitingo asmens parašų: 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderis Nr. 225 dėl I. K. išmokėto 349,76 Eur darbo užmokesčio be atskaitingo asmens, t. y. I. K. parašo; 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 226 dėl I. K. išmokėto 395,77 Eur darbo užmokesčio, be atskaitingo asmens, t. y. I. K. parašo, nors šių piniginių lėšų I. K. negavo, įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje padaryti nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12.1 straipsnio „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, nuostatų ir dėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 12 d.;

- 11-koje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., kurių bendra suma 51 706,03 Eur, iš jų vienu kasos pajamų orderiu atvaizduotas priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 950 Eur ir 10-imt kasos pajamų orderių, kuriuose įformintas pinigų priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 756,03 Eur, skiltyje „Gavo kasininkas I. K.“ parašo nėra, taip pat šie orderiai yra su kasos pajamų orderio kvitu (šaknele), kuri turėtų būti, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) 10 straipsnio nuostatas „Pinigų priėmimas į kasą įforminimas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamos kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas“, pateikta pinigus įnešusiam asmeniui, taip pat 2019 m. sausio 29 d. Kasos pajamų orderis Nr. LB Nr. 0000051 dėl 3 000 Eur sumos priėmimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, be atskaitingo asmens, I. K. parašo ir visos šios gautos lėšos nebuvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, dėl ko negalima patvirtinti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje atvaizduotos kasos pajamų operacijos laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., kurių bendra suma 51 706,03 Eur ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., kurių bendra suma 3 000 Eur, iš viso laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. suma 54 706,03 Eur, teisingos. Tokiu būdu nesivadovavo Taisyklių 10 straipsnio nuostatomis, pagal kurias „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. <...> Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje padaryti įrašai nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12.1 straipsnio „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2020 m. spalio 2 d.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 13 d. apklausta kaltinamoji I. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neginčija, jog aplaidžiai organizavau apskaitą, kad neužtikrino, kad apskaitos dokumentai būtų tinkamai supildyti, kad būtų padėti mano parašai dokumentuose ir būtų pateikti buhalterei. Apie tai, kad ji buvo 2019 m. vasario 1 d. Sodros išdarbinta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, ji nežinojo. Apie tai, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kurioje nuo 2018 m. liepos mėnesio ėjo direktorės pareigas, ji sužinojo tik tada, kai kreipėsi į Antakalnio polikliniką dėl gydymo paslaugų suteikimo. Tuo apsilankymo (duomenys neskelbtini) metu administratore pasakė, kad ji nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimo, todėl negali gauti nemokamų paslaugų. Tuomet paskambinau V. G. ir paaiškino, kad iškilo tokia situacija, kad jai nesuteikia nemokamai gydymo paslaugų, nes ji nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, ir paklausė, kodėl tokia situacija įvyko. V. pasakė, kad išaiškins, kad skambins UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei N. L. ji dabar neatsimena kaip išsisprendė ši situacija. 53 756, 03 Eurų, kuriuos nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d., ji gavo grynais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės išrašytų kasos išlaidų orderiuose, ji juos paimdavo dalyvaujant V. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, Vilniuje. Ar minėtos lėšos nebuvo įneštos į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nežinojo. Tas lėšas išleido V. G. savo reikmėms, jis sakydavo, kad reikia verslui. Ji negalėjo niekaip paveikti V., kad elgtųsi su pinigais kitaip. Ji net nežinojo, kad lėšas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikia grąžinti į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nes neturėjo patirties vadovaujant įmonei. Galbūt, jeigu V. nebūtų jos šeimos narys, jį domėtųsi, kaip direktorius turi elgtis su pinigais. Jeigu ji būtų žinojusi, kad buvo Sodros išdarbinta ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, ji nepasirašinėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderiuose nurodytai sumai t.y., 53 756, 03 Eurų, ji nepasirašė. Dabar neatsimena ar V. G. buvo jai atvežęs Kasos pajamų orderius 53 756,03 Eurų sumai, bet spėja, kad ne, jeigu juose nėra jos parašų. Ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, negaudavau jokio atlyginimo. Kasos išlaidų orderiuose Nr. 225, „Atlyginimas“ 2019 m. sausio 10 d. - 349,76 Eurų, ir 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 226 359,77 Eurų, nepasirašė ir minėtų pinigų negavo, sau šių lėšų neišmokėjo. Ji nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektronine bankininkyste, naudotis slaptažodžiu generatoriumi galėjo tik N. L. ir A. G.. Ji kartais mokėdavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono paslaugas terminale iš šeimos lėšų, tai negali būti jokios kalbos apie slaptažodžių generatorių. Ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neturėjo faktiškai atlikti direktorės pareigas. Jai tiesiog V. G. įsakmiai pasakė, kad nuo tam tikros dienos eis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas. Ji nežinojo, kad kaip direktore ji privalau organizuoti įmonės apskaitą, organizuoti įmonės veiklą. V. G. pasakė jai, kad jis viską UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkys. Ji niekada nesidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nebendravo su šios įmonės buhaltere N. L.. Ji nenutraukė buhalterinių paslaugų sutarties su N. L., nežinojo, kad turėjo taip padaryti. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nevykdoma nuo V. G. mirties (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 20 d. įtariamąja apklausta I. K. parodė, kad kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta. Ji, kaip įmonės direktorė, jokių sprendimų nepriiminėjo, viskam vadovavo V. G.. Jeigu reikėdavo kažką pasirašyti, kartais jis atsiveždavo dokumentus į namus ir pasakydavo jai, kur reikia pasirašyti. Ji pasitikėjo V. G., todėl dokumentus pasirašinėjo, net neskaitydavo, į jų turinį nesigilino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterė buvo N. L., tačiau jos nebendravo. Ji nežino, kokį turtą turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai net nerūpėjo. Ką būtent pasirašydavo, neprisimena. Visi dokumentai buvo pasirašyti dalyvaujant V. G.. Ji niekada jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pati, be V. žinios, nepasirašinėjo. Buhalterė N. L. yra G. G. draugė, visus įmonės dokumentus ji atiduodavo, kaip paaiškėjo, G. G., o jai, kaip direktorei, jokių dokumentų neperdavė. Ji ją paprasčiausiai ignoruodavo. Apie 2018 m. V. G. perrašė jai 17 procentų savo akcijų, kokios įmonės, neatsimena. Sandoris buvo patvirtintas notaro. Vėliau, dar V. G. būnant gyvam, akcijos buvo parduotos, bet kokiai įmonei, nežino. Avansas už pardavimą buvo pervestas į jos sąskaitą, nes visos V. G. sąskaitos tuo metu buvo areštuotos. Ji atidavė jam savo banko kortelę, kuria jis laisvai disponavo. Jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos jai patikėtos nebuvo ir jos žinioje nebuvo. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų ji nėra pasisavinusi. Ji tikrai V. prašymu pasirašinėdavo orderius dėl pinigų gavimo, tačiau ji tik pasirašinėdavo, o pinigus pasiimdavo pats V.. Jis jai sakydavo, kad pinigai jam reikalingi verslui ir ji neturėjo pagrindo suabejoti jo žodžiais. Jis buvo jos faktinis vyras ir vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Pasiimdamas pinigus, sakydavo jai, kad pats susitvarkys su buhalterija. V. buvo labai valdingas žmogus, visus sprendimus priimdavo pats ir dėl jų su ja nesitardavo. Sumos, dėl kurių pasirašinėdavo buvo nemažos – du, trys, penki tūkstančiai eurų, ji buvo tikra, kad jų jam reikėjo verslui, kad jis žino, ką daro, jos neapgaus. Pinigų t. y. 53 756,03 Eurų, kurių pasisavinimu yra įtariama, negavo, juos gavo V. G. ir jais disponavo savo nuožiūra. Nuo 2018 metų oficialiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitoje „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik 2021 metais. 2020 m. gruodžio mėnesį už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančias akcijas, kokiai įmonei negali pasakyti, nes neatsimena, įgijo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 56 000 Eur, bet ne už lėšas, kurių pasisavinimu yra įtariama. Susipažinusi su 2023 m. vasario 23 d. specialisto išvada šioje byloje, ji sužinojo, kad tiek A. G. buvo pervedamos lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavyzdžiui 24 990 Eur, tiek pats V. skolindavosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dabar yra V. G. 351 110 Eur įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jai žinoma, jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtų lėšų pervedimus, nėra, o tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai padaryta žala.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 15 d. papildomai įtariamąja apklausta I. K. parodė, kad kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta. 2020 m. gruodžio 23 d. iš banko „(duomenys neskelbtini)“, jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 000 Eur į A. T. įmonę, berods UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitą jo įmonę. Ji gauna palūkanas nuo tos sumos iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumos visada yra skirtingos. Ji išsilaiko iš gaunamų palūkanų bei gauna kiekvieną mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ minimalų atlyginimą. Ji turi sudariusi su UAB „NT draudimo grupė“ darbo sutartį, eina vadybininkės pareigas. Jos vardu yra registruotos trys transporto priemonės, o būtent: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų tai yra jos nuosavybė, buvo sudaryta dovanojimo sutartis dėl šios mašinos su D. L., bet ji yra neaktuali ir panaikinta, kadangi sandoris turėjo būti įformintas pas notarą, o tuo metu jis ten nebuvo registruotas; automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir jos, šią mašiną atvarė sugyventinis V. G., pasakė, kad tai jo draugo automobilis, kad tas draugas skyrėsi ir tą mašiną registravo jos vardu. Prieš penkiolika metų V. pateko su šia mašina į eismo įvykį ir kur ši mašina yra šiuo metu, jai nėra žinoma. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra jos tėvo dovana, buvo padovanotas gal prieš 20 metų, bet kiek jai žinoma, mašina prieš daug metų V. G. pardavė, nežino kam. Automobilius „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalėjo išregistruoti nauji savininkai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 20 d. papildomai įtariamąja apklausta I. K. parodė, kad apie tai, kad ji buvo 2019 m. vasario 1 d. „Sodros“ išdarbinta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, nežinojo. Apie tai, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kurioje nuo 2018 m. liepos mėnesio ėjo direktorės pareigas, ji sužinojo tik tada, kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl gydymo paslaugų suteikimo. To apsilankymo (duomenys neskelbtini) metu, administratorė pasakė, kad ji nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl negali gauti nemokamų paslaugų. Tuomet paskambino V. G. ir paaiškino, kad iškilo tokia situacija, kad jai nesuteikia nemokamai gydymo paslaugų, nes nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir paklausė, kodėl tokia situacija įvyko. V. pasakė, kad išsiaiškins, kad skambins UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei N. L.. Ji dabar neatsimena kaip išsisprendė ši situacija. Norėtų pažymėti, kad 53 756, 03 Eurų, kuriuos nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d. ji gavo grynais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės išrašytų kasos išlaidų orderiuose, ji juos paimdavo dalyvaujant V. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, Vilniuje. Ar minėtos lėšos nebuvo įneštos į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nežinojo. Tas lėšas išleido V. G. savo reikmėms, jis sakydavo, kad reikia verslui. Ji negalėjo niekaip paveikti V., kad elgtųsi su pinigais kitaip. Ji net nežinojo, kad lėšas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikia grąžinti į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nes neturėjo patirties vadovaujant įmonei. Galbūt, jeigu V. nebūtų jos šeimos narys, ji domėtųsi, kaip direktorius turi elgtis su pinigais. Jeigu ji žinotų, kad buvo „Sodros“ išdarbinta ir nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, ji nepasirašinėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderiuose nurodytai sumai t. y. 53 756, 03 Eur, ji nepasirašė. Dabar neatsimena, ar V. G. buvo jai atvežęs Kasos pajamų orderius 53 756, 03 Eur sumai, bet spėja, kad ne, jeigu juose nėra jos parašų. Ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, negaudavo jokio atlyginimo. Kasos išlaidų orderiuose Nr. 225, „Atlyginimas“ 2019 m. sausio 10 d. – 349,76 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 226 359,77 Eur, nepasirašė ir minėtų pinigų negavo, sau šių lėšų neišmokėjo. Ji nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektronine bankininkyste, naudotis slaptažodžiu generatoriumi galėjo tik N. L. ir A. G.. Ji kartais mokėdavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono paslaugas terminale iš šeimos lėšų, tai negali būti jokios kalbos apie slaptažodžių generatorių. Ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neturėjo faktiškai atlikti direktorės pareigų. Jai tiesiog V. G. įsakmiai pasakė, kad nuo tam tikros dienos eis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas. Ji nežinojo, kad kaip direktorė ji privalo organizuoti įmonės apskaitą, organizuoti įmonės veiklą. V. G. pasakė jai, kad jis viską UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkys. Ji niekada nesidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nebendravo su šios įmonės buhaltere N. L.. Ji nenutraukė buhalterinių paslaugų sutarties su N. L., nežinojo, kad turėjo taip padaryti. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nevykdoma nuo V. G. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 9 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalimi, apklausta I. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininkės pareigose. Ar jos sugyventinis V. G. buvo su šia įmone kažkaip susietas, jai nėra žinoma. Su V. G. susipažino (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). pradėjo gyventi kartu, tačiau iš karto nebuvo pastovaus nuolatinio gyvenimo kartu, jis kartais gyveno (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Šiame name gyveno jo buvusi žmona G. G., su kuria išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. liepą. Nuo (duomenys neskelbtini) m. prasidėjo pastovesnis gyvenimas kartu su V. G.. Iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, bet kažkur nuo 2010 m. su sugyventiniu ir dukra persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kai atsikraustė gyventi į kaimą, buvo pastatyta balandinė ir pavėsinė. Pastatų statybos pradėtos apie 2006 m., žemės sklypas registruotas V. G. vardu. V. G. su pirma žmona sutarė gerai, jų santykiai buvo draugiški, padėdavo tiek finansiškai, tiek morališkai. Sakė, kad jam jos gaila, nes ji yra jo dviejų vaikų mama ir kitaip su ja pasielgti negali. Su vaikais sutarė gerai. Jaunesnysis gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su motina ir tėvu (kai tėvas būdavo namuose). Tėvas finansiškai padėdavo, A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi. Tačiau kai namuose, garaže, policija rado narkotikus, kurie priklausė A., tai nuo to laiko tėvas labai supyko ir atleido A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskyrė ją. Su vyresniuoju V. G. sūnumi bendravo, tačiau jis nuo (duomenys neskelbtini) metų išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir mokėsi, tačiau, kiek žino iš sugyventinio kalbų, kad sugyventinis mokėjo už sūnaus mokslus, tačiau su vyresniuoju sūnumi sugyventinis praktiškai nebendravo, net per šventes nepasveikindavo. Galimai nuo (duomenys neskelbtini) V. G. ją paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Iki to įmonės direktoriumi buvo A. G.. Šios įmonės akcininkas buvo V. G. vyresnysis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatiškai buvo atleista, nes kiek suprato, nebuvo mokami mokesčiai. Ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, jokių sprendimų nepriiminėjo, viskam vadovavo V. G.. Jai reikėdavo kažką pasirašyti kaip direktorei, tai atveždavo į namus ir pasakydavo, kad reikia parašų. Net neskaitydavo už ką ji pasirašinėjo, pasitikėjo sugyventiniu, todėl į dokumentų turinį nesigilino. Ji tikėjo, kad V. G. niekada niekur nepakiš ir dokumentus ramia sąžine galėjo pasirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo (duomenys neskelbtini), susijusi su patalpų nuoma. Įmonės buhalterė buvo N. L.. Apie tai, kad ji yra įmonės direktorė žinojo sūnus A., mano, kad žinojo ir G. G.. Ji nežino, kokį turtą turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai net nerūpėjo. V. G. atveždavo pasirašyti orderius, kurių pagrindu buvo priimti pinigai, tačiau už ką jis gaudavo tuos pinigus, ji nežino. Neprisimena kitų dokumentų. Su V. G. yra vykę pas notarus, kur pasirašė sutartį dėl to, kad jai buvo perleistos turimos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, 17 procentų akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau jokių akcijų neturėjo. Visi dokumentai pasirašyti tiek notariškai, tiek namuose dalyvaujant V. G.. Ji niekada, jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pati be V. žinios nepasirašinėjo. Ar V. G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ir ar kokių nors kitų įmonių buvo akcininku, nežino. V. nepasakojo niekada apie savo verslo reikalus ir neaptarinėjo. Tyrėjos parodytą 2018 m. liepos 31 d. susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo pasirašė, nes jai V. pasakė. Pasirašyme dalyvavo ji, V. G., A. T. ir notarė D.. Ar kas nors žinojo apie šios sutarties pakeitimo pasirašymą, nežino, galimai V. galėjo pasakyti G. G., sūnui A., tačiau to tvirtinti negali. V. nesakė, kam šis sutarties pakeitimas reikalingas. A. T. buvo V. verslo partneris, jie seni pažįstami, tačiau kokius verslus tvarkė, pasakyti negali. Vyras mirė (duomenys neskelbtini), o jai pinigai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 17 procentų buvo sumokėti po Naujųjų metų, tikslios datos neprisimena. Už akcijas kaip avansas 50 000 Eur buvo sumokėta dar esant V. gyvam, pinigai buvo pervesti į jos asmeninę sąskaitą, esančią SEB banke 2020 m. gruodžio pradžioje. Bankas prašė pagrįsti pinigų teisėtumą. Be to, kai buvo pervesti 50 000 Eur į sąskaitą, V. atidavė savo banko kortelę, kurią jis laisvai disponavo ir žino, kad iš tų pervestų pinigų buvo išpirktas V. G. priklausantis auksinis žiedas su briliantu iš A. K.. V. buvo užstatęs šiam asmeniui, nes K. buvo paskolinęs pinigų V. ir kaip garantą V. užstatė savo žiedą. Kai buvo gautas avansas už akcijas, V. iš karto iš tų gautų pinigų išpirko žiedą. V. turėjo skolų, tačiau dėl ko tos skolos susidarė, pasakyti negali. Prie skolų prisidėjo ir tai, kad V. lošdavo kazino. Kelis kartus teko kartu su V. eiti į briliantinio klubo banketus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Todėl pas V. tai būdavo pinigų, tai nebūdavo. Likusi pinigų suma apie 600 000 Eur jai buvo išmokėta po vyro mirties, 2021 m. pradžioje. Pinigai buvo sumokėti iš karto, pervesti į jos banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šių gautų pinigų ji grąžino V. skolas A. D., ji jai perdavė grynais 4 000 Eur, taip pat grąžino skolą už akmenų skaldymą žmogui, tačiau jo vardo nežino, jam sumokėjo apie 1 300 Eur. Iš 50 000 Eur, kurie buvo pervesti kaip avansas už akcijas, jai liko apie 3 000 – 4 000 Eur, kuriuos panaudojo laidotuvėms, nes viena palaidojo V.. Nei pirmoji žmona, nei vaikai neprisidėjo finansiškai prie laidotuvių. Laidotuvėse dalyvavo pirmoji žmona, sūnūs nedalyvavo. Pinigus iš kortelės V. išleido skoloms padengti, jai nesakė kam jis juos išleidžia. Ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, neturėjo prieigos prie įmonės sąskaitos, jokių internetinės bankininkystės prisijungimų, generatoriaus neturėjo. Visus prisijungimus turėjo N. L.. Ar vyras turėjo tuos prisijungimus, nežino, jis prašydavo A. padėti prisijungti. Nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kasą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė N., tačiau negali pasakyti, kur buvo laikomi įmonės buhalteriniai dokumentai. Kelis kartus kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė vyko į N. namus pasirašyti dokumentų. Kai vyras mirė, ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė jokių įmonės buhalterinių dokumentų neperėmė, jų net nematė, jie, kaip ji galvoja, turėtų būti pas buhalterę. Tačiau galimai kažkokie „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai galėjo būti lagamine, kuris buvo laikomas pas jų draugus A. ir A. D., tačiau to lagamino turinio nežino. Po vyro mirties, 2020 m. gruodžio 16 d. pas ją į sodybą (duomenys neskelbtini), apie 05.00 val. atvyko A. G., D. Š. ir kažkoks trečias vyras, kurio duomenų nežino. Atvykimo priežastis – atsiimti tėvo dokumentus, žiedą, apie kurį aukščiau minėjo (auksinis su deimantu), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, užregistruotą G. G. vardu. Ji (I. K.) atnešė visus turimus dokumentus A., kuris kartu su Š. atsirinkę segtuve buvusius dokumentus, juos pasiėmė, tačiau, kokie ten dokumentai, nepasakys, nežino. Taip pat nufotografavo kitus dokumentus ir jos asmeninius. Pareikalavo grąžinti raudonos spalvos papkę, kurią prašė grąžinti ir G., ir advokatė I. M. (ji buvo V. G. advokatė, dėl neįvykdyto sandorio, nes V. reikalavo grąžinti avansą sumokėtą). To susitikimo metu nebuvo perduotas lagaminas, nes kaip minėjo, jis buvo pas jų draugus. Be to, kai visi atvažiavo į sodybą, A. G. pasakė skambinti A. T.. Tačiau, dėl ko jam reikėjo skambinti, nežino. Be to, sakė, kad kai ji (I. K.) bus pas A. T. ofise, įrašytų pokalbį, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Apie pokalbio įrašymo pasiūlymą pasakė D. Š.. Po pokalbio sodyboje pasakė, kad nuvažiuos į Vilnių ir perduos pasiėmusi iš draugų V. lagaminą. Dėl žiedo ir dokumentų perdavimo joks perdavimo aktas nebuvo surašytas. Lagaminą perdavė 2020 m. gruodžio 16 d. apie pietus degalinėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ D. Š.. Lagamino perdavime dalyvavo ji ir Š.. Prie jos nebuvo atidarytas lagaminas, todėl pasakyti kas jame buvo, negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo kaime (duomenys neskelbtini). Po atliktų kratų šis antspaudas buvo atiduotas tyrėjai. Kratos metu paėmė ir kelis su „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus. 2020 m. gruodžio 18 d. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) su kažkokiu antstoliu, kurio nepažįsta, reikalavo įsileisti į kiemą, jos iškviesta policija išprašė iš kiemo. Tiksliai datos neprisimins, bet kelių dienų bėgyje atvažiavo Š. su įgaliojimu išvaryti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Atvažiavo kartu su antstoliu, buvo surašytas perdavimo aktas. Antstolis filmavo, fotografavo automobilį. Dar kartą Š. su antstoliu buvo atvykęs į sodybą 2021 m. liepos 22 d., kai vyko teismas civilinėje byloje dėl turto dalies nustatymo ir atidalijimo, davė leidimą užfiksuoti faktines aplinkybes sodyboje. Taip pat dalyvavo ir jos advokatas P. B.. Kiek prisimena, viskas buvo nufotografuota, pavėsinė, joje esantys daiktai, balandinė, pirtis, rūsys, baseinas. D. Š. nebuvo atvykęs į sodybą, tačiau po ankstyvo atvykimo pas ją į sodybą, ji pasamdė apsaugos įmonę, kuri sustatė kameras, visos paslaugos buvo apmokėtos pavedimais. Šiuo metu vyksta civilinė byla dėl turto dalies nustatymo ir atidalijimo. Šioje byloje ji yra ieškovė, o atsakovas yra A. ir V. G.. G. G. yra trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Civilinėje byloje yra pritaikytos laikinos priemonės visam turtui, priklausančiam V. G., todėl paveldėtojai negali priimti palikimo, kol nebus nustatyta jos dalis ar atmestas ieškinys. Šiuo metu paveldėtojai yra trys, tai yra iš pirmos santuokos du sūnūs A. ir V. bei dukra K. G. (2021 m. rugsėjo 15 d. baigėsi apeliacija dėl tėvystės nustatymo). V. G. disponavo butu, adresu (duomenys neskelbtini), sodyba, adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, motociklu „(duomenys neskelbtini)“, ginklais, kurie perduoti policijai saugoti po mirties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusios akcijos. Pinigų sąskaitoje neturėjo, kadangi jos visos sąskaitos buvo areštuotos dėl skolų, todėl 50 000 Eur avansas už „(duomenys neskelbtini)“ akcijas buvo pervestos į jos asmeninę sąskaitą. V. turėjo skolų, kiek tiksliai nežino. Name ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo įvairių senų daiktų, tačiau jie nebuvo įtraukti į antikvarinius daiktus, jie buvo pirkti kartu sendaikčių turgeliuose, parduotuvėse, kaip antikvariniai daiktai, todėl jokios vertės neturėjo. V. patiko tokius daiktus pirkti, taip pat jam dovanojo draugai. Ji visus šiuos senus daiktus yra surinkusi ir išvežusi draugams, saugojimui. Nes po rytinio ankstyvo Š. atvykimo į sodybą, bijojo, kad išvogs, todėl juos surinko ir išvežė saugojimui. Tarp daiktų yra saugomi seni šautuvai, kardai, šachmatų stalas su šachmatais, kavos staliukas su arklių statulėlėmis, kulkosvaidis „(duomenys neskelbtini)“, paveikslas gamtos peizažas (gal laivas, jūra), šie daiktai yra saugomi pas pažįstamus, o ikona, žvakidės yra sodyboje, karieta yra taip pat sodyboje, paslėpta. Ausinės grandinėlės su platina, su kryžiumi ir auksinė apyrankė su platina, jau seniai visas auksas parduotas ir pirkta mediena namo statybai. Laikrodis „(duomenys neskelbtini)“ buvo užstatytas B., kuri buvo V. draugo žmona, V. iš jų skolinosi pinigų, laikrodis užstatytas už 5 000 dolerių. Ji šio laikrodžio nėra mačiusi. Traktorius išvarytas pas kaimynus. B. jai girdėtas, matytas, žinojo iš V., kad kartu su A. G. važiuodavo pas B.. A., gali būti A. B.. A. buvo senas draugas V.. Apie V. susitikimus prieš pat mirtį su žmonėmis, ji nieko nežino. Paskutinę dieną prieš mirtį, V. buvo susitikęs su buvusią žmona G., kartu važiavo siuntinių išsiųsti vaikams, taip pat su V. ir K. pietavo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat žino, kad buvo susitikęs V. su B.. V. G. turėjo prieš 10 metų mikro insultą, 2020 m. liepos mėn. antras insultas, po ko jo sveikata prastėjo. Visą ligos laiką nei pirmoji žmona G., nei du sūnūs iš pirmos santuokos tėvo nelankė nei ligoninėje, nei sodyboje. Ji viena, padedant dukrai K., prižiūrėjo sugyventinį, juo rūpinosi. Viena organizavo laidotuves.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta N. L. parodė, kad jai inkriminuojamų nusikaltimų nevykdė. Ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės įmonės direktore, nuo 2012 metų teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir asmeniškai tvarkė buhalterinę šios įmonės apskaitą. Apie tai, kad V. G. pardavė pagal 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo tik 2018 metais sausio arba vasario mėnesį, kuomet V. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, prašymu, pradėjo vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Iki to buvo pasirašyta jungtinė veiklos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią 50 procentų akcijų turėjo V. G.. V. G. tiesiog norėjo žinoti, kas vyksta UAB „(duomenys neskelbtini)“ todėl ir prašė jos tvarkyti šios įmonės apskaitą. Pagal viską, ji turėjo nurašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, žinojo, kad pagal taisykles tai turėjo atlikti buhalteris, bet nei V. G., nei A. G. nieko nepasakė jai apie šį 2017 m. gruodžio 5 d. sandorį. Ji nedalyvavo sprendimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmime, ji atskirai sėdėjo, todėl nežinojo, kas daroma šiose įmonėse. Nors pagal taisykles įmonės vadovai privalo teikti buhalterinius dokumentus buhalterei kas mėnesį, tačiau jokių dokumentų apie 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytą sandorį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji negavo, nei A. G., nei apie tai buvo informuota šios įmonės akcininko V. G.. Žinoma, jeigu gautų nurodymą iš A. G., ji išrašytų sąskaitą faktūrą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 2 465 240 Eur pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl daro prielaidą, kad negavus tokios informacijos ir nurodymo, ji šios sąskaitos neišrašė. Be to, išrašant tokią sąskaitą, turėtų remtis kažkokiu dokumentu, kuris pagrįstų sąskaitą, o tokio dokumento neturėjo. Pagal šią 2017 m. gruodžio 5 d. sutartį jokių buhalterinių veiksmų nedarė, nors dar turėtų pažiūrėti dokumentuose. „(duomenys neskelbtini)“ programoje, ar ji iš tikrųjų nenurašė ilgalaikio turto pagal 2017 m. gruodžio 5 d. sutartį ir dėl to nebuvo atvaizduotos pajamos ir įsipareigojimai, būtent – 2 465 240 Eur. Ji iki 2018 m. liepos 31 d., kai buvo pasirašyta kita sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, kur buvo patikslinta sandorio vertė, išrašė sąskaitą faktūrą tokiai sumai t. y. 926 934 Eur, kurią nurodė J. S., pavėluotai gavo sutartį. Ji įvykdė J. prašymą, išrašyti sąskaitą faktūrą 926 934 Eur, nes ji buvo A. T. buhalterė, čia jokio skirtumo, ar jai pasakytų A. T., ar ji. Tai buvo vienintelė sąskaita, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tą sąskaitą ne visą sumą buvo apmokėta, iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 400 000 Eur. Ji neatlikinėjo jokių finansinių operacijų, neturėjo prisijungimų prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų. Visas finansines operacijas atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. T.. Daugiau ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą turtą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė sąskaitų neišrašinėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suma 926 340 Eur mokama dalimis, pervesti pinigai buvo antstoliui G. B., likusius pinigus, kažkokią pinigų dalį, grynais gavo iš A. T. I. K., o kita dalis buvo mokama V. G.. Kiek jai žinoma, apie 400 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad sumokėti už turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atsimena, ėmė paskolas iš kitų įmonių, iš kokios tiksliai įmonės, negali pasakyti, mano, kad iš verslo partnerių, bet turėtų patikslinti savo buhalterinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“. Apie įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų buvimą ir kokia suma disponavo ši įmonė savo banko sąskaitoje, ji nežino, ji tokios informacijos neturėjo. Po įvykusio sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ t. y. pirminio sandorio 2017 metais ir antro, sudaryto 2018 m. liepos mėnesio 31 d., I. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d. periodiškai, beveik kas mėnesį, gaudavo po 5 000 Eur už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, bendrai gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ virš 50 000 Eur ir vieną kartą 3 000 Eur. Apie minėtų lėšų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. K., ji sužinojo tik tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. atsiuntė į jos elektroninį paštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus kasos išlaidų orderius nurodytai 53 000 Eur sumai. Ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, privalėjo įtraukti tą sumą virš 53 000 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitą, todėl I. K. vardu išrašė kasos pajamų orderius. Todėl, minėti orderiai liko be atskaitingo asmens, t. y, be I. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės parašų. Ji V. G. kelis kartus pasakė, kad I. turi pasirašyti kasos pajamų orderiuose, nes minėti pinigai turi būti atvaizduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, minėtos lėšos turėjo būti arba padėtos į įmonės kasą, o jie nebuvo įnešti į kasą. Taip pat minėti pinigai – 53 000 Eur, nebuvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes tai matytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, nes kurį laiką ji naudojosi įmonės elektronine bankininkyste, galėjo atlikti mokėjimus, nes mokėjo mokesčius „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, už elektrą mokėjo. Jeigu I. tuo metu dar eitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, ji galėtų išlaidas išrašyti V. G. vardu, bet tuo metu, kai I. gavo pinigus, jau buvo išbraukta „Sodros“ iš darbuotojo sąrašų, nes nebuvo sumokėti mokesčiai. Ankstesnėje apklausoje buvo paminėta, kad parduodant nekilnojamąjį turtą pagal sutartį, 2017 m. gruodžio 5 d. nebuvo nurašytas ilgalaikis turtas, neišrašyta sąskaita faktūra 2 465 240 Eur sumai. Tai gali paaiškinti tuo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo nutraukusi sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomininkais, todėl tas turtas nebuvo nurašytas. O jau nuo 2018 m. sausio 1 d., tas ilgalaikis turtas buvo nurašytas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso, buvo nurodyta jo savikaina, likutinė pastato vertė. Pastato pardavimas ir jo nurašymas turėjo įvykti tais pačiais metais, bet kadangi 2017 m. gruodžio 5 d. sutartis buvo pirminė, V. pasakė, kad pastatas realiai pereis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn tik nuo 2018 metų. A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. nurodė jai, kad sąskaitą faktūrą išrašytų 2018 metais, nes net sutartyje (dabar nepasakys 2017 m. ar 2018 m.) buvo numatyta, pelno mokestis mokamas bus 2019 m. (berods apie 120 000 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“). Dar norėtų pabrėžti, kad apie 2017 m. gruodžio 5 d. sutartį ji sužinojo tik 2018 m. sausį. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje „(duomenys neskelbtini)“ programoje išrašytų kasos pajamų orderių, kodėl jie buvo išrašyti nechronologine tvarką, gali paaiškinti (t. y. LB Nr. 0000051, LB 0000052 išrašytas 2019 m. liepos 31 d., o LB Nr. 0000049 išrašytas 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir LB Nr. 0000050 išrašytas 2019 m. gruodžio 9 d. ir dėl kitų kasos pajamų orderių, t. y. Nr. LB Nr. 0000060 išrašyta 2020 m. rugsėjo 3 d. ir LB Nr. 0000059 išrašyta 2020 m. spalio 2 d.) tuo, kad tik gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, išrašė kasos pajamų orderius. Tai yra būtent tie kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos I. K. gavo virš 53 000 Eur grynais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl, kadangi juos gavo vėliau negu orderius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. LB0000049 2019 m. rugpjūčio 28 d.), ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( Nr. LB0000050 išrašyta 2019 m. gruodžio 9 d.), jie buvo savaime išrašyti vėliau, nechronologinė tvarka. Kas liečia I. K. išmokėtą atlyginimą, užfiksuotą apskaitoje kasos išlaidų orderiu 225, 2019 m. sausio 10 d. – 349,76 Eur ir kasos išlaidų orderiu Nr. 226, 2019 m. vasario 12 d. išmokėta 395,77 Eur, tai V. G. buvo perduoti šie kasos išlaidų orderiai, kad I. K. pasirašytų juose, kad gavo pinigus, bet jai V. šių orderių negrąžino. Faktiškai ji nežino, ar ji gavo tuos pinigus, ar negavo. Jeigu ir negavo tų pinigų, tai išlaidos išbraukiamos, tada dar buvo galima ir grynais sumokėti atlyginimą ir I., kaip direktorė, turėjo išmokėti sau tuos pinigus. Su V. G. buvo labai seniai sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, neterminuota. Su I. K. nieko nepasirašinėjo. Ji tvarkė apskaitą iki V. G. mirties t. y., iki (duomenys neskelbtini). Dar už 2020 metus užpildė deklaraciją, nulinė, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Oficialiai nenutraukė paslaugų teikimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su I. K. ji nebendravo, visas bendravimas vyko išskirtinai per V. G.. Visus buhalterinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ji visada atiduodavo pagal dokumentų perdavimo aktą V. G., pagal jo prašymą – palikinėti buhalterinius dokumentus G. G., buvusiai V. G. sutuoktinei. Paprastai G. pasirašydavo dokumentų perdavimo akte, tas, kas gaudavo dokumentus. V. neišsakydavo konkrečių pageidavimų, kaip privalo organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tai daugiau jam turėjo priekaištų, kad jis švaisto nepagrįstai įmonės pinigus ir jų negrąžina į kasą, todėl liko eigoje skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 16 d., vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalimi, liudytoja apklausta N. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė tik ji. Kadangi įmonėje vadovavo per jos bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu (2006 m. – 2018 m. gruodžio 31 d.) trys direktoriai t. y., A. Š., A. G. ir vėliau I. K.. Tai visada teikė šie direktoriai, kurie vadovavo įmonei, pradžiai A. Š., o vėliau A. G.. I. K. vadovavimo metu, niekada, jokių apskaitos dokumentų neteikė. Direktoriai privalėjo teikti dokumentus kiekvieną mėnesį, nes ji turėjo priduoti PVM. Minėtus dokumentus t. y. sąskaitas-faktūras, popierines, jai atveždavo. Iki 2018 metų, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamos, tai apytiksliai išrašydavo 10-15 faktūrų, dar komunaliniai mokesčiai: vanduo, elektra ir telefono mokesčiai. Dar atlyginimų žiniaraščius pildydavo. I. K. einant direktorės pareigas, buvo perdavusi žiniaraštį V., kad duotų pasirašyti I. dėl atlyginimo gavimo, bet rodos iš jo pasirašyto žiniaraščio negavo. Visada visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos buvo pildomos, visos buvo pagrįstos apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruojamos „(duomenys neskelbtini)“ programoje. Visada, jeigu įvykdavo mokėjimas, o nebuvo sąskaitos-faktūras, ji visada įtraukdavo į avansinę apyskaitą. Visas ūkines operacijas registravo pagal datą, chronologine tvarka. Sudarinėjo finansines ataskaitas, visada laiku pateikinėdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jai teko taisyti pinigų apskaitos dokumentus tada, kai pardavinėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo viena sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio mėn., po to buvo vienas šios sutarties pasikeitimas, ir dar kitas pasikeitimas. Keitė sąskaitas-faktūras. Paskutinėje sutartyje, jai rodos, turto vertė buvo sumažinta iki 994 000 Eur be PVM. Pirmos dvi sutartys buvo su PVM, o paskutinė be PVM. Ji iš pat pradžių rekomendavo pardavinėti šį pastatą su nuliniu tarifu, be PVM, bet to A. T. nenorėjo. Į mokesčių inspekciją sumokėjo visus mokesčius. Kadangi perrašinėjo į dvi įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nebuvo PVM mokėtojomis, todėl padarė trečią sutartį be PVM. Jos darbo metu nebuvo sugadinti apskaitos dokumentai, apskaitos registrai. Tik gali pakomentuoti vieną atvejį, kuomet 2019-2020 metais I. K., kiekvieną mėnesį gaudavo sau 5 000 Eur. Jai pinigus išmokėdavo A. T., grynais išmokėdavo kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei. Jokių dokumentų neturėjo, gavo iš A. T. buhalterės J. (pavardė tikriausiai S.), atsiuntė kaso išlaidų orderius, tada sužinojo apie tuos mokėjimus. Nei V. G., nei kiti vadovai nelabai gaudėsi buhalteriniuose dalykuose, bet jie taip pat jos nevertė pildyti klaidinančių, netikrų dokumentų. Stebina tai, kad V. G. daug skolino iš įmonės, nes jis turėjo įmonės banko kortelę, visus pinigus išgrynindavo ir visus pinigus, jai rodos, pralošdavo kazino. Jis jos neklausė, ar gali nuimti pinigus. Ji nežino, ar A. G. turėjo mokėjimo korteles, ar grynindavo pinigus. I. K. neturėjo banko mokėjimo kortelės. Buvo toks laikotarpis, kuomet A. G. nustojo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tada gavo iš jo generatorių ir mokėjimus galėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje bei atidavė generatorių V. G. tik tada, kai jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokios veiklos, kuomet ji sumokėjo pelno mokestį 2018 m. gruodžio pabaigoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pirmas aukštas, kvadratūros nepasakys, buvo kito asmens nuosavybė ir V. G. paėmė paskolą 350 000 litų, kad išpirkti pirmą aukštą, kad jau visas statinis priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji mano, tai yra tas laikotarpis, kai A. G. nenorėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes jis konfliktavo dėl pinigų su tėvu. Todėl A. atsisakė vadovauti, V. G. nenorėjo būti direktoriumi ir kai nebuvo žinoma ant ko pakabinti įmonės vadovavimą, surašė įgaliojimą P. B. vardu, nes jis buvo geras V. draugas. Bet jai atrodo, jokių veiksmų su tuo įgaliojimu P. B. neatliko, kadangi V. G. apsisprendė ir netrukus „pastatė“ I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, motyvuodamas tuo, kad ji visada šalia. Ir, praktiškai, kuomet A. G. išėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nevykdė veiklos, buvo pasirašyta jungtinė veikla tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokio įsakymo buhalterė rašyti negali, tai yra įmonės direktorės, šiuo atveju, I. K. atsakomybė ir pareiga. I. K. jai nepateikė darbo sutarties. Ji už ją šios sutarties neprivalo rašyti, bet dauguma direktorių net nežino, kaip sudaryti sutartį. Ji niekada nedarė kasos inventorizavimo. Kiek jai žinoma, kad tik kai vienas direktorius perduoda vadovavimą kitam direktoriui, tada tie atvejai yra numatyti. Kada buvo A. Š. ir A. G. (duomenys neskelbtini), buvo ofisas apie 10 kv. m., kur buvo seifas ir kur jie galėjo laikyti grynuosius pinigus, nes dauguma nuomininkų mokėdavo už nuomą grynais, o kaip prie I. K., nežino net. Programoje, jeigu mėnesį, kaip pvz., kovas rodo „0“ (nulis), ji negali nieko atspausdinti. Todėl, taip ir gavosi. Jos išrašai yra už kelis mėnesius, nes tada pavyksta suformuoti ataskaitą. Galbūt turėjo pildyti „Excel“ ir nulines ataskaitas spausdinti, o nulinių programoje net neduodavo spausdinti. Ji, kai baigia sudarinėti balansą, perduoda direktoriui dokumentus, tai nurodo, kur būtinas kasininko (direktoriaus (-ės)) parašas. Ji neperdavė I. K. pasirašyti. Bet ir nėra fizinės galimybės. Bet visada duodavo pasirašyti už atlyginimą. Ji nori pasakyti, kad visada perduodavo kasos išlaidų orderius griežtai V. G., nes žinojo, kad jis I. K. duos juose pasirašyti, bet ne visada juos pasirašytus jai grąžindavo. Kiek ji atsimena, jai negrąžino paskutiniųjų. Ji ne kartą primindavo, kad atvežtų, o tai, ar V. G. jai tą atlyginimą pervedė, ar išmokėjo grynais, jai nežinoma. Dabar ji negali atsakyti į šį klausimą, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 2019 m. sausio 29 d. pinigų įnešimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įforminamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu LB Nr.0000051, kuriame nurodyta, suma 3 000 Eur, kad priimama iš UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokėtojos įmonės kodas: 304698146, Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys Pag. dok.: LIB0002742 už 2018 m. liepos 31 d. 10 000 Eur, suma žodžiais: Dešimt tūkstančių Eur (skiriasi KPO orderyje nurodyta suma 3 000 Eur, ūkinę operaciją pagrindžiančio dokumento nurodyta suma 10 000 Eur ir PVM sąskaitos 2018 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini), duomenys). Kasos išlaidų orderyje išdavimo vietos įprastai nerašoma, bet žino, kad pinigai I. K. buvo išduoti A. T.. Jai nežinoma tikslios vietos, bet tiesiog daro prielaidą, kad A. T. ofise. Galėjo taip atsitikti, kad kasos pajamų orderių numeriai ir išdavimo datos skiriasi, kasos pajamų orderis LB Nr.0000051 išrašytas 2019 m. sausio 29 d. ir kasos pajamų orderis LB Nr.0000052 išrašytas 2019 m. liepos 31 d. išrašyti anksčiau negu kasos pajamų orderiai LB Nr.0000049 išrašytas 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir LB Nr.0000050 išrašytas 2019 m. gruodžio 9 d., todėl, kad į programą buvo įmušta ūkinė operacija anksčiau negu gautos lėšos. Dėl kasos pajamų orderio LR Nr.0000060 išrašytas 2020 m. rugsėjo 3 d. anksčiau negu kasos pajamų orderis LB Nr.0000059 išrašytas 2020 m. spalio 2 d., irgi paaiškinama taip pat. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis turtas buvo nurašytas 2017 m. gruodžio pabaigoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pasirašė sutartis liepos mėnesį, bet jau 2018 m. sausį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pajamas iš nuomos. Buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodyti unikalūs daiktų numeriai ir kainos, o iki kada privaloma sumokėti, nebuvo nurodyta. Kiek pamena, likusią sumą – apie 380 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti nuo sandorio datos per 48 mėnesius, bet iki šiol nesumokėjo. V. G. turėjo mokėjimo kortelę ir tik jis turėjo prisijungimus prie banko sąskaitos, minėtus pervedimus kaip A. G., taip ir sau, jis atlikdavo su ja nesitaręs. Savavališkai. Jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtų lėšų pervedimus, jis jai nepateikdavo, net jeigu ir būtų tų dokumentų reikalavusi. Nekilnojamojo turto statybos (duomenys neskelbtini), buvo vykdomos. V. G. asmeninis nekilnojamas turtas buvo areštuotas, tačiau akcijos nebuvo areštuotos. Kadangi V. G. pralaimėjo procesą su B. Š., todėl sudarė visas šias sutartis ir pardavė įmonės akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į apskaitą buvo įtraukti buhalteriniai dokumentai, pagal paskutinius sutarčių duomenis, o tie tarpiniai nebuvo įtraukiami, nes iki galo negalėjo sutarti dėl sąlygų, kiek kam nekilnojamojo turto atiteks, kiek procentaliai. Ji išrašydavo kasos pajamų orderius ir ji I. K. neduodavo orderių, bet jie buvo išrašyti kasos išlaidų orderių pagrindu. Minėtus pinigus jau turėjo išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmokėti A. T.. Dokumentus veždavo G. G., nes tai buvo toks V. G. žodinis prašymas. Jokio įgaliojimo jai V. G. išrašęs nebuvo, kad būtent buhalterinius dokumentus pristatinėtų G. G..

Ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00581-21) 2021 m. spalio 19 d. liudytoja apklausta N. L. parodė, kad jos sutuoktinis P. B. buvo draugas su V. G., kuris jau yra miręs, kada tiksliai tai buvo, nepamena. Jie draugais buvo nuo senų laikų, gal netgi galėtų įvardinti kaip nuo 7 metų amžiaus. Kadangi ji nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjo vesti buhalterinę apskaitą, o jos vyras, kaip minėjo, buvo geri draugai su V. G., jis paprašė, kad ji pradėtų vesti buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku buvo jis, turėjo 100 procentų akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio viduje esančias patalpas nuomodavo. Įmonė tuo ir vertėsi – tai yra minėto pastato patalpų nuoma. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėta įmonė veiklos nebevykdo, o tiksliau jau nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio, kadangi pastatas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo du, tai yra 50 procentų akcijų turėjo V. G. ir 50 procentų akcijų turėjo A. T.. Pardavimo kaina buvo sutartimi nustatyta 926 934 Eur. Tokią sumą A. T. turėjo pervesti V. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pervesta suma per banką nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., siekia apie 488 618,80 Eur. Nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. spalio 2 d. grynieji pinigai, kurie irgi turėjo būti užskaityti už minėtą skolą, neva būdavo įnešinėjami į kasą, A. T. pasirašydavo išlaidų orderį, I. K. pasirašydavo kasos išlaidų orderyje, kad pinigai yra gauti, tačiau ji negali išrašyti pajamų orderio, kadangi pati I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba jau nuo 2019 m. vasario 28 d. Kadangi „Sodra“ iš direktorės pareigų ją išdarbino, nes I. K. kaip įmonės direktorė nemokėjo jokių mokesčių. Mano, kad pinigus yra pasisavinusi I. K., kadangi kuomet ji nebėra įmonės direktorė, nėra galimybės tų pinigų apskaityti. Skola, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra grąžinusi, siekia 384 154,70 Eur. Kaip minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buhalterinę apskaitą tvarko nuo (duomenys neskelbtini) m., įmonėje nebuvo įdarbinta, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė jos įmonę kaip apskaitos įmonę. Per visą laikotarpį, kol ji tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pareigos iš esmės nesikeitė. Darbo vieta yra Juodojo kelio sodų g. 19, Vilnius. Be jos daugiau niekas nėra tvarkęs buhalterinės apskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybės įgaliotoms institucijoms duomenis pateikdavo ji, daugiau niekas. Kaip minėjo V. G. buvo 100 akcininkas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi buvo jaunesnis V. G. sūnus A. G., tačiau dėl kokių priežasčių V. G. 2017-2018 metais, tikslios datos nepamena, direktore paskyrė I. K., ji nežino. Po to, kaip minėjo, 2018 m. sausio mėn., pastatas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas ir to nekilnojamojo turto kaip ir nebeliko, liko tik pinigai vienoje banko sąskaitoje (AB (duomenys neskelbtini) banke), sąskaitos nežino, minėta įmonė jų daugiau ir neturėjo. Banko sąskaitoje sumokėjus visas skolas, tų pinigų taip pat nebeliko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šimtaprocentiniu akcininku V. G. ir liko. Kol įmonė vykdė veiklą, visi dokumentai būdavo pildomi tvarkingai, ji pasiimdavo dokumentus iš (duomenys neskelbtini), Vilnius, juos po to grąžindavo V. G. į rankas. Pagrinde ūkinių – finansinių sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji neturėjo teisės prisijungti prie banko sąskaitos, tai darė V. G., turėjo teisę tik patikrinti banko sąskaitos išrašus. Grynųjų pinigų įnešti neturėjo teisės, tai darė V. G.. Nėra mačiusi kur buvo įmonės kasa, bet galimai (duomenys neskelbtini). Už kasą atsakingas buvo direktorius A. G., po to I. K.. Įmonėje nebuvo atliekamas kasos likučių patikrinimas. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde buvo skolinga valstybinėms įstaigoms, tačiau kad tą padengti buvo paimta paskola su didelėmis palūkanomis iš greitųjų kreditų įmonės, kokios nežino, tačiau visos skolos yra grąžintos. Šiai dienai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga yra tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau minėtą pinigų sumą. Pagal buhalterinius dokumentus nepasakytų, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai pelninga, tačiau pelno kažkiek buvo. Ne visada būdavo mokami laiku atlyginimai, mokesčiai (VMI, Sodrai), kadangi būdavo problema su nuomininkais, kurie nemokėdavo laiku nuomos mokesčio. Į klausimą, ar tvarkydama buhalterinius dokumentus įžvelgė neteisėtus nusikalstamos veikos požymius, dokumentų klastojimą, lėšų pasisavinimą, turto pasisavinimą, gali atsakyti tik tiek, kad viskas būdavo tvarkoje, iki to laiko, kai I. K. pradėjo įnešinėti į kasą pinigus grynaisiais pinigais, kaip minėjo laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. spalio 2 d., visi dokumentai, kad pinigai perduoti jai ir kad ji įneša pinigus yra, o kasoje pinigų, mano, nėra. Pateiks el. paštu (duomenys neskelbtini) dokumentus iš buhalterinės apskaitos programos, tokius kaip apyvarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kasos knyga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 6 d. papildomai liudytoja apklausta N. L. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, bet kažkur nuo 2006 m. pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo susijusi su nuoma, veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius 2006 m. A. Š., tiksliai pasakyti negali, bet galimai nuo 2010 m. direktoriumi buvo A. G., jis direktoriumi buvo iki 2017 m., tiksliai neprisimena, po ko direktore tapo I. K.. Įmonės akcininkas buvo V. G.. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo V. G., jis turėjo po 50 procentų akcijų kartu su A. T.. Ji šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė apie porą metų, t. y. nuo 2018 m. iki 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, kuriuos gaudavo iš A. G. įtraukdavo į buhalterinę apskaitą ir gautus dokumentus pasilikdavo pas save. Dokumentus, metų pabaigoje už praėjusius metus, sutvarkiusi atiduodavo arba A. G. arba V. G., sau jokių buhalterinių dokumentų nepasilikdavo. Visą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pas save, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas neidavo, nuo įmonės patalpų raktų neturėjo. Kiekvieną kartą perduodant buhalterinius dokumentus A. G., V. G. metų pabaigoje būdavo pasirašomas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Visus perdavimo aktus persiųs tyrėjai el. paštu. V. G. iki kol buvo paskirta I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, jai nebuvo pristatęs, tik iš bendrų pažįstamų ir savo vyro žinojo, kad V. G. su I. K. yra „meilužiai“. I. K. jai niekada nėra vežusi jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, tik vieną kartą, kai ji buvo paskirta įmonės direktorė, ji buvo atvykusi pas ją į namus, nes reikėjo pasirašyti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tada gyvai buvo su ja susitikusi, ji ją yra mačiusi apie 4 kartus, nors ir buvo įmonės direktore, tačiau ji su ja nebendravo, visus buhalterinius dokumentus, jei tokie būdavo, tai tvarkė V. G.. Tačiau praktiškai dokumentų laikotarpiu, kai I. K. buvo įmonės direktore, nebuvo, nes įmonė nevykdė veiklos. 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar esant V. G. gyvam. Nors pastatas ir buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis apie porą metų buvo dar nuomojamas. Tiksliai neprisimena, bet „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ patalpas sumokėjo pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą apie 300 000 Eur, jos žiniomis skola liko virš 300 000 Eur. Tiksliai neprisimena, bet pirkimo-pardavimo sutartyje parduodant „(duomenys neskelbtini)“ patalpas buvo nurodyta, kad kažkokia dalis pinigų turi būti pervesta ir, kad kažkiek kvadratų butų priklausys ar įmonei „(duomenys neskelbtini)“, ar V. G., tačiau tiksliai neprisimena, kaip sutartyje nurodyta, jei ras sutartis persiųs tyrėjai el. paštu. Kadangi V. G. turėjo milijoninę skolą iš senų laikų, galimai 2004-2005 m., todėl jo turtas buvo areštuotas ir tam, kad „(duomenys neskelbtini)“ jo 50 procentų neperimtų, jis jas pardavė dviem įmonėm, tačiau ji šių sutarčių nematė ir neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kasą, tačiau kur tiksliai ji buvo, ji nežino, nes už kasą ji nebuvo atsakinga, greičiausiai atsakingas už kasą buvo direktorius. Kasoje buvo grynais, nes juos gaudavo už nuomą, tačiau gautus pinigus pasiimdavo V. G., jam išrašydavo kasos išlaidų orderį, tačiau paimti pinigai buvo naudojami savo asmeninėms reikmėms. Jis paimdavo pinigus kaip atskaitingas asmuo, dėl ko atskaitingas asmuo visada buvo skolingas įmonei. Taip pat I. K. yra paėmusi pagal kasos išlaidų orderius iš „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, apie 50 000 Eur, nuo 2018 m., tikslios datos neprisimena, kiekvieną mėnesį paimdavo po 5 000 Eur. Pinigai buvo sumokėti „(duomenys neskelbtini)“ grynais už parduotą pastatą, patalpas, kaip skolą. Šiuo metu, jos žiniomis, „(duomenys neskelbtini)“ kasoje turi būti apie 50 000 Eur. I. K. nebuvo išrašyti visi išlaidų orderiai, nes nuo 2018 m. „Sodra“ ją kaip darbuotoją išbraukė iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašo, nes už ją nebuvo mokami mokesčiai. Ji I. K. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų kaip įmonės direktorei, jai V. G. sakydavo, kad visus „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus vežtų (duomenys neskelbtini), kur ir perduodavo dokumentus G. G.. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai nuo 2006 m. iki dabar, kiek dirba įmonės buhaltere, visus dokumentus perduodavo arba V. G. arba G. G., V. G. žodiniu nurodymu. Bet visada perduodant dokumentus būdavo surašomas priėmimo-perdavimo aktas. Paskutinis „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimas įvyko 2020 m. perdavė galimai 2018-2019 metų dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad ji teikia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba pagal darbo sutartį su šia įmone nuo 2010 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė nuo įmonės įsteigimo 2017 metais iki 2018 m. sausio 1 d., ir nuo 2021 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko pagal paslaugų sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė tik tam tikrą laikotarpį 2021 metais, tikslaus laikotarpio neatsimena. Tokių įmonių kaip: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaitą tvarko pagal paslaugų sutartis. Į klausimą, ar tvarkė tokių įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaitą, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos netvarkė. Jai žinoma apie 2018 m. liepos 31 d. sudarytą jungtinės veiklos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, bet ji nebuvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė tik 2017 metais, kai buvo įmonė įkurta, iki 2018 m. sausio 1 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė N. L.. Jai vedant 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, jokios įmonės inventorizacijos nedarė, nes kiek pamena, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturėjo. Steigimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturėjo, iki kol buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gruodžio mėnesį, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko patalpas iš šios įmonės. Kaip jau minėjo, ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos netvarkė, todėl jokių apskaitos dokumentų, susijusių su šia įmone, ji negavo. N. L. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukimo, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos apskaitos dokumentus, sutartis ir kitus apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nei iš I. K., nei iš A. T. nėra sulaukusi tokio pobūdžio prašymų. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugomi archyve, bet adreso nepamena. Ji turi priėjimą prie šių dokumentų ir tokį pat priėjimą turi A. T.. Jos darbo vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), yra saugomas raktas nuo archyvo. Pirmą kartą susipažino su I. K. tada, kai ji kartu su V. G. 2018-2019 metais atvykdavo į (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Tada ji išrašė kasos išlaidų orderį dėl pinigų už turto pirkimą (t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) išmokėjimo. Minėtuose orderiuose I. dėdavo parašą, pinigai mokami buvo grynais V. G.. Ji su A. T. išmokėdavo juos. A. T. buvo atsakingas už įmonės kasą. Bendros, I. K. išmokėtos grynaisiais pinigų sumos, negali pasakyti, nepamena. Šiuo metu su I. netenka susidurti. I. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur eina projekto vadovės pareigas. Ji (J. S.) netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų N. L. jai neperdavė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio 31 d.. Vadovo pareigas ėjo kažkurį laikotarpį, kurio negali tiksliai pasakyti ir vėliau ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Darbo sutarties dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir komercijos direktoriaus pareigų ėjimo, tikrai neturi išsaugojęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauti buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įmonės akcininko, A. T.. A. T. pažįsta virš 15 metų. Paskirtas buvo iškart po šios įmonės įsteigimo. Jeigu neklysta, advokatai įsteigė šią įmonę. Įmonės vadovu buvo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo leidimus statyboms, tada išėjo iš darbo. Lygiagrečiai viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo vadovo pareigas, tai labdaros pagrindais veikianti įstaiga (jo įdarbinimas „Sodros“ duomenyse neatsispindi). Gaudavo atlyginimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. tapo įmonės direktoriumi, kuomet buvo gautas leidimas statyboms. Akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais, kad planuoja įsigyti teritoriją, (duomenys neskelbtini). Jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus užduotis buvo – pasirašyti notaro biure sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų pirkimo. Iš pradžių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos buvo derinamos Notaro biuro konferencijų salėje. Tai M. K. notaro biuras. Pagrinde visus klausimus derino advokatai, taip pat dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – A. G.. A. T. dalyvavo epizodiškai. Pora kartų buvo užėjęs į salę. V. G. irgi buvo užsukęs, pakviesdavo iš salės A ar advokatus. Labai ilgai vyko derinamas, gal penkias valandas. Dalyvavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ du advokatai, pavardžių nepasakys. Advokatai turėjo eilę klausimų dėl sutarties sąlygų. Kuomet vis dėlto suderino, kad sutartis gali būti pasirašyta, tada perėjo į notaro kabinetą. Jis nežino, ar šitą sutartį A. T. derino su savo advokatais, nes jis tuo neužsiiminėjo, šių detalių nežino. Jam tik žinoma, kad notaras sutartį atnešė į konferencinę salę, derinimui. Pagrindinius klausimus dėl sutarties sąlygų derino tikriausiai akcininkai. Jis nežino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo. Sandorio suma – 2 465 240 Eur bendra vertė. Jis nepamena, kokia pinigų suma buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamam turtui perėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, patalpos buvo numojamos apie 30 įmonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta, kad nutrauktų sutartis su nuomininkais. Dalis nuomininkų išsikraustė, o su kitais, kurie pareiškė norą likti, kol bus gautas leidimas griovimo darbams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė trumpalaikės nuomos sutartis. Iki patvirtinimo griovimo darbų projekto ir pačio statybos projekto, teko administruoti šių patalpų teritoriją, teko spręsti administracinius, vyko darbas su nuomininkais ir kt. Pagal 2017 m. gruodžio 5 d. sutarties sąlygas, A. buvo pareiškęs norą turėti patalpas objekte (duomenys neskelbtini), kurias galėtų parduoti arba išnuomoti. Jis gautų 20 procentų patalpų už statybinę kainą, o ne komercinę, kuri būtų žymiai didesnė. Dėl objekto statybos (duomenys neskelbtini), klausimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendė pats A. T., kuris turi tik vystymo kompanijas, statybomis neužsiima. Įgytos patalpos, kiek jam žinoma, antstolio nebuvo areštuotos. Pagal 2017 m. gruodžio 5 d. sutarties sąlygas dėl objektyvių priežasčių 36 mėnesių bėgyje pastato nesigavo pastatyti, nes reikėjo sugriauti seną, gauti leidimą naujam statiniui ir jį pastatyti. 2020 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomavo pastatą Vilniaus miesto savivaldybei priešais pastatą (duomenys neskelbtini), ten buvo įrengtas laikinas Covid - 19 patikrinimo punktas. 2018 m. liepos 31 d. susitarimo dėl 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo - pardavimo sutarties pakeitimo ir 2020 m. gegužės 26 d. sutarties pakeitimo dėl įgytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, jis neatsimena. Negali pakomentuoti, kodėl buvo sudarytos. Kaip minėjo, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki tol, kol atvažiavo griovimo technika. V. G. bendravo su juo tik dėl buitinių dalykų, kuomet kartais atvykdavo į (duomenys neskelbtini), į nuomininkų servisą, kitus klausimus spręsdavo su A. T.. Todėl, minėtos 2017 m. gruodžio 5 d. sutarties vėlesni pakeitimai buvo derinami be jo dalyvavimo. Taip pat, nieko nežino apie 2018 m. liepos 30 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. G. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinės veiklos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pakeisti sudarytą 2017 m. gruodžio 5 d. sutartį. I. K., B. Š., T. E. jis nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 27 d. liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad teisės ir pareigos išaiškintos. Jis yra V. G. sūnus. Šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Grįžta į Lietuvą porą kartų į metus. Išvyko iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) viduryje, vasaros laikotarpiu. Nuo 2010 m. iki pat išvykimo iš Lietuvos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Kai išvyko į užsienį, direktore tapo I.. Tačiau, jau tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė. I. K. figūravo tik kaip faktinė direktorė, jokios algos negavo. Tėvas turėjo 100 procentų įmonės akcijų. Jokių pareigų prieš tai I. įmonėje neužėmė, apie jos veiklą nieko nesuprato. Ką jai tėvas pasakydavo daryti, tą ji ir darydavo, pvz. sumokėti už telefono sąskaitą ar pan., kitaip sakant smulkmenas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi patalpų nuoma. Kai jis išvyko į užsienį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla administruoti buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion, kurios akcijos pusiau, tai yra 50 procentų akcijų priklausė tėvui, pusė A. T.. Minėtos įmonės direktoriumi buvo kitas asmuo, D. M.. I. nebuvo niekaip susijusi su patalpų nuoma, visas nuomos vykdymas, kaip minėjo, buvo pavestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Kaip tėvas susitarė dėl patalpų nuomos atlygio, jis nežino. Šiuo metu vyksta civilinė byla teisme, kurioje atsakovai esame G. šeima, tai yra jis, G. G., brolis V. G., ieškovė – I.. Bylos esmė yra dėl paveldėjimo teisės, kadangi I. nebūdama nei tėvo sugyventinė, nei sutuoktinė, nori gauti pusę turto priklausančio realiai – G. šeimai. Brolis, kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), realiai nieko apie šią situaciją nežino, tik iš pasakojimų, jo vardu pateiktas pareiškimas, kadangi prieš tai jis teikė pareiškimą, galimai 2021 m. sausio mėn., tačiau ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų I. veikų nebuvo pradėtas. Todėl, šį kartą pareiškėju buvo jo brolis. Dėl galimai pasisavintų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, tai yra 54 160,50 Eur, kuriuos galimai pasisavino I., jis tiksliau nieko nežino. Tai sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L., tai buvo jau po tėvo mirties. Pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo paimti prieš tėvo mirtį, galimai porą mėnesių prieš tai. Nežino, ar tai buvo tėvo paliepimas, ar jis tai žinojo, kad jie bus ir yra nuimti, bet I. būdama įmonės direktore, juos paėmė iš sąskaitos. Kam juos panaudojo, nežino. Kalbant apie sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), tai yra 384 154,70 Eur atidėjimo, nieko nežino, į tai gilinosi D. Š., jis turi apie tai tiksliai žinoti. Nežino, kada sutartis buvo sudaryta. Prieš tėvo mirtį, galimai mėnuo prieš tai, jis kartu su A. T. buvo nuvykęs pas advokatę I. M., kurios darbo vieta yra galimai (duomenys neskelbtini). Kadangi ji vedė jo bylą, o tėvas ją pažinojo, todėl ja pasitikėjo, dėl to kartu su A. T. nuvyko, kad ši patikrintų dokumentus. Tie dokumentai buvo susiję su paskutinėmis pardavimų sutartimis, su kokiomis įmonėmis tiksliai, nežino, tikriausiai susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tėvas lietuvių kalba nei skaitė, nei rašė, kažkiek žodžiu suprato, kas yra kalbama, bet atsakyti irgi nelabai sugebėdavo. Kiek žino iš I., ji pasakė jau po tėvo mirties, kad tėvas kartu su A. T. buvo atvykę pas ją į ofisą, būtent maždaug mėnesiui likus iki tėvo mirties ir jis paprašė Irenos, jog ši paskaitytų dokumentų sąlygas, kokių tiksliai dokumentų, nežino. Ji paskaičiusi pasakė girdint ir A. T. ir tėvui, kad tėvas šių dokumentų jokiais būdais nepasirašinėtų, kadangi bandoma jį apgauti. Tada A. T. atsistojo ir išėjo iš ofiso. Kaip suprato, tada jis ir paliko tuos dokumentus pas advokatę. Taip mano dėl to, kadangi po tėvo mirties, paskambino minėtai advokatei, pasakė kad tėvas numirė, ji jam papasakojo visą šią istoriją, liepė ieškoti raudonos „papkės“ su paskutinėmis sutartimis, kadangi 2020 m. gruodžio 9 d., jis minėtą „papkę“ pasiėmė iš advokatės ofiso. Mirė 2020 m. gruodžio 10 d., paryčiais, sodyboje. Jam tėvas nėra sakęs prieš tai, kad jį bando kažkas apgauti. Tai sužinojo iš advokatės. Tėvas prieš pat mirtį pasisakė G. G., kad ketina užvežti minėtą raudoną „papkę“, kadangi nenorintis laikyti sodyboje. Tačiau nespėjo. Tai sužinojo jau tik po tėvo mirties, kai mama jam tai pasakė. Kalbant apie faktą, kad I. kartu su A. T. sukūrė įmonę, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip supranta, atsirado tėvui dar būnant gyvam, tačiau nežino, ar jis apie tai žinojo, ar ne, nesupranta, kam jos išvis galėjo būti kuriamos ir įsigyjamos. I. turėjo po 17 procentų akcijų kiekvienos įmonės. Šias akcijas ji pardavė A. T. už 624 495 Eur sumą. Nežino, ar ji pardavė dar tėvui būnant gyvam. Tačiau, tik po mirties praėjus apie 10 dienų, gavo šiuos pinigus. Tėvas prieš mirtį mamai minėjo, kad jis turintis gauti pinigų, kiek tiksliai nežino ir ketinantis išpirkti įsiskolinimą iš T. I., už pusę kainos. Kaip tik ši suma beveik ir atitinka įsiskolinimo išpirkimo sumą, kuri buvo 1 212 000 Eur. Pusė sumos gautųsi 606 000 Eur. Tačiau šis įsiskolinimas niekad nebuvo išpirktas, kadangi jis nespėjo to padaryti, o pinigai gauti I., tik po tėvo mirties. Šie pinigai taip ir liko pas ją. Kalbant apie daiktus buvusius sodyboje, gali pasakyti tik tiek, kad šiuo metu galimai jų net nėra, kadangi paskutinį kartą D. Š. su antstoliu lankėsi sodyboje, o tai buvo 2021 m. vasaros laikotarpiu, nežino tikslesnės datos, daiktų, tokių kaip: antikvariniai durklai, ginklai, traktorius, kiti antikvariniai daiktai, buvę pokylių salėje, gyvenamajame name, nebebuvo, taip pat neaišku, kur yra tėvo „(duomenys neskelbtini)“ rankinis laikrodis, auksinė apyrankė, kiti juvelyriniai dirbiniai. Nežino, ar yra išlikę kokie nors įsigijimo dokumentai, galbūt kažkur sodyboje ir galėtų būti, galbūt jau ir nėra, nes jei nėra daiktų, tikriausiai I. atsikračiusi ir dokumentų. Ne visi daiktai buvo pirkti tėvo, buvo ir dovanotų daiktų, tačiau tiksliai išvardinti negali. Nėra darytas šių minėtų daiktų apyrašas, jie nebuvo suskaičiuoti, aprašyti. Tėvas buvo pasikliaujantis žmogus, kol jis buvo direktoriumi, dokumentus tikrindavo jis, o kaip jis buvo susitaręs su I., nežino. Jis susitardavo dėl kokių nors sąlygų žodžiu ir, pasitikėdamas, galėdavo pasirašyti dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 18 d. papildomai liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad su tėvo V. G. žinia buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 5 d. sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šia sutartimi buvo parduodamos patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši nuomotų tas patalpas. Jam nieko nežinoma apie 2018 m. liepos 30 d., apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo tėvas V. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, sutiko pakeisti pirminės sutarties 2017 m. gruodžio 5 d. sąlygas bei padalinti akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (17 proc.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (83 proc.). Be to, jam nieko nežinoma apie pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą“ 2018 m. liepos 30 d., kuriuo tėvas V. G., būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku taip pat sutiko keisti sutarties 2017 m. gruodžio 5 d. sąlygas. Kaip žinoma, pakeitus sutartį kitomis, pirminė sandorio kaina, t. y., 2 465 240 Eur, buvo sumažinta 2018 m. liepos 31 d. sutartyje 1 000 000 Eur suma ir tapo 1 121 590,14 Eur, o dar pakeitus pirminės sutarties sąlygas t. y. 2020 m. gegužės 26 d. susitarimu, sandorio vertė buvo sumažinta iki 926 340,00 Eur. Tokiais nesąžiningais veiksmais A. T. su I. apgavo jo šeimą 1 000 000 Eur bei dar 624 000 Eur pasisavino, gavo į savo banko sąskaitą. Be to, tie I. K. pinigai buvo gauti jau po tėvo mirties ir jais disponuoja ne teismo pripažinti turto paveldėtojai (jis, V. G., K. G.), o I., ir galbūt A., kuris turėjo gauti iš to sandorio nemažą finansinę naudą. Apie įgaliojimą, kuriuo 2018 gegužės 22 d., įgalioja asmenį P. B. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, nieko negali pakomentuoti, tokio asmens neatsimena. Žino, kad 2018 m. birželio mėnesį, turėjo išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), pas brolį, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau jokios algos negaudavo, pajamų nebuvo, tai gali būti, kad jį tėvas buvo paprašęs, kad surašytų įgaliojimą minėto asmens vardu. Dėl pateiktose stenogramose įvykių, kur įrašė savo pokalbį su A. T. jo ofise, jis, jam atėjus, atėmė iš jo telefoną, kad negalėtų fiksuoti jų pokalbio, bet jis (A. G.) turėjo įjungtą diktofoną, todėl pavyko įrašyti. Tai norėtų paaiškinti, kad tai, jog ne kartą sako, kad negali grįžti į Lietuvą, nes bijo dėl savo saugumo, yra susiję su ikiteisminiu tyrimu kitoje byloje (ir ten) duotais parodymais, kur jam buvo suteiktas liudytojo statusas, kuriam suteiktas anonimiškumas ir, kuris yra saugomas valstybės, bet tai nėra susiję su šia tiriama byla. Be to, pokalbio metu su A. T., jis žadėjo jam grąžinti pavogtą milijoną eurų per projektą, t. y., per „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės statybą, iš kurio jis galėtų gauti kažkokias pajamas, kaip verslo partneris, tačiau tai yra tik žodžiai, niekur jokios sutarties su A. T. nėra pasirašęs ir tai yra jo žodžiai į priekaištus apie dingusį milijoną ir pervestus 624 000 Eur I., dėl kurių jis nurodo, kad turėtų kreiptis į I. ir aiškintis, kas savaime aišku, yra beprasmiška, lieka tik teisinis kelias. Jis žinojo, kad tėvas bendradarbiaudamas su advokate, I. M., ruošė apeliacinį skundą dėl skolos B. Š., dėl senaties termino panaikinimo. Žino, kad apeliacinis teismas pralaimėtas, bet tai pat jam žinoma, tėvas minėjo, kad A. T. buvo apmokėjęs paslaugas advokatui P. B. dėl kasacinio skundo į teismą, tačiau, ar jis buvo pateiktas į teismą, ar išnagrinėtas, jam nežinoma, kadangi tėvas mirė, o tos informacijos jis neturi iš kur gauti. Vėlesnės sutartys, kurios buvo sudarytos jau I. K. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, yra visiškai apgaulingos, nes pagal tokios sutarties sąlygas, jos gauta suma – 624 000 Eur, turėjo būti skirta padengti teismo priteistą įsiskolinimą B. Š., kurį vėliau išpirko T. E. už 10 000 Eur, o po kurio laiko A. T. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra A. T. žentas, A. G.. Šiuo metu, pagal teismo sprendimą I. K. nebuvo pripažinta V. G. turto paveldėtoja, tėvas nebuvo palikęs testamento, bet kokiais pagrindais jai buvo pervesta šita suma – 624 000 Eur, nėra aišku. Šiuo I. ir A. T. veiksmuose yra įžvelgiamas sukčiavimas ir didelio turto pasisavinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 22 d. papildomai liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2018 metais, maždaug sausio mėnesį, nupirko Lietuvoje, jam atrodo, (duomenys neskelbtini) automobilių turgavietėje, iš įmonės, dabar negali pasakyti įmonės pavadinimo, 2015 metų automobilio, 6 mėnesio gamybos, lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu nebuvo jokių valstybinių numerių, ja negalima buvo eksploatuoti, iš tralo paėmė. Pirko mašiną sau, nes iki tol, 2017 m. lapkritį, pardavė G. G. vardu registruotą, o faktiškai jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 28 000 Eur pirkėjui iš (duomenys neskelbtini), iš fizinio asmens. „(duomenys neskelbtini)“ nupirko už 10 000 Eur, ar 12 000 Eur. Negali atsakyti, ar mokėjo grynais, ar pavedimu. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, nežino tik ar kvitas buvo išrašytas. Minėtą automobilį registravo G. G. vardu. Berods G. G. kartu vyko į „Regitrą“. Parsivarė šią mašiną į Vilnių. Prie Vilniaus „Regitros“, Lentvario gatvėje esančiame servise, tada vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, suremontavo. Minėtoje mašinoje buvo daužtas priekis. Už mašiną mokėjo pinigais, gautais pardavus mašiną „(duomenys neskelbtini) Automobilį registravo mamos G. G. vardu. Nes tuo metu turėjo įtemptus santykius su buvusia žmona ir numatė, kad gali įvykti skyrybos ir bendro turto dalijimas. Mašina „(duomenys neskelbtini)“ remontuota iš lėšų, gautų už pirmą automobilį. Neatsimena, ar automobilio registracijos liudijime buvo nurodytas kaip mašinos naudotojas. (duomenys neskelbtini) m. nustojo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nes įmonė nevykdė jokios veiklos. Tuo metu tėvas paskyrė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas I. K.. 2018 metais, policijos patarimu, dėl saugumo, kadangi kitoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip valstybės saugomas liudytojas, išvyko iš Vilniaus. Jam teko duoti parodymus prieš narkotikų prekeivių grupuotės narius, todėl, jo atžvilgiu buvo panaikinti kaltinimai dėl narkotikų kontrabandos gabenimo. Kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išlaikė krovininių automobilių teises „C“ ir „CE“ kategorijų ir išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje. Išvykdamas į užsienį, tėvui pardavė jam priklausantį lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. V. G. tą mašiną paliko registruotą mamos vardu, neperregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tėvas už automobilį sumokėjo apie 25 000 Eur, tik negali pasakyti, ar per vieną kartą mokėjo, ar per kelis kartus atliko pavedimus. Su tėvu nebuvo sudaryta jokia pirkimo-pardavimo sutartis. Tėvas pats eksploatavo mašiną. Mašina buvo palikta stovėti tėvo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Kai gavo pavedimą, tai pamatė, kad tėvas mokėjo už automobilį iš įmonės sąskaitos. Apskritai, tėvas buvo skolingas pinigų jam kaip sūnui ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Įmonėje išdirbo apie 8 metus, daug darbo įdėjo. Ne kartą tėvui rašė elektroninius laiškus, kad turi jam sumokėti, ne dėl kažkokios konkrečios sumos rašė, tiesiog turėjo priekaištų, kad tėvas jam finansiškai nepadeda. Tėvas nemokėdavo rašyti žinučių el. paštu, todėl į jas atsakydavo telefoniniais skambučiais. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo apie 500 Eur atlyginimą. Savo lėšų neinvestavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis tiesiog vertina, kad tėvas skolingas lėšas už paslaugas, kad suorganizavo papildomų pajamų įmonei, nes pasamdė elektriką, kuris sutvarkė elektros instaliacijas ir išskirstė kabinetus pagal atskirus skaitiklius, kad galima būtų išnuomoti patalpas. Už papildomų patalpų nuomą gavo apie 5 000 Eur pajamų per mėnesį. Iki 2018 metų gavo nuomos mokesčius, o jau nuo 2018 metrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamas. Skolą už elektriko paslaugas mokėjo iš savo lėšų, gal apie 5 000 Eur, grynais apmokėjo. Su elektriku nebuvo sudarytos raštiškos sutarties, nes tai šeimos draugas. Dėl to, kad tėvas nepagrįstai iš įmonės sąskaitos išgrynindavo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, susidarė apie 80 000 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to įsiskolinimo ir tikriausiai aplaidaus apskaitos tvarkymo buvo atliekamas tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo valdyboje. 2017 m. kovo 13 d., įvyko teismo posėdis ir jam buvo paskirta – 1 000 Eur bauda, berods už aplaidų apskaitos tvarkymą. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta skola dalimis. Jam sudėtinga pasakyti, ar dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo buvo patraukta atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė N. L.. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, prisijungimus prie įmonės banko sąskaitos turėjo tik jis ir N. L., tik jis galėjo atlikti finansines operacijas. Kartais tėvas jį pavadavo, jis išrašydavo įgaliojimą eiti direktoriaus pareigas, tuo atveju jis galėjo naudotis tik įmonės antspaudu, sudaryti savo vardu sandorius, bet naudotis prisijungimais prie banko sąskaitos neturėjo teisės ir aplamai jis nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Kai buvo dekrete, (duomenys neskelbtini) metais, metai laiko, jis taip pat darydavo pavedimus, buitinius dalykus tvarkė (skaitiklius surašyti, sumokėti komunalinius mokesčius). Jeigu tėvas prašydavo įmonės mokėjimo kortelės, tai jis ją duodavo, jis galėjo išgryninti pinigus. Ir būdavo toks laikas, kai tėvas nepagrįstai išgrynindavo iš įmonės sąskaitos, nes jis žaisdavo kazino. Visas lėšas naudodavo savo reikmėms. 2005 m. gavo 5 000 000 milijonų litų (pagal sutartį buvo 10 000 000 milijonų, bet gavo tik pusė sumos) iš B. Š. ir juos panaudojo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), statyboms. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas naudojo tik kazino ir savo reikmėms, nesusijusiems su statybomis. Jeigu reikėdavo apmokėti sąskaitas, o pinigų dėl tėvo kaltės nebūdavo sąskaitoje, tai tėvas jam duodavo pinigus, jis įnešdavo į įmonės sąskaitą ir apmokėdavo sąskaitas už komunalines paslaugas, remonto darbus ir kt. Gautas lėšas už automobilio pardavimą, panaudojo savo reikmėms. (duomenys neskelbtini) reikėjo apmokėjo persikraustymo, buto, pragyvenimo ir nuomos išlaidas. Gaudavo iš tėvo grynųjų pinigų, tarkim atlyginimą, teko ir jam gryninti iš banko sąskaitos ir atiduoti tėvui, bet negali atsakyti, kokias tiksliai pinigų sumas. Tarp jo ir I. K. nebuvo surašytas joks dokumentų priėmimo - perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų aktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo grynųjų pinigų kasą. Nuomininkai kartais mokėjo už nuomą grynais, išrašomi buvo kasos pajamų orderiai. Kasos, I., kaip naujai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, neperdavė. Paskolų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės neėmė. Kiek jam žinoma, tėvas imdavo paskolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašydavo dokumentus. Žino, kad tėvas yra skolingas įmonei, kokią sumą, negali pasakyti. Lagamine, kurį 2020 m. gruodžio 16 d., Vilniuje, degalinėje, I. perdavė D. Š., buvo tėvo seni laikraščiai ir kiti spausdintini leidiniai. Jame UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių ir kitų su įmonės veikla susijusių dokumentų nebuvo. Tėvas paskyrė I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nes gyveno su tėvu ir ji mokėjo lietuvių kalba, tėvas nemokėjo lietuvių kalbos ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos, nes jeigu vyktų veikla, tai jis toliau eitų direktoriaus pareigas, nes turėjo išlaikyti šeimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 25 d. liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, nes tėvas vykdė didelę komercinę veiklą, įmonės pastatai buvo šalia „(duomenys neskelbtini)“. Tikslaus adreso nežino. Šios įmonės akcininkas buvo tėvas V. G., kiek jis supranta, jis vienas ją valdė, jo žiniomis, jis buvo 100 procentinis akcininkas. Kažkada buvo šios įmonės direktorė motina G. G., kiek laiko buvo direktore, negali pasakyti, neprisimena, vėliau direktoriumi buvo brolis A. G., kiek žino, jis buvo direktoriumi 3-4 metus, po A. G., direktore buvo, kaip jam mama sakė, paskirta I. K., tačiau, kai ji buvo paskirta įmonės direktore, įmonė jau nebevykdė veiklos. Kokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo, jis nežino, nes gyvena Anglijoje ir nesigilino kokią veiklą vykdo, ką ji daro. I. K., direktore galėjo paskirti tikriausiai tėvas, kaip vienintelis akcininkas. Dėl I. K. paskyrimo į direktorės pareigas, turėjo žinoti motina ir brolis, bet pagrinde, tai turėjo žinoti brolis. Kaip jam pasakojo brolis A. G., tai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jau nebevykdė jokios veiklos, jam atlyginimas nebuvo mokamas, todėl jam nebuvo prasmės tęsti šias pareigas ir jis pradėjo ieškoti kažko kito. Jis žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo didelį pastatą prie „Siemens arenos“, tai sandėliai-šaldytuvai, biuro patalpos, parduotuvė, daugiau nežino, koks įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausė turtas. Ar įmonės banko sąskaitose buvo piniginių lėšų, negali pasakyti, nežino. Dėl kokių priežasčių tėvas V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo direktoriumi, nežino, bet jis nemėgo dirbti su dokumentais, jis buvo vadovas, priiminėjo visus sprendimus, o paskirti direktoriai tvarkė visus biurokratinius reikalus, pasirašydavo dokumentus, taip pat jis sunkiai suprasdavo lietuvių kalba parašytus dokumentus, tai reikėjo, kad dokumentus kažkas patikrintų, juos išverstų ir jam suprantamai paaiškintų. Jis nežino, kokius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu galėjo pasirašyti I. K., ir prieš tai buvęs direktorius brolis A. G.. Jis į įmonės reikalus nesigilino ir nesidomėjo, nes kai išvažiavo gyventi į Angliją jam nebuvo įdomi tėvo veikla, tik kaip minėjo, žinojo, kad turi pastatus, užsiima nuoma, buvo parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, daugiau nieko apie „(duomenys neskelbtini)“ veiklą negali pasakyti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pasirašymo nieko paaiškinti negali, nes nežino, kaip minėjo, jis įmonės veikla nesidomėjo. Taip pat nieko negali paaiškinti apie I. K. pasirašytą 2018 m. liepos 31 d. susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo susijusį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nežino, kieno nurodymu šis pakeitimas buvo pasirašytas. Jis žinojo, kad tėvas seniai planavo parduoti „(duomenys neskelbtini)“, po ko gaus butus, tai yra atlygis už „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, bet kas pasirašė dokumentus, kieno nurodymu jie buvo pasirašyti, jis nežino. Taip pat negali nurodyti, ar kas nors žinojo apie šio pakeitimo pasirašymą. Tik kaip minėjo, tėvas seniai kalbėjo apie įmonės pardavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikriausiai buvo parduota statytojui T., kuris turėjo pastatyti gyvenamuosius butus ir T. tėvui už „(duomenys neskelbtini)“ įmonę turėjo atsiskaityti butais, kiek pinigine išraiška tai būtų įkainota, jis nežino, bet tėvas yra sakęs, kad butą gautų ir jis, ir brolis ir tėvai, tik kokio masto tie butai, jis nežino. Kaip jis suprato, su tais butais nieko nepavyko, tai turėjo būti sumokėta pinigais, tačiau kokia tiksli suma jis nežino, tik jam motina sakė, kad 2019 m. tėvas pas ją prašė, kad atidarytų ji savo vardu banko sąskaitą, nes tuo metu tėvo visos sąskaitos buvo areštuotos, tačiau dėl ko areštuotos, jis nežino. Tėvas prašė motinos atidaryti sąskaitą, kad būtų galima padaryti pavedimą, atsiskaityti už įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Motina pasitarusi tiek su juo, tiek su broliu, todėl buvo nuspręsta atsisakyti atidaryti banko sąskaitą, nes jiems atrodė, kad galimai tėvas nori nesumokėti mokesčių ir jiems atrodė, kad tai baudžiama, todėl ta sąskaita taip ir nebuvo atidaryta, o tėvui buvo pasakyta, kad viską turi susitvarkyti teisėtai. Sumos iš pradžių nežinojo, bet vėliau sužinojo, kad galimai buvo apie 700 000 Eur. Kiek žino, tai sužinojo po tėvo mirties, kad pinigai buvo pervesti į I. K. sąskaitą, tai jam pasakė motina ir D., dabar pavardės neprisimena, nes jie rado kažkokius dokumentus, kurie patvirtina. Jis mano, kad tai ne visa suma pervesta už UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pastatus. Jis nežino, ar likusi pinigų suma yra sumokėta, jei sumokėta tai kam sumokėta, nes pardavimo dokumentai yra dingę ir net nežino už kokią pinigų sumą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su visais pastatais. Nežino, kas turėjo teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis, nes ir buhalteriai buvo, net nebandys spėti. Jis niekada neturėjo teisės naudotis, disponuoti įmonės banko sąskaitomis, nes niekada nebuvo susijęs su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar įmonėje buvo kasa, tikriausiai, bet nežino. Taip pat nežino, jei buvo kasa, kas galėjo iš jos pasiimti pinigus. Jis nieko nežino apie paimtus pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos. Apie I. K. pinigų paėmimą iš kasos, jam, berods, sakė motina ir D., bet pats nieko apie tai nežino, viena iš priežasčių kodėl išvažiavo į Angliją, tai buvo ta, kad nenorėjo kištis į šeimos veiklą. Taip pat, negali nurodyti, kas tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tikriausiai yra daug kartų girdėjęs, bet dabar neprisimins vardų, tų, kurie galėjo tvarkyti buhalteriją. Tėvas V. G. buvo stovėjimo aikštelės Žvėryne akcininkas, (duomenys neskelbtini) turėjo akcijų kažkokią dalį, „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tikriausiai su B. buvo akcininkai, Mineralinio vandens „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, „(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkas, tiksliai nežino, daugiau neprisimena. Neįsivaizduoja, kokių įmonių akcininkė buvo I. K.. Tėvas disponavo turtu, tai dalis butų Žvėryne, turėjo butą Vilniaus senamiestyje, kur tiksliai nežino, taip pat turėjo sodybą nuo Vilniaus nutolusi apie 40 km., tikslios vietos nežino, paprasčiausiai tėvas pasisodindavo į automobilį ir nusiveždavo į sodybą. Daugiau kaip ir nežino, kokį dar turtą turėjo tėvas. Tiksliai, kam ir kiek, tėvas turėjo skolų, jis nežino, bet turėjo skolą B., tai todėl gauti pinigai už „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti panaudoti B. skolai padengti, taip pat butai Žvėryne buvo areštuoti, tai taip pat norėjo išmokėti iš tų pinigų. Daugiau dėl skolų nežino. Tikriausiai I. K. techniškai yra matęs, nes ji dirbo restorane padavėja, kuriame jie su šeima dažnai lankydavosi. Tai, kai sužinojo, kas ji tokia, jis nenorėjo jos matyti, nes iš pradžių ji buvo tėvo meilužė, po to I. K. pagimdė vaiką, bet vėliau jie apsipyko, kurį laiką nebendravo, vaikas tai būdavo pas I. tėvus, tai su tėvais, po to kažkur 2013 m. tėvas į sodybą, šalia Vilniaus, pervežė balandžius, kur reikėjo jais rūpintis, tvarkyti, tai I. K. tokiu būdu pas tėvą sugrįžo. Tai nuo tada I. K. pradėjo vėl kartu su tėvu gyventi. Tačiau tėvas niekada I. nebuvo atsivedęs į namus (duomenys neskelbtini), Vilnius. Po tėvo mirties, jis su I. K. nebendravo, gal teismo metu per „Zoom“ ją matė, bet tai buvo vienintelis kartas. Jis norėtų išsiaiškinti, kur dingo visi pinigai už įmonę „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo keistos aplinkybės prieš tėvo mirtį, nes tėvas sakė, kad nori padengti visas turimas skolas, tačiau jam nepavykus į motinos sąskaitą pervesti pinigų, pinigai buvo pervesti į I. K. sąskaitą, berods, prieš mirtį, tėvas turėjo dokumentus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu ir pinigų pervedimu, todėl tėvas pasakė, kad dokumentus atveš motinai, kad saugiai laikyti Žvėryne, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bet taip dokumentai dingo, po kelių dienų tėvas miršta, dokumentų nėra. Kur tiksliai dokumentai dingo, nežino, bet įtaria, kad I. K. kartu su statytoju T. galėjo tuos dokumentus paimti, nes kažkur savaitę prieš mirtį, gruodžio pradžioje, tėvas sakė motinai, kad atveš dokumentus. Kur tėvas galėjo minėtus dokumentus laikyti, jis nežino. Prisiminė Dariaus pavardę, tai yra Š..

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 2 d. papildomai liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad apie 2023 m. vasario 23 d., papildo paaiškinime, kuris buvo pateiktas prie ikiteisminio tyrimo bylos, išdėstytas aplinkybes, jis negali daug pakomentuoti, nors su juo yra susipažinęs ir pritaria dėl jame išdėstytų teiginių. Dėl jame pateiktų teiginių t. y., apie tėvo galimai nenatūralią mirtį, apie A. T. ir I. K. susitarimą vykdyti nusikalstamą veiką, pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, jis detaliau nežino. Nurodytą žalą – 1 836 720 Eur, kuri dėl I. K. ir A. T. veiksmų buvo padaryta jo šeimai, susidaro iš sudarytų ginčytinų sandorių tarp I. K. ir A. T., perimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, bet plačiau negali pakomentuoti, nes su šiomis sutartimis nėra susipažinęs. Tėvas prieš mirtį per „Skype“ programėlę su juo kalbėjo, sakė, kad jam pavyks parduoti butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes šios patalpos buvo įkeistos kreditoriams ir galimai areštuotos antstolio dėl įsiskolinimų. Tėvas sakė, kad susidaro aplinkybės, kad galės išpirkti tas skolas ir be problemų gaus pinigus už UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių padengs skolas T. E. ir G. N.. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo keturi butai, visas tas nekilnojamas turtas buvo surašytas jo, brolio, mamos vardu. Smulkmenų apie tai, kam buvo skolingas tėvas, jis nežino, tik žinojo apie patį didesnį tėvo įsiskolinimą dėl teisminio ginčo su T. E. (perėmusių reikalavimo teisę iš B. Š. į skolą). Be to, kaip jam žinoma didelės vertės tėvo juvelyriniai dirbiniai, net pasibaigus teisminiams ginčams su I. K., iki šiol nei jos, nei jos dukros K. neįtraukti į paveldimo turto apyrašą ir yra neteisėtoje jų dispozicijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 4 d. liudytoja apklausta G. G. parodė, kad yra mirusio V. G. buvusi sutuoktinė. Susituokė (duomenys neskelbtini), sudarė civilinę santuoką. (duomenys neskelbtini) išsiskyrė, nutraukė civilinę santuoką. Gyveno visą laiką kartu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Netgi po santuokos nutraukimo tebegyveno kartu minėtu adresu. Išsiskyrimo priežastis buvo dėl to, kad buvo sunku, kadangi turėjo mažus vaikus, jis jai mažai padėdavo buityje, vadovavosi emocijomis, tačiau greitai susitaikė. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, tačiau civilinės santuokos jau nebesudarė. V. buvo svarbesnė santuoka sudaryta prieš Dievą, tai yra santuoka sudaryta bažnyčioje nei kažkoks popieriukas gautas sudarant civilinę santuoką. 1991 m. ji su V. įsteigė firmą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai V. buvo daugiau susijęs su šia firma, o ji augino, prižiūrėjo vaikus, į šios firmos veiklą nesikišo. Šios firmos veikla nuo pat pradžių buvo susijusi su nekilnojamojo turto nuoma. Firma įsikūrusi buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo 2003 m. iki 2009 m. ji dirbo administratore, o jų su V. jaunesnysis sūnus A. G. nuo 2010 m. iki 2017 m. buvo šios įmonės direktorius. V. buvo ir kitų įmonių akcininku. I. K. pažįsta nuo 1998 m., ji dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“, padavėja, restoranas veikė Vilniuje. Restoranas priklausė jos draugei. Kadangi restorane vykdavo vakarėliai, kuriuose dalyvaudavo kartu su V.. Ją pažinojo tik iš ten, asmeniškai jokių reikalų su ja neturėjo. V. ją pažino taip pat būtent lankantis šiame restorane. Kažkuriuo metu, apie 2000 metus, ji pradėjo įtarinėti, kad tarp I. ir V. kažkas vyksta. Sužinojo, kad ji laukiasi, suprato, kad galimai laukiasi V. vaiko. Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, kuris priklausė joms, tačiau nuosavybės teise priklausė jų gerai pažįstamai, perrašė I. vardu. Ji žinodama, kad I. laukiasi, nenorėjo aiškintis šių aplinkybių, nutarė palaukti. Kai gimė I. ir V. dukra 2000 m., jis jai tai pasakė. Nors ji jau įtarinėjo tai, prieš dukrai gimstant, bet tylėjo. Jis jai patvirtino tai tik dukrai gimus. Kada dukrai buvo 1-eri metai, ji pasakė V., kad jis nuspręstų norintis gyventi su ja ar su I.. Jis nusprendė, kad gyvens su ja. Dukrą V. pradėjo atvedinėti į jų namus iki maždaug dukrai suėjo 6 metai, dažnai likdavo pas juos nakvoti. Su I. nebendravo, nesimatydavo, V. atvesdavo tik dukrą šiek tiek pabūti. Visą laiką, kol V. turėjo romaną, I. pastojus ir dukrai gimus bei po to, jis gyveno su ja jau minėtu adresu. Pradėjo statyti sodybą kartu su V. apie 2006 m., įsigijus žemę, adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. buvo pastatyta balandinė, prie jos prijungtas pastatas, kuriame buvo įrengti du kambariai svečiams. V. nuo vaikystės užsiiminėdavo sportinių balandžių veikla, juos dresiruodavo, dalyvaudavo varžybose, parodose, ji kažkiek taip pat prisidėdavo prie šios veiklos. Kadangi juos laikė mieste, adresu, kuriuo gyveno, o miesto sąlygomis darėsi juos laikyti nebepatogu, jie buvo pervežti į sodybą. Pradžioje balandžius prižiūrėdavo samdomi darbuotojai. Iki 2012 m. I. atveždavo dukrą, kad ji pabūtų gryname ore, kad V. pabendrautų su dukra. Kartais ir V. ten likdavo nakvoti, galbūt porą kartų į mėnesį. Bet jis ten negyveno. Kadangi 2012 m. ji turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi paralyžiavo mamą, turėjo ją prižiūrėti. Išvykdavo trims mėnesiams, grįždavo atgal maždaug apie tris mėnesius laiko. Taip važinėjo iki 2014 m. Visam laikui grįžo į Lietuvą 2014 m. Jau grįžusi į Lietuvą, nuvyko kartu su V. į sodybą ir aptiko, kad ten yra moteriškų daiktų. Paklausė, kas tai. Jis paaiškino, kadangi jam reikalinga pagalba, nes jis sirgo cukriniu diabetu, I. atvykdavo pagaminti valgio, padėti prižiūrėti balandžius. Ji į tai per daug nesigilino, neklausinėjo detalių. Kuriam laikui I. atvykdavo, ji nežino. Bet V. sakė, kad ji sodyboje negyvenanti. Jai išvykus į (duomenys neskelbtini), V. apsigyveno sodyboje, bet ar su I., nežino, nebuvo informuota apie tai. Jai grįžus iš (duomenys neskelbtini), V. iš sodybos grįždavo atgal į J. I. K. gatvėje esantį butą, kuriame kartu gyveno. Iki kol ji išvyko į (duomenys neskelbtini), sodyboje lankėsi dažnai, švęsdavo šventes, priiminėdavo draugus, I. ten tikrai nebuvo. Kuomet aptiko, kad ten yra moteriškų daiktų, pasakė V., kad jeigu jam taip tinka, tegu taip ir būna. Pasakė, kad ji gyvens Vilniuje, o I. tegu jam ten padeda. Pradėjo nebesilankyti sodyboje. Nežino, nuo kada I. galėjo apsigyventi sodyboje nuolat, kadangi ten nesilankė, o V. apie tai visai neklausinėjo, nesikišo. Jų su V. santykiai nepasikeitė, tik jis gyventi pradėjo jau ir Vilniuje, ir sodyboje. Ar tuo pačiu metu ir I. ten būdavo, ji nežino, tačiau jų dukra lankė mokyklą Vilniuje, abejoja, ar ji galėjo gyventi sodyboje ir važinėti kasdien į Vilnių ir atgal. Sūnus A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pradėjo pergyventi, kad jam reikia ieškotis kito darbo, kadangi firmoje jokio uždarbio nebebuvo. V. pradėjo kalbėti apie firmos pardavimą, tačiau jos ir nepardavė. Iš direktoriaus pareigų pasitraukus A., V. I. įdarbino direktore. Kol direktorius buvo sūnus, apie firmos reikalus žinojo, kartu su sūnumi, V., aptardavo ir kokius nors sandorius ar peržvelgdavo kokių nors sutarčių sąlygas. Tačiau, kai I. tapo direktore, ji apie firmos reikalus žinojo tik iš V.. Jis stengėsi ją informuoti nuodugniai, tačiau jei jai kažkas nepatikdavo ir ji su kažkuo nesutikdavo, jis jai nustodavo pasakoti. Tiksliai pasakyti kada, negali, nes nežino, bet dar sūnui būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, mano, tuo metu, kada V. norėjo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsirado A. T.. Jo nėra nei mačiusi, nei su juo bendravusi. Apie A. T. žino tik iš V. ir sūnaus A. pasakojimų. Taip pat yra girdėjusi iš sūnaus A., kad tarp A. T. ir V. buvo sudaryta kažkokia sutartis, tačiau kol kas nepasirašyta. Kadangi V. lietuvių kalbos taip pat labai puikiai nesuprato kaip ir ji, sūnus A. jam išversdavo sutartyse esančias sąlygas. A. paskaitęs minėtos sutarties sąlygas, pasakė V., kad jis jos nepasirašinėtų, kadangi tai panašu į apgavystę. Tuomet V. susiradęs savo advokatus bei jiems parengus sutartį, sutartis buvo pasirašyta. Išėjus A. iš direktoriaus pareigų, kadangi jis padėdavo V. perskaityti sutartyse esančias sąlygas, kadangi V. ir matė prastai, lietuvių kalba silpnai skaitė, netgi ir rusų kalba rašytų dokumentų nelabai skaitė ir nelabai gilinosi, spėja, kad tai I. arba A. T., galimai A. T. advokatai, supažindindavo V. su dokumento turinio esme, tačiau išsamiai dokumento net neišversdavo. Mano, kad V. pasitikėjo jais. Be to, A. T. buvo užsitarnavęs V. pasitikėjimą, kadangi kažkoks V. turtas buvo areštuotas, o A. T. pradėjo V. žadėti, kad pasistengs, jog teismo sprendimą galima pakeisti jo naudai. 2020 m., maždaug rudens pradžioje, jis pradėjo jai kalbėti, kad reikia atvežti dokumentus į Vilnių, į butą kuriame gyveno, juos patikrinti, kadangi ėmė abejoti, ar viskas teisingai yra daroma, kas susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu. Jam nepatiko tai, kad laikas eina, o reikalai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu yra kaip ir užstrigę. Firmos pardavimo reikalai buvo derinami su A. T., kas tuose dokumentuose buvo parašyta, ji nežino, kokios pardavimo sąlygos, nežino. Kiek žino iš V., pardavimo kaina buvo kažkur apie 5 milijonus eurų. Nežino, ar tuos dokumentus jis laikė sodyboje, jai nesakė, ar jie buvo pas A. T., ar kur kitur. Bet taip dokumentų ir neatvežė į butą. V. 2020 m. gruodžio 9 dieną jai paskambino ir pasakė, kad dokumentus jau turi, jie buvo įdėti į raudonos spalvos segtuvą, juos atveš. Su tais dokumentais nuvyko pas kreditorių, po kreditoriaus paskambino jai ir pasakė, kad vis dėlto tą dieną neatvyks, kadangi jautėsi prastai. Nuvyko su dokumentais į sodybą, kurioje buvo I.. Dokumentai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriu bei kitais rašytiniais susitarimais su A. T., kurie patvirtino V. dalį už visą nekilnojamo turto pardavimo projektą. O kas ten buvo tiksliai parašyta, nežino. 2020 m. gruodžio 10 d. naktį, I. paskambino A., o jis paskambino jai. Pasakė, kad tėvas numirė. Paklausta, kur yra raudonas segtuvas, kurį jai norėjo perduoti prieš mirtį V., pasakė, kad segtuvo nerado. Jos to klausė kelis kartus. Pirmą kartą paklausė to per V. laidotuves, ji sakė paieškos. Po laidotuvių, 14 dieną, jai skambino pasiteirauti dėl dokumentų, ji pasakė, kad jų nerado. Jos sūnus A., kartu su įgaliotu atstovu D. Š. bei jų pažįstamu nuvyko į sodybą 2020 m. gruodžio 16 dieną ryte. I. pateikė susipažinti jiems kažkokius dokumentus, kokius, nežino. Kiek žino, kitą dalį dokumentų, kaip teigė, kažkur išvežė, kur, nežino, kada išvežė, nežino. Apie tai jai sakė sūnus A.. Apie pinigus 54 160,50 Eur, kurie buvo paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, nežino nieko, kokiais tikslais jie buvo paimti, kur panaudoti, nežino. Šiuo metu vyksta civilinė byla dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo, kurį inicijavo I. K.. 2022 m. balandžio 1 d. paskirtas paskutinis posėdis šioje byloje. Sodyboje buvę daiktai, kurių pagal antstolio fiksuotą medžiagą 2021 m. liepos mėn. jau nebėra sodyboje, tai yra šachmatų stalas su šachmatais, antikvariniai pistoletai, durklai, juvelyriniai dirbiniai, priklausę V., ikonos, žvakidės, kulkosvaidis ir kiti daiktai, prieš sodybos pastatymą, buvo laikomi adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Po sodybos pastatymo, tie daiktai buvo ten tiesiog išvežti ir dalis sukabinta, dalis padėta pobūvių salės patalpose, taip pat, svečių name. Kiek matyti iš antstolio užfiksuotos informacijos, traktoriaus taip pat nėra sodyboje. Visi dokumentai, susiję su minėtų daiktų įsigijimu, turėtų būti sodyboje. Taip pat, tarp šių daiktų buvo ir dovanotų daiktų V., kurių įsigijimo dokumentų tikriausiai nebūtų. Sąrašas, kokių daiktų trūksta sodyboje ir juvelyriniai dirbiniai, kuriuos mirties dieną V. dėvėjo, yra sudarytas. Patvirtinto, oficialaus sąrašo nėra, tačiau šie faktai yra nustatyti objektyviai pagal darytas sodyboje nuotraukas, praėjus keletui dienų po V. mirties ((duomenys neskelbtini) m. gruodžio 16 d.) bei iš kitų šeimos archyvo nuotraukų. I. K. be jokio skrodimo darymo, kuris padėtų nustatyti tikslią mirties priežastį, pralaikiusi mirusįjį sodybos teritorijoje, esančioje pobūvių salėje dvi dienas, neaišku, kokiu pagrindu jį palaidojo. Kadangi ji tuo metu neturėjo automobilio, taip pat buvo karantino laikotarpis ir I. pažadėjo, kad viską, kas susiję su laidojimo dokumentacija sutvarkys, pateiks dokumentus pasirašymui sūnums. Tačiau tik laidotuvių dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 13 d., paaiškėjo, kad V. kūnas net nebuvo nuvežtas į lavoninę, skrodimas nedarytas. I. K. dukters K. biologinis ryšys su mirusiuoju buvo konstatuotas 2021 m. teismo sprendimu, todėl ji taip pat negalėjo tvarkyti oficialių laidojimo dokumentų mirus V.. Todėl mano, kad dėl savanaudiškų paskatų ir finansinių išskaičiavimų I. K., suvokdama galimą grėsmę prarasti didelės vertės neteisėtai užvaldytą V. turtą bei pinigines lėšas bei užsitraukti baudžiamąją atsakomybę, galimai prisidėjo prie V. mirties.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 21 d. papildomai apklausta liudytoja G. G. parodė, kad ji negali nieko tiksliai pasakyti ar paaiškinti, tačiau maždaug dvi savaites iki vyro V. G. mirties, I. K. buvo surašytas įgaliojimas dėl pinigų pervedimo į jos sąskaitą, suma buvo apie 640 000 Eur, jis tuo metu pardavinėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo visos sąskaitos buvo areštuotos, todėl V. G. surašė notariškai įgaliojimą dėl minėtų pinigų pervedimo į I. K. sąskaitą, pinigai, kaip jau minėjo, buvo už įmonės pardavimą. Ji įgaliojimo nematė, tačiau iš jo suprato, kad jis toks yra. Vyras prašė, kad ji atidarytų banke naują sąskaitą ir jam duotų kortelę naudotis, tačiau ji nesutiko. Kadangi buvo teismas ir jo visas turtas ir pinigai buvo areštuoti, todėl ji pergyveno, kad jei pinigai bus pervesti į atidarytą sąskaitą ir už tą pavedimą reiks mokėti palūkanas, tai vėl susidarys skolos, vėl areštai bus, be to, vyras turėjo silpnybę žaisti kazino, todėl ji galvojo, kad tuos visus pinigus praloš ir vėl bus skolos, todėl pasitarusi su vaikais, jie jai patarė to nedaryti. Po surašyto įgaliojimo praėjus kelioms savaitėms, vyras miršta sodyboje (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno, tačiau nori pasakyti, kad jis gyveno ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. (duomenys neskelbtini) ūkyje padėdavo I. K.. Naktį, kai vyras mirė, buvo iškviesta greitoji, dokumentuose įrašė galimą mirties priežastį – insultą, tačiau po mirties I. K. neperdavė vyro kūno daryti skrodimą. I. K. paskambino 2020 m. gruodžio 10 d. naktį sūnui A. ir pranešė apie tėvo mirtį. Jai paskambino sūnus A. ir pasakė, kad nėra tėčio, su juo pakalbėjo, kad jis greičiausiai negalės atvykti iš Anglijos į tėčio laidotuves, nes tuo metu buvo pandemija, tačiau aptarė, kad jo laikyti šaldytuve taip pat nenori ir sutiko, kad jis būtų palaidotas trečią dieną, kaip ir priklauso. Tokį sutikimą davė ir I. K.. Tačiau, kodėl ji neperdavė V. G. kūno skrodimui, šito paaiškinti negali, nežino. Tik gali pasakyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d., kai buvo susitikusi su savo vyru V. G., jis minėjo, kad I. K. sąskaitoje yra 50 000 Eur ir norėjo, kad šitie pinigai būtų panaudoti įkeisto namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies išpirkimui – hipotekos išpirkimui iš kreditoriaus G. N.. Taip pat jis sakė, kad jam kyla kažkokių įtarimų dėl nešvarių darbų I. K. ir T., bei minėjo, kad perduos raudonos spalvos segtuvą su dokumentais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimu-pardavimu bei asmeniniai susitarimai dėl konkrečių projektų ir pinigų pasiskirstymu tarp V. G. ir T. Jei I. K. būtų perdavusi skrodimui, tai jai vyro kūno nebūtų grąžinę, nes ji jam buvo niekas, o ji nors ir buvo civilinę santuoką su juo nutraukusi, tačiau po civilinės santuokos nutraukimo jos su V. G. buvo susituokė cerkvėje ir ši santuoka galioja. Įtarimas dėl vyro mirties kilo, nes išvakarėse prieš mirtį jis jai sakė, kad pinigus, kuriuos pervedė į I. K. sąskaitą – 640 000 Eur, jis nori grąžinti B. už skolas. Tačiau, tie pinigai taip ir liko pas K.. Kodėl po V. G. mirties nesikreipė į teisėsaugą dėl jo mirties aplinkybių ištyrimo, nes iš karto net negalvojo, kad I. K. gali būti prisidėjusi prie mirties, negalvojo, kad viskas yra susiję, tik po kažkurio laiko pradėjus viską dėliotis ir, kad tokia pinigų suma pervesta K. ir ji jų joms negrąžino, ir tai, kad ji neperdavė kūno skrodimui, ir kad ji su T. toliau vysto verslą, tai todėl ir pagalvojo, kad I. K. galimai gali būti prisidėjusi prie V. G. mirties, tačiau ji tik taip galvoja, tačiau faktų, patvirtinančių neturi, tai tik subjektyvi nuomonė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 10 d. papildomai liudytoja apklausta G. G. parodė, kad 2023 m. vasario 23 d. išdėstytame paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad buvęs vyras galimai mirė nenatūralia mirtimi, yra tik prielaida, dėl to, kad egzhumacija ir skrodimas nebuvo padaryti, kad patvirtintų tikrąją mirties priežastį. Padaryta jai ir sūnums turtinę žalą per I. K. sudarytus kvestionuojamus sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų juridinių asmenų vertinama virš dviejų milijonų eurų suma (pagal pirminio sandorio turinį), o būtent: 624 495 Eur, kuriuos gavo I. K. iš antrinių sandorių per kitas jos ir A. T. vardu įsteigtas įmones, kurių pagalba buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir turtinės teisės tretiesiems juridiniams asmenims. Detalizuojant sumas, kiek pamena 50 000 Eur, kurie buvo nepagrįstai pervesti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į I. K. banko sąskaitą, apie 50 000 Eur I. K. pasisavino iš veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynaisiais ir pagal 2020 m. gegužės 6 d., susitarimą dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo Nr. 2 – 424 375,14 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti per 48 mėn. nuo sudaryto sandorio. Pažymėtina, kad į žalos sumą įeina 1 000 000 Eur, kuris buvo nurodytas pirminėje sutartyje sudarytoje 2017 m. gruodžio 5 d. Tačiau galutinę žalos sumą galima būtų identifikuoti žinant paskiausių sandorių turinį. V. G. visa vykdoma komercinė veikla buvo susijusi su NT patalpų nuoma. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 1991 m. vasario mėn., vertėsi nekilnojamojo turto pirkimais ir pardavimais, nuoma. Paskutiniais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai nebuvo darbuotojų. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutiniais metais neturėjo jokių pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos nuosavybėje nuomojamos patalpos buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jose buvo nuomininkai, paslaugų teikimo įmonės, parduotuvės, autoservisai ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų savininkas buvo vyras V. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pelningumas sumažėjo dėl labai paprastos priežasties, 2006 ar 2008 metais, krizės laikotarpiu, V. G. sudarė sandorį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir B. Š., kurio objektas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios akcijos ir atitinkamai turtas: NT patalpos (duomenys neskelbtini). Vilnius. B. Š. norėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti, bet sandoris nebuvo iki galo įvykdytas. B. Š. sumokėjo avansinį mokėjimą akcininkui V. G. – 5 000 000 litų (1 200 000 Eur). Dėl negalėjimo sumokėti visos sumos, sandoris nebuvo įvykdytas. B. Š. pardavė reikalavimo teisę į skolą, t. y., tą, kadaise B. sumokėtą avansą, kuris patapo po keliolikos metų skola, T. E.. V. buvo susitaręs su B. Š. išpirkti skolą ir užbaigti teisminius ginčus už pusę formalios skolos sumos, t. y. už 625 000 Eur ir iš I. K. pervestų lėšų tai turėjo būti padaryta. V. G. turėjo planą pastatyti daugiabučius namus prie „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas turtas. Dar vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sūnui A. G., 2017 m. gruodžio 5 d., jis, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama D. M.. Pagal šią sutartį sandorio suma – 2 465 240 Eur. Bet pagal tą pačią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų. Vėliau, 2018 metais I. K. jau būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, sudarė kitą sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius jau buvo A. T. ir pagal šią sutartį, sandorio sumos dalį (sandorio suma 1 121 590, 14 Eur) – 424 375,14 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 48 mėnesius. Pažymima, kad sandorio suma buvo sumažinta 1 000 000 Eur. Bet „(duomenys neskelbtini)“, liko skolinga šią sumą, ir tų pinigų nėra grąžinusi. Po to A. T. per sukurtą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpirko reikalavimo teisę iš T. E. į skolą. Šiuo metu pagal šią skolą įgijo teisę išieškoti iš palikuonių, tai yra iš sūnų: V. G., A. G., bei iš dukros K. ( I. K. ir V. G. dukros). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi, A. ir V. G. ir Klaudija pripažinti vieninteliais paveldėtojais (o I. K. ir G. G. bendrosios jungtinės veiklos vedimas su V. G. nebuvo konstatuotas). 2023 balandžio mėnesį, į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atėjęs antstolis pas sūnų A. G.. Jis nufotografavo žiedą, 16 000 Eur vertės ir pasakė, kad vėliau atvyks jo paimti. Vyras dėl verslo užstatė jų bendrą butą, savo laiku užstatė jų draugui. 2021 m., pas ją buvo atėję A. T. draugai, kurie siūlė parduoti šią skolą, bet ji atsisakė. Tai buto dalį ir garažą antstoliai yra areštavę, o kitą jos dalį – neareštavę. 2020 m. gruodžio 16 d. sūnus A. G. pasakojo, kad buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) į tėvo sodybą, pakalbėti su I. K., kad sužinoti esamą situaciją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo ir esamos dabartinės padėties. A. palaikė gerus santykius su I., bendravo su savo seserimi K.. Nemanė, kad po jo apsilankymo bus tokia neadekvati reakcija, kad pastaroji pateiks melagingą pareiškimą į Širvintų r. policijos komisariatą, apskųs jį ir lydinčius asmenis, nebūtais, nusikalstamais dalykais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 31 d. papildomai apklausta G. G. parodė, kad N. L. ir jos vyras P. B. yra jų šeimos draugai. Jos pažįstami daugelis metų, palaiko iki šiol gerus santykius. N. vedė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, bet ir tvarko kitos jos įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Šiuo metu tiksliai neatsimena metų, bet iki 2012 m., vykimo į Rusiją, N. kelis kartus buvo atvežusi į jų namus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buhalterinius dokumentus. Tačiau, kokie čia buvo dokumentai, negali tiksliai atsakyti. Įtaria, kad tikriausiai metines finansines ataskaitas, nes sakydavo, kad reikia šiuos dokumentus saugoti 10 - 15 metų. N. kartais duodavo jai pasirašyti, kaip suprato, ant priėmimo-perdavimo akto. Galbūt 2015 m. ar 2016 m. visus gautus iš N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kartu su V. išvežė į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Berods 2017-2018 m., V. su sūnumi A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, (duomenys neskelbtini), atvežė dokumentus į jų namus (duomenys neskelbtini), ir paliko garaže, o vėliau šiuos dokumentus ar kažkokią jų dalį išvežė į sodo namelį. Vėliau, bet datos nepasakys, N. V. prašymu buvo atvykusi pas juos namo ir ieškojo kažkokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, bet kokių būtent, jai nėra žinoma. Kiek jai žinoma, V. ar kas kitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų tokio įgaliojimo išrašęs nebuvo, bent ji nebuvo apie tai informuota. N. neaptarinėjo bendradarbiavimo su I., nes suprato, kad pokalbis apie I. gali būti nemalonus. Bet per teismo posėdį girdėjo N. L. pasakojimą, kad ji vengė su I. bendrauti ir visus dokumentus, kuriuos I. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė turėjo pasirašyti, N. visada perduodavo V. G., o pastarasis I., ir jai pasirašius, grąžindavo N.. N. tiesiogiai su I. nebendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 8 d. papildomai liudytoja apklausta G. G. parodė, kad duodant parodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, kuriuos jai buvo pateikusi N. L., ji visiškai pamiršo faktą, kad 2022 m. birželio 3 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą buhalterinę dokumentaciją pareigūnei, atliekančiai tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, N. S.. Buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai, pardavimai, atlyginimas, avansinė apyskaita už 2017 m. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ „papkė“ su 2018 m., su įvairiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos „papkė“ su dokumentais už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2015 m. spalio 23 d., pranešimas 2008 m. rugsėjo 3 d. „Dėl įsipareigojimų įsigyjant akcijas nevykdymo“. Pagal tyrėjos 2023 m. spalio 31 d. žodinį reikalavimą, dar kartą savo namuose peržvelgė kitus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir rado tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartis už 2016 m. ir 2017 m., kurias prideda prie bylos. Taip pat dar yra saugomi buhalteriniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai už 2016 m., tai septyni segtuvai su pirkimais, pardavimais ir senesnių t. y, nuo 2009 m. aplankalai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, kuriuos, esant būtinumui, pateiks prie bylos.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. birželio 3 d. protokole užfiksuota, kad G. G. pateikė turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. lapkričio 8 d. protokole užfiksuota, kad G. G. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – nuomos sutartis už 2016-2017 metus.

Kratos 2022 m. gegužės 18 d. protokole užfiksuota, kad atlikta krata pas I. K. name., esančioje (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra dviejų kambarių, užėjus į namo kambarį, I. K. iš komodos, kuri stovi po dešine puse prie lango, padavė visus dokumentus, kuriuos peržiūrėjus, buvo paimti šie dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas 2018 m. liepos 16 d.; Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašas UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo pateikti atsakymai į klausimus:

1. Koks piniginių lėšų likutis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" kasoje I. K. atleidimo iš vadovo pareigų 2019 m. vasario 1 d.? Pagal įrašus kasos knygoje, 2019 m. vasario 1 d. kasoje atvaizduotas 2 650,24 Eur grynųjų pigų likutis. Jeigu 2019 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis buvo 0 Eur ir iki 2019 m. sausio 10 d. nebuvo įnešta lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 225, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, 2019 m. sausio 10 d. negalėjo būti išmokėtos lėšos I. K. kaip įrašyta Kasos knygoje 2019 m. sausio 10 d. „Atlyginimas“ I. K. 349,76 Eur, negalėjo būti atvaizduojamas ir 2019 m. sausio 10 d. pinigų išmokėjimas kaip atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. Didžiojoje knygoje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ 349,76 Eur. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 225, nėra pinigus gavusio asmens parašo, pagal Taisyklių 19 straipsnio nuostatas „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“ ir nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ 2019 m. sausio 29 d. įformintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos pajamų orderyje yra nurodytos skirtingos sumos skaičiais ir žodžiu, nėra pinigus gavusio kasininko parašo, kartu su Kasos pajamų orderiu yra ir kasos pajamų kvitas (šaknelė), kuris turėtų būti išduodamas atskaitingam asmeniui, pagal Taisyklių 10 straipsnio nuostatas „Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas“ daroma išvada, kad jeigu 2019 m. sausio 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu be numerio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. gautos lėšos grynais 3 000 Eur nebuvo įneštos ir 2019 m. sausio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu LB Nr. 0000051 nebuvo priimtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir šios lėšos turėjo būti apskaitomos „Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų“ sąskaitoje, o kasoje tada atsižvelgiant į tai, kad laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 1 d., kasos operacijų nebuvo, kasos likutis 2019 m. vasario 1 d. turėtų būti 0 Eur;

2. Kaip, ir kokių dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamos lėšos kasoje tiriamuoju laikotarpiu 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d.? Jeigu ne, tai kiek ir kam panaudota lėšų be pateisinančių dokumentų ir koks dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nuostolis? Pagal tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kasos dokumentų visumą, atsižvelgiant, kad tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kurios valstybinio socialinio draudimo pabaigos data nustatyta 2019 m. vasario 1 d., kitų apribojimų veikti įmonės vardu nenustatyta. Pagal Taiysklių 25 straipsnio nuostatas „Ūkio subjekte kasininko pareigas laikinai arba nuolat eiti pavedama ūkio subjekto vadovo įsakymu“, tyrimui nepateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. ar ankstesnių vadovų įsakymai dėl pavedimo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas. Atsižvelgiant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. buvo tik vienas darbuotojas daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. K., kad I. K. tuo laikotarpiu vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. išrašytas kasos pajamų orderis LB Nr.0000049, kuriame gaunant grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas įrašyta I. K., šalia yra parašas. Tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. vasario 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis jeigu buvo 0 Eur (išvada 1-ju klausimu), todėl pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 225 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 226 negalėjo būti išmokėtos lėšos I. K. kaip įrašyta Kasos knygoje atitinkamai 2019 m. sausio 10 d. 349,76 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. 395,77 Eur, iš viso 745,53 Eur. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderiuose 2019 m. sausio 10 d. Nr. 225 ir 2019 m. vasario 12 d. Nr. 226, nėra pinigus gavusio asmens parašo, pagal Taisyklių19 straipsnio nuostatas „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje padaryti įrašai nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 12.1 straipsnio „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <..>,”. Tyrimui pateiktuose 12-koje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. (2019 m. sausio mėnesio vienas 2019 m. sausio 29 d. KPO aprašytas prie 1-mo klausimo), tik viename iš jų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderyje LB Nr. 0000049 gaunant 200 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Gavo kasininkas“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko I. K. parašas, kituose 11-koje kasos pajamų orderių, kurių bendra suma 51 706,03 Eur, iš jų vienu kasos pajamų orderiu atvaizduotas priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 950 Eur ir 10-imt kasos pajamų orderių, kuriuose įformintas pinigų priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 756,03 Eur, skiltyje „Gavo kasininkas I. K.“ parašo nėra, taip pat šie orderiai tyrimui pateikti su kasos pajamų orderio kvitu (šaknele), kuri turėtų būti, pagal Taisyklių 10 straipsnio nuostatas „Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas“, pateikta pinigus įnešusiam asmeniui. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją negalime patvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje atvaizduotos kasos pajamų operacijos laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., kurių bendra suma 51 706,03 Eur ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., kurių bendra suma 3 000 Eur, iš viso laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. suma 54 706,03 Eur, teisingos. Jeigu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d., kasos išlaidų orderiais be numerio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. gautos lėšos grynais 53 756,03 Eur, nebuvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tada šios lėšos turėjo būti apskaitomos „Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų“ sąskaitoje ir I. K. turi pareigą atsiskaityti prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų panaudojimo. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 225 suma 349,76 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 226 suma 395,77 Eur, iš viso pagal kasos išlaidų orderius Nr. 225 ir Nr. 226 suma 745,53 Eur, negalėjo būti įvykdytos ir atvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje kaip išmokėtos lėšos. Atsižvelgiant, kad buhalterinė apskaita vedama dvejybinio įrašo principu, tokiu atveju anuliuotini ir atsiskaitymai išmokant darbo užmokestį I. K. sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ atitinkamai 2019 m. sausio 10 d. 349,76 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. 395,77 Eur, iš viso 745,53 Eur, todėl nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudotų lėšas be pateisinančių dokumentų ir dėl to patirtų nuostolį;

3. Kokia suma ir kada išmokėta I. K., kaip atskaitingam asmeniui, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2021 m. gegužės 24 d.? Ar I. K., kaip atskaitingas asmuo, atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“? Jeigu ne, tai kokią sumą liko skolinga ar bendrovė buvo skolinga I. K.? Tyrimui nepateikta I. K. ar kitų asmenų avansinės apyskaitos. Nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašus I. K. vadovavimo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., nustatyta, kad I. K. nebuvo pervestos kokios nors sumos ūkinėms operacijoms atlikti arba gautos lėšos iš I. K. atliekant ūkines operacijas. Nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą ir kasos dokumentus, I. K. vadovavimo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., nustatyta, kad I. K. nebuvo išmokėtos lėšos ūkinėms operacijoms atlikti. 2018-2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje atvaizduotas darbo užmokesčio I. K. išmokėjimas, tačiau kasos išlaidų orderiuose nėra nei pinigus išmokėjusio (I. K.), nei pinigus gavusio asmens (I. K.) parašų. Jeigu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d., kasos išlaidų orderiais be numerių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K., gautos lėšos grynais 53 756,03 Eur, nebuvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tada šios lėšos turėjo būti apskaitomos „Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų“ sąskaitoje ir I. K. kaip atskaitingas asmuo 2021 m. gegužės 24 d. turėjo būti skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 53 756,03 Eur;

4. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje buvo apskaitytos piniginės lėšos gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą pastatą (duomenys neskelbtini), Vilnius pagal 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį? Nekilnojamojo turto 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatyta, kad turtas parduodamas už 2 465 240 Eur ir sumokama tokia tvarka: 182 558,89 Eur Pirkėjas pervedė prieš pasirašant šią sutartį į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą, likusią dalį sumokės per 36 mėnesius nuo naujos statybos leidimo išdavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos 2017 m. gruodžio 5 d. sąskaitoje Nr. 44401 „Išankstiniai apmokėjimai“ kaip lėšos gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kliento pavadinimas buhalterinėje apskaitoje „(duomenys neskelbtini)“) 182 558,89 Eur, tačiau nenurašytas ilgalaikis turtas, kuris apskaitomas sąskaitoje Nr. 1210 „Įsigijimo savikaina (Pastatai ir statiniai)“ 505 563,73 Eur ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas apskaitomas sąskaitoje Nr.1217 „Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (Past.ir st.)“ 364 587,85 Eur, neatvaizduotos pajamos ir įsipareigojimai 2 465 240 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. <..>“. Laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 liepos 11 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gautos piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 197 348,36 Eur iki 2018 m. liepos 31 d. buvo atvaizduotos sąskaitoje Nr. 44401 „Išankstiniai apmokėjimai“ kaip iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kliento pavadinimas buhalterinėje apskaitoje „(duomenys neskelbtini)“) gauti avansiniai mokėjimai. Tyrimui pateiktame papildomame 2018 m. liepos 31 d. susitarime tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo, patikslinta kaina ir atsiskaitymo tvarka, nurodytas turtas parduodamas už 1 121 590,14 Eur įskaitant 194 656,14 PVM, pripažįstamos iki sutarties patikslinimo sumokėtos sumos 182 558,89 Eur, 50 000 Eur, 22 000 Eur, 128 000 Eur iš viso 382 558,89 Eur. 2018 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra serija LIB Nr.0002742 atvaizduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. Didžiojoje knygoje sąskaitoje Nr. 2411 „Pirkėjai I gr.“ gautina suma 926 934 Eur, tą pačią dieną atliktas koresponduojantis įrašas, kuriuo iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukauptos apmokėtos sumos apskaitomos sąskaitoje Nr. 44401 „Išankstiniai apmokėjimai“ 379 907,25 Eur ir sąskaitoje Nr. 4431 „Skolos tiekėjams I gr“ sukaupti įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 651,64 Eur 2018 m. liepos 31 d. įkeliamos į sąskaitą Nr. 2411 „Pirkėjai I gr.“ mažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą iš viso 382 558,89 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosiose knygose už 2019-2020 m. sąskaitoje Nr. 2411 „Pirkėjai I gr.“ atvaizduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ per kasą 2019 m. – 15 000 Eur, 2020 m. – 38 756,03 Eur, iš viso per kasą atvaizduota atsiskaitymų 53 756,03 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosiose knygose už 2019-2020 m. sąskaitoje Nr.2411 „Pirkėjai I gr.“ atvaizduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis gautomis į sąskaitą LT71 7044 0600 0552 5880 2019-08-13 – 105 000 Eur ir 2019 m. gruodžio 30 – 1 464,38 Eur (kurios iš pradžių buvo apskaitytos sąskaitoje Nr. 44401 „Išankstiniai apmokėjimai“, o 2020 m. sausio 31 d. buvo perkeltos kaip atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“), iš viso į sąskaitą gauta lėšų, kurios atvaizduotos kaip atsiskaitymas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą 106 464,38 Eur. Tyrimui pateiktas 2020 m. gegužės 26 d. papildomas susitarimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo Nr. 2, kuriuo patikslinta kaina ir atsiskaitymo tvarka, nurodoma, kad turtas parduodamas už 926 934,00 Eur, sumažinant prieš tai buvusią sumą 194 656,14 Eur mokėtina PVM suma, nes parduotas Turtas, nėra PVM objektas, pripažįstant 120 000 Eur sumokėjimą: 105 000 Eur pavedimu 2019 m. rugpjūčio 13 d. į banko sąskaitą ir 15 000 Eur sumokėjimą nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. liepos 31 d. grynais ir likusios 424 375,11 Eur dalies įsipareigojimo sumokėjimą per 48 mėnesius nuo šio Pakeitimo pasirašymo dienos. Papildomame susitarime nepasisakyta dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 30 d. pervestų 1 464,38 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. K. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. išmokėtų grynais 17 611,60 Eur, iš viso 19 075,98 Eur lėšų įskaitymo už nekilnojamojo turto pirkimą. Tyrimui pateiktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 19 d. parengtas, Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. spalio 2 d. (laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. spalio 19 d. ūkinės operacijos ar įvykiai nefiksuoti), 2021 m. spalio 19 d. sudaro 384 154,70 Eur, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta 2019 m. gruodžio 30 d. pervestų 1 464,38 Eur lėšų kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, dalinio atsiskaitymo už turtą, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas tiriamojo laikotarpio pabaigai 2021 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 384 154,70 Eur. Pagal 2018 m. liepos 31 d. Jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės nusprendė vykdyti nekilnojamojo turto statybą, projekto įgyvendinimui skiriama 48 mėnesiai po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenka ne mažiau 17% naujo statinio kiekvienos paskirties patalpų/statinių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įneša pinigines lėšas – 424 375,11 Eur Tyrimui pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosiose knygose už 2018-2021 m. nėra atvaizduoti įsipareigojimai ar sutarties įvykdymai, buhalterinės korespondencijos, nėra duomenų apie Jungtinės veiklos perkėlimą kitiems asmenims;

5. Kaip ir kada buvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“? Kokiems mokėjimams ir kokių dokumentų pagrindu buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos lėšos? 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pasirašant šią sutartį į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą Nr. LT417300010076075448 pervedė 182 558,89 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 182 558,89 Eur lėšomis į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą dengė sąskaitoje Nr.4061 „Įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartis A. B.“ apskaitytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimą 115 560 Eur ir likusi suma 66 998,89 Eur buvo apskaityta kaip suteiktas avansas atskaitingam asmeniui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateiktoje deklaracijoje Nr. FR0711 už 2017 m. atvaizduota V. G. 2017 m. gruodžio 5 d. suteikta 66 999 Eur paskola. Metų pabaigai 2017 m. gruodžio 31 d. atvaizduojamas V. G. suteiktų paskolų įsiskolinimo likutis 156 817 Eur. Toje pačioje deklaracijoje atvaizduota A. B. sugrąžinta 115 560 Eur paskola. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 197 348,36 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą KNT1821 už 2 484,08 Eur ir 2018 m. vasario 23 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą KNT1865 už 167,56 Eur, iš viso suteikta paslaugų už 2 651,64 Eur, atsiskaitymas už šias paslaugas įskaitytas kaip atsiskaitymas už parduotą nekilnojamąjį turtą. Iš viso 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė 200 000 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) per 2018 m. A. G. išmokėta 24 990 Eur, V. G. 114 000 Eur, bankomatuose išimta grynais 55 490 Eur. VMI pateiktoje deklaracijos formoje Nr. FR0711 už 2018m. suteiktos paskolos V. G. sudarė 194 293 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje knygoje pridėjus ankstesnių metų paskolos sutarčių įsipareigojimus metų pabaigai 2018 m. gruodžio 31 d. atvaizduojamas V. G. įsiskolinimo likutis 351 110 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. gauta 105 000 Eur ir laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo I. K. grynais 15 000 Eur. Nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 14 d. VSDFV nurodymu nurašyta 239,79 Eur įsiskolinimų dengimui ir tą pačią dieną VMI nurodymu nurašyta 104 729,06 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio dengimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos duomenimis 2019 m. gruodžio 31 d. Pelno mokesčio įsipareigojimo likutis 5 183,00 Eur. VMI pateiktoje deklaracijos formoje Nr. FR0711 už 2019 m. nurodytos suteiktos paskolos V. G. 15 405 Eur. 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje knygoje atvaizduojamas 8 519,88 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimo prieš atsakingus asmenis sumažinimas, sumažinant V. G. įsiskolinimą įmonei iki 357 995,12 Eur. Toks pats likutis atvaizduojamas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Tyrimui nepateikta duomenų ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys (direktorė I. K.) kreipėsi dėl šios skolos išieškojimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip kreditoriaus įtraukimo į V. G. paveldėjimo bylą;

6. Ar laikantis teisės aktų reikalavimų buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tiriamuoju laikotarpiu? Jei ne, tai ar dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros tiriamuoju laikotarpiu 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d.? Pagal Taisyklių 25 straipsnio nuostatas „Ūkio subjekte kasininko pareigas laikinai arba nuolat eiti pavedama ūkio subjekto vadovo įsakymu“, tyrimui nepateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. ar ankstesnių vadovų įsakymai dėl pavedimo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vesdama Kasos knygą nesilaikė Taisyklių, kurių 17 straipsnyje numatyta, kad „Ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį“, kai kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Kasos knygos sudarytos ataskaitos apima po kelis mėnesius (pvz. 2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 1 d. – 2020 kovo 31 d., 2020 m, spalio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.). Laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių sisteminės-chronologinės tvarkos neatitikimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikti kasos pajamų orderis LB Nr.0000051 išrašytas 2019 m. sausio 29 d. ir kasos pajamų orderis LB Nr. 0000052 išrašytas 2019 m. spalio 31 d. išrašyti anksčiau negu kasos pajamų orderiai LB Nr. 0000049 išrašytas 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir LB Nr. 0000050 išrašytas 2019 m. gruodžio 9 d. Kasos pajamų orderis BIL Nr. 0001012 išrašytas 2019 m. liepos 4 d. visiškai neidentifikuojamas sisteminės-chronologinės tvarkos atžvilgiu. Kasos pajamų orderis LB Nr. 0000060 išrašytas 2020 m. rugsėjo 3 d. anksčiau negu kasos pajamų orderis LB Nr. 0000059 išrašytas 2020 m. spalio 2 d., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. <..>“. Tyrimui pateikta 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nekilnojamojo turto pardavimo už 2 465 240 Eur. 2017 m. gruodžio 5 d. sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduodant nekilnojamąjį turtą, neatvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. buhalterinėje apskaitoje: nenurašytas ilgalaikis turtas, kuris apskaitomas sąskaitoje Nr. 1210 „Įsigijimo savikaina (Pastatai ir statiniai)“ 505 563,73 Eur (nurašyta 2018 m. sausio 5 d.) ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas apskaitomas sąskaitoje Nr. 1217 „Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas (Past.ir st.)“ 364 587,85 Eur (nurašyta 2018 m. sausio 5 d.) , neatvaizduotos pajamos ir įsipareigojimai 2 465 240 Eur, neišrašyta PVM sąskaita faktūra, 2017 m. gruodžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos sąskaitoje Nr. 44401 „Išankstiniai apmokėjimai“ kaip gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kliento pavadinimas buhalterinėje apskaitoje „(duomenys neskelbtini)“) 182 558,89 Eur, šios sumos dalimi dengiant sąskaitoje Nr. 4061 „Įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartis A. B.“ apskaitytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimą 115 560 Eur ir likusi suma 66 998,89 Eur apskaityta kaip suteiktas avansas atskaitingam asmeniui ir apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“, 2018 m. liepos 31 d. susitarime tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo, patikslinta kaina ir atsiskaitymo tvarka, nurodyta, kad turtas parduodamas už 1 121 590,14 Eur. 2018 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija LIB Nr. 0002742, kurioje nurodytas keturių pastatų pardavimas, nurodant unikalius numerius ir bendra suma 926 934,00 Eur, kurioje nurodytas mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukdama į apskaitą turto pardavimo už 2 465 240 Eur pagal 2017 m. gruodžio 5 d. pirkimo pardavimo sutartį nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nuostatų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje 2019 m. užfiksuotas įrašas 2019 m. sausio 10 d. „Atlyginimas“ I. K. 349,76 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. „Atlyginimas“ I. K. 395,77 Eur, pridedami dokumentai 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderis Nr. 225 suma 349,76 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 226 suma 395,77 Eur. Esant nuliniam kasos likučiui tokios ūkinės operacijos negalėjo būti įvykdytos ir atvaizduotos Kasos knygoje ir buhalterinėje apskaitoje. Tuose pačiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 225 nurodoma išmokama suma 349,76 Eur ir 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 226 nurodoma išmokama suma 395,77 Eur, iš viso pagal kasos išlaidų orderius Nr. 225 ir Nr. 226 suma 745,53 Eur, kuriuose nurodomas atlyginimo I. K. išmokėjimas, nėra pinigus gavusio asmens parašo, pagal Taisyklių 19 straipsnio nuostatas „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“. Jeigu I. K. piniginių lėšų pagal 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 225 ir pagal 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 226, pinigų negavo, tai įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje padaryti įrašai nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 12.1 straipsnio „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <..>, ”. nuostatų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Jeigu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d., kasos išlaidų orderiais be numerio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. gautos lėšos grynais 53 756,03 Eur, nebuvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tada šios lėšos turėjo būti apskaitomos „Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų“ sąskaitoje ir I. K. turi pareigą atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų panaudojimo. Jeigu I. K., gavusi iš UAB (duomenys neskelbtini) 53 756,03 Eur laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d., neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą gautų piniginių lėšų, o šiais pinigais disponavo kaip atskaitingas asmuo nesivadovavo Taisyklių 10 straipsnio nuostatomis pagal kurias „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. <..> Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje padaryti įrašai nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 12.1 straipsnio „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <..>, ” nuostatų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2020 m. spalio 2 d. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi „Ūkio subjekto apskaitą tvarko Vyriausias buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, 11 straipsnio 1 dalimi „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 straipsnio 2 dalimi „Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, 21 straipsnio 1 dalimi „Už apskaitos organizavimą pagal šio straipsnio reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio 2 dalimi „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nors prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodyta, kad kaltinamosios I. K. veiksmai yra kvalifikuotini pagal BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., tačiau teismas įvertinęs kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, o buhalterinės apskaitos aplaidų organizavimą ir tvarkymą, konstatuoja būtinybę pastarosios veiksmus vertini pagal BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2023 m. gegužės 31 d. Be kita ko, šią teismo išvadą pagrindžia ir kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis nuo 2018 m. liepos 18 d. iki teismui perduoto pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo parengimo (2025 m. birželio 19 d). Kartu pažymėtina, jog toks kaltinamosios veiksmų kvalifikavimo patikslinimas įtakos pastarosios teisinei padėčiai neturi.

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2023 m. gegužės 31 d. atsako tas, kuris privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, BK 223 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Kaip buvo pasisakyta, buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-69-895/2018).

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog I. K. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas, kad bylai aktualiu laiku kaltinamoji I. K. vadovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors pastaroji ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau visgi patvirtino, kad bendrovei vadovavo, tačiau tą darė fiktyviai - jokių sprendimų nepriiminėjo ir jos teigimu, viskam vadovavo sugyventinis V. G.. Pastebėtina, jog ši aplinkybė pastarosios baudžiamosios atsakomybės nešalina. Pati kaltinamoji, ne kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad ji pasirašinėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos jai pateikdavo V. G.. Be kita ko, nors kaltinamoji taip pat nurodė, kad jokių atsiskaitymų bendrovės vardu neatlikinėjo, tačiau kartu patvirtino, kad visgi kartais mokėdavo už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono paslaugas terminale iš šeimos lėšų. Pasak I. K. ji nežinojo, kad kaip įmonės vadovė privalo organizuoti įmonės apskaitą bei veiklą. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų kaltinamosios parodymų, nors ji teigė, kad faktiškai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės veiklos nevykdė, tačiau neginčijo, kad pasirašinėjo visus jai teikiamus bendrovės dokumentus, taip pat atsiskaitinėjo už bendrovei suteiktas paslaugas, o ir disponavo informaciją apie bendrovės veiklą. Faktą, kad kaltinamoji bylai aktualiu laiku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, tačiau faktiškai nevykdė jai, kaip bendrovės vadovei tenkančių pareigų patvirtina ir ikiteisminio tyrimo apklausti kiti proceso dalyviai. Tiek įtariamąja, tiek liudytoja apklausta N. L. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2006 m., o nuo 2018 m. šios bendrovės vadove tapo I. K.. Su buhalteriniais dokumentais įmonėje viskas buvo tvarkoje iki tada, kai I. K. pradėjo įnešinėti į kasą pinigus grynaisiais pinigais, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. spalio 2 d.. Taip pat, I. K. yra paėmusi pagal Kasos išlaidų orderius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 50 000 Eur, nuo 2018 m., kiekvieną mėnesį paimdavo maždaug po 5 000 Eur ir vieną kartą 3 000 Eur. Šiuos pinigus jai išmokėdavo grynaisiais pinigais A. T.. Ji, kaip įmonės buhalterė, privalėjo įtraukti tą sumą, t. y. virš 53 000 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apskaitą, todėl I. K. vardu išrašė kasos pajamų orderius, todėl jie ir liko be įmonės vadovo – I. K. parašų. Ji ne kartą priminė V. G., kad I. K. turi pasirašyti kasos pajamų orderiuose, nes minėti pinigai turi būti atvaizduoti įmonės sąskaitoje, minėtos lėšos turi būti įdėtos į įmonės kasą, tačiau jos nebuvo įneštos į kasą, ši pinigų suma nebuvo įnešta į įmonės sąskaitą. Kas liečia I. K. išmokėtą atlyginimą, kuris užfiksuotas apskaitoje Kasos išlaidų orderiu Nr. 225 – 349,76 Eur ir Kasos išlaidų orderiu Nr. 226 – 395,77 Eur, tai šie kasos orderiai buvo perduoti V. G., kad I. K. juose pasirašytų, kad pinigus gavo, tačiau V. G. minėtų orderių negrąžino. Su pačia I. K. ji nebendravo, viskas vyko per V. G.. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. sūnus, prieš kaltinamąją ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas parodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Kai jis išvyko į užsienį, minėtos įmonės vadove tapo I. K.. Ji figūravo tik kaip faktinė vadovė, tačiau apie įmonės veiklą ji nieko nesuprato, tačiau pasirašinėdavo visus jai teikiamus bendrovės dokumentus, taip pat disponuodavo šios bendrovės piniginėmis lėšomis. Faktą, kad kaltinamoji iš esmės neatliko visų pirmiau aptartų ir jai inkriminuotų bei kaip bendrovės vadovui tenkančių veiksmų, patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu darbuotoju buvo tik direktorė, kurios valstybinio socialinio draudimo pabaigos data – 2019 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, minėtu laikotarpiu kasininko pareigas minėtoje įmonėje vykdė direktorė – I. K., be kita ko, tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. išrašytas kasos pajamų orderis LB Nr. 0000049, kuriame gaunant grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas yra įrašyta I. K., šalia pasirašyta jos parašu. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis, jei buvo 0 Eur, todėl pagal įmonės 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 225 ir 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 226, negalėjo būti išmokėtos lėšos I. K. kaip įrašyta Kasos knygoje. Minėtuose orderiuose nėra pinigus gavusio asmens parašo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje padaryti įrašai yra nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies. Be kita ko, tyrimui pateiktuose 12-oje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., tik viename iš jų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderyje yra kasininko I. K. parašas, kituose 11-oje kasos pajamų orderių, kurių bendra suma – 51 706,03 Eur, iš jų vienu kasos pajamų orderiu atvaizduos priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 950 Eur ir 10 kasos pajamų orderių, kuriuose įformintas pinigų priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 50 756,03 Eur, skiltyje „Gavo kasininkas I. K.“ parašo nėra, taip pat minėti orderiai tyrimui pateikti su kasos pajamų orderio kvitu, kuri turi būti pateikta pinigus įnešusiam asmeniui. Tyrimo metu nustatyta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 225 suma – 349,76 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 226 suma – 395,77 Eur, iš viso pagal kasos išlaidų orderius Nr. 225 ir Nr. 226 suma – 745,53 Eur, negalėjo būti įvykdytos ir atvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygoje kaip išmokėtos lėšos. Taip pat, nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. I. K. vadovavimo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. nustatyta, kad I. K. nebuvo pervestos kokios nors sumos ūkinėms operacijoms atlikti arba gautos lėšos iš I. K. atliekant ūkines operacijas. 2018-2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje atvaizduotas darbo užmokesčio I. K. išmokėjimas, tačiau kasos išlaidų orderiuose nėra nei pinigus išmokėjusio (I. K.), nei pinigus gavusio asmens (I. K.) parašų. Jeigu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d., kasos išlaidų orderiais be numerių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K., gautos lėšos grynais 53 756,03 Eur, nebuvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tada šios lėšos turėjo būti apskaitomos „Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų“ sąskaitoje ir I. K. kaip atskaitingas asmuo 2021 m. gegužės 24 d. turėjo būti skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 53 756,03 Eur. Be kita ko, tyrimui nepateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. ar ankstesnių vadovų įsakymai dėl pavedimo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas. Taip pat, jeigu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d., kasos išlaidų orderiais be numerio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. K. gautos lėšos grynais 53 756,03 Eur, nebuvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tada šios lėšos turėjo būti apskaitomos „Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų“ sąskaitoje ir I. K. turi pareigą atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų panaudojimo. Svarbu pabrėžti, jog pirmiau minėtoje specialisto išvadoje kartu konstatuoti ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimui būtini pavojingi padariniai. Konstatuota, kad būtent dėl I. K., kaip bendrovės vadovės pareigų netinkamo vykdymo, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2020 m. spalio 2 d. bei nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Taigi, kaip matyti iš pirmiau atliktos įrodymų analizės, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji I. K. bylai aktualiu laiku, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę ir turėdama pareigą organizuoti ir tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą, tą darė aplaidžiai, ko pasėkoje nebuvo galima iš dalies nustatyti šios bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio. Kartu, įvertinus pačios kaltinamosios, taip pat kitų proceso dalyvių parodymus, pripažintina, kad pastaroji šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė esant neatsargiai kaltės formai. Nepaneigtina, kad abu kaltinamoji, būdama jos vadovaujamo juridinio asmens vadovu, privalėjo žinoti finansinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus. Kita vertus, nenustatyta, kad pastarosios veikimas – finansinės apskaitos aplaidus organizavimas ir tvarkymas, buvo sąlygotas jos noro tokių veiksmų atlikti būtent tokiu būdu ir su tikslu iškraipyti juridinio asmens finansinės apskaitos duomenis tokiu būdu, kad nebūtų galima nustatyti jų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamoji I. K. bylai aktualiu laiku ir vietoje realizavo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sudėtį, t. y. savo vadovavimo laikotarpiu, aplaidžiai organizavo ir tvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, pastabų neturėjo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijos redakcijoje, galiojusioje iki 2023 m. gegužės 31 d., nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę I. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

I. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis, 223 straipsnio 1 dalis). I. K. atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) ir atsakomybių sunkinančių (BK 60 straipsnis) aplinkybių nenustatyta. Iki šioje byloje aptarimų įvykių kaltinamoji nebuvo teista. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per penkerių metų laikotarpį kaltinamoji administracine tvarka bausta, baudas sumokėjusi. Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes (neteista, administracine tvarka baustas, dirbanti), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta I. K. už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės siūlomą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, kuri parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamoji sutiko su jo turiniu, bausmė dydžiu bei rūšimi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir I. K. paskiriant 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamoji, pastarajai pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, neprašė nustatyti ilgesnį terminą skiriamos baudos sumokėjimui, todėl nustatytinas bendrasis terminas skirtinos baudos sumokėjimui – 2 mėnesiai.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. laikinai sulaikyta nebuvo, civilinio ieškinio byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam baudžiamajam įsakymui, byloje esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, paimti 2023 m. lapkričio 8 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš G. G., 2022 m. birželio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš G. G., taip pat 2022 m. gegužės 15 d. atliktos kratos metu, Širvintų raj., pas I. K., grąžintini I. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir paskirti jai 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. K. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir antspaudą, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti I. K..

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke (duomenys neskelbtini), AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2835-1170/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.